Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2893-1094/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-30
Bylos Nr.: e2-2893-1094/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33170-2010-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: I. U.
Atsakovas: G. M.
Advokatai: Aušra Pilionė, Rokas Zaleskis

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-2893-1094/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33170-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,dalyvaujant ieškovei I. U., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Aušrai Pilionei,atsakovui G. M., atsakovo atstovui advokatui Rokui Zaleskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė I. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui G. M., prašydama: 1) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina); 2) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo 2800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos. Šalys susipažinusios ir kartu praleidusios 2019 m. sausio 20 d. naktį, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliktas DNR testas, kurio rezultatai patvirtino, kad atsakovas yra I. U. biologinis tėvas. Po testo rezultatų atsakovas vengė įteisinti tėvystę, tai pavyko padaryti tik 2020 m. rugsėjo pabaigoje. Per visą laikotarpį atsakovas dukters išlaikymui skyrė tik 100 Eur (2020 m. spalio 7 d.). Mediacijos metu ieškovė visais būdas stengėsi sutarti su atsakovu, tačiau atsakovas mano, kad 100 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas, su tokia pozicija ieškovė nesutiko ir susitarimas pasiektas nebuvo.

2.1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nurodo, kad šalių dukra I. nuo pat gimimo nuolat gyveno su ieškove, tarp ieškovės ir dukters užsimezgęs gilus tarpusavio ryšys, visą laiką dukra rūpinasi ir ją prižiūri išimtinai ieškovė. Taigi mano, kad dukters I. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

2.2. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodo, kad būtiniesiems nepilnametės I. poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 890,11 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 150 Eur; vitaminams/ vaistams, gydytojo, odontologo, kitoms medicininėms paslaugoms – 20; aprangai – 30 Eur; higienos prekėms ir reikmenims (patalynei, rankšluosčiams) – 20 Eur; žaislams, žaidimams, pramogoms – 10 Eur; knygoms, kanceliarinėms prekėms, dailės reikmenims – 10 Eur; ugdymo išlaidoms (mokestis už darželį) – 379 Eur; buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 241,11 Eur; transportas – 30 Eur. Ieškovės teigimu, ji imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams.

2.3. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, išskyrus du kartus pervestą 100 Eur įmoką (spalio ir lapkričio mėnesius). Taigi iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo dukters gimimo, t. y. už 12 mėnesių po 250 Eur, viso – 2800 Eur (12 mėn. x 250 Eur – 200 Eur = 2800 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dukrai dydžiu, išlaikymo įsiskolinimu, taip pat nurodo, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters I. U. gyvenamosios vietos su ieškove nėra. Atsakovas šiuo metu nesusituokęs, tačiau nuo 2016 m. gyvena kartu su gyvenimo drauge R. V., kartu jie augina sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškove susipažino 2019 m. sausio 20 d. ir kartu praleido vieną naktį. Kartu niekada negyveno ir nebendravo nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. vasaros, kuomet ieškovė telefonu informavo atsakovą apie tai, kad ieškovės dukters I. U. tėvas galimai yra atsakovas. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasidarė DNR testą, kuris patvirtino, kad jis yra I. U. tėvas, o 2020 m. rugsėjo mėnesį patvirtino tėvystę notarine tvarka. Šiuo metu atsakovas turi du vaikus: sūnų D. M. ir dukterį I. U..

3.1. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nurodė, kad atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti dukrą, tačiau pažymi, kad ieškovės prašomo 400 Eur dydžio išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Atsakovas nuosavybės teise valdo 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su gyvenimo drauge R. V. ir nepilnamečiu sūnumi D.. Butas įkeistas hipoteka AB SEB bankui. Jokio kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovas šiuo metu dirba pagal darbo sutartis dvejose darbovietėse. Biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. atsakovas uždirbo vidutiniškai po 662,14 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 4 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbs kiekvieną šeštadienį po 5 valandas ir planuoja uždirbti po 137,20 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Taigi iš viso atsakovo pajamos šiuo metu sudaro 662,14 Eur, o ateityje planuojamos pajamos sudarys 800 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, atsakovas negauna. Atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba dvejose darbovietėse ir susirasti geriau apmokamo darbo, atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, neturi galimybių. Atsakovas kartu su gyvenimo drauge R. pasiskolinę iš AB SEB banko 57 800 Eur ir kas mėnesį turi mokėti po 212,63 Eur kredito grąžinimo įmoką. Be to, pagal kredito sutarties sąlygas turi draustis gyvybės draudimu, kurio įmoka sudaro 23,16 Eur per mėnesį ir būsto draudimu, kurio įmoka sudaro 5 Eur per mėnesį. Atsakovas kartu su gyvenimo drauge R. turi mokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir mokesčius už energijos išteklius (elektrą, šilumos energiją), kurie sudaro apie 90 Eur per mėnesį. Atsakovas kartu su gyvenimo drauge R. turi išlaikyti sūnų D., kurio išlaikymui per mėnesį apytiksliai reikia 350 Eur (apie 220 Eur per mėnesį už maistą, vaistus ir higienos prekes; apie 60 Eur per mėnesį už aprangą ir žaislus; apie 70 Eur per mėnesį už vaikų darželį). Atsakovo transporto išlaidos vykimui į darbą sudaro apie 40 Eur per mėnesį. Iš viso atsakovas kiekvieną mėnesį vien būtinosioms išlaidoms, susijusioms su butu, sūnaus išlaikymu ir transportu, privalo skirti po 380,40 Eur ((212,63+23,16+5+90+350)/2+40 = 380,40). Papildomai dar reikia skirti lėšų paties atsakovo maistui, drabužiams bei kitoms išlaidoms. Atsakovas pagal išgales skiria išlaikymą ir dukrai I.: 2020 m. spalio 7 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė 50 Eur (pasitikslinti ar ne dėl LAP gruodį pervedė). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad turi lengvąjį automobilį Ford Fiesta, neturi nekilnojamojo turto valdomo nuosavybės teise ir nuomos teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė pateikė duomenys, kad gauna 1096,68 Eur dydžio išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Ieškovė nepateikė duomenų apie kitas gaunamas pajamas. Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turėjo gauti 418 Eur dydžio vienkartinę išmoką ir 60 Eur išmoką kiekvieną mėnesį, tačiau ieškovė ieškinyje šių pajamų nemini. Įvertinus ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus duomenis apie turimą turtą ir pajamas, darytina išvada, kad jos finansinė padėtis geresnė nei atsakovo, o pajamos ženkliai didesnės. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kiek, jos manymu, reikia lėšų I. U. išlaikyti – tam reikia 890,11 Eur per mėnesį. Su šiais skaičiavimais nėra pagrindo sutikti, nes didžiausią nurodytų išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui (241,11 Eur), kurios nėra susijusios su I. U., kadangi nuomos sutartis sudaryta daug seniau nei gimė I. U. ir išlaidos vaikų darželiui (379 Eur), kurios nėra būtinos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir vesti I. U. į vaikų darželį nėra jokios būtinybės ar prasmės, nes I. vedimas į privatų vaikų darželį yra skirtas tik pačios ieškovės patogumui bei komfortui. Be to, pažymėtina, kad privataus vaikų darželio kaina (379 Eur) yra itin didelė, palyginus su savivaldybės vaikų darželių kainomis (pvz. D. M. vaikų darželio kaina yra tik apie 70 Eur/mėn). Atmetus išlaidas būstui ir vaikų darželiui išeina, kad, ieškovės manymu, I. U. išlaikymui būtinos išlaidos sudaro tik 270 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateiktos buto nuomos sutarties, sudarytos 2007 m. gruodžio 12 d., matyti, kad ji sudaryta iki I. U. gimimo dienos (duomenys neskelbtini) ir iki nėštumo pradžios (2019 m. sausio 20 d.). Tai reiškia, kad ieškovė pati nusprendė nuomotis prabangų butą ir to sprendimo niekaip neįtakojo I. U. gimimas. Pažymėtina ir tai, kad nuomojamas butas yra 53,61 kv. m ploto ir pačiame Vilniaus miesto senamiestyje (duomenys neskelbtini), kas lemia itin didelę buto nuomos kainą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prabangaus buto nuoma buvo ieškovės asmeninis pasirinkimas, kuris niekaip nėra susijęs nei su atsakovu, nei su I. U., todėl išlaidos buto nuomai ar išlaikymui negali būti priskirtos būtinosioms I. U. išlaikymo išlaidoms. Atsižvelgdamas į išdėstytą, atsakovas mano, kad protingos ir pagrįstos išlaidos išlaikyti I. yra 300 Eur per mėnesį, kas reiškia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų skirti po 150 Eur per mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovas negali skirti 400 Eur per mėnesį dukters I. išlaikymui, tačiau sutinka skirti I. išlaikymui 150 Eur per mėnesį.

3.2. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nurodo, kad CK 3.200 straipsnio 1 dalis nustato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškinyje nurodyta, kad DNR testas buvo atliktas tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., o tėvystė įteisinta 2020 m. rugsėjo pabaigoje. Tai reiškia, kad iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. nei ieškovė, nei atsakovas nežinojo, kas yra vaiko tėvas. Todėl ir vaiko išlaikymo pareiga atsakovui atsirado tik nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. Akivaizdu, kad atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti vaiką, kol niekas nežinojo, kad jis yra vaiko tėvas. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas savanoriškai pervedė vaiko išlaikymui 350 Eur: 100 Eur už spalio mėnesį, 100 Eur už lapkričio mėnesį ir 150 Eur už gruodžio mėnesį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir dukters I. poreikius, savanoriškai vykdė pareigą skirti lėšas I. U. išlaikymui. Kadangi atsakovas visada nuo sužinojimo dienos vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą, tai nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas.

3.3. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalis nustato teismo galimybę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pažymi, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų nėra jokio ginčo (pvz. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pareigos išlaikyti vaiką), o ginčas yra tik dėl periodinių išmokų dydžio bei įsiskolinimo priteisimo, kuris galėjo būti išspręstas mediacijos metu, jeigu ieškovė būtų protingai siekusi susitarti. Todėl atsakovas prašo teismo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertinti ieškovės procesinių veiksmų tinkamumą ir atmesti šį prašymą.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybai ieškovės ir atsakovo šeimos dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinomos. Lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra I. U. gyvena nuomojamame 2 kambarių su visais patogumais bute. Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), komandos vadove; jos šeimos pajamas sudaro: darbo užmokestis apie 1600 Eur/mėn., vaiko pinigai 60 Eur/mėn., atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai 100 Eur/mėn. ir motinystės išmoka apie 600 Eur/mėn. Pasak ieškovės, kartu su atsakovu ji negyveno ir nevedė bendro ūkio; apie dukrą atsakovas sužinojo, kai mergaitei suėjo pusė metų. Ieškovė teigė, kad DNR ekspertizė atlikta 2020 m. liepos mėn., o atsakovas teikti išlaikymą (100 Eur/mėn.) dukrai pradėjo po ikiteisminės mediacijos, tačiau nuo rugsėjo mėnesio vaiko nelankė, nesimatė ir nesidomėjo. Lankytasi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas gyvena 2 kambarių su visais patogumais bute kartu su sugyventine R. V. ir vaiku D. M.. Pasak atsakovo, butas priklauso jam ir jo sugyventinei. Atsakovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), scenos techniku, jo darbo užmokestis apie 600 Eur/mėn. Pasak atsakovo, jis su ieškove niekada negyveno kartu; po 1,5 m. sužinojo, kad turi dukrą, kurią matė tik du kartus, nesupranta, ar jam leidžiama bendrauti su vaiku, ar ieškovė tam neprieštarauja. Atsakovas neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vyras teigė, kad perveda 100 Eur/mėn. dukros išlaikymui, daugiau negali skirti, nes turi dar vieną nepilnametį vaiką bei būsto paskolą. Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnametė I. U., gim. (duomenys neskelbtini), lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini) (apie 379 Eur/mėn. įskaitant maitinimą ir kompensaciją). Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl nepilnametės I. gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl ieškovės reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikui priteisimo, atitinka I. interesus. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu įvyko vienkartinis susitikimas, po vienos kartu praleistos nakties ieškovė pastojo. Atlikto DNR tyrimo rezultatai patvirtino atsakovo tėvystę, tačiau atsakovas vengė ją įteisinti, tėvystė įteisinta tik 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Atsakovas dukters išlaikymui turėtų skirti po 400 Eur/mėn., o išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo dukters gimimo. 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė sumažino iki 300 Eur/mėn. ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad didesnę išlaikymo dalį skirs pati.

6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ginčas iš esmės yra dėl vaiko išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė įrodė būtiną vaiko išlaikymo sumą, iš ieškovo nepilnametės dukters naudai prašo priteisti 300 Eur. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui svarbiausias aspektas yra vaiko poreikiai, o ne tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju atsakovas dirba papildomą darbą, už vieną darbo dieną gauna 60 Eur, tačiau jei dirbtų ne vieną darbo dieną, tai ir gautų didesnį darbo užmokestį. Ieškovės atstovė nesutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad ieškovės nuomojamas būstas yra per brangus ir priskirtinas prabangos dalykui. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad būsto nuoma nėra neprotingai didelė, ieškovė nuomojasi 2 kambarių butą, nepilnametė I. turi geras gyvenimo sąlygas, visą reikalingą inventorių. Ieškovės atstovė taip pat nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad išlaikymo įsiskolinimo momentas yra ne nuo vaiko gimimo, o nuo atsakovo tėvystės nustatymo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004 nurodo, kad išlaikymas priklauso ir pareigos kyla nuo vaiko gimimo, o ne nuo tėvystės pripažinimo ir ši praktika nėra pasikeitusi. Ieškovė, ketindama gauti daugiau pajamų, nutarė grįžti į darbą, todėl buvo priversta dukrą leisti į darželį, tačiau negavusi valstybinio darželio (byloje esantys įrodymai šią aplinkybę patvirtina) leido dukrą į privatų darželį. Atkreipia dėmesį į tai, kad maisto produktai šeimai perkami bendrai, neišskiriant jų ar kitų prekių išimtinai vaiko poreikiams. Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad maistas perkamas bendrai, tiek ieškovei, tiek ir šalių nepilnametei dukrai. Atsakovas prie dukters išlaikymo prisidėjo tik 200 Eur suma. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo per mėnesį nuo dukters gimimo prašo iš atsakovo priteisti ne po 400 Eur, ar net ne po 300 Eur, bet po 250 Eur už 12 mėn. laikotarpį, t. y. nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra sveikas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Be to jis pats pasirinko tokią darbovietę, niekas jo nevertė dirbti tokį mažai apmokamą darbą. Iniciatyvų bendrauti su dukra ir tokiu būdu prisidėti ir dalyvauti jos auklėjime, neparodyta.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad iš dalies nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu. Neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nesutinka su 400 Eur/mėn. išlaikymo dydžiu, nes (duomenys neskelbtini) uždirba 640 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Be to atsakovas turi 3 m. sūnų, kurio išlaikymui reikia skirti 350 Eur/mėn. Turi skirti išlaidų ir sau: paskolai už būstą apie 190 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, nuolatinis, taigi viskam lieka apie 300 Eur. Dukters išlaikymui gali skirti 150-160 Eur/mėn. 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad net ir ieškovės sumažintas iki 300 Eur/mėn. prašomas išlaikymo dydis jam yra per didelė našta. Atsakovas liko prie savo pozicijos, kad dukters išlaikymui išgalėtų skirti 150-160 Eur. Vietoj piniginės išraiškos atsakovas galėtų dukrą prižiūrėti (matytis) savaitgaliais, tokiu būdu tomis dienomis nereikėtų samdyti auklės, galėtų skirti jai žaislų, drabužėlių ar pan. Atsakovas apskritai dirba pagal savo išgales ir džiaugiasi, kad dirba valstybiniame sektoriuje, papildomai dirba tik karantino metu, kol teatre nevyksta spektakliai ir už vieną darbo dieną gauna ne 60 Eur, o 25 Eur darbo užmokestį. Ieškovė trigubai daugiau uždirba už atsakovą.

8. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai nurodė, kad atsakovas neprieštarauja dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Šioje byloje ginčas iš esmės kyla tik dėl iš atsakovo priteisiamų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl plačiau pasisako tik dėl šio klausimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 konstatavo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011 konstatavo, kad visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atsakovas teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jo pajamos yra apie 800 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, turi skirti išlaikymą sūnui D. M.. I. U. pajamos yra apie 1495 Eur atskaičius mokesčius, be to, ieškovė gauna 626,59 Eur vaiko priežiūros išmokas ir 60 Eur išmokas vaikui. Taigi iš viso šiuo metu ieškovė per mėnesį gauna 2181,59 Eur pajamų. Todėl nustatant I. U. išlaikymo išlaidas būtina įvertinti ir ženklius skirtumus tarp ieškovės ir atsakovo pajamų. Atsakovo manymu, kadangi ieškovės pajamos ženkliai didesnės, ji turi tik vieną vaiką, kai atsakovas turi du, tai ieškovė turi labiau prisidėti prie I. U. išlaikymo, nei atsakovas. Ieškovė pateikė į bylą I. U. išlaidų detalizaciją, kurioje nurodytos didesnės nei minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) (642 Eur) išlaidos. Tačiau šioje detalizacijoje pateiktos išlaidos, nurodytos 1-6 ir 14 punktuose, kurios sudaro 270 Eur/mėn., nėra pagrįstos jokiais dokumentais, todėl visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu jos buvo apskaičiuotos. Ieškovės 2021 m. balandžio 12 d. pateikti kvitai niekaip nepatvirtina tokių didelių išlaidų. Ieškovė taip pat prašo, kad atsakovas padengtų išlaidas už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, nors šios išlaidos atsirado gerokai iki I. U. gimimo ir ieškovė būtų turėjusi jas dengti nepaisant to, ar I. U. būtų gimusi, ar ne. Taigi šios išlaidos nėra susijusios su I. U. išlaikymu. Be to ieškovė būstą nuomojasi nuo 2017 m., kai dar nebuvo gimusi šalių dukra, ir toks būstas yra komforto ir prabangos dalykas. Atkreipia dėmesį į tai, kad didelę dalį išlaidų sudaro išlaidos darželiui, nors ieškovė pati nusprendė eiti į darbą, o ne likti vaiko priežiūros atostogose – auginti dukrą iki 2 m. Taigi šios išlaidos atsirado ieškovės iniciatyva ir ji turi jas prisiimti pati.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą I. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsakovas taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

11. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnametės dukters I. U. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnis 2 dalis). Taip pat ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

13. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK, tiek kituose įstatymuose išlaikymo sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta. Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne žodžio „išlaikyti“ reikšmė apibrėžiama kaip: išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos (lėšos poreikiams patenkinti). Taigi lietuvių kalboje išlaikymas apima tiek nematerialų vaiko išauginimą, priežiūrą, tiek ir materialų vaiko išmaitinimą, lėšų skyrimą vaiko poreikiams patenkinti.

14. Taigi pati išlaikymo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti ir jį išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės pareigos būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; ir kt.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

16. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

19. Nustačius nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

21. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnametės dukters poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 890,11 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 150 Eur; vitaminams/ vaistams, gydytojo, odontologo, kitoms medicininėms paslaugoms – 20; aprangai – 30 Eur; higienos prekėms ir reikmenims (patalynei, rankšluosčiams) – 20 Eur; žaislams, žaidimams, pramogoms – 10 Eur; knygoms, kanceliarinėms prekėms, dailės reikmenims – 10 Eur; ugdymo išlaidoms (mokestis už darželį) – 379 Eur; buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis – 241,11 Eur; transportas – 30 Eur (žr. šio sprendimo 2.2 punktą). Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodoma 890,11 Eur vaiko poreikiams per mėnesį tenkanti suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovas dukters išlaikymui galėtų skirti 150–160 Eur per mėnesį, daugiau mokėti neleidžia jo turtinė padėtis, įsipareigojimai bankui, išlaikymas sūnui (žr. šio sprendimo 3.1, 7 punktus).

22. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių dukrai sprendimo priėmimo metu yra 1 metai ir 6 mėnesiai. Vaikas ugdomas privačiame darželyje, už kurį mokamas 379 Eur/ mėn. mokestis, ir namuose. Ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu ir raštu nustatyta, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį vaiko maistui išleidžia apie 150 Eur, aprangai – apie 30 Eur, medicininėms paslaugoms – apie 20 Eur, higienos prekėms ir reikmenims – apie 20 Eur. Ieškovė taip pat patiria išlaidų už buto nuomą ir komunalinių mokesčių dalį – 241,11 Eur; transportą – 30 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 10-20 Eur. Kadangi vaikas mažas, ieškovė turi išlaidų žaislams (pagal ieškinį – apie 10 Eur). Teismo vertinimu, vaikams būtinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių (šalių dukrai – 1 metai 6 mėnesiai), o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti. Taigi iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos prekes, sveikatos priežiūrą, žaislus, laisvalaikį, komunalines paslaugas ir kt.

24. Atsakovas nesutinka, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikią 890,11 Eur, nes didžiausią nurodytų išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui (241,11 Eur), kurios, atsakovo teigimu, nėra susijusios su I. U., kadangi nuomos sutartis sudaryta 2017 m., t. y. daug seniau nei gimė dukra I. ir išlaidos vaikų darželiui (379 Eur), kurios nėra būtinos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir vesti dukrą į vaikų darželį nėra jokios būtinybės ar prasmės, nes I. vedimas į privatų vaikų darželį yra skirtas tik pačios ieškovės patogumui bei komfortui. Be to, atsakovas pažymi, kad privataus vaikų darželio kaina (379 Eur) yra itin didelė, palyginus su savivaldybės vaikų darželių kainomis (pvz. D. M. vaikų darželio kaina yra tik apie 70 Eur/mėn.).

25. Su šiais argumentais teismas sutinka iš dalies. Išlaidos, tokios kaip būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė būstą nuomojasi nuo 2017 m., kai dar nebuvo gimusi šalių dukra, neteikia pagrindo išvadai, kad nepilnametei dukrai nereikia gyvenamojo ploto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad už 2 kambarių butą su visais patogumais (duomenys neskelbtini), ieškovė moka 425 Eur/mėn. ir papildomai apmoka mokesčius už komunalines paslaugas. Įvertinus būsto nuomos kainas Lietuvos rinkoje, nelaikytina, kad nurodyta nuomos kaina yra per brangi, ar toks būstas (2 kambarių butas su visais patogumais) priskirtinas prabangos dalykui. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė, ketindama gauti daugiau pajamų, nutarė grįžti į darbą, todėl buvo priversta dukrą leisti į darželį. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus rašto Nr. A51- /21(3.3.2.26E-IKU) matyti, kad ieškovė 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje pateikė prašymą priimti jos dukrą I. U., gim. (duomenys neskelbtini), į šias Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas – Vilniaus lopšelius-darželius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios turėjo ir iki šiol turi lopšelio grupes nuo 1 metų amžiaus vaikams. Vėliau, negavusi pakvietimo ugdytis, mergaitės mama kelis kartus darželių informacinėje sistemoje koregavo prašymą, pasirinkdama daugiau įstaigų. Taigi ieškovė dėjo pastangas vesti dukrą į valstybinį darželį, už kurį, jei būtų gavusi pakvietimą, mokėtų ženkliai mažesnį mokestį. Kita vertus, teismas sprendžia, kad ieškovė, priėmusi sprendimą grįžti anksčiau į darbą, o ne dukrą ugdyti namuose iki 2 metų amžiaus ir leisti vaiką į privačią įstaigą, turi prisiimti dėl to papildomai patiriamas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas pripažįsta, kad ieškovės noras suteikti vaikui viską, kas geriausia yra sveikintinas, tačiau vaiko poreikių tenkinimas, net ir siekiant suteikti jam geriausią aprūpinimą, neturi išeiti iš protingumo ribų ir tuo pačiu turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 470 Eur per mėnesį.

27. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas, kaip minėta, turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018; ir kt.).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

30. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Minėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Žemesnės instancijos teismas

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

32. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovei nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jos gaunamos pajamos – 626,59 Eur motinystės pašalpa; gaunamos 2600 Eur pajamos (neatskaičius mokesčių) iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Iš Tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. 1SD-10268-(8.1.27) turinio nustatyta, kad ieškovės dukrai mokama 60 Eur/mėn. valstybės išmoka. Duomenų, kad ieškovė turi dar kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar turi netekto darbingumo lygį, byloje nėra.

33. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui paskolos sutarties užtikrinimui; VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas registruotų transporto priemonių neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad nuo 2017 m. kovo 28 d. atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos 986,86 Eur (neatskaičius mokesčių), nuo 2020 m. gruodžio 5 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos 134,44 Eur (neatskaičius mokesčių). Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra. Atsakovas turi kitą pagal įstatymą išlaikytinį asmenį – sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

34. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

35. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) sudaro 70 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas dukrai mažintinas šia suma.

36. Atsakovas nurodo, kad net ir ieškovės sumažintas ieškinio reikalavimas dėl dukters išlaikymo iki 300 Eur jam yra per didelė našta ir vaikui jis galėtų skirti 150-160 Eur, taip pat papildomai prisidėti prie kitų vaiko išlaikymo išlaidų – galėtų dukrą prižiūrėti (matytis) savaitgaliais, skirti jai žaislų, drabužių ir pan. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. lapkričio 19 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas kitais būdais prisideda prie dukters išlaikymo.

37. Grįsdamas savo teiginius dėl sunkios materialinės padėties, atsakovas nurodo, kad kas mėnesį turi mokėti po 212,63 Eur būsto kredito grąžinimo įmoką. Su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35-516/2011; ir kt.).

38. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą I. U. išlaidų detalizaciją, kurioje nurodytos didesnės nei MMA (642 Eur) išlaidos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

39. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu mergaitei yra 1 metai ir 6 mėnesiai) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai I. U. priteistinas išlaikymas po 200 Eur (470-70/2=200) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnametės dukters išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį.

40. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. U. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

41. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

43. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.

44. Antra, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, <...>, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

45. Trečia, šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje nurodyta, jog analizuojant bet kokią prievolę visais atvejais labai svarbu išsiaiškinti jos atsiradimo pagrindus (Civilinė teisė. Prievolių teisė. Autorių kolektyvas (moksl. Red. Ambrasienė D., Baranauskas E.) – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004). Šio sprendimo 14 punkte minėta, kad išlaikymo prievolės atsiradimo pagrindas yra įstatymas. CK 3.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Taigi išlaikymo prievolės atsiradimo momentą įstatymas sieja su vaiko gimimu, o ne su teisinio ryšio tarp motinos (tėvo) ir vaiko atsiradimu.

46. Ketvirta, pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Teisės doktrinoje nurodyta, kad „aiškinantis šios normos prasmę, kyla esminis klausimas: ką laikysime teisės į išlaikymą atsiradimo diena? Į šį klausimą galimi net trys atsakymo variantai: 1) teisės į išlaikymą diena gali būti tapatinama su vaiko gimimo momentu; 2) ji gali būti siejama su tėvystės (motinystės) patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka data, įskaitant ir tuos atvejus, kai tėvystė (motinystė) nustatoma vėliau, t. y. praėjus ilgesniam nei trijų mėnesių terminui nuo vaiko gimimo įregistravimo (Civilinės metrikacijos taisyklių 20 punktas); 3) ji gali reikšti jau egzistuojančios teisės į išlaikymą pažeidimo datą. Būtent tokios nuostatos laikomasi Lietuvos teisės doktrinoje, teisę reikalauti išlaikymo sutapatinant su teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.200 straipsnio komentaras). Todėl teisė reikalauti išlaikymo, kaip vaiko išlaikymo prievolės turinio sudėtinis elementas, atsiranda nuo paties prievolinio-teisinio santykio atsiradimo momento, o ne nuo vieno iš prievolės subjektų (tėvo ar motinos) padaryto prievolės pažeidimo“ (Dr. Sagatys G. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus: aktualūs subjektų klausimai. Jurisprudencija, 2005, t. 67(59); 120-126).

47. Penkta, išlaikymo priteisimo momento klausimas aptartas taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004, pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Analogiškais principais kasacinis teismas vadovavosi ir kitoje byloje, įrodydamas aiškią nuostatą dėl retroaktyvumo principo taikymo galimybės vaiko išlaikymo teisiniuose santykiuose – vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2004).

48. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

49. Minėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

50. Pirmiau nurodyta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2800 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos teigimu susidarė nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) už 12 mėnesių, t. y. kuomet atsakovas finansiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Grįsdama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė nurodo, kad atsakovas tik du kartus pervedė 100 Eur įmoką (spalio ir lapkričio mėnesius). Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį ima 250 Eur/mėn. sumą, t. y. (12 mėn. x 250 Eur – 200 Eur = 2800 Eur (žr. šio sprendimo 2.3 punktą).

52. Atsakovas nurodo, kad išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada, kai buvo atliktas DNR testas (2020 m. rugpjūčio 3 d.), o tai reiškia, jog šalys nežinojo kas yra vaiko tėvas, taigi, atsakovo manymu, vaiko išlaikymo pareiga jam atsirado tik nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., nes iki to laiko atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti dukters. Atsakovo teigimu, kadangi jis visada nuo sužinojimo dienos vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą: 2020 m. spalio 7 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. – 100 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. – 100 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. – 50 Eur, tai nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas (žr. šio sprendimo 3.2 punktą).

53. Minėta, kad vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisės doktriną, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl išlaikymo momento (nuo atlikto DNR testo datos) teisiškai nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo nepilnametės šalių dukters I. gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. lapkričio 19 d.).

54. Įvertinęs šios bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ir teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus, teismas, šio sprendimo 26 punkte konstatavo, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 470 Eur išlaikymas per mėnesį, todėl atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas. Taigi vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra (ne)susidaręs išlaikymo įsiskolinimas domėn imama būtent 200 Eur suma, o ne ieškovės nurodoma 250 Eur suma. Taigi ir ieškovė tokia pat suma (ne mažiau kaip 200 Eur) turėjo prisidėti prie dukters išlaikymo.

55. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

56. Teismas pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą.

57. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma.

58. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą ieškovė išleido dukters išlaikymui ginčo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad pagal išgales skiria išlaikymą dukrai I.: 2020 m. spalio 7 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė 50 Eur. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus patvirtinančius šias aplinkybes (bankų sąskaitų išrašai, b. l. 48-51). Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi iš atsakovo nepilnametei dukrai I. priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai (ieškovei). Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie dukters aprūpinimo maistu, drabužiais, žaislais ir (ar) poilsiavęs, atostogavęs su dukra (CPK 178 straipsnis).

59. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

60. Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, kad atsakovas nuo dukters gimimo iki ieškinio pareiškimo tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą.). Teismas daro išvadą, kad atsakovo įsiskolinimas yra 2600 Eur (200 Eur x 13 mėn. (šio sprendimo 2.3., 54, 59 punktai). Šio sprendimo 50 punkte nurodyta, kad išlaikymo suma teikta iki ieškinio turi būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2020 m. spalio 7 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. lapkričio 5 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 1 d. pervedė 100 Eur; 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė 50 Eur, viso – 350 Eur. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo nepilnametės dukters I. naudai priteistinas 2250 Eur (2600 Eur – 350 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

61. Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

64. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovas nurodo, kad CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato teismo galimybę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pažymi, kad dėl dalies ieškinio reikalavimų nėra jokio ginčo (pvz. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pareigos išlaikyti vaiką), o ginčas yra tik dėl periodinių išmokų dydžio bei įsiskolinimo priteisimo, kuris, jo teigimu, galėjo būti išspręstas mediacijos metu, jeigu ieškovė būtų protingai siekusi susitarti. Todėl atsakovas prašo teismo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertinti ieškovės procesinių veiksmų tinkamumą ir atmesti šį prašymą (žr. šio sprendimo 3.3 punktą).

65. Teismo vertinimu, su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Teismo posėdžių metu, teismui siekiant ginčą išspręsti taikiai, ieškovė darė nuolaidas, sutiko mažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 2000 Eur, išdėstant šią sumą per tam tikrą laikotarpį, tačiau tiek atsakovas, tiek jo atstovas buvo kategoriški, laikėsi savo pozicijos, kad taikus ginčo išsprendimas galimas tik tokiu atveju, jei ieškovė sutiktų atsisakyti reikalavimų priteisti įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei sutiktų, jog atsakovo mokamas išlaikymo dydis būtų 150 Eur per mėnesį. Atkreiptinas atsakovo ir jo atstovo dėmesys į tai, kad sutikimas su priešingos šalies reikalavimais nelaikytinas kompromisų pasiekimas ir neprilyginamas taikiam ginčo išsprendimui. Be to, 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė pati sumažino iki 300 Eur/mėn. ieškinio reikalavimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodydama, kad didesnę išlaikymo dalį skirs pati.

66. Esant nurodytam teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

67. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

68. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies: 100 proc. už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, 67 proc. už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 80 proc. už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendra patenkintų (ne)turtinių reikalavimų dalis yra 82 proc. (100 proc. + 67 proc. + 80 proc. = 247 proc./3). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir vadovaudamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, teismas sprendžia, jog ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistini 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą ir 246 Eur (300 Eur x 0,82) už advokato pagalbą, viso – 321 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (82 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 59,04 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 82 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 55,35 Eur (2250 Eur x 3 proc. x 82 proc.) žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso – 114,39 Eur.

70. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi jos neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtai) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei pervestos sumos, skirtos nepilnametės dukters I. U. išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Priteisti iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2250 (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 321 (trys šimtai dvidešimt vienas) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 114,39 Eur (vienas šimtas keturiolika eurų 39 ct) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-2893-1094/2021, 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė