Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio ir Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. P. J. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2018 m. kovo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d. apie 8 val. savo automobiliu „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po to laukė jų prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo aplinką, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų bei kumščiu sudavę vieną kartą į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kur, surišę jai rankas ir kojas, demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti jos namus, po to tris kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvą ir vieną kartą įspyrę į pilvą, padarydami kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą, pagrobė: pinigus – 297 eurus įvairiomis kupiūromis, 300 eurų ir 200 eurų vertės dvi auksines grandinėles ant rankų, penkis auksinius žiedus, kiekvieną 200 eurų vertės, tris auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 eurų, kitos dvi – po 200 eurų vertės, 200 eurų vertės auksinį pakabuką, 200 eurų vertės auksinę monetą, bendros 8 eurų vertės du šampano butelius „A.“, 17 eurų vertės butelį brendžio, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį 1 000 eurų vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. K. 4 522 eurų turtinės žalos.

2. M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog automobilio „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardą, pavardę, asmens kodą, grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardą, pavardę ir pasirašė V. J. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

3. M. P. J. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. O. bei T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Kaune, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, jis ir L. O. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui būtinas lėšas. Po to, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasirašytą vekselį), M. P. J., panaudodamas fizinį smurtą, 2017 m. kovo 22 d. nuo 19 val. 30 min. iki 21 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „V.“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskėlė pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Po to M. P. J. ir L. O. M. P. J. automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį į rūsį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas. Be to, M. P. J. 2017 m. kovo 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipdamas laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vieną kartą įspyrė jam į nugarą. Po to panaudoję apgaulę, pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 eurų per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 eurų per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, jog realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslėpę, kad nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, M. P. J. ir L. O. taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną. Po to laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, M. P. J. bei L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo. 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakė mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, L. O. susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, jis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.. Po to 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“ Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 eurus už nukentėjusiojo kelionę ir jį įsodino į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. 20 min. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., prie degalinės „T.“, mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..

4. M. P. J. pagal BK 147¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas ir tuo, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis Raseinių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, jog jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasirašytą vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus.

5. M. P. J. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 eurus, R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. M. P. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje turtą – pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas L. Š. vardu), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V. T., jam padedant daryti šį nusikaltimą, t. y. M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 31 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, suklastojus PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei persiuntus šią PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. persiuntė (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – 526,36 eurų vertės dažymo darbus. Po to 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo draudimo išmoką – 526,36 eurus, tokiu būdu įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje priklausantį turtą – 526,36 eurus.

7. M. P. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje, turtą – pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą dėl tariamai atliktų automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbų. 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, UAB „A. D.“ direktoriui V. T. UAB „A. D.“ vardu išrašius 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 526,36 eurų sumai apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei minėto dokumento tikrumą patvirtinus UAB ,,A. D.“ antspaudu bei parašu ir tą pačią dieną persiuntus šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12 val. 19 min. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą persiuntė (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. P. J. 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

11. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

12. Kaltinamojo M. P. J. gynėjo advokato R. Bučmos skundas atmetamas.

13. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

14. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad, nors kaltinamasis M. P. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų D. K., R. Č., liudytojų V. Č., D. R. ir kt., kaltinamųjų V. B., V. T. (apklaustų kaip įtariamieji) apklausos protokoluose, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo protokoluose bei jų prieduose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

15. M. P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

16. Apygardos teismas kaltinamajam M. P. J. suėmimo terminą pratęsė, nustatęs du pagrindus – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

17.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą suėmimo pagrindą. M. P. J. kaltinamas padaręs keturis nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) šiuo pagrindu. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

17.2. Pagal bylos duomenis M. P. J. praeityje darė nusikaltimus ir buvo nuteistas, naujas nusikalstamas veikas jis padarė vėliausiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad suimtasis nelinkęs laikytis įstatymų. Iki sulaikymo jis nedirbo, taigi legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. M. P. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyveno su buvusia sutuoktine, turi vaiką, kaip skunde teigia gynėjas, šeiminius ryšius palaiko ilgalaikių pasimatymų metu, tačiau vien tokių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog, būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

17.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. P. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios išvados nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad anksčiau M. P. J. laikėsi jam taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, nebėgo ir nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde gynėjas teigia, jog kaltinamajam būtina kojos operacija, kurią atlikti suėmimo sąlygomis nėra galimybės, tačiau Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis užtikrina, kad suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

18. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

18.1. Priešingai, nei nurodo kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. P. J., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Jis praeityje darė nusikalstamas veikas, iš jų ir analogiško pobūdžio, buvo nuteistas, dabar kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Jo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, bet iš anksto suplanuoti. Jis iki sulaikymo oficialiai nedirbo, o inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog kaltinamasis jas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, o tai rodo didesnį kaltinamojo neteisėtų veiksmų pavojingumą. Šios aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. P. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

19. Gynėjas skunde teisingai nurodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės dar nepradėtas, tačiau tai sąlygojo objektyvios nuo teismo nepriklausančios priežastys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 3 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir turėjo būti nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių tvarkaraštį. Bylos nagrinėjimas 2017 m. spalio 23 d. atidėtas, nes į posėdį neatvyko kaltinamieji V. B., T. M. bei kaltinamosios V. B. gynėja advokatė A. F., priimta nutartis dėl kaltinamųjų atvesdinimo; į 2017 m. gruodžio 28 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis V. T. ir nukentėjusysis R. Č., priimta nutartis dėl jų atvesdinimo bei baudų paskyrimo; į 2018 m. vasario 15 d. posėdį neatvyko nukentėjusysis R. Č., priimta nutartis dėl jo atvesdinimo ir baudos paskyrimo; 2018 m. kovo 15 d. į posėdį neatvyko kaltinamojo L. O. gynėjas advokatas R. M., kaltinamieji T. M., V. T., nukentėjusysis R. Č., priimta nutartis dėl nukentėjusiojo atvesdinimo; į 2018 m. kovo 27 d. posėdį neatvyko nukentėjusysis R. Č., priimta nutartis dėl jo atvesdinimo bei baudos paskyrimo. Taigi bylos pradėti nagrinėti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau, neatvykusiems kaltinamiesiems, nukentėjusiajam paskirtos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimas, bauda.

20. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas privalo užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujus nusikaltimus. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visus reikšmingus duomenis – M. P. J. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, jog jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. P. J. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

21. Nors M. P. J. suimtas gana ilgą laiko tarpą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatas viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už M. P. J. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo išvadai, kad be nurodytų teisių suvaržymo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, net paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. P. J. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.