Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, t. y. kartu su M. P. J. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti J. K., 2017 m. kovą, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), jis ir M. P. J. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. J. K., (duomenys neskelbtini), suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyventi būtinas lėšas; po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 Eur dydžio skolą (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), M. P. J. panaudojant fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d., nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, mažiausiai 2 kartus kumščiu tyčia sudavus nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pastarojo automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame užrakinę laikė jį nelaisvėje apie 2 valandas; be to, M. P. J., 2017 m. kovo 27 d., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipant laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia 1 kartą įspyrus pastarajam į nugarą; po to panaudojant apgaulę – jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pažadėję nukentėjusiajam darbą J. K., (duomenys neskelbtini), ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, kad realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, tokiais veiksmais užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į J. K., (duomenys neskelbtini); po to nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, jis, t. y. L. O. ir M. P. J. apgyvendino nukentėjusįjį jo, t. y. L. O., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į J. K., (duomenys neskelbtini), jis, t. y. L. O., susitarė su T. M., kad J. K., (duomenys neskelbtini), šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; po to 2017 m. kovo 30 d., apie 15 val., M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į J. K., (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. kovo 30 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..Kaltinamasis L. O. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam L. O. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skunde kaltinamojo L. O. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą.Kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Vien tik gręsianti griežta bausmė nesudaro pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Tokios aplinkybės pašalina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Kaltinamasis niekada nebėgo ir nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Anot kaltinamojo gynėjo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių L. O. kaltę, taip pat, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Ir nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau jis nusikalto būdamas jaunas. L. O. suimtas ilgą laiką, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas vilkinamas dėl nukentėjusiojo veiksmų. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo L. O. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo L. O. gynėjo skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. O. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: liudytojų (D. R., D. Matulevičiaus, V. Č. ir kt.), nukentėjusiojo R. Č. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose esantys duomenys, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad L. O. yra kaltinamas galbūt padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat teisingai įvertino ir kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Bylos duomenimis, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo labai trumpą laiko tarpą dirbo UAB „SKP stiklas“. Tačiau, byloje yra duomenų ir apie tai, kad L. O. nevedęs, neturi išlaikytinių. Šios aplinkybės rodo, kad L. O. neturi tamprių ryšių su visuomene, šeima. Be to, L. O. galbūt padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad jis turi ryšių užsienyje – J. K.. Taigi, aptarta aplinkybė, vertinant ją kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su L. O. neturėjimu tamprių ryšių su visuomene, šeima, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Dar daugiau, pagal bylos duomenis, L. O., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau yra teistas net 9 kartus ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės normas, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir suformavo pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. L. O. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, L. O. anksčiau teistas, veiką, dėl kurios aptariamoje byloje jam pareikšti kaltinimai, padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajam inkriminuota veika galbūt padaryta veikiant kartu su bendrininkais, nebuvo atsitiktinė, iš anksto suplanuota, vaidmuo neantraeilis, iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi.Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į L. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo L. O. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas net 9 kartus; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (neturi išlaikytinių; nevedęs), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (galbūt pasikėsinta į žmogaus laisvę, turint tikslą išnaudoti asmenį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti), sunkumas (sunkus), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą L. O. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam L. O. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2018 m. kovo 27 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 20 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves. Tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kaltinamasis L. O. yra suimtas netrumpą laiką. Tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo L. O. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad anksčiau kaltinamasis nebėgo (nesislėpė) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl nukentėjusiojo neatvykimo į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, t. y prieš neatvykusius kaltinamąjį V. T. ir nukentėjusįjį R. Č. taikė procesines prievartos priemones: nutarė juos atvesdinti į kitą teismo posėdį bei paskyrė baudas (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau L. O. gynėjui ir kaltinamajam taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam L. O. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.