- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-312-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01446-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-198-1150/2024, pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei E. P. dėl turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama:
1.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo R. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. 97), dėl atsakovo kaltės;
1.2. priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui;
1.3. priteisti ieškovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir statybines medžiagas (nebaigtas statyti namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybinės medžiagos), esančius (duomenys neskelbtini), kurių preliminari vertė yra 35 000 Eur, ir 4 200 Eur skolinį įsipareigojimą S. U. pagal 2022 m. vasario mėnesio Statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis);
1.4. priteisti atsakovui natūra 100 proc. bendrovės „Kaiper Limited“, registruotos Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė yra 65 312 svarų (apie 74 000 Eur);
1.5. priteisti ieškovei iš atsakovo 21 600 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį;
Šalies argumentai
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašydamas:
2.1. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2.2. atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
2.3. atmesti ieškovės reikalavimą dėl 100 procentų bendrovės Kaiper Limited, registruotos Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė yra 65 312,00 svarų, kas sudaro apie 74 000 Eur, priteisimo atsakovo nuosavybėn;
Šalies argumentai
2.4. atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo;
2.5. tenkinti ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „P.“, atsakovui – „P.“;
2.6. tenkinti ieškovės reikalavimą ir nė vienam iš šalių išlaikymo nepriteisti, nes šalys yra darbingos;
3. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:
3.1. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį statybinių medžiagų, esančių (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
3.2. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį statybinių medžiagų, esančių (duomenys neskelbtini);
3.3. nustatyti, kad prievolė kreditoriui S. U. pagal Rangos sutartį, kurios dydis 3 800 Eur, yra solidari ir šalys pagal ją vykdo įsipareigojimus kreditoriui lygiomis dalimis;
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai.
5. Teismas nusprendė:
5.1. panaikinti (duomenys neskelbtini) Palangos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 97, kuriuo įregistruota santuoka, sudaryta tarp E. P. ir R. P., dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
5.2. po santuokos nutraukimo palikti E. P. santuokinę pavardę – „P.“, o R. P. – „P.“;
5.3. priteisti ieškovei E. P. ir atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise po ½ (vieną antrąją) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ (vieną antrąją) dalį statybinių medžiagų (nebaigto statyti namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
5.4. nustatyti, kad prievolė kreditoriui S. U. pagal 2022 m. vasario Statybos rangos sutartį, sudaranti 3 800 Eur, yra solidari ir ieškovė E. P. bei atsakovas R. P. vykdo ją lygiomis dalimis;
5.5. nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo atsakovui R. P. priteisti jam natūra 100 (vieną šimtą) procentų bendrovės „Kaiper Limited“, registruotos Didžiojoje Britanijoje, adresu 2 Saddlers Mead Spalding England PE11 3GW, akcijų;
5.6. likusioje dalyje ieškinį atmesti;
5.7. priteisti ieškovei iš atsakovo 578,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
5.8. priteisti valstybei iš ieškovės 1 074 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijoje sudarė santuoką (akto įrašo Nr. 97).
6.2. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. P., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. P..
6.3. Šalims nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais. Pastatas formuojamas. Žemės sklypo su statiniais vertė – 8 270 Eur. Paskaičiuota žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) yra 9 250 Eur.
6.4. 2022 m. vasarį ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė Rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas sumokėti 8 200 Eur. Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja sumokėti 4 000 Eur avansą. Sutarties apačioje šalių pasirašyta, kad avansas sumokėtas.
6.5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6368-1196/2023, be kita ko, nustatė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos klausimų.
Dėl santuokos nutraukimo
7. Ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo jai neištikimas. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė keldavo pavydo scenas, vengė prisidėti prie šeimos materialinio gerbūvio kūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad nors į bylą pateiktos mobiliojo telefono ekrano fotonuotraukos (šalių susirašinėjimas, atsakovo širdies draugės susirašinėjimas su ieškove) sudaro tam tikras prielaidas tikėti, kad atsakovas su savo širdies drauge vystė romantinius santykius dar tada, kai šalių santykiai faktiškai nebuvo iki galo nutrūkę, tačiau į bylą nėra pateikta vaizdo įrašų, garso įrašų, fotonuotraukų ir pan., kuriuose būtų užfiksuotas atsakovo santuokinės neištikimybės faktas. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo neištikimas ir kad tai nulėmė faktines šalių skyrybas. Teismas nustatė, kad šalims dar esant santuokoje, jos abi pradėjo naujus romantinius santykius.
9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog abu sutuoktiniai dėjo tam tikras pastangas, siekdami išsaugoti šeimą, tačiau šios pastangos nebuvo pakankamos ir esminės. Anot teismo, aptariamam kontekste nė viena iš šalių negali būti laikoma pozityviai dominavusia. Priešingai, abi šalys buvo išvargintos komplikuotų tarpusavio santykių, interesų išsiskyrimo, stokojo nuoširdaus susidomėjimo viena kita bei tarpusavio pagarbos. Remdamasis nurodytu teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas ir todėl yra pagrindas spręsti, jog santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
10. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turto padalinimo
11. Pasisakydamas dėl šalių priešpriešinių reikalavimų padalinti santuokoje įgytą turtą (žemės sklypą ir statybines medžiagas (nebaigtą statyti namą), teismas pažymėjo, kad dalijant turtą nė viena iš šalių nepareiškė prašymo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tokių pagrindų nenustatė ir teismas. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra galimas tik turto atidalijimas natūra, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. priteisiant po ½ dalį šio turto kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti tikrąją turto vertę, nes ieškovė remiasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, o atsakovas teikia į bylą išrašus iš skelbimų portalų, tačiau nė viena iš šalių nepateikė turto vertinimo ataskaitos, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, neteikė kitų patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją turto vertę. Atsižvelgdamas į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra per maža, o atsakovo pasirinktas metodas yra iš esmės ydingas, todėl taip pat negali būti taikomas. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, jog turi galimybes išmokėti kitai šaliai kompensaciją už turto dalį, teismas nusprendė padalinti ginčo turtą natūra.
Dėl bendrovės, registruotos Didžiojoje Britanijoje, akcijų
12. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atsakovui natūra 100 procentų bendrovės „Kaiper Limited“, registruotos Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė yra 65 312 svarų (apie 74 000 Eur), teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 786 straipsnio nuostatomis, šis reikalavimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl šioje reikalavimų dalyje bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl skolinio įsipareigojimo
13. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti jai 4 200 Eur skolinį įsipareigojimą kreditoriui (trečiajam asmeniui) S. U.. Atsakovas prašė nustatyti, jog prievolė kreditoriui S. U. pagal Rangos sutartį siekia 3 800 Eur ir yra solidari prievolė, kurią šalys turi įvykdyti kreditoriui lygiomis dalimis.
14. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog egzistuoja skolinis įsipareigojimas minėtam kreditoriui, tačiau nesutaria dėl jo dydžio ir padalijimo. Teismas pažymėjo, kad nė viena iš šalių nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius dėl skolinio įsipareigojimo dydžio, t. y. likusios kreditoriui neišmokėtos skolos dalies. Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nė viena iš šalių neprašė pripažinti šio asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
15. Remdamasis nurodytu ir atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovės atstovo pasiūlyme dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu buvo nurodyta skolinio įsipareigojimo šiam kreditoriui suma, sudaranti 3 800 Eur, teismas sprendė, kad būtent toks ir yra skolinio įsipareigojimo S. U. dydis.
16. Kadangi žemės sklypas ir statybinės medžiagos šalims padalintos natūra lygiomis dalimis, teismas, siekdamas nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, 3 800 Eur skolinį įsipareigojimą priteisė iš šalių lygiomis dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 003,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (465,85 Eur iš jų yra neapmokėtos), o atsakovas iš ieškovės – 589,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dalyje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų buvo patenkinti apie 33 procentus, o atsakovo – 100 procentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 589,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovės naudai – 1 167,52 Eur. Atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 578,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Kadangi dalies žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinio padavimą ieškovei buvo atidėtas, teismas nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės 1 074 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė E. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir ginčą išspręsti taip:
20.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo R. P. kaltės;
20.2. priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą;
20.3. dalinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ieškovei E. P. priteisti natūra žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statybines medžiagas (nebaigtas statyti namas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių preliminari vertė, ieškovės vertinimu, yra 35 000,00 Eur; 4 200 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui S. U. už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo įrengimą pagal 2022 m. vasario mėnesio Statybos rangos sutartį;
20.4. priteisti atsakovui iš ieškovės 15 400,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį;
20.5. atmesti atsakovo priešieškinį ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, nes jis pradėjo kuri naujus artimus santykius su E. M., su kuria kartu apsigyveno 2022 m. spalio mėnesį. Šis įvykis buvo esminis ir lėmė santuokos iširimą. Iki to laiko šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, statėsi namą. 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su E. M. susipažino 2005 m., kaip pora pradėjo bendrauti 2022 m., o tų metų spalį kartu su ja apsigyveno. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl to šioje dalyje neatskleidė bylos esmės.
21.2. Dalijant turtą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Objektyviai padalinti žemės sklypą ir statybines medžiagas natūra taip, kad būtų galima dviem savininkams naudotis atskiromis dalimis, yra techniškai neįmanoma. Ant žemės sklypo stovi nebaigtas statyti pastatas (statybinės medžiagos). Pastatas neinventorizuotas ir nepriduotas eksploatacijai, jis nedalus ir nepritaikytas gyventi bei naudotis dviem šeimoms (statybos leidimas išduotas vieno buto pastatui). Nebaigto pastato atskirti į dvi lygiavertes dalis nėra jokios fizinės galimybės, nes pastatas yra vientisas, t. y. viena patalpa, be pertvarų, langų, durų grindų, be vidaus ir be lauko apdailos, be komunikacijų ir pan. Pastatas yra vieno aukšto, todėl jį padalinus į dvi dalis, jo naudojimas be neadekvačiai didelių investicijų būtų neįmanomas. Be to, svarbu tai, jog atskyrus patalpas į dvi atskiras dalis, tų dalių plotas būtų neadekvačiai mažas, nes pastatas nėra didelis, jis yra tik vieno aukšto. Sklypo atidalijimas natūra neatidalinus ant jo esančio nebaigto statyti pastato nėra įmanomas, nes jis užima reikšmingą dalį žemės sklypo, todėl atidalinti sklypą taip, kad būtų sukurtos dvi lygiavertės dalys, nėra techninės galimybės.
21.3. Išlaidos statybinių medžiagų atidalijimui į dvi lygias savarankiškas dalis būtų neproporcingai didelės, o šalys dėl konfliktinių santykių negali koordinuoti savo veiksmų siekdamos vieno tikslo. Apeliantės nuomone, namą ne tik reikia baigti pastatyti fiziškai, tačiau reikia jį įregistruoti ir teisiškai. Padalinus turtą po ½ dalį, tai lemtų iš karto naują teisminį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, svarbu yra ir tai, kad su ieškove gyvena du mažamečiai vaikai, kurių atsakovas neišlaiko ir su kuriais nebendrauja, todėl turto priteisimas vaikų motinai atitiktų ir viešąjį nepilnamečių vaikų interesą. Tai yra vienintelis šalių turimas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė ketina baigti statyti ir jame gyventi su vaikais, taip užtikrinant jų tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismui neišsprendus ginčo iš esmės, o tik pakeitus nuosavybės statusą iš bendros jungtinės į bendrą dalinę, šalys privalės vėl kreiptis į teismą ir eikvoti tiek savo, tiek teismo kaštus pakartotiniam ginčo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
21.4. Teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, sprendimą motyvavo negalėjimu nustatyti turto vertės. Ieškovė teismui pateikė VĮ Registrų centras išrašą apie žemės sklypo vertę – 9 250,00 Eur. Visą turtą su statybinėmis medžiagos ieškovė įvertino 35 000,00 Eur. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pats atsakovas savo priešieškinyje nurodė tokią pačią turto vertę, t. y. nors priešieškinyje ir kėlė tam tikras prielaidas dėl didesnės turto vertės, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, jis bendrą turto balansą nurodė tokiomis pačiomis vertėmis kaip ir ieškovė.
21.5. Teismo argumentai dėl galimybės vienam iš sutuoktinių išmokėti kompensaciją taip pat nepagrįsti. Už turtą mokėtina kompensacija nėra didelė, atskaičius likusius su turtu susijusius įsipareigojimus, ieškovė atsakovui turėtų išmokėti 15 400,00 Eur sumą ((35 000,00 Eur – 4 200,00 Eur) / 2). Tokią, sąlyginai nedidelę, pinigų sumą ieškovė galės sumokėti be sunkumų, be to, jei tokios pinigų sumos prireiktų, būtų galima gauti ir vartojimo kreditą. Blogiausiu atveju turtą galima ir parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
21.6. Ginčo turtas nėra atsakovo gyvenamasis būstas, jam nereikės iš jo išsikelti ar įsigyti kito būsto, pats atsakovas šį turtą vertina kaip investicinį projektą. Tuo tarpu ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, jog siekia name gyventi ir kurti jame ateitį kartu su vaikais, todėl prašė turtą priteisti būtent jai. Teismas šių ieškovės argumentų ir aplinkybių nevertino.
21.7. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus dėl skolos dydžio trečiajam asmeniui (kreditoriui). Į bylą yra pateikta Statybos rangos sutartis, kurioje nurodyta, jog iš visos sutarties kainos, sudarančios 8 200,00 Eur, buvo sumokėta 4 000,00 Eur, o skola yra 4 200,00 Eur. Teismo padaryta išvada apie 3 800 Eur kredito likutį yra neargumentuota ir prieštarauja byloje esančių įrodymų turiniui.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
22.1. Faktinis santuokinis gyvenimas nutrūko dėl ieškovės ir atsakovo nuolatinių konfliktų, ieškovės keliamų pavydo scenų ir jos nenoro prisidėti materialiai prie šeimos gerbūvio kūrimo. Papildomai teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad santuokos metu šalys negyveno kaip ideali šeima, absoliučiai skyrėsi jų poreikiai, ieškovė visada nieko nenorėdavo, tingėdavo, atsakovas pastoviai sulaukdavo iš ieškovės kritikos, priekaištų, rėkimo. Pati ieškovė jam ne kartą siūlė skirtis. Po antro sūnaus gimimo šalys tik dar labiau nutolo, gyveno tik dėl vaikų. Ieškovės rašomos žinutės atsakovui neatitiko realios situacijos šeimoje. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad ji pati 2022 m. gruodžio mėn. užmezgė romantiškus santykius su kitu vyru, t. y. dar esant santuokoje. Be to, nors pati ji šeimoje nematė problemų, tačiau iš tikrųjų jos buvo ir atsakovas jas nurodė.
22.2. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad ieškovei būtų priteistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statybinės medžiagos (nebaigtas statyti namas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta turto verte. Ieškovė byloje nurodė nebaigto statyti namo vertę 25 750 Eur, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima nuspręsti dėl nebaigto statyti namo vertės. Atsakovas nebaigto statyti namo negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi statytojo teises įgyvendina ieškovė, t. y. projektas ir kiti reikalingi dokumentai yra ieškovės žinioje, žemės sklypas yra registruotas ieškovės vardu, visi statybą leidžiantys dokumentai išduoti taip pat ieškovės vardu. Tik įregistravus nebaigtą statybą bei nustačius tikslią turto vertę (atlikus nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą), būtų buvę galima spręsti dėl kompensacijos dydžio atsakovui priteisimo. Ieškovė atsisakė įregistruoti nebaigtą namo statybą, o teismas atsakovo prašymo netenkino. Tokiu atveju atsakovas pakeitė savo poziciją, pateikė į bylą priešieškinį, prašydamas padalinti turtą po ½ dalį kiekvienai iš šalių.
22.3. Ieškovė neturi santaupų ir kito turto, kurį pardavusi galėtų išmokėti kompensaciją atsakovui. Be to, ji turėtų padengti dar ir skolą kreditoriui S. U.. Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės nustatyti teisingos turto vertės, kuri atitiktų realų kompensacijos dydį. Vien žemės sklypo rinkos vertė, remiantis atsakovo pateiktais įrodymais, sudarytų apie 22 920 Eur, o gyvenamojo namo rinkos vertė nėra aiški, kadangi jis nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
Atsiliepimas
22.4. Su statytoju S. U., kuris yra ieškovės sesers vyras, buvo susitarta už darbus sumokėti 8 200 Eur sumą, tačiau atsakovas jos didžiąją dalį yra padengęs grynaisiais pinigais ir skolos dydis šiuo metu yra 3 800 Eur. Tokia skolos suma buvo nurodyta ir 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovės atstovo pasiūlyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, neprašė apklausti teismo posėdyje paties S. U., kuris galėjo paneigti atsakovo nurodomas aplinkybes Todėl akivaizdu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie skolą kreditoriui buvo teisingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir prievolės kreditoriui dydžio nustatymo ir jos padalijimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
25. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės (dėl jo neištikimybės), į bylą ji pateikė pakankamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
26. Pažymėtina, kad santuoka yra vienas iš įstatyminiu pagrindu šalių abipusiu susitarimu įformintas susitarimas, siekiant sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
27. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
28. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti ir netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
30. Bylos įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – sūnų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų K. P., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–13). Abi šalys savo gyvenamąją vietą nurodo Didžiojoje Britanijoje.
31. Ieškovė, atstovaujama advokato, 2022 m. lapkričio 9 d. raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu nutraukti santuoką bendru sutarimu ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo (1 t., b. l. 136–137).
32. Be to, ieškovė pateikė į bylą rašytinį paaiškinimą apie šalių santuoką, kuriame apeliantė, be kita ko, tvirtino, kad šalių bendras gyvenimas nuo santuokos sudarymo ir visą jos egzistavimą nebuvo laimingas, po atsakovo pirmosios santuokos nutraukimo buvo susikaupusios didelės atsakovo skolos savo vaikams, ieškovė padėjo grąžinti atsakovo skolas, dėl pastovaus nepritekliaus šeimoje dažnai kildavo konfliktai, vyras buvo užmezgęs santykius su kita moterimi (L. I.). Vyras (atsakovas) per visą bendrą gyvenimą tris kartus, apie kuriuos ieškovei yra žinoma, buvo jai neištikimas. Vyrui išvykus į Londoną, visi rūpesčiai gulė ant vienos ieškovės pečių. Atsakovo grįžimai į namus vis retėjo, o 2020 m. vasario mėnesį šalių sūnui nutikus nelaimei ir ieškovei su juo atsidūrus ligoninėje, atsakovas nesiteikė nei sugrįžti, nei padėti. Šalyje prasidėjus koronaviruso pandemijai, ieškovė neteko darbo ir pajamų. Tuomet ieškovei valstybė mokėjo virš 1000 svarų per mėnesį siekiančią pašalpą. Iki to laiko, kol ieškovė turėjo pajamų, Lietuvoje vyko namo statybos, atsakovas prie namo statybų prisidėjo tik keliais tūkstančiais eurų, stogo dengimui teko skolintis pinigų iš sesers vyro. Ieškovė 2022 m. balandį pasiūlė atsakovui taikiai išsiskirti, tačiau sutuoktinis nesileido į kalbas. Jau tuo metu vyras buvo užmezgęs tvirtus santykius su kita moterimi (šeimos drauge E. M.), su kuria jie buvo pažįstami daugiau kaip 10 metų. Nors vyras ją vadino darbo partnere, tačiau staiga apsigyveno kartu su ja (2 t., b. l. 3–7).
33. Minėtame ieškovės paaiškinime nėra nurodyta nei jo sudarymo data, nei kam jis yra adresuotas, todėl labiau tikėtina, kad paaiškinimas surašytas pradėjus ikiteisminę skyrybų procedūrą. Paaiškinimo turinys iš esmės atspindi teisme duotus šalių paaiškinimus dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kurie leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad šalių santykiai nebuvo geri, šeimoje dažnai kildavo konfliktai, nuo 2020 metų šalių santykiai dar labiau atšalo, kol ieškovė 2022 metais pati pasiūlė ieškovui nutraukti santuoką taikiai (bendru sutarimu). Ieškovės paaiškinimo argumentai apie nevienkartinę atsakovo neištikimybe paremti daugiau asmenine jos nuomone ir nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, todėl, atsižvelgiant į visą paaiškinimo turinį ir vėliau sekusį susirašinėjimą (2022 m. lapkričio 9 d. raštas su pasiūlymu nutraukti santuoką bendru sutarimu), taip pat į tai, kad pati ieškovė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2022 metais užmezgė santykius su kitu vyru, leidžia daryti išvadą, kad šeima iširo ne dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, bet tam turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesys.
34. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, dar 2022 metais ieškovė ir atsakovas bandė išsaugoti šeimą, atsakovas pripažino klydęs, ieškovė džiaugėsi vėl pradėtu bendravimu. Atsakovas rašė ieškovei apie automobilio pirkimą, buto remontą, sutuoktiniai kartu su vaikais keliavo prie jūros, atsakovas 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovei rašė, kad ją myli (2 t., b. l. 9, 113–139).
35. Iš pateikto ieškovės susirašinėjimo su atsakovo drauge E. M. matyti, kad pastaroji 2022 m. spalio mėn. ieškovei rašė „ <...> turėk tu jį! <...> Man toks „vyras“, kuris meluoja, apgaudinėja ir seka pasakas, kad skiriasi su žmona, kad jos nebemyli ir t.t. nebereikalingas!<...>.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su drauge Edmunde yra pažįstamas nuo 2005 metų, o 2022 m. rugsėjo mėnesį pasakė ieškovei, kad planuoja su ieškove nebegyventi. Praktiškai su ieškove gyveno dėl vaikų, tačiau nepavyko, niekas nesikeitė, tik susitaikius su ieškove vėl prasidėdavo priekaištai, konfliktai, pastoviai rėkdavo, todėl atsakovas suprato, kad su ieškove toliau santykių nebus. Su drauge Edmunde jokių rimtų santykių nebuvo. Nors susirašinėjimai su ieškove žinutėmis atrodo gražiai, tačiau po susitaikymo vėl kildavo nuolatiniai konfliktai, net mediacijoje nepavyko draugiškai pasikalbėti, nes ieškovė nutraukė mediaciją. Atsakovas teigė, kad siekė išsaugoti šeimą, tačiau dėl konfliktiško ieškovės elgesio santuoka tiesiog nepavyko (2024 m. birželio 12 d. teismo posėdis 27 min. – 47 min.).
37. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).
38. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad pagrindine santuokos nutraukimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, t. y. neatsakingas požiūris į šeimą, nuolatiniai konfliktai, nepagarba vienas kitam ir nepakankamas noras išsaugoti šeimą. Kurio iš sutuoktinių kaltės laipsnis buvo didesnis šiuo atveju nėra aktualu (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
40. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad jame (apeliaciniame skunde) nurodyti argumentai ir įrodymai leidžia daryti priešingą teismo sprendimui išvadą, jog santuokos iširimą lėmė išskirtinai atsakovo kaltė – neištikimybė.
41. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
42. Teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl santuokos iširimo priežasčių ir konstatavus abipusę šalių kaltę, tenkinti apeliantės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nėra teisinio pagrindo (41 punktas).
Dėl turto padalijimo
43. Byloje kilo ginčas ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė santuokoje įgytą žemės sklypą ir jame pradėtą statyti gyvenamąjį namą priteisti jai, o atsakovui už jam tenkančią šio turto dalį priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas teigė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė tikrosios ginčo turto vertės, kuri akivaizdžiai yra didesnė, pagal bylos medžiagą tikrosios turto vertės nustatyti negalima, todėl priešieškiniu prašė padalinti turtą natūra, lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1910 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registro centras duomenimis, žemės sklypas įvertintas 9 250 Eur verte.
45. Ieškovė 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovui pateiktame pasiūlyme nurodė, kad žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė yra 35 000 Eur (1 t., b. l. 136–137).
46. Atsakovas priešieškinyje tvirtino, kad šalių bendro dalintino turto balansas yra 35 000 Eur, kuris susideda iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 9 250 Eur, ir statybinių medžiagų (nebaigto statyti namo) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 25 750 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad šio turto vertė yra žymiai didesnė, tačiau jos negalima nustatyti, kol gyvenamasis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti statinys.
47. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
48. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
49. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
50. Nagrinėjamu atveju šalys sutinka, kad turtas turi būti padalytas po lygiai, tačiau nesutaria dėl padalijimo būdo, kadangi, anot atsakovo, nėra aiški tikroji nekilnojamojo turto vertė, o apeliantės nurodyta vertė ir jos siūlomos kompensacijos dydis neatitinka tikrosios šio turto vertės (rinkos vertės).
51. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dalies turto (žemės sklypo) vertę nurodė remdamasi Nekilnojamojo turto registre įrašyta šio turto verte, o atsakovas teikė į bylą išrašus iš nekilnojamojo turto skelbimų portalų, tačiau nė viena iš šalių nepateikė turto vertinimo ataskaitos, neprašė byloje skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, neteikė kitų patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją viso ginčijamo turto vertę.
52. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmiausiai ieškovei, reikalaujančiai priteisti jai ginčo turtą natūra, o atsakovui priteisti už šį turtą jo vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, teko pareiga įrodyti ne tik tokio turto priklausomybę (nuosavybę), bet ir tikrąją (rinkos) turto vertę. Tokiai įrodymais gali būti viešųjų registrų duomenys, kuriuose nurodyta turto rinkos vertė, specialistų išvados (turto ataskaitos) apie turto įkainojimą, ekspertizės aktai ir kt. Kaip minėta, ieškovė pateikė Nekilnojo registro duomenis tik apie žemės sklypo vertę, tačiau nepateikė objektyvių ir nešališkų įrodymų apie nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertę. Dar daugiau, ieškovė nepaneigė (neginčijo) atsakovo argumentų, kad ji, kaip asmuo, disponuojantis jos vardu išduotais statybą leidžiančiais dokumentais, tikėtina sąmoningai neįregistruoja nebaigtos namo statybos, taip siekdama išvengti tikrosios turto nustatymo kainos. Tik tuo atveju, kai ieškovė atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintų keliamus atsakovui materialinius reikalavimus, atsakovui atsirastų pareiga kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ieškovės nurodytas turto kainos aplinkybes.
53. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad ginčo turto, esančio Trakų rajone, rinkos vertė galimai yra didesnė už ieškovės nurodytą vertę. Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju negalima vadovautis ir atsakovo nurodytomis turto vertėmis, kadangi akivaizdžiai skiriasi palyginamųjų turo objektų duomenys (vieta, plotas, statinio užstatymas ir kt.).
54. Nesant galimybės nustatyti ginčo turto tikrąją vertę, nėra galimybės visą ginčo turtą padalinti ieškovės prašomu būdu, nes taip galimai būtų pažeisti su tokiu padalijimo būdu nesutinkančio atsakovo turtiniai interesai ir teisės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nutartys dėl žyminio mokesčio atidėjimo už ieškinį ir apeliacinį skundą leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai apie nedidelį išmokos dydį (kompensaciją atsakovui), gebėjimą gauti paskolą ir atsiskaityti su ieškovu, parduoti ginčo turtą grindžiami tik subjektyvia ieškovės nuomone ir neparemti šias aplinkybes patvirtinančiais kitais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi įvertinti, ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas). Leistinais įrodymais nepagrįsti ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė ketina užbaigti namo statybą, grįžti su vaikais gyventi į Lietuvą.
55. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog jos siūlomas turto padalijimo būdas labiausiai atitinka abiejų sutuoktinių interesus ar egzistuoja išimtis (-ys), kuri (-os) leistų nukrypti nuo pagrindinio turto padalijimo būdo – turto padalijimo natūra.
Dėl skolos trečiajam asmeniui
56. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, koks yra tikrasis skolos dydis sutuoktinių kreditoriui trečiajam asmeniui S. U.. Ieškovė įrodinėjo, kad skola trečiajam asmeniui yra 4 200 Eur, atsakovas teigė, kad skola yra 3 800 Eur.
57. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. P. (toliau – ir užsakovas) ir trečiasis asmuo S. U. (toliau – ir rangovas) 2022 m. vasario mėnesį pasirašė Statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo užsakovui atlikti už 8 200 Eur gyvenamojo namo stogo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį užsakovas turėjo sumokėti 4 000 Eur avansą. Toje pačioje sutartyje, apačioje ranka yra įrašyta – „gautas avansas 4 000 Eur. Skola 4 200 Eur.“ Šalia šių prierašų yra abiejų sutarties šalių parašai (1 t., b. l. 27–29).
58. Ieškovės 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovui pateiktame pasiūlyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nurodė, kad skolinis įsipareigojimas rangovui už gyvenamojo namo stogo įrengimą yra 3 800 Eur (1 t., b. l. 136–137).
59. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant skirtingiems rašytiniams įrodymams nei viena iš šalių nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius dėl faktinio skolos dydžio. Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir paaiškinimų nepateikė, papildomų įrodymų, liečiančių ginčijamą aplinkybę, nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdama į aptartą situaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateiktas vėlesnis įrodymas – 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovės pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jame nurodyta 3 800 Eur skolinio įsipareigojimo suma kreditoriui – vertintinas kaip ieškovės naujos faktinės aplinkybės pripažinimas (CPK 187 straipsnis).
60. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad vertindamas ginčijamą aplinkybę teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
62. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurių dydis yra 1 500 Eur (CPK 98 straipsnis).
63. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
64. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2024 m. gruodžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 2 855,32 Eur (2 196,4Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies – 1 074 Eur, mokėjimas už apeliacinį skundą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas, priteistinas valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. P. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 074 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662