Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui O. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

11. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

12. Užkarpatės srities vyriausiosios teisingumo valdybos Rachivovo rajono valstybinės civilinės būklės aktų registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota K. K. ir O. T. santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Užkarpatės srities Rachivo rajono teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu buvo patenkintas K. T. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir nutraukta K. K. (T.) ir O. T. santuoka, tačiau vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su atsakovu tvarkos, išlaikymo priteisimo klausimai nebuvo išspręsti. Šiuo metu abi šalys Lietuvos Respublikoje gyvena leidimų laikinai gyventi pagrindu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

18. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš byloje esančių 2025 m. rugpjūčio 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-207 ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. Skyriaus išvados Nr. 5SD-6427 matyti, kad apsilankymo ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad butas nuosavybės teise priklauso ieškovės draugui A., su kuriuo ieškovė kartu gyvena pusę metų. Būstas yra 80 kv. m., trijų kambarių su holu, yra virtuvė, vonia ir tualetas atskirai. Bute yra visi patogumai. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Kambaryje matoma sofa - lova, kuri tvarkingi paklota, kambaryje yra dvi spintos, vaiko lavinamieji žaislai, virš lovos naktinė vaikiška, žaisminga lempa. Bute yra erdvi virtuvė su visa buitine technika. Namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai. Vaikui yra sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. Būste yra visa buitinė technika. Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus, vaikas penkerių metų (šiuo metu vaikas yra šešerių metų) amžiaus, tokio amžiaus vaikui ypač reikalinga stabili aplinka, ryšys su mama. Ieškovė yra užtikrinus tinkamas gyvenimo sąlygas. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė negebėtų užtikrinti saugios vaikui aplinkos, ar negalėtų patenkinti kitų vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas gyvena 46,61 kv. m. ploto, nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl nurodytos atsakovo gyvenamosios vietos nėra pateikta tarnybos išvados apie jos atitikimą vaiko poreikiams ir interesams. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad butas, kurį nuomojasi, yra dviejų kambarių ir jis šiuo metu gyvena kartu su drauge ir jos nepilnamete dukra. Atsakovo nuomone, jo vaikui yra sudarytos visos sąlygos gyventi bute, jam būtų skirtas atskiras kambarys, vaikui būtų užtikrintos visos būtinos buities ir gyvenimo sąlygos.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo faktiškai gyveno su abiem tėvais, tačiau ieškovei atvykus gyventi į Lietuvą, vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove, kuri tinkamai vaiku rūpinasi ir auklėja. Nesant duomenų, kad atsakovo nurodoma gyvenamoji vieta labiau užtikrintų vaiko interesus, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nustatant vaiko gyvenamają vietą su atsakovu. Įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, teismo psichologo įžvalgas, atsižvelgiant į vaiko interesus, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vaikui šiuo metu jau šešeri metai), siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir, kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokia tvarka atitinka ir prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo reikalavimus. Atsakovas neįrodė, kad aptarto principo reikalavimus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, neįrodė poreikio dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (CPK 178 straipsnis).

23. Atsakovo argumentas, kad vaikas, gyvendamas su ieškove, kuri ketina kurti ateitį Lietuvoje, praras savo tautinį identitetą, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, nes atsižvelgiant į tai, kad abi šalys šiuo metu gyvena Lietuvoje, ir kaip tvirtino abu, bent jau artimiausiu laiku planuoja gyventi Lietuvoje, vaiko gyvenamosios vietos su motina jos gyvenamojoje vietoje nustatymas, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad vaikas praras savo tautinį identitetą. Bendraudami su vaiku tiek motina, tiek tėvas gali prisidėti prie vaiko identiteto susiformavimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

24. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

25. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. T, gim. (duomenys neskelbtini): 1) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus; 2) atsakovas turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su vaiku, susitinkant su juo gyvai ar naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, atsižvelgiant į jo užimtumą ir norą bendrauti su tėvu; 3) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatomos bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir norą bendrauti su tėvu. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji niekada neribojo tėvo ir vaiko bendravimo, tačiau turėdama įtarimų, kad tėvas nori išsivežti vaiką į valstybę, kurioje vyksta kariniai veiksmai, todėl dabar ji reikalauja nustatyti minimalią vaiko su tėvu bendravimo tvarką, t. y. vaikas gali bendrauti su tėvu vieną kartą per mėnesį po tris valandas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškiniu siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra labai abstrakti, dėl ko gali kilti ateityje dar didesnių konfliktinių situacijų tarp tėvų, sudaryti prielaidas piktnaudžiauti bendravimo tvarkos neapibrėžtumu. Teismo posėdžio metu išvadą byloje, teikiančios institucijos atstovė, išklausiusi abiejų šalių paaiškinimus, siūlė teismui nustatyti pereinamąjį laikotarpį tėvo ir vaiko bendravimui, motyvuojant tuo, kad vaikas nebuvo susitikęs su tėvu apie du mėnesius.

26. Ieškovė, prašydama teismo nustatyti maksimaliai ribojančią vaiko ir tėvo bendravimą tvarką, motyvavo iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad atsakovas ketina išvežti vaiką į Ukrainą. Savo argumentams pagrįsti, ieškovė teismo posėdžio metu citavo atsakovo žinutes socialiniuose tinkluose, kurie ieškovės vertinimu, patvirtina atsakovo siekį išsivežti vaiką ir jo nebegrąžinti. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankami vaiko bendravimo su tėvu ribojimui. Į bylą nėra pateikta tokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo tikslas yra išvežti vaiką iš motinos dabartinės gyvenamosios vietos valstybės ir jo neteisėtai negrąžinti. Teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės, kaip ir tos atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė gali išvežti vaiką į Tailandą ar Baltarusiją, negali būti laikomos objektyviais duomenimis, sudarančiais pagrindą konstatuoti realią vaiko neteisėto išvežimo (pagrobimo) grėsmę. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su sūnumi nėra pateisinamas ir (ar) objektyviai pagrįstas geriausiais vaiko interesais. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų, suvienodinimą.

27. Nors šalių sūnus šiuo metu gyvena su motina, tačiau jo ryšys su tėvu yra išlikęs gana artimas. Vaikas žino, kad atsakovas yra jo tėvas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja jų tarpusavio emocinis ryšys, berniukui tėtis yra svarbus ir reikalingas. Iš atsakovo pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad atsakovo ir jo sūnaus santykiai yra labai artimi ir šilti, pastebima, kad vaiką ir tėvą neabejotinai sieja stiprus prieraišumo ryšis. Duomenų, kad vaiko ir tėvo bendravimas vaikui buvo nepriimtinas byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra pakankamai stiprus. Byloje esančioje 2025 m. gruodžio 4 d. psichologo rašytinėje nuomonėje po individualaus pokalbio su vaiku nurodyta, jog vaikas patvirtino, kad jis susitinka su O. (pastaba: su atsakovu) ir norėtų su juo susitikti. Vien išvadą, teikiančios institucijos, atstovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas su sūnumi nebendravo apie du mėnesius, ar psichologo rašytinėje nuomonėje nurodytos aplinkybės, kad vaikas paklaustas kaip jaučiasi su tėvu, nepasirinko „Laimingo“ veiduko, įvertinus psichologės įžvalgas apie tai, kad vaiko pokalbio su psichologe metu, vaiko nuomonė apie tėvą nebuvo pilnai išreikšta, taip pat, įvertinus ir tai, kad vaikas blogai kalba ir jį psichologei buvo sunku suprasti, nesudaro jokio pagrindo byloje nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

28. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti ar riboti vaiko bendravimą su tėvu, kaip ir nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad maksimalus tėvo ir šalių sūnaus bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismas pažymi, kad teismo nustatytą bendravimo tvarką privalės vykdyti abi šalys, todėl ieškovės teismo posėdžio metu reiškiamos abejonės dėl tėvo gebėjimo pasirūpinti vaiku, t. y., kad jis negamina maisto, nežino vaiko dienos režimo, nemoka elgtis su vaiku, nelaikytinos objektyviu pagrindu nustatyti minimalų ar riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Teismo vertinimu, būtent bendravimo su sūnumi savaitgaliais metu, tėvas turės galimybę geriau susipažinti su sūnaus rutina, pomėgiais, mitybos režimu bei jos ypatumais, vaiko dienotvarke, kasdienės priežiūros poreikiais. Būtent ilgesnio ir nuoseklaus bendravimo metu tėvas turės galimybę įgyti trūkstamų jam žinių ir praktinių įgūdžių, užtikrinančių tinkamą vaiko priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovas netinkamai elgtųsi su savo sūnumi, jam rodytų netinkamą pavyzdį bendravimo su juo metu. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių, Skyriaus pateiktų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketoje, 2024 m. gruodžio 17 d., 2025 m. gegužės 5 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime, BĮ Klaipėdos miesto šeimos vaiko gerovės 2025 m. sausio 7 d. pagalbos planuose užfiksuotų aplinkybių), šalių paaiškinimų, atsakovas stengiasi užtikrinti geriausių vaiko interesų apsaugą ir aktyviai siekia maksimalaus bendravimo su sūnumi.

29. Nors ieškovė pažymėjo, kad jos ir vaiko ryšys yra labai stiprus, vaikas jos labai pasiilgsta, jis su ja būna laimingas, todėl jos nuomone, vaikas nenorėtų ilgiau nei tris valandas per mėnesį bendrauti su tėvu, juolab nenorėtų nakvoti pas tėvą, tačiau pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas su vaiku iki ieškinio pateikimo dienos bendravo su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, kai sirgo buvo pas atsakovą ir per naktį, be to, kai jie gyveno Ukrainoje, o ieškovė būdavo ilgalaikėse komandiruotėse, jis pats vienas būdavo su vaiku ir jį prižiūrėjo, yra buvę, kad pats vienas buvo su vaiku apie du mėnesius. Taigi, teismas daro išvadą, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir galimybę jam maksimaliai bendrauti su tėvu, nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su sūnumi ir leisti atsakovui su sūnumi bendrauti tik vieną kartą per mėnesį tris valandas.

30. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku, ir jis tai gali daryti netrukdomai, dėl to ieškiniu ji ir neprašo nustatyti konkrečios atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos, o tik prašo įpareigoti atsakovą informuoti vaiko motiną apie vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatomos bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir norą bendrauti su tėvu.

31. Teismo vertinimu ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti tokia bendravimo tvarka nėra tiksli, kadangi tam, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka būtų vykdoma, atsakovas, norėdamas susitikti su vaiku turėtų derintis su ieškove, ir kiekvieną kartą turėtų tartis dėl nepilnamečio vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko, vietos, bendravimo trukmės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarti su ieškove dėl bendravimo tvarkos praktiškai nepavyksta, ji pati nustato jo ir vaiko bendravimo laiką (paprastai buvo leidžiama bendrauti su sūnumi apie tris valandas vieną kartą per savaitę), kuris yra pernelyg trumpas ir šio laiko pilnavertiškai bendrauti su sūnumi nepakanka.

34. Teismo vertinimu, šiuo metu vaiko interesų neatitiktų tokia vaiko su atsakovu bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas su tėvais bendrautų po dvi savaites. Tokio amžiaus (šešerių metų) vaikas turi poreikį turėti nuolatinę ir stabilią bei saugią gyvenamąją vietą, ypač tarp tėvų vykstant konfliktams dėl bendravimo su vaiku. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką vaikas nuolatos, kas dvi savaites turėtų keisti savo gyvenamąją aplinką, dėl ko būtų sudarytos sąlygos vaikui jausti nesaugumą, nestabilumą dėl gyvenamosios vietos ir aplinkos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pagal 50/50 procentų laiko bendravimo formos modelį, t. y. lygiavertę tėvystę, šiuo metu laikytina neatitinkančia vaiko interesų. Tai patvirtino ir išvadą, teikiančios institucijos, atstovė teismo posėdžio metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

36. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį, bet kokiu atveju yra negalimas be kito iš tėvų sutikimo, todėl nėra jokio pagrindo papildomai nustatyti atsakovo prašomą draudimą dėl vaiko išvežimo į užsienį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas uždrausti abiems tėvams išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę be kito iš tėvų sutikimo netenkinamas, nes jis yra perteklinis.

37. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

38. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

39. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, šalių poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, o būtent – kad šalys buvo sutarusios dėl neribotos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su sūnumi tvarkos, kad ši tvarka buvo vykdoma apsunkintai dėl tarpusavio šalių nesutarimų vaiko bendravimo su tėvu klausimais, ir kad šalims nepavyksta susitarti dėl pastovaus/sisteminio ir reguliaraus bendravimo tvarkos vykdymo, byloje nesant duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį, kuriuo pagrindu turėtų būti ribojamas tėvo ir sūnaus bendravimas, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą, vaiko interesus, kad šalys taikiai negebėjo suderinti bendravimo su vaiku tvarkos, konkrečių nepilnamečio vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikų, teismas sprendžia tam, kad nagrinėjamu atveju būtų užtikrintas šalių nepilnamečio vaiko interesas pastoviai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat ir tėvo teisė bei pareiga matytis\bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, tikslinga nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri, teismo vertinimu, geriausiai atitiktų vaiko interesus, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo pirmo mėnesio savaitgalio), vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17.00 val.. Kiekvienu atveju apie ketinimą susitikti ir bendrauti su sūnumi vaiko tėvas O. T. įsipareigoja informuoti vaiko motiną K. T. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) paras prieš numatomą bendravimą. Tokiu būdu bus užtikrinama atsakovo teisė bendrauti su vaiku, neprarasti su juo ryšio, tuo pačiu nepaneigiant vaiko interesų bendrauti su tėvu bei turėti stabilią ir saugią gyvenamąją aplinką.

41. Teismas pažymi, kad šalims nuolat konfliktuojant, bet kokia bendravimo su vaiku tvarka gali neatitikti ar vienos iš šalių, ar abiejų šalių lūkesčių, tačiau kartu pastebi, jog jei šalys nuolatos galvotų apie vaiko interesus, tai pirmiausia sumažintų asmenines ambicijas, kuomet daug geriau sektųsi įgyvendinti bendravimo su sūnumi tvarką ir, galbūt šalys iš viso galėtų atsisakyti bendravimo tvarkos, kuri šalių veiksmus apibrėžia tam tikromis ribomis, nustatymo.

42. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

43. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes, ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, klausimu dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo, šalys gali derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

44. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę uzufrukto teise lėšų vaikui išlaikyti tvarkytoja. Atsakovas, teismui nenustačius jo pageidaujamos bendravimo su vaiku tvarkos 50/50 principu, sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį.

45. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

46. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga 1038,00 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 777,00 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi nagrinėjamu atveju suma, reikalinga kas mėnesį vaiko poreikiams, kurios neprivaloma įrodinėti, sudaro 708 Eur. Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

47. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaiko minimalių poreikių užtikrinimui per mėnesį reikalinga 600,00 Eur, nors, formuluodama reikalavimą prašo iš atsakovo priteisti 350,00 Eur vaiko išlaikymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą poreikių išlaidų paskaičiavimus, nurodydama, kad už vaiko darželį yra reikalinga 90,00 eurų suma, maistui per mėnesį reikia 180,00 Eur, higienos priemonėms (skalbimo priemonėms, muilui ir kt. asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia apie 50,00 Eur mėnesiui, įprastoms gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms (papildams, vitaminams ir kt.) vidutiniškai reikia apie 40,00 Eur per mėnesį, rūbams ir avalynei būtina apie 100,00 Eur mėnesiui, o laisvalaikiui reikalinga apie 50,00 Eur mėnesiui. Be to, būna ir kitokių nenumatytų išlaidų. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad šiuo metu vaikas pradėjo lankyti ledo ritulio treniruotes, todėl ji turėjo išlaidų vaiko sportinei aprangai, avalynei, be to, šios treniruotės yra mokamos.

48. Teismo vertinimu, šalių sūnui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos įprastiniams ir visiškai suprantamiems poreikiams – maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai, lavinimui, ugdymui ir kt., nėra neprotingos, jos iš esmės atitinka šalių vaiko amžių. Pažymėtina, kad ši ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaikų išlaikymui, ne tik neviršija MMA, bet ir yra mažesnė, nei MMA, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovė neturi pareigos itin detaliai įrodinėti mažesnių, nei MMA išlaidų pagrįstumo. Nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi vaikas yra sparčiai augantis, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekės, maisto papildai ir pan., taigi ieškovės nurodoma būtina 600,00 Eur suma sūnui, kuri reikalinga vienam mėnesiui jam išlaikyti ir jo kasdieniams poreikiams tenkinti, pripažintina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju atsakovas sutikdamas mokėti vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį, neįrodinėjo, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti užtenka mažesnės sumos nei minimalioji mėnesinė alga, nepateikė savo skaičiavimų bei tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taigi atsakovas neįrodė, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga mažesnė suma, nei minimalioji mėnesinė alga.

49. Teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikiams reikalingas ir ieškovės ieškinyje nurodytas sumas, šalių išsakytus argumentus, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaikui galimus ir būtinus poreikius sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti būrelius, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, konstatuoja, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ieškovės nurodoma 600,00 Eur suma, kuri yra visiškai pakankama, atitinka šalių berniuko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

50. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

51. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šiuo metu didesnę dalį vaiko poreikių užtikrina ieškovė gaunamomis pajamomis iš darbo užmokesčio, be to prie vaiko išlaikymo ženkliai prisideda jos draugas, kol kas kitų išlaikytinių ji neturi, bet šiuo metu laukiasi naujagimio. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, prievolių kreditoriams taip pat neturi, gyvena su vaiku savo draugo bute, už nuomą ir komunalinių mokesčių nemoka, kol kas kitų išlaikytinių neturi.

52. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Nustatyta, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje, neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi transporto priemonę Ukrainoje, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Iš 2025 m. rugpjūčio 14 d. nuomos sutarties matyti, kad atsakovas nuomojasi būstą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už būsto nuomą moka 400,00 Eur per mėnesį, į šią sumą nėra įskaitomos komunalinių mokesčių sumos. Atsakovas šiuo metu pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir jo pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 770,00 Eur. Duomenų apie atsakovo turimas reikalavimo teises kitiems asmenims, prievoles kreditoriams byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.

53. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. siekia 122,50 Eur. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų maistui, drabužiams, avalynei, kitoms asmeninėms išlaidoms.

54. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, jų darbingumas nesumažintas, jokių sveikatos problemų nė vienas iš jų neturi. Lyginant šalių gaunamas pajamas darytina išvada, jog ieškovės gaunamas atlyginimas yra tik šiek tiek didesnis, nei atsakovo, be to, ieškovė gyvena draugo bute ir nuomos bei komunalinių mokesčių ji nemoka, o atsakovas nuomojasi būstą už kurį moka nuomos bei komunalinius mokesčius, taigi, įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, jog šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

55. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir jų dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant sūnų, rūpinantis jo kasdieniais poreikiai, suteikiant jam gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

56. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reiškiamą reikalavimą, nustatytus vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 600,00 Eur suma, šią sumą sumažinus ieškovės iš valstybės gaunamomis fiksuoto dydžio išmokomis 122,50 Eur, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, taip pat tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų sūnui skirti išlaikymui po 239,00 Eur (600,00 Eur – 122,50 Eur/2). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu tokio paties dydžio išlaikymu yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus. Byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovas turi realias galimybes teikti vaikui išlaikymą po 239,00 Eur per mėnesį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

57. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, kasacinio teismo formuojama praktika, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies – ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 239,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. liepos 31 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

58. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

59. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

60. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų

61. Kiti šalių ir jų atstovų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

62. 2025 m liepos 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas sūnui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

63. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2025 m. liepos 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

65. Ieškovės už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 209,00 Eur (už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką – 114,00 Eur, už išlaikymo priteisimą – 95,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66. Byloje esančiomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 10 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-14122 nustatyta, kad teikiant teisinę pagalbą ieškovei, valstybė patyrė 735,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 2025 m. lapkričio 21 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-13234 nustatyta, kad teikiant teisinę pagalbą atsakovui valstybė patyrė 446,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

67. Vadovaujantis 2025 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. ATS-2025-17105, ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas, 2025 m. gegužės 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrindu, taip pat 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

68. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, šalių atstovavimo išlaidos, patirtos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtų advokatų dalyvavimo byloje, taip pat ir žyminis mokestis, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 79, 96, 99 straipsniai).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

69. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 7,93 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo dalies skubaus vykdymo

70. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės K. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:

1) nepilnametis vaikas D. T. su tėvu O. T. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo pirmo mėnesio savaitgalio), vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17.00 val.;

2) kiekvienu atveju apie ketinimą susitikti ir bendrauti su sūnumi vaiko tėvas O. T. įsipareigoja informuoti vaiko motiną K. T. SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) paras prieš numatomą bendravimą.

3) vaiko tėvai K. T. ir O. T. privalo užtikrinti visas galimybes kiekvienai iš šalių susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis tuo metu, kada vaikas yra pas kitą iš tėvų, taip pat suteikti informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą ir kt., išskyrus, kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (dėl vaiko užimtumo, režimo, vaiko ligos ir pan.);

4) visais atvejais tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Bendravimas su vaiku turėtų vykti bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norus ir jo interesus.

Priteisti iš atsakovo O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 239,00 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir 00 ct), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nuo 2025 m. liepos 31 d., t. y. ieškinio pateikimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atstovavimo išlaidas, patirtas atstovaujant ieškovę K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirto advokato dalyvavimo byloje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 10 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-14122), kurios sudaro 735,42 Eur, taip pat ir žyminį mokestį, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Atstovavimo išlaidas, patirtas atstovaujant atsakovą O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirto advokato dalyvavimo byloje (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-13234), kurios sudaro 446,59 Eur, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2025 m liepos 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2025 m. liepos 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.