Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-118-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-118-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20119-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Larisa Šimanskienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: UAB AMITRANS
Ieškovas: BUAB AVA statyba

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-118-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20119-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 2.6.18.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amitrans“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1091-454/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amitrans“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „AVA statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Amitrans“ 14 361,25 Eur skolą, 625,96 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-264-2019 iškėlė UAB „AVA statyba“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė I. S. Nemokumo administratorė, patikrinusi ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2018-2019 m. ieškovė pardavė atsakovei prekes ir pateikė PVM sąskaitas–faktūras: 1) 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija APS Nr. 0007716 535,20 Eur sumos; 2) 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija APS Nr. 0007717 921,12 Eur sumos; 3) 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija APS Nr. 0007718 339,53 Eur sumos; 4) 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912 15 072,34 Eur sumos; 5) 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1924 4 633,37 Eur sumos; iš viso 21 501,56 Eur sumos. Nagrinėjamu atveju šalims atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, laikytina, kad atsakovė grąžino 7 140,31 Eur, todėl jos skola ieškovei sudaro 14 361,25 Eur. Atsakovė taip pat turi sumokėti ieškovei 625,96 Eur palūkanas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,, Amitrans“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 25 d. tarp šalių buvo sudaryta Technikos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ja atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei techniką, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir savarankiškai pasirūpinti technikai reikalingu kuru. Pagrindiniai darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 23 d., ieškovė už juos įsipareigojo sumokėti 30 000 Eur (be PVM) ir suteikti 15 000 Eur (be PVM) vertės kuro darbams atlikti. Be pagrindinių darbų, t. y. iškasos kasimo ir 9 930 m³ grunto išvežimo, atsakovė taip pat atliko papildomus darbus: suteikė transportavimo paslaugas už 851,20 Eur (2018 m. rugsėjo 25 d. sąskaita), atliko žemės kasimo ir lyginimo darbus, įskaitant ekskavatoriaus ir buldozerio nuomą, už 5 140,31 Eur (2018 m. spalio 1 d. sąskaita). Taigi ieškovė už minėtus darbus atsakovei turėjo sumokėti iš viso 35 991,51 Eur, taip pat atlyginti išlaidas už kurą. Minėtus darbus atsakovė atliko Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tačiau ieškovė už atliktus darbus su atsakove tinkamai neatsiskaitė. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo iš viso 30 667,05 Eur, iš kurių dalį skolos sumokėjo perduodama atsakovei 1 795,85 Eur vertės prekes iš parduotuvės „Lytagra“ pagal ieškovės išrašytas 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitas–faktūras. Taigi ieškovė liko skolinga atsakovei 5 324,46 Eur, taip pat turėjo atlyginti išlaidas už kurą. Nors Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminas suėjo 2018 m. rugsėjo 23 d., tačiau ieškovė, sudarydama Sutartį, suklydo dėl išvežtino grunto kiekio, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. kovo 20 d. atsakovė, ieškovės užsakymu, atliko papildomus darbus – išvežė dar 3 387 m³ grunto. 2019 m. kovo 27 d. atsakovė baigė minėtus darbus ir pateikė 20 604,49 Eur sumos sąskaitą už papildomus darbus. 2019 m. kovo 27 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1904 už transporto paslaugas 15 072,34 Eur sumos, 2019 m. balandžio 1 d. – PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912 už transporto paslaugas 15 072,34 Eur sumos, 2019 m. balandžio 1 d. – PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912 už degalų išlaidų kompensavimą, 2019 m. balandžio 19 d. – PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1924 4 633,37 Eur sumos, tačiau minėtos sąskaitos yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovės BUAB „AVA statyba“ ieškinį tenkino:

3.1. Priteisė iš atsakovės UAB „Amitrans“ 14 361,25 Eur skolą, 625,96 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 425 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „AVA statyba“.

3.2. Priteisė iš atsakovės UAB „Amitrans“ 337 Eur žyminį mokestį ir 7,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, ja atsakovė įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus darbus už 30 000 Eur (be PVM). Pagal Sutarties 1.2.1 punktą kuro sąnaudos į darbų kainą neįskaičiuotos. Vadovaujantis Sutarties 1.2.3 punktu, ieškovė įsipareigojo sumokėti 15 000 Eur avansą. Šalys 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Sutarties priedą Nr. 1 (toliau – Priedas Nr. 1), juo susitarė, kad likusią 15 000 Eur sumą ieškovė atlygins atsakovei kuru, suteikdama galimybę atsakovei įsipilti degalinėje 15 000 Eur vertės kuro iki 2018 m. rugsėjo 23 d. (Priedo Nr. 1 1.2.2 punktas). Dėl šios priežasties ieškovė perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta kortele atsakovė naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. 8 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.57 val. ir ja įsigijo 10 668,54 Eur (be PVM) vertės kuro. Atsakovei atlikus Sutartyje nurodytus darbus, ieškovės skola atsakovei sudarė 5 344,46 Eur, todėl pastaroji, siekdama atsiskaityti su atsakove, 2018 m. gruodžio 12 d. perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šia kortele atsakovė naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 14.04 val. iki 2019 m. kovo 19 d. 13.45 val. ir įsigijo 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro. Iš kaip liudytojo apklauso ieškovės vadovo V. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė žinojo, jog atsakovės išlaidos kurui įsigyti viršija šalių susitarimą, tačiau pretenzijų atsakovei dėl to nereiškė, kadangi šalys tarėsi dėl darbų atlikimo kituose objektuose, o atsakovės išlaidos už kurą, viršijančios šalių sutartą dydį, turėjo būti įskaitytos kaip avansinis mokėjimas už darbus ateityje. Vis dėlto teismui iškėlus ieškovės bankroto bylą, minėti darbai nebuvo atliekami.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Teismas pažymi, jog, atsakovės teigimu, ji atliko papildomus darbus, todėl sunaudojo daugiau kuro nei numatyta Sutartyje. Vis dėlto atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. minėtų darbų aktų, duomenų apie kuro sąnaudas, todėl laikytina, kad ji neįrodė papildomų darbų fakto. Byloje taip pat nėra rašytinio susitarimo dėl darbų atlikimo kituose objektuose.

4.3. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės žinioje, ji buvo atsakinga už jos naudojimą ir perdavimą tretiesiems asmenims. Atsakovė nurodė, jog kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) nesinaudojo nuolatos, t. y. atsakovei pasinaudojus šia kortele kurui įsipilti, ją grąžindavo ieškovės darbuotojams, tačiau teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas A. K. paaiškino, kad kuro apskaita buvo vykdoma nuotoliniu būdu, ieškovės darbuotojai nevykdavo į statybos objektus, siekdami kas kartą šias korteles priimti ar išduoti. Atsakovė darbus vykdė Vilniuje, o ieškovė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), todėl, siekiant ginčo kortelę išduoti atsakovei ir ją priimti, būtų tekę kortelę kas kartą vežti iš vieno miesto į kitą, o tai neatitiktų protingumo principo.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išlaidų už kurą kompensavimas suteikiant atsakovei galimybę naudotis ieškovės kuro kortele buvo skirtas atsiskaityti už atliktus darbus, t. y. mokėjimo būdas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog tarp šalių susiklostė kuro pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, taikytinos nuostatos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovė savo veikloje panaudojo 14 361,25 Eur vertės kurą, įsigytą iš ieškovės lėšų, todėl laikytina, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo 14 361,25 Eur turtinės naudos iš ieškovės, todėl šią sumą turi jai grąžinti. Ieškovei taip pat priteistina 625,96 Eur palūkanų iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Amitrans“ (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje kaip liudytoją apklausti F. V. Liudytojas dirbo ieškovės objekte ir buvo atsakingas už kurą, t. y. faktiškai paimdavo ginčo kortelę iš ieškovės ir ją grąžindavo ieškovei. Minėtas liudytojas buvo šaukiamas į teismo posėdį, tačiau nuotolinio teismo posėdžio metu F. V. dėl techninių kliūčių apklausti nepavyko. Į kitą teismo posėdį pirmosios instancijos teismas F. V. nebešaukė, nors teismo posėdžio metu buvo vykdoma ieškovės nurodytų liudytojų apklausa. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ieškovės nurodytų liudytojų, t. y. ieškovės vadovo, jo pavaduotojo ir kitų įmonės darbuotojų, kurie, šalims priimant ir perduodat kuro kortelę, jos pagalba atsakovei įsigyjant kurą, tiesiogiai nedalyvavo, tačiau vienintelio atsakovės nurodyto liudytojo, tiesiogiai dalyvavusio atliekant minėtus veiksmus, neapklausė, ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą sprendimą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes. A. K. buvo atsakingas už kuro kortelių priežiūrą, t. y. nustatydavo piniginių lėšų (kuro) kortelėse limitą, vykdė jų apskaitą, jas užblokuodavo ir pan. Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jis kuro kortelių limitą nustatydavo, jas užblokuodavo ir atblokuodavo kompiuteriu, tai galėjo padaryti greitai. Tai reiškia, kad ieškovė visiškai kontroliavo atsakovės galimybę įsigyti kuro naudojantis jai suteikta ieškovės kuro kortele.

5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino ir netyrė kortelių kuro išklotinėse esančių duomenų. Remiantis minėtais duomenimis, ieškovės prašomą priteisti skolą, be kita ko, sudaro išlaidos už kurą, įsigytą 2018 m. gruodžio 12 d. 14 val. 04 min., 14 val. 30 min. ir 14 val. 30 min. Kaune (duomenys neskelbtini) už 718,13 Eur, nors minėtu laikotarpiu atsakovei kuro kortelė dar nebuvo perduota, kadangi ieškovė atsakovei ginčo kortelę perdavė 2018 m. gruodžio 12 d. 16 val. Vilniuje ir po to atsakovė vyko įsipilti kuro į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) degalinė). Šiuo atveju atsakovė įsipylė 4 580,21 Eur (3 785,30 Eur be PVM) vertės kuro Sutartyje numatytiems darbams atlikti (pagal 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912 ir 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1924), o ne 5 217,52 Eur (4 312 Eur be PVM) vertės kuro, kaip nurodo ieškovė. Be to, ieškovė turėjo suteikti atsakovei 4 312 Eur (be PVM) vertės kuro, todėl nagrinėjamu atveju būtent ieškovė yra laikytina skolinga atsakovei.

6. Ieškovė BUAB ,,AVA statyba“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Amitrans“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė Sutartimi ir jos Priedu Nr. 1 įsipareigojo suteikti atsakovei kuro už 15 000 Eur (be PVM), leisdama atsakovei už kurą atsiskaityti ieškovės kuro kortelėmis. Dėl šios priežasties 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 12 d. – kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą susitarimą šalys sudarė dėl to, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus. Atsakovė kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. 8 val. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. 12.57 val. ir įsigijo 10 668,54 Eur (be PVM) vertės kuro. Šią aplinkybę atsakovė patvirtino pasirašydama 2018 m. rugpjūčio mėn. ir 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktu ieškiniu neprašo priteisti iš atsakovės skolos už kurą (10 668,54 Eur (be PVM)), įsigytą naudojantis kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi, vadovaujantis Sutartimi, atsakovė turėjo teisę įsigyti kuro už 15 000 Eur (be PVM). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo skolinga atsakovei 5 344,46 Eur už atliktus darbus, todėl 2018 m. gruodžio 12 d. perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ja atsakovė naudojosi laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 14.04 val. iki 2019 m. kovo 19 d. 13.45 val. ir įsigijo 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro. Taigi, nors ieškovės skola atsakovei sudarė 5 344,46 Eur, tačiau atsakovė, naudodamasi ieškovės kuro kortele, įsigijo net 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro, todėl turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, viršijančias 5 344,46 Eur sumą.

6.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji įsigijo tik 4 580,21 Eur (3 785,30 Eur be PVM) vertės kuro Sutartyje numatytiems darbams atlikti (pagal 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912 ir 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1924), o ne 5 217,52 Eur (4 312 Eur be PVM) vertės kuro, kaip nurodo ieškovė, tačiau pastaroji šių aplinkybių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, todėl negali jomis grįsti apeliacinio skundo.

6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jos nors atsakovė teigia, kad ji šalių susitarimu atliko papildomus darbus, todėl sunaudojo daugiau kuro, kurio įsigijimo išlaidas buvo įsipareigojusi atlyginti ieškovė, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. duomenų apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų ginčo objekte ar darbų kitame objekte. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovė nėra pareiškusi finansinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Be to, nagrinėjamu atveju būtent atsakovė nustatė tikslią darbų apimtį, t. y. kiek grunto jai reikės iškasti ir išvežti. Atsakovės direktorius O. U. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešime nurodė, jog teikia ieškovei tikslų darbų kiekio apskaičiavimą, nurodydamas, kad reikės iškasti ir išvežti 9 930 m³ grunto, o jį supurenus, grunto kiekis sudarys 11 419 m³, todėl šių darbų kaina yra 45 676 Eur (be PVM) (11 419 m³ x 9 Eur). Taigi, esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, jog darbų apimtis buvo nustatyta netinkamai, todėl jai teko atlikti papildomus darbus, laikytina, kad būtent ji atsakinga už šių darbų atlikimą, kadangi būtent ji netiksliai apskaičiavo grunto kiekį.

6.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog kuro kortelėmis ji nesinaudojo nepertraukiamai, o kas kartą jas grąžindavo ieškovei. Šias aplinkybes paneigia liudytojo A. K. parodymai teismo posėdžio metu, taip pat šalių patvirtinti atliktų darbų aktai, kuriuose nurodytas kuro kiekis iš esmės sutampa su kuro kiekiu, įsigytu naudojantis kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal 2018 m. rugpjūčio mėn. ir 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus atsakovė suvartojo 11 094,66 l kuro, o pagal kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 095,130 l kuro. Be to, tiek kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos atsiskaityti už kurą tose pačiose degalinėse.

6.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė kaip liudytoją apklausti F. V. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu tenkino atsakovės prašymą dėl liudytojo F. V. apklausos. Atsakovė įsipareigojo užtikrinti liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau pastarasis į 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdį neatvyko. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu dar kartą tenkino atsakovės prašymą dėl liudytojo F. V. apklausos ir nutarė liudytoją apklausti kitame teismo posėdyje. Vis dėlto teismo šaukimo nei liudytojui, nei jo darbovietei įteikti nepavyko, liudytojas į 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdį taip pat neatvyko. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu dar kartą tenkino atsakovės prašymą dėl liudytojo F. V. apklausos ir nutarė liudytoją apklausti 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje, o atsakovė įsipareigojo įteikti teismo šaukimą liudytojui per antstolį, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovė nurodė, jog teismo šaukimą liudytojui įteikė per programą „Viber“, taip pat jam suteikė prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenis, tačiau liudytojas prie nuotolinio teismo posėdžio neprisijungė. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas kvietė liudytoją atvykti į teismą, o ne dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, tai, kad liudytojas buvo šaukiamas dalyvauti ne viename teismo posėdyje, tačiau į juos neatvyko, pirmosios instancijos teismas nutarė toliau nevilkinti bylos nagrinėjimo. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes apklausti liudytoją F. V.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Atsakovė pateikė naujus įrodymus – ieškovės 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija AVA Nr. 1912, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą Serija AVA Nr. 1924, kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad minėtus duomenis atsakovė galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jie neturėtų būti pridėti prie bylos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai atitinka bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės pateiktus duomenis, t. y. sąskaitas ir kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia iš esmės naujus duomenis. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, pastaroji minėtuose dokumentuose atliko tam tikras žymas, kurios atitinka konkrečius pastarosios apeliacinio skundo argumentus, t. y. kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje atsakovė pažymėjo duomenis apie įsigytą kurą, su kuriais apeliaciniu skundu sutinka.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

13. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 14 361,25 Eur skolą.

14. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkami įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės galimybe naudotis ieškovės kuro kortelėmis, t. y. neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, pasinaudojusi minėtomis kortelėmis kurui įsigyti, jas kas kartą grąžindavo ieškovei. Šias aplinkybes gali patvirtinti atsakovės buvęs darbuotojas F. V., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį apklausti kaip liudytoją. Be to, vadovaujantis liudytojo A. K. parodymais, ieškovė kontroliavo atsakovės galimybę įsigyti kuro naudojantis kuro kortelėmis, t. y. nustatydavo piniginių lėšų kuro kortelėse limitą, vykdė jų apskaitą, jas užblokuodavo ir pan. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir netyrė kuro kortelių išklotinėse esančių duomenų, nenustatė, kad atsakovė, naudodamasi kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 4 580,21 Eur (3 785,30 Eur be PVM) vertės kuro, t. y. įsigijo mažiau kuro, nei ieškovė buvo jai skolinga. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo savo technika iki 2018 m. rugsėjo 23 d. atlikti Sutartyje nurodytus žemės kasimo darbus, o ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už atliktus darbus (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktai). Sutarties 1.2.1 punkte numatyta, kad darbų kaina sudaro 30 000 Eur (be PVM), į ją kuro sunaudos neįskaičiuotos. Pagal Sutarties 1.2.2 punktą ieškovė įsipareigojo savo lėšomis sumokėti už visą kurą, reikalingą darbams atlikti. 2018 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių buvo sudarytas Sutarties Priedas Nr. 1, juo ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovei kurą, skirtą mechanizmams ir kelių transporto priemonėms, objekte, adresu Kuprioniškių k., Vilniaus r. sav. Priedo Nr. 1 1.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovės faktiškai pateikto kuro suma sudaro 15 000 Eur (be PVM). Pagal Priedo Nr. 1 1.2.2 punktą ieškovė įsipareigojo savo lėšomis sumokėti už visą kurą iki darbų atlikimo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Priedo Nr. 1 1.2.1 punkte numatyta, kad ieškovė perduoda atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė ja gali pradėti naudotis nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. 8 val.

16. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė Sutartimi įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sumokėdama 30 000 Eur (be PVM) piniginėmis lėšomis ir suteikti jai 15 000 Eur vertės kuro, perduodama atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šalys šių aplinkybių iš esmės neginčijo, jas patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti buvę ieškovės darbuotojai T. V., A. B. (vykdomasis direktorius), M. S. (subrangos ir pirkimų skyriaus vadovas), V. R. (statybos direktorius). Liudytojai paaiškino, kad ieškovė savo veikloje kartais atsiskaitydavo kuru. Ieškovė anksčiau buvo atlikusi darbus degalinių tinklui „Stateta“, o pastarasis su ieškove atsiskaitė ne piniginėmis lėšomis, o suteikdamas jai teisę, naudojantis ieškovei išduotomis „Stateta“ kuro kortelėmis, įsipilti tam tikros vertės kuro šiame degalinių tinkle. Kadangi ieškovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove už darbus pagal Sutartį, šalys susitarė, jog ieškovė turi sumokėti 30 000 Eur (be PVM) piniginėmis lėšomis ir suteikti atsakovei 15 000 Eur (be PVM) vertės kuro. Minėtą kurą atsakovė galėjo naudoti savo nuožiūra, t. y. ne tik transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos Sutartyje numatytiems darbams atlikti.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju ieškovė kurą naudojo kaip atsiskaitymo už darbus priemonę, todėl kuro pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai šalių nesiejo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, apskaičiuodamas iš atsakovės priteistiną skolą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijus 10 668,54 Eur (be PVM) vertės kuro (pagal kuro kortelės ataskaitą), pastaroji neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę dėl likusio 4 331,46 Eur (be PVM) (15 000 Eur - 10 668,54 Eur) vertės kuro.

18. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, jog atsakovė kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo naudotis iki 2018 m. rugsėjo 23 d., t. y. termino atlikti Sutartyje numatytus darbus pabaigos, todėl ieškovė nėra skolinga atsakovei 4 331,46 Eur (be PVM) vertės kuro. Pažymėjo, jog nors atsakovė minėta kuro kortele faktiškai naudojosi iki 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. ja naudojosi ir suėjus Priede Nr. 1 nustatytam terminui, tačiau ieškovė pretenzijų dėl minėtu laikotarpiu atsakovės įsigyto kuro neturi.

19. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

22. Vertindama ieškovės atstovių nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Sutartyje ir Priede Nr. 1 ieškovės įsipareigojimas suteikti atsakovei kuro įtvirtintas dvejopai, t. y., viena vertus, ieškovė įsipareigojo savo lėšomis sumokėti už visą kurą iki darbų atlikimo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. (Priedo Nr. 1 1.2.2 punktas), kita vertus, šalys susitarė, jog ieškovės faktiškai pateikto kuro suma sudaro 15 000 Eur (be PVM) (Priedo Nr. 1 1.2 punktas). Tai reiškia, jog nors šalys nustatė terminą, kurio metu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei kuro, tačiau kartu nurodė ir konkrečią sumą, už kurią atsakovė turi teisę įsigyti kuro. Antra, teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti ieškovės vykdomasis direktorius A. B., subrangos ir pirkimų skyriaus vadovas M. S., statybos direktorius V. R. nurodė, kad Sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi už atliktus darbus suteikti atsakovei 15 000 Eur (be PVM) vertės kuro, kurį atsakovė galėjo naudoti savo nuožiūra, t. y. ne tik Sutartyje nurodytiems darbams atlikti.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 15 000 Eur (be PVM) vertės kuro, kaip atsiskaitymą už atliktus darbus. Pažymėtina, jog nors Priedo Nr. 1 1.2.2 punktu ieškovė įsipareigojo savo lėšomis sumokėti už kurą iki 2018 m. rugsėjo 23 d., tačiau labiau tikėtina, kad minėtas terminas nustatytas dėl to, kad atsakovė kurą įsigydavo naudodamasi ieškovės kuro kortele, todėl, atsakovei atlikus Sutartyje nustatytus darbus, pastaroji turėtų grąžinti kuro kortelę kartu su kitais jai galbūt perduotais daiktais, įranga ir pan., todėl nebeturėtų faktinės galimybės įsigyti kuro ieškovės lėšomis. Nagrinėjamu atveju atsakovė kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi iki 2018 m. rugsėjo 25 d. ir įsigijo 10 668,54 Eur (be PVM) vertės kuro, todėl ieškovė jai liko skolinga 4 331,46 Eur (be PVM) vertės kuro.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčijo, kad ji kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 10 668,54 Eur (be PVM) vertės kuro, tačiau teigė, jog darbų atlikimo aktus, kuriuose nurodytas atsakovės įsigyto kuro kiekis, rengė ieškovė, todėl nėra galimybės nustatyti atsakovės suvartoto kuro kiekio. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal 2018 m. rugpjūčio mėn. darbų atlikimo aktą atsakovė suvartojo 2 522 l kuro, pagal 2018 m. rugsėjo mėn. darbų atlikimo aktą – 8 572,66 l kuro, iš viso 11 094,66 l kuro. Remiantis kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. šia kortele buvo įsigyta 11 095,13 l kuro. Taigi šalių sudarytose 2018 m. rugpjūčio mėn. ir 2018 m. rugsėjo mėn. darbų atlikimo aktuose nurodytas atsakovės suvartoto kuro kiekis iš esmės sutampa su kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos duomenimis. Nors atsakovė teigia, kad minėtus aktus ieškovė rengė savo nuožiūra, tačiau pastarieji yra patvirtinti atsakovės vadovo parašu. Taigi atsakovė šiuos aktus priėmė ir patvirtino. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl minėtuose aktuose nurodytų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neginčijo kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodytų duomenų apie suvartotą kurą, t. y. jog atsakovė faktiškai įsigijo ne visą minėtoje ataskaitoje nurodytą kurą. Šiais argumentais atsakovė ginčijo tik kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodytus duomenis.

25. Remiantis atsakovės byloje pateiktu žiniaraščiu, atsakovė, vadovaudamasi Sutartimi, taip pat atliko ieškovei papildomų darbų ir pateikė jai 2019 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą 871,20 Eur sumos, 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaitą 5 140,31 Eur sumos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo sumokėti ieškovei iš viso 36 011,51 Eur piniginėmis lėšomis. Iš minėto žiniaraščio duomenų matyti, kad ieškovė už atliktus darbus sumokėjo atsakovei iš viso 30 667,05 Eur ir liko skolinga 5 344,46 Eur (36 011,51 Eur - 30 667,05 Eur). Ieškovė minėtų aplinkybių neginčija, sutinka, kad už atliktus darbus atsakovei liko skolinga 5 344,46 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės pateiktame žiniaraštyje taip pat nurodyta, kad ji pateikė ieškovei 2019 m. kovo 27 d. 17 028,50 Eur sąskaitą. Atsakovės teigimu, pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui, ji atlikto papildomus darbus ieškovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl, apskaičiuodamas ieškovei priteistiną sumą, į 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą neatsižvelgė. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniu skundu anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo, aplinkybių dėl papildomų darbų atlikimo ir 2019 m. kovo 27 d. sąskaitos nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

27. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės paaiškino, kad ieškovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove, todėl siekė atsiskaityti kuru. Dėl šios priežasties ieškovė perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastaroji įsigytų 5 344,46 Eur vertės kuro ir taip būtų padengta ieškovė skola atsakovei už atliktus darbus. Remiantis bylos duomenimis, 2018 m. gruodžio 12 d. tarp šalių buvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas, juo ieškovė perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti ieškovės darbuotojai A. B., M. S., A. K. ir V. R. patvirtino, kad atsakovei buvo perduota kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojai A. B., M. S. ir V. R. taip pat paaiškino, jog atsakovė, naudodamasi minėta kortele, įsigijo daugiau kuro, nei reikėjo ieškovės skolai padengti, t. y. atsakovės įsigyto kuro vertė viršijo ieškovės skolą atsakovei, tačiau ieškovė pretenzijų dėl to nereiškė, kadangi tikėjosi ateityje dirbti kartu su atsakove ir manė, jog galės taikyti tarpusavio įskaitymą, t. y. minėtą kurą įskaityti kaip mokėjimą už atsakovės atliktus darbus. Pažymėtina, jog atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė perdavė jai kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad atsakovė šia kortele naudojosi, tačiau teigė, kad, pasinaudojusi minėta kortele, ją kas kartą grąžindavo ieškovei, todėl atlikto ne visus minėtos kuro kortelės ataskaitoje nurodytus pirkimus.

28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

29. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo A. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad minėtas liudytojas patvirtino, kad jis nustatydavo ieškovės kuro kortelių limitą, jas užblokuodavo ir atblokuodavo, t. y. ieškovė visiškai kontroliavo atsakovės galimybę įsigyti kuro naudojantis jai suteikta kuro kortele. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

30. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės žinioje, ji buvo atsakinga už kortelės naudojimą ir perdavimą tretiesiems asmenims. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė liudytojo A. K. parodymais, jog ieškovė kuro apskaitą vykdė nuotoliniu būdu, jos darbuotojai nevykdavo į statybos objektus, siekdami kas kartą šias korteles priimti ar išduoti. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė turėjo galimybę kuro kortelę valdyti nuotoliniu būdu, tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. kovo 19 d. ši kortelė buvo būtent atsakovės žinioje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

31. Kaip jau minėta, 2018 m. gruodžio 12 d. tarp šalių buvo sudarytas priėmimo–perdavimo aktas, juo ieškovė perdavė atsakovei kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovė šią kortelę, kas kartą įsigijusi kuro, grąžindavo ieškovei, nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas O. U. paaiškino, kad jis nežinojo, jog turėtų kiekvieną kartą raštu įtvirtinti kortelės grąžinimo ieškovei faktą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė yra juridinis asmuo, verčiasi statybos rangos darbų atlikimu, t. y. ūkine–komercine veikla, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kito turto, priėmimo–perdavimo faktas turi būti įtvirtintas raštu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė galėjo nustatyti konkretų kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) limitą, ar, nustačiusi, kad atsakovė įsigijo pernelyg daug kuro, užblokuoti kortelę, nepatvirtina atsakovės teisės šia kortele įsigyti 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro. Minėta aplinkybė taip pat nepagrindžia, jog atsakovė nurodytą kortelę, kas kartą įsigijusi kuro, grąžindavo ieškovei, t. y. atlikto ne visus šios kuro kortelės ataskaitoje nurodytus pirkimus. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti A. K., M. S. ir V. R. paaiškino, kad atsakovė kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo naudotis savo nuožiūra, atsakovė jos ieškovei kas kartą negrąžindavo, įmonė turėjo daug kuro kortelių, todėl neturėjo poreikio kas kartą iš atsakovės atsiimti ginčo kuro kortelę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka byloje esančius rašytinius duomenis. Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-132-638/2022 ieškovei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Taigi ieškovės ir liudytojų darbo teisiniai santykiai liudytojų apklausos metu nebesiejo.

32. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje kaip liudytoją apklausti F. V., taip pažeisdamas CPK nustatytus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų.

33. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – šalių lygybės ir rungimosi. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą byloje kaip liudytoją apklausti F. V. Teismas nurodė atsakovei minėtą prašymą pateikti raštu kartu su duomenimis apie liudytojo gyvenamosios vietos adresą ir kt. 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė negali užtikrinti liudytojo F. V. dalyvavimo teismo posėdyje, todėl prašė teismo išsiųsti liudytojui šaukimą į teismo posėdį jo gyvenamosios vietos adresu ir per darbovietę. Teismas atsakovės prašymą tenkino, nurodė pateikti teismui F. V. kontaktinius duomenis. Teisme 2021 m. kovo 31 d. gautas atsakovės pranešimas apie F. V. darbovietę ir gyvenamosios vietos adresą. Teismo šaukimas į 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdį F. V. buvo išsiųstas atsakovės nurodytu liudytojo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jo darbovietės UAB „Geodena“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. F. V. į 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdį neatvyko, todėl teismas tenkino atsakovės prašymą dar kartą kviesti šį liudytoją ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės nurodytu adresu liudytojui teismo šaukimo įteikti nepavyko, pasiūlė atsakovei pasinaudoti CPK nustatyta teise šaukimą liudytojui įteikti per antstolį. Atsakovės atstovas su teismo siūlymu sutiko ir prašė teismo leisti procesinius dokumentus liudytojui F. V. įteikti per antstolį. Teismas šį prašymą tenkino. Atsakovė duomenų apie teismo šaukimo įteikimą F. V. nepateikė, 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo šaukimą liudytojui įteikė per el. ryšio priemonę „Viber“. Pažymėjo, kad liudytojas neturi „Galimybių paso“, todėl teismo posėdyje gali dalyvauti tik nuotoliniu būdu. Dėl šios priežasties atsakovė pateikė F. V. nuorodą, skirtą prisijungti prie 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio nuotoliniu būdu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuotoliniu būdu prie minėto teismo posėdžio buvo prisijungęs asmuo, kurio tapatybės teismui nustatyti nepavyko, kadangi pastarasis susidūrė su garso perdavimo kliūtimis. Teismo posėdžio metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji nekalta dėl liudytojo neatvykimo, prašė nustatyti kitą teismo posėdžio datą ir liudytoją pakartotinai kviesti šaukimu ir skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ir, vadovaudamasis CPK 248 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo F. V. netenkino, nusprendė antrą kartą neatidėti teismo posėdžio ir tęsti bylos nagrinėjimą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės teisė į tinkamą procesą buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovė prašymą iškviesti jos nurodytą liudytoją, tačiau pastarajam atsakovės nurodytu adresu teismo šaukimo įteikti nepavyko. 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ir įsipareigojo teismo šaukimą į 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdį liudytojui įteikti per antstolį, tačiau šių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė apie tai, kad teismo šaukimo liudytojui įteikti per antstolį neketina, iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio teismui nepranešė, taip užkirsdama kelią teismui iki minėto teismo posėdžio imtis veiksmų liudytoją apie teismo posėdį informuoti kitu būdu. Atsakovė iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio taip pat nepranešė teismui, kad liudytojas pageidauja teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, todėl teismas negalėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog liudytojui F. V. būtų pateikti tinkami nuotolinio prisijungimo prie teismo posėdžio duomenys. Tokiais savo veiksmais atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su teismui, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, atidėjus bylos nagrinėjimą, kitame teismo posėdyje, t. y. 2021 m. rugpjūčio 25 d. liudytojų apklausa nebevyko, šio teismo posėdžio metu teismas išklausė šalių baigiamąsias kalbas.

36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad jai dėl teismo kaltės buvo užkirstas kelias atsikirsti į ieškinį remiantis liudytojų parodymais. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nesiėmė priemonių atsakovės prašymo įvykdymui užtikrinti – jos prašymu, liudytojui F. V. neatvykus į 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, teismas ėmėsi veiksmų iš naujo įteikti teismo šaukimą liudytojui. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo suteikta galimybė įrodinėti savo poziciją remiantis liudytojo parodymais, taip užtikrinant lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Be to, įrodinėdama savo atsikirtimus, ji galėjo teikti kitus įrodymus, paaiškinimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, pagrįstai atsisakė papildomai atidėti teismo posėdį tam, jog dar kartą būtų šaukiamas antrąkart į teismo posėdį neatvykęs atsakovės nurodytas liudytojas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovės ginčijamas išvadas dėl kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovei (buvimo jos žinioje) pirmosios instancijos teismas grindė ne tik ieškovės prašomų apklausti liudytojų parodymais, tačiau ir rašytiniais duomenimis, t. y. šalių sudarytu 2018 m. gruodžio 12 d. priėmimo–perdavimo aktu.

38. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d. naudojosi kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijo 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro. Nors atsakovė teigia, kad ji minėtą kuro kortelę gavo tik 2019 m. kovo 19 d. 16 val. Vilniuje, todėl neatliko kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodytų 2018 m. gruodžio 12 d. 14.04 val. ir 14.30 val. pirkimų degalinėje (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

39. Taigi kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo metu ieškovė buvo skolinga atsakovei 5 344,46 Eur piniginių lėšų ir 4 331,46 Eur (be PVM) vertės kuro, iš viso 9 675,92 Eur. Kaip jau minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų atsiskaitymas vyko kuru, todėl darytina išvada, jog atsakovė kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę įsigyti 9 675,92 Eur (be PVM) vertės kuro. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai ieškovės lėšomis įsigijo 6 813,28 Eur (be PVM) (16 489,20 Eur - 9 675,92 Eur) vertės kuro.

Žemesnės instancijos teismas

40. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis).

41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).

43. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16).

44. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

45. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę, naudodamasi ieškovės kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti 9 675,92 Eur (be PVM) vertės kuro. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė minėta kuro kortele įsigijo 16 489,20 Eur (be PVM) vertės kuro. Pažymėtina, kad ieškovė šiems atsakovės veiksmams neprieštaravo, tikėdamasi ateityje tęsti rangos teisinius santykius su atsakove ir minėtą kurą (jo vertę) įskaityti į atsakovei už atliktus darbus mokėtinas lėšas. Vis dėlto atsakovė 6 813,28 Eur (be PVM) sumos darbų neatliko, todėl išnyko pagrindas, kuriuo jai buvo perduotas 6 813,28 Eur (be PVM) vertės kuras.

46. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 6 813,28 Eur be pagrindo įgytų lėšų, o ne 14 361,25 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

Dėl palūkanų priteisimo

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės 625,96 Eur palūkanų. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

48. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo prievolę grąžinti ieškovei 6 813,28 Eur be pagrindo įgytas lėšas. Ieškovė pretenzijas dėl šių lėšų grąžinimo atsakovei pareiškė pateikdama 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitas–faktūras. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovei minėtas pinigines lėšas turėjo grąžinti 2019 m. kovo 29 d., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 281,12 Eur (6 813,28 Eur x 6 proc./365 d. x 251 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (ieškinio pateikimo teismui).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, tačiau netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės prievolės atsakovei dydžiu, todėl netinkamai apskaičiavo atsakovės be pagrindo įgytų lėšų ir iš jos priteistinų palūkanų dydį, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

52. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 160 Eur ((6 813,28 Eur + 281,12 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.

53. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 1 425 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 47 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 669,75 Eur (1 425 Eur x 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

54. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 7 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

55. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

56. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

57. Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui detalios ataskaitos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. pastarųjų nedetalizavo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, bylos nagrinėjimo teisme metu teikė papildomus duomenis, jos atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose.

58. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį (parengtas 2020 m. sausio mėn.) parengimą galėtų būti 3 294 Eur (1 317,60 Eur x 2,5).

59. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas, civilinėje byloje trukmė yra 9 val. 4 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 1 365,66 Eur (9 val. x 0,1 x 1 517,40 Eur).

60. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos galėjo sudaryti apie 4 659,66 Eur. Tai reiškia, jog šiuo atveju atsakovės faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos (7 500 Eur) gerokai viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

61. Atmetus 53 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 2 120 Eur (4 000 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

62. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 450,25 Eur (2 120 Eur - 669,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 449,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Nagrinėjamu atveju už pateiktą apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 337 Eur žyminio mokesčio (14 987,21 Eur x 3 proc. x 75 proc.), todėl 112,62 Eur (449,62 Eur – 337 Eur) žyminio mokesčio permoka grąžintina atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Patenkinus 53 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 178,61 Eur (337 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

66. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 47 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 376 Eur (800 Eur x 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

67. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 197,39 Eur (376 Eur - 178,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amitrans“ 6 813,28 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trylika eurų 28 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 281,12 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 12 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 094,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ 1 450,25 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amitrans“.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amitrans“ 197,39 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amitrans“ 112,62 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 62 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 18 d. akcinėje bendrovėje Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 10181937.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė