Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. P. J. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, t. y. kartu su 3 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d., apie 8 val., savo automobiliu „Peugeot 806“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į (duomenys neskelbtini), po to laukė jų prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką iki tol, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų bei kumščiu sudavę 1 kartą jai į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kuriame surišę nukentėjusiosios rankas ir kojas, po to demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti nukentėjusiosios namus, po to 3 kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvą ir 1 kartą įspyrę jai į pilvą, padarydami nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydami nukentėjusiosios sveikatą, pagrobė: pinigus – 297 Eur įvairiomis kupiūromis, 2 auksines grandinėles ant rankų, 300 Eur ir 200 Eur vertės, 5 auksinius žiedus, po 200 Eur vertės, 3 auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 Eur, kitos dvi – po 200 Eur vertės, auksinį pakabuką 200 Eur vertės, auksinę monetą – 200 Eur vertės, 2 šampano butelius „Alita“, bendros 8 Eur vertės, butelį brendžio – 17 Eur vertės, automobilio „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai D. K. padarė 4 522 Eur turtinę žalą.M. P. J. kaltinamas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. sausio 30 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „Peugeot 806“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog automobilio „Peugeot 806“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardą, pavardę, asmens kodą, bei grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardą, pavardę ir pasirašė V. J. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.Be to, M. P. J. kaltinamas dar ir pagal BK 147 straipsnio 1 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. O. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti J. K., 2017 m. kovą, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), jis ir L. O. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. J. K., (duomenys neskelbtini), ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyventi būtinas lėšas; po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti jam (M. P. J.) 2 000 Eur dydžio skolą (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), jam (M. P. J.) panaudojant fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d., nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, mažiausiai 2 kartus kumščiu tyčia sudavus nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. M. P. J. ir L. O., jo (M. P. J.) automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame užrakinę laikė jį nelaisvėje apie 2 valandas; be to, jam (M. P. J.), 2017 m. kovo 27 d., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipant laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia 1 kartą įspyrus pastarajam į nugarą; po to panaudojant apgaulę – jis, t. y. ir M. P. J. ir L. O., pažadėję nukentėjusiajam darbą J. K., (duomenys neskelbtini), ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, kad realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, tokiais veiksmais užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į J. K., (duomenys neskelbtini); po to nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, jis, t. y. M. P. J. ir L. O., apgyvendino nukentėjusįjį L. O., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. jam (M. P. J.) užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į J. K., (duomenys neskelbtini), L. O. susitarė su T. M., kad J. K., (duomenys neskelbtini), šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; po to 2017 m. kovo 30 d., apie 15 val., jis (M. P. J.) savo automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į J. K., (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. kovo 30 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..M. P. J. kaltinamas ir pagal BK 147¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis, (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti jam, t. y. M. P. J. 2 000 Eur skolos (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus.M. P. J. taip pat kaltinamas ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 Eur R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).M. P. J. kaltinamas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „Alfa Romeo 156“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas L. Š. vardu), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V. T., šiam padedant daryti šį nusikaltimą, t. y. M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, suklastojus PVM sąskaitą faktūrą, serijos VT Nr. 382, apie neva atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbus, 526,36 Eur vertės, nors darbai realiai atlikti nebuvo, bei persiuntus šią PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jis, t. y. M. P. J. 2017 m. kovo 21 d., 12.19 val., persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos VT Nr. 382, apie neva atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto-dažymo darbus, 526,36 Eur vertės, po to 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo draudimo išmoką – 526,36 Eur, tokiu būdu įgijo svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje priklausantį turtą – 526,36 Eur.Be to, M. P. J. kaltinamas taip pat ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, turtą – pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą dėl neva atliktų automobilio „Alfa Romeo 156“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbų; 2017 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, UAB „A. D.“ direktoriui V. T., UAB „A. D.“ vardu išrašius 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos VT Nr. 382, 526,36 Eur vertei, apie neva atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbus, nors darbai realiai atlikti nebuvo bei minėto dokumento tikrumą patvirtinus UAB ,,A. D.“ antspaudu bei parašu ir tą pačią dieną persiuntus šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jis, t. y. M. P. J. 2017 m. kovo 21 d., 12.19 val., šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, tokiu būdu jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.Kaltinamasis M. P. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi M. P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skunde kaltinamojo M. P. J. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, prašo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą.Kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Vien tik gręsianti griežta bausmė nesudaro pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kaltinamasis niekada nebėgo ir nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, gyvena su buvusia sutuoktine, augina vaiką. Būdamas laisvėje kaltinamasis lankė vairavimo kursus. Be to, suimtajam reikalinga kojos operacija. Kita vertus, anot kaltinamojo gynėjo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. P. J. kaltę, taip pat, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau jis nusikalto būdamas jaunas. M. P. J. suimtas laikomas jau ilgą laiką. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo M. P. J. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo M. P. J. gynėjo skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas M. P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. J. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: nukentėjusiųjų (D. K., R. Č.), liudytojų, įtariamosios V. B. parodymai, specialistų išvados, kratos protokolai, telefoniniai pokalbiai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Be to, paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad M. P. J. kaltinamas padaręs ne tik nesunkias, apysunkę, bet ir 2 sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias, gana griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki 10 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat teisingai įvertino ir kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Bylos duomenimis, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikytinių, tačiau iki sulaikymo nedirbo, yra išsituokęs. Šios aplinkybės rodo, kad nėra sukūręs tamprių ryšių su visuomene, šeima. Taigi, nors kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikytinių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pobūdžiu, sunkumu, pavojingumu, kiekiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Antra vertus, M. P. J. turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo. Tai rodo, kad jie jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo ir neturi. Be to, pagal bylos duomenis, M. P. J., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau yra teistas 4 kartus ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės normas, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir suformavo pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. P. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, M. P. J. anksčiau teistas ne kartą, veikas, dėl kurių aptariamoje byloje jam pareikšti kaltinimai, padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajam inkriminuotos sunkios veikos galbūt padarytos veikiant kartu su bendrininkais, nebuvo atsitiktinė, iš anksto suplanuota, vaidmuo neantraeilis, iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi.Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į M. P. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo M. P. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas 4 kartus; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (išsituokęs; nedirbo), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (galbūt pasikėsinta į žmogaus laisvę, turint tikslą išnaudoti asmenį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti; fizinio smurto naudojimas; įsibrovimas į patalpas; 4 522 Eur žalos padarymas), sunkumas (įskaitant ir sunkius), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), kiekis (7 veikos) leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą M. P. J. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam M. P. J. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2018 m. kovo 27 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 24 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau konkrečiu atveju jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. M. P. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu nagrinėjamu atveju taip pat nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad anksčiau kaltinamasis nebėgo (nesislėpė) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, jog būdamas suimtas negali užbaigti pradėtų vairavimo kursų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstų bylos duomenimis.Skunde minima kaltinamojo sveikatos būklė neleidžia teigti, kad jo sveikatos sutrikimai yra tokie, jog gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė, o iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. P. J. ir jo gynėjui taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo panaikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 30 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.