- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1035-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05773-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P., V. P.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P., trečiųjų asmenų A. P., V. P. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-865-905/2025, pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. P. ir V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 539,83 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 5 d. apgadino ieškovo automobilį BMW, t. y. atlenkė stovinčio automobilio valytuvus, taip subraižydamas variklio dangtį ir sulankstydamas valytuvų kojeles.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pareiškė prieštaravimus, prašydamas teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, jis nepadarė ieškovui jokios žalos. Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo nustatytas ieškovo nurodomų automobilio sugadinimų mastas, nebuvo atlikti jokie automobilio remonto darbai, o automobilio remonto darbų sąmata sudaryta pagal elektroniniu paštu gautus duomenis, neapžiūrėjus paties automobilio.
4. Tretieji asmenys prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jiems nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis BMW 2021 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartimi buvo perduotas naudotis ieškovui, o 2024 m. lapkričio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tretieji asmenys perleido ieškovui reikalavimo teises dėl automobilio apgadinimų.
Šalies argumentai
5. Ieškovas 2025 m. sausio 3 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 480,52 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. galutiniu sprendimu 2024 m. balandžio 25 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui D. P. iš atsakovo A. M., 390,30 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 390,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Žemesnės instancijos teismas
7.1. automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 1 d. automobilio panaudos sutartis patvirtina, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas trečiojo asmens A. P. vardu ir šį automobilį tretieji asmenys, kaip panaudos davėjai, perdavė neterminuotai naudotis ieškovui;
7.2. 2021 m. gruodžio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-432-21 dėl to, kad 2021m. gruodžio 5 d., apie 19 val. 4 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sulankstyti valytuvai ir apgadintas variklio dangtis; padaryta žala 539,83 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 15 d. nutartyje nurodyta, kad „<...> A. M. pripažino, jog jis pakėlė nukentėjusiojo D. P. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valytuvus, tačiau <...> atlenkdamas automobilio valytuvus norėjo tik įspėti automobilio vairuotoją, kad transporto priemonė yra pastatyta <...> vietoje, kuri yra nuomojama A. M.“.
7.3. 2022 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolas ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovo naudojamo automobilio BMW priekinio lango valytuvai gali būti iki galo atlenkiami tik iš vertikalios jų padėties, o mėginant juos atlenkti iš horizontalios padėties - to padaryti nepavyksta, nes valytuvų korpusas (valytuvų kojelė) įsiremia į uždarytą variklio dangtį ir grįžta atgal į pradinę padėtį. Minėtuose 2022 m. balandžio 1 d. nutarime ir 2022 m. birželio 15 d. nutartyje yra užfiksuoti atsakovo parodymai, patvirtinantys, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 5 d., apie 19 val. 00 min., vis dėlto buvo pakėlęs abu ieškovo automobilio BMW priekinio lango valytuvus. Tokie parodymai atitinka ir ieškovo paaiškinimus, kad grįžęs prie palikto automobilio jis rado atlenktus abu valytuvus sulenktu rėmu.
8. Remdamasis 2022 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolo ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašo duomenimis, kad automobilio langų valytuvų neįmanoma atlenkti iš horizontalios padėties neapgadinant (neapibraižant) variklio dangčio, taip pat atsakovo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo atlenkęs abu valytuvus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas vis dėlto buvo pakėlęs (atlenkęs) abu valytuvus, taip padarydamas tam tikrus automobilio apgadinimus.
9. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad šioje byloje liko nenustatytas (neįrodytas) žalos padarymo mechanizmas, t. y. kaip ir kiek būtent buvo atlenkti automobilio valytuvai, kokioje padėtyje juos atsakovas paliko. Anot teismo, tokio pobūdžio aplinkybes ieškovas galėtų įrodyti dar kartą atlenkdamas valytuvus iki tokios padėties, kurioje jis rado valytuvus po atsakovo veiksmų. Tokiais ieškovo veiksmais dar kartą būtų apgadinamas automobilis, todėl akivaizdu, kad tokie veiksmai, kuriais būtų siekiama įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų. Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, būtent pats atsakovas, kuris tiesiogiai atliko nagrinėjamus veiksmus, geriausiai žino, kaip iš tikrųjų ginčo atveju jis atlenkinėjo valytuvus ir kokioje padėtyje juos paliko. Tačiau, anot teismo, atsakovas šioje byloje pasirinko procesinę taktiką ne tik neigti ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (kad jis vis dėlto buvo atlenkęs abu valytuvus), bet ir nedalyvauti teismo posėdžiuose, t. y. neteikti savo paaiškinimų žodžiu. Atsižvelgdamas į tokius atsakovo procesinius veiksmus, teismas atsakovo atžvilgiu taikė contra spoliatorem taisyklę, t. y. atsakovui žinomą, tačiau jo neatskleidžiamą šioje byloje įrodinėtiną aplinkybę dėl valytuvų atlenkimo mechanizmo vertino jam nepalankiausia prasme ir vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis, kurie grindžiami aptariamų veiksmų padariniais, o ne jų atsiradimo mechanizmu.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas patirtų nuostolių dydį įrodinėjo UAB „Krasta auto“ 2021 m. gruodžio 8 d. parengta remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodomą bendrą 446,14 Eur remonto kainą ir 93,69 Eur PVM (iš viso 539,83 Eur) sudaro 19,54 Eur darbų kaina, 308,60 Eur dažymo darbų ir medžiagų kaina, 118 Eur dalių kaina. Nors atsakovas pabrėžė, kad tokia sąmata sudaryta faktiškai neapžiūrėjus (nemačius) konkrečių automobilio apgadinimų, o vien tik iš paties ieškovo pateiktų fotonuotraukų (būtent taip nurodyta UAB „Krasta auto“ 2024 m. gegužės 3 d. rašte), tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas savo elektroniniame laiške pateikdamas užsakymą dėl remonto sąmatos sudarymo buvo konkrečiai nurodęs nagrinėjamų variklio dangčio apgadinimų vietas, t. y. „per dvi vietas, ties valytuvais“. Todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Krasta auto“ aptariamą sąmatą sudarinėjo būtent dėl apgadinimų „per dvi vietas, ties valytuvais“ ir dėl to nėra pagrindo manyti, kad ši sąmata galėtų apimti didesnio masto remonto darbus (apimant ir su nagrinėjamais apgadinimais nesusijusių variklio dangčio vietų-plotų perdažymą). Be to, šie variklio dangčio apgadinimai užfiksuoti ir 2021 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolo priede – 2022 m. sausio 6 d. fotolentelėje (šios fotolentelės nuotraukose Nr. 6-11). Remdamasis aptartais argumentais, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kuriais buvo ginčijama 2021 m. gruodžio 8 d. remonto darbų sąmata.
11. Teismas nustatė, kad 19,54 Eur darbų kainą sudaro, be kita ko, abiejų valytuvų svirčių remonto darbai, o 118 Eur kainą (įskaitant 25,39 Eur nuolaidą) sudaro dviejų valytuvo svirčių ir valytuvų šluotelių komplektas. Šios ieškinio reikalavimų dalies kontekste teismas atkreipia dėmesį į ieškovo paaiškinimus, kad nors grįžęs prie palikto automobilio jis rado abu atlenktus valytuvus sulenktu rėmu, tačiau ieškovas pats savarankiškai atlenkė (ištiesino) sulenktas valytuvų kojeles, kurios yra naudojamos iki šiol. Anot teismo, tokie ieškovo paaiškinimai kelia abejonių ne tik dėl sąmatoje nurodytų valytuvų šluotelių komplekto kainos įtraukimo į atlygintinų nuostolių sumą (nors ieškovas šia suma ir sumažino ieškinio reikalavimus), tačiau ir dėl sąmatoje nurodomų valytuvo svirčių. Todėl teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti (nufotografuoti ar nufilmuoti) pačių valytuvų ir jų kojelių apgadinimai. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė automobilio valytuvų ir jų kojelių apgadinimų, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškinio dalį, kuri susijusi su remonto sąmatoje nurodytais 5,58 Eur vertės valytuvų svirčių remonto darbais ir 118 Eur vertės valytuvų svirčių ir šluotelių komplekto dalimis.
12. Teismas pažymėjo, kad kita remonto darbų sąmatoje nurodyta darbų dalis už 13,96 Eur (5,58+8,38) ardymo-surinkimo darbų sumą ir 308,60 Eur dažymo darbų ir medžiagų sumą yra susijusi su nagrinėjamais variklio dangčio apgadinimų remonto-dažymo darbais. Vien ta atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas iki šiol remonto darbų realiai neatliko, nepaneigia fakto, kad būtent tokio dydžio žala buvo padaryta (būtent tokia suma gali būti reikalinga padarytų apgadinimų ištaisymui). Nors ieškovas savarankiškai jau uždažė apgadintas variklio dangčio vietas, tačiau iš pateiktų nuotraukų vis dar aiškiai matomi apgadinimų pėdsakai. Toks pažeistų vietų uždažymas vien tik dažais (neatkuriant po dažais buvusio glaisto sluoksnio) negali būti vertinamas kaip tinkamas apgadintų vietų remontas, t. y. iki apgadinimų buvusios variklio dangčio būklės atstatymas. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kad ieškovas jau savarankiškai atliko automobilio remontą ir dėl to neliko žalos, kurią atsakovas turėtų atlyginti.
13. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo ieškovo, kaip automobilio naudotojo, teisę į 322,56 Eur (13,96+308,60) nuostolių, susijusių su jo naudojamo daikto remontu, atlyginimą (CK 6.636 straipsnis). Teismo vertinimu, kadangi šiuo atveju buvo sprendžiama dėl ieškovo teisės į remonto išlaidas, kurios apskaičiuotos remontą atliekant autoservise (o ne ūkio būdu), tai ieškovas turi teisę ir į 67,74 Eur PVM, t. y. iš viso į 390,30 Eur nuostolių atlyginimą.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilio parkavimo vieta, kurioje ieškovas buvo palikęs automobilį, būtų pažymėta kaip išnuomota ir (arba) kaip vieta, kurioje kiti asmenys, įskaitant ieškovą, neturėjo teisės parkuotis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti paties ieškovo neteisėtų veiksmų ir (arba) kaltės, kaip pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba šią atsakomybę sumažinti dėl ieškovo kaltės ar neteisėtų jo veiksmų Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5, 8 dalyse įtvirtintų nuostatų prasme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
15. Teismas pažymėjo, kad iš ieškiniu pareikštų reikalavimų 539,83 Eur sumos galutiniu sprendimu ieškovui buvo priteista 390,30 Eur suma, kas sudaro 72 proc. patenkinto ieškinio reikalavimo dalis. Teismo vertinimu, šios bylos procesas galėjo būti ekonomiškesnis ir koncentruotesnis, jeigu ieškovas sutartis (panaudos ir reikalavimo teisių perleidimo) būtų iš karto pateikęs į bylą, nes tokiu atveju byla galėjo būti išnagrinėta ir neįtraukiant į ją trečiųjų asmenų A. P. bei V. P., arba bent jau nagrinėjama be aktyvaus šių trečiųjų asmenų procesinio dalyvavimo (be atsiliepimo į ieškinį pateikimo). Be to, nurodytų dviejų sutarčių pateikimas į bylą ne tik po preliminaraus sprendimo priėmimo, bet ir po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teikia pagrindą konstatuoti, kad pradiniai ieškinio reikalavimai buvo pareikšti ir preliminarus sprendimas priimtas ieškinio reikalavimus nepakankamai patvirtinus reikiamais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas nusprendė ieškovo teisę į 72 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 50 proc. išlaidų atlyginimo, t. y. konstatavo abiejų šalių lygias teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, nors visų dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra skirtingo dydžio, tačiau šių išlaidų paskirstymo prasme konstatavus „lygiąsias“, teismas nurodė, kad nei atsakovui, nei ieškovui, nei ieškovo reikalavimus palaikiusiems tretiesiems asmenims jų patirtos išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kas savaime reiškia, kad pareiškime dėl nusikalstamos veikos nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir nepagrįstai rėmėsi 2022m. balandžio 1 d. prokurorės nutarimo ir 2022 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties dalimis, kaip įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
16.2. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio valytuvų sulankstymą: 1) 2021 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nėra jokių duomenų apie valytuvų sulankstymą; 2) 2021 m. gruodžio 17 d. automobilio apžiūros protokolo priedas (fotolentelės nuotraukos) aiškiai patvirtina, kad valytuvai nebuvo sulankstyti; 3) 2022 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas – vaizdo įrašas, akivaizdžiai patvirtina, kad valytuvai nebuvo sulankstyti; 4) ieškovas D. P. teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilio valytuvų nekeitė; 5) ieškovo į bylą pateiktame 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašo matyti, kad valytuvai nėra sulankstyti. Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad buvo apgadintas variklio dangtis ir sulankstyti valytuvai yra prieštaringi.
16.3. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kuriais jis nuosekliai aiškino, kad jis savo veiksmais neapgadino automobilio, o tik pakėlė jo valytuvus, nepadarydamas jokių apgadinimų. Pirmosios instancijos teismo cituojamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodoma, jog valytuvai buvo D. P. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas civilinėje byloje buvo paneigta ir nustatyta, kad automobilis nepriklauso D. P..
16.4. Teismas nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtus veiksmus, automobilio sugadinimus, priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos, atsakovo kaltę. Teismas įrodymus vertino selektyviai. 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įraše matomas visas valytuvų judėjimo mechanizmas, tai yra vieną valytuvą pertraukiant iš „horizontalios“ padėties į „vertikalią“ (kurioje jau galima atlenkti valytuvo kojelę), sinchroniškai keičiasi ir antrojo valytuvo padėtis. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas padarė tam tikrus automobilio apgadinimus, tačiau nenustatė, kokie konkrečiai tai apgadinimai ir kokia jų apimtis susijusi su atsakovo veiksmais.
16.5. Tai, kad automobilio dangčio apgadinimai negalėjo būti padaryti atlenkiant automobilio valytuvus (ar keičiant jų padėtį) esant automobilio variklio dangčiui uždarytam, patvirtina byloje esantis įrodymas – 2021 m. gruodžio 17 d. Apžiūros protokolo priedas fotolentelė, kurioje yra užfiksuoti variklio dangčio subraižymai: 1) fotolentelės 8-11 nuotraukose (kurios yra geros kokybės ir išsididina) aiškiai matoma, kad variklio dangčio pažeidimai yra aštrūs siauri įrėžiai, padaryti siauru aštriu daiktu, o valytuvų svirtys yra plokščio paviršiaus, su kuriuo neįmanomas aštrus sąlytis; 2) fotonuotraukoje Nr. 9 aiškiai matoma, kad variklio dangčio pažeidimas padarytas viršutinėje variklio dangčio dalyje, o kontaktas su valytuvo svirtimi yra galimas tik iš apatinės variklio dangčio dalies; 3) fotografijoje Nr. 7 matoma, kad variklio dangčio pažeidimas prasideda ties valytuvo svirties lankstu ir tęsiasi į dešinę pusę apie 5 centimetrus. Sugretinus šiuos duomenis su 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip juda ir atlenkiami valytuvai, patvirtinama, kad toks variklio dangčio pažeidimas valytuvų svirtimi yra neįmanomas. Valytuvui iš „horizantalios“ padėties pajudėjus į „vertikalią“, jo lankstas keičia padėtį, dėl ko keičiasi ir galimi valytuvo svirties kontakto su variklio dangčiu taškai, jie tampa į dešinę nuo lanksto „horizontalioje“ padėtyje; 4) ant valytuvų svirčių nėra fiksuota nei sulankstymų, nei kontakto su variklio dangčiu, dažų ar įbrėžimų pėdsakų.
16.6. Atsakovas visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad automobilio apgadinimų nepadarė ir pagal pateiktą UAB „Krasta auto“ 2021 m. gruodžio 8 d. remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai nebuvo atlikti, todėl reikalauti pagal šią sąmatą žalos atlyginimo nėra pagrindo. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad apgadintos vietos yra uždažytos, tai yra apgadinimų esamuoju momentu nėra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie remonto darbų atlikimą ir dėl to patirtas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
16.7. Teismas pažeidė proceso taisykles ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, veikė ieškovo interesais, tai yra buvo šališkas. Teismas priėmė 2024 m. balandžio 25 d. preliminarų sprendimą, neturėdamas pagrindo priimti ieškinį, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį, tai yra duomenų, kad apgadintas automobilis yra jo turtas. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad įtraukus į bylą trečiuosius asmenis, ieškovui buvo pasiūlyta spręsti dėl tinkamo (-ų) ieškovo (-ų) pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, nors dėl to nebuvo pateiktas nei vienos šalies prašymas, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kam priklauso reikalavimo teisė, nes ieškovas nepateikė reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų. Teismas iš draudimo bendrovės savo iniciatyva reikalavo dokumentus, nors toks šalių prašymas teismui nebuvo pateiktas. Ieškovui pateikus įrodymus vėliau, nei teismo buvo nustatytas terminas, teismas ieškovui jokių poveikio priemonių netaikė, o jo pateiktus įrodymus priėmė. Teismas veikė aktyviai ieškovo interesais, atlikinėjo vis naujus veiksmus, kurių šalys neprašė ir kurių savo iniciatyva negalėjo atlikti. Tokiais teismo veiksmais byla buvo vilkinama ir siekiama jos neišnagrinėti tol, kol nebus surinkta duomenų, leisiančių pagrįsti teismo sprendimą ieškovo naudai.
16.8. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas D. P. ir tretieji asmenys A. P. bei V. P. prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovui ir tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
17.1. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.), paneigiančių, kad jis, priverstinai atlenkęs automobilio priekinio stiklo valytuvų svirtis, automobilio variklio dangčio neapgadino. Atsakovas ignoruoja ir nutyli apie atsakovo atžvilgiu vykusiame ikiteisminiame tyrimą priimtą įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį, kurioje teismas jau yra nustatęs aplinkybę, jog, atsakovas apgadino automobilį.
17.2. Nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovas pripažino aplinkybę, kad jis, panaudojęs jėgą, priverstiniu būdu atlenkė automobilio priekinio stiklo valytuvų svirtis ir kad ikiteisminio tyrimo metu žodžiu siūlė ieškovui tik 100 Eur būsimų išlaidų atlyginimą dėl automobilio apgadinimo. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas apgadino automobilį, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Šalies argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. ir tretieji asmenys A. P. bei V. P. prašo pakeisti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1 150,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti lygiomis dalimis tretiesiems asmenims A. P. ir V. P. iš atsakovo A. M. 589,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokia pagrindiniai argumentai:
18.1. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo procesinį veiksmą dėl reikalavimo sumos sumažinimo, o būtent tai, kad ieškovas nuostolių atlyginimo 539,83 Eur sumą sumažino iki 480,52 Eur. Tai reiškia, kad pagal pareikštus reikalavimus ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 81,2245 proc. apimtimi (390,30 : 480,52 = 0,812245; 0,812245 × 100 = 81,2245). Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 72 proc. apimtimi yra visiškai nepagrįsta.
18.2. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas siekė šalių ginčą užbaigti neteismine tvarka ir dar gerokai iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. dar 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl automobilio apgadinimo. Atsakovui nereaguojant į pretenziją ir visiškai atsisakius bendradarbiauti su ieškovu, o pretenzijos pateikimo praėjus daugiau nei 1,5 metų, ieškovas pareiškė ieškinį teisme.
18.3. Šiuo konkrečiu atveju yra nepateisinamai aplaidus ir kartu nesąžiningas atsakovo procesinis elgesys dar iki ieškinio pareiškimo teisme, o taip pat neapdairus ir prieštaringas procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu – iš pradžių atsakovas neigė patį automobilio apgadinimo faktą apskritai, o po to iš viso ginčijo automobilio apgadinimų apimtis ir jų turinį bei esamų apgadinimų pašalinimų kaštus, taip pat ėmė ginčyti ir kartu neigti ieškovo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą apskritai. Be to, šioje byloje atsakovas pareiškė visiškai nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Tai reiškia, jog dėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra kaltas išskirtinai tik pats atsakovas.
Šalies argumentai
18.4. Būtent atsakovas ėmė abejoti ieškovo reikalavimo teise ir būtent dėl tokios abejotinos bei teisiškai nereikšmingos pozicijos į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, kaip automobilio bendrasavininkai. Atsakovui apgadinus automobilį ir sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, nuosavybės teisės į automobilį neturi jokios teisinės reikšmės.
18.5. Trečiųjų asmenų netinkamas procesinis elgesys nėra konstatuotas, todėl bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir kartu nepateisinamai atsisakė proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai priteisti tretiesiems asmenims jų susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
18.6. Šioje byloje ieškovas patyrė 1705 Eur dydžio išlaidas, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1384,88 Eur bylinėjimosi išlaidų arba 8,94 Eur žyminio mokesčio ir 1375,94 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 1250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo 234,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų priešpriešinių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1150,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos sudaro 726 Eur, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jiems iš atsakovo priteistina 589,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovo ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
19.1. Teismas priėmė atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą nesumokėjus žyminio mokesčio ir nereikalaujant šio trūkumo pašalinti. Dėl to apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
19.2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, tokios išlaidos yra nepagrįstos. Vertinant ieškinio sumą ir tai, kad jis buvo reiškiamas dokumentinio proceso tvarka, 1694,00 Eur išlaidos yra tikrai neproporcingos, kas dar kartą rodo šalies nesąžiningą elgesį. Tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti išimtinai dėl netinkamų ieškovo veiksmų, be to trečiasis asmuo A. P. patyrė išlaidas išimtinai dėl atsiliepimo į ieškovo pateiktą ieškinį parengimo, todėl tokios išlaidos, jei jos priteistinos, yra priteistinos iš ieškovo, t. y. šalies, kurios netinkami veiksmai lėmė šių išlaidų atsiradimą. Kokiu pagrindu trečiasis asmuo V. P. teikia apeliacinį skundą ir kelia reikalavimą, nėra suprantama, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, taip pat neprašė išlaidų priteisimo pirmos instancijos teisme, todėl toks reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovo D. P. pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate 2021 m. gruodžio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43242-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2021 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje atsakovas A. M. apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), t. y. sulankstė automobilio priekinio lango valytuvus ir apgadino automobilio variklio dangtį. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. (atsakovas) pripažino, kad jis atlenkė abu valytuvus, taip norėdamas įspėti automobilio vairuotoją, kad vieta, kurioje jis pastatė automobilį, yra užimta (nuomojama), tačiau automobilio neapgadino, valytuvai atsilenkė lengvai, tyčios apgadinti automobilį jis neturėjo.
22. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu ieškovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmestas. Dėl paminėtų sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą D. P. (jo atstovas) kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi skundą, 2022 m. birželio 15 d. nutartimi nukentėjusiojo D. P. (jo atstovo) skundą atmetė. Minėtoje nutartyje teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019, Nr. 2K-128-489/2021), be kita ko, nurodė, kad BK 187 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės, yra nustatyta ir civilinė atsakomybė <....>. Taigi už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. Remdamasi nurodytu, ikiteisminio tyrimo teisėja pažymėjo, kad pagal asmenų parodymus, įvykio aplinkybes bei esamą situaciją yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. M. (atsakovas) savo veiksmais tik norėjo pranešti ir įspėti nukentėjusįjį, jog pastarojo transporto priemonė yra pastatyta netinkamoje vietoje, kuria faktiškai naudojasi A. M. ir A. M. bei ją nuomojosi. Ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimu, nors šiuo atveju galimai A. M. sugadino svetimą turtą, bet nėra pakankamo pagrindo manyti, kad galimai pažeistos nukentėjusiojo teisės privalėtų būti ginamos baudžiamojo proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusiajam būtų apsunkintos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų argumentų visumos nėra pagrindo naikinti skundžiamo vyriausiojo prokuroro V. J. 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokurorės A. P. 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (1 t., e. b. l. 6-17).
23. Ieškovas 2022 m. lapkričio 18 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti 539,83 Eur žalą, pridėdamas prie pretenzijos 2021 m. gruodžio 8 d. UAB „Krasta auto“ sąmatą, pagrindžiančią žalos dydį (1 t., e. b. l. 25-40).
24. Negavęs iš atsakovo atsakymo, ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. ieškiniu ir 2024 m. balandžio 23d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 539,83 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-4, 52-56).
Žemesnės instancijos teismas
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui D. P. iš atsakovo A. M. 539,83 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo 539,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1705 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 66-67).
26. Priėmęs atsakovo prieštaravimus ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. galutiniu sprendimu savo preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 390,30 Eur nuostolių atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 390,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. (1 t., e. b. l. 73-77; 2 t., e. b. l. 58-62).
27. Apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovas (kartu ir tretieji asmenys ieškovo pusėje) apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to nepagrįstai nepriteisė ieškovui ir tretiesiems asmenims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų). Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu ir teismo šališkumu atliekant procesinius veiksmus (renkant savo iniciatyva įrodymus). Anot apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimu metu jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad dėl automobilio apgadinimų yra nekaltas. Tokią jo poziciją patvirtino ir ikiteisminio tyrimo institucijos nutraukdamos ikiteisminį tyrimą.
Dėl žalos atlyginimo ir įrodymų vertinimo
28. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai).
29. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
30. Žala – kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo.
31. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
32. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas (pvz., subjektyviojo bendrininkavimo atveju). Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas kvestionuoja visas tris aukščiau paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko nurodydamas, kad dėl inkriminuojamo jam nusikaltimo (veiksmų) ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, ir teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas ne todėl, kad nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, bet vadovaujantis BPK normomis, kai nenustatyta baudžiamojo nusikaltimo sudėtis (šios nutarties 22 punktas). Be to, ikiteisminio tyrimo organų procesiniai sprendimai dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių neturi prejudicinės galios civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 182 straipsnis).
34. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).
36. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atlenkė automobilio valytuvus. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pastatė automobilį neleistinoje ar atsakovui priklausančioje parkavimo vietoje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje automobilių parakavimo vietos nėra priskirtos konkretiems asmenims ar automobiliams (1 t., e. b. l. 127-129). Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas be teisėto pagrindo pakėlė ieškovo automobilio valytuvus ir tokie jo veiksmai civilinės atsakomybės požiūriu vertintini kaip neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų buvo apgadintas automobilio dangtis (kapotas). Savo išvadą teismas grindė 2022 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolu ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įrašu (DOK – 141274), kurie patvirtina, kad ieškovo naudojamo automobilio BMW priekinio lango valytuvai gali būti iki galo atlenkiami tik iš vertikalios jų padėties, o mėginant juos atlenkti iš horizontalios padėties – to padaryti nepavyksta, nes valytuvų korpusas (valytuvų kojelė) įsiremia į uždarytą variklio dangtį ir grįžta atgal į pradinę padėtį. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedų matyti, kad abiejų valytuvų vietose, ant apkeliamojo automobilio dangčio yra fiksuoti dangčio apgadinimai (1 t., e. b. l. 134-137). Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl automobilio apgadinimų yra padarytas turto sužalojimas. Nors atsakovas (apeliantas) turto sužalojimo (žalos susidarymo mechanizmo) faktą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde ginčija, tačiau tokia jo pozicija grindžiama asmenine nuomone bei prielaidomis ir neparemta tai patvirtinančiai kitais įrodymais (pvz., specialistų, ekspertų išvadomis). Todėl teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis)
38. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovui savarankiškai uždažius pažeistas automobilio dangčio dalis, pasibaigė ir atsakovo prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį įrodinėjo UAB „Krasta auto“ 2021 m. gruodžio 8 d. parengta remonto darbų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bendra 446,14 Eur remonto kaina ir 93,69 Eur PVM (iš viso 539,83 Eur) (1 t., e. b. l. 18-22). Sąmatoje nurodytas žalos dydis nebuvo ginčijamas, toks klausimas nekeliamas ir atsakovo apeliaciniame skunde, todėl leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovui šio dydžio nepaneigus, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovui galėjo būti padaryta nurodyto dydžio žala.
39. Apeliaciniame skunde atsakovas daug vietos skiria automobilio valytuvų sugadinimui, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimo dalį už sugadintus valytuvus atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad skundžiamu sprendimu teismas pripažino ieškovo teisę į 390,30 Eur dydžio (322,56 Eur remonto išlaidų ir 67,74 Eur PVM) žalos atlyginimą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Kai sužalotas turtas nesuremontuotas, tai tiek pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Todėl, vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, yra pagrindas daryti išvadą, kad 67,74 Eur PVM į atlygintinos ieškovui žalos dydį buvo įtraukta nepagrįstai ir tai sudaro pagrindą aptariamą sprendimo dalį pakeisti ir sumažinti priteistą žalos dydį iki 322,56 Eur.
40. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir paminėtą kasacinio teismo praktiką, reglamentuojančią įrodymo vertinimo taisykles, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, todėl vertinti bylos įrodymus kitaip nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tai, kad atsakovas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, kadangi nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.
41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovas savo kaltės prezumpcijos leistinomis priemonėmis nepaneigė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta 322,56 Eur dydžio žala.
Dėl ieškovo teisė į ieškinį ir teismo šališkumo
42. Bylos duomenis, ieškovas yra teisėtas automobilio valdytojas, naudojantis automobilį 2021 m. gruodžio 1 d. Panaudos sutarties pagrindu (2 t., e. b. l. 12). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pateikė į bylą ir 2024 m. lapkričio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, suteikiančią jam teisę reikalauti žalos atlyginimo (2 t., e. b. l. 13). Taigi ieškovas turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovo teisę į ieškinį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti vėliau (iki teismo sprendimo priėmimo). Byloje nustatyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo teisę į ieškinį sudarančias aplinkybes tyrė savarankiškai ir nustatė vėliau, įtraukdamas į bylą trečiuosius asmenis, esmės nekeičia ir teismo šališkumo nepatvirtina, kadangi teismas privalo imtis visų priemonių, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, procesinės teisė normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nenustatyta.
43. Pažymėtina, kad Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškė bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas analogiškais argumentais, kurie yra nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde.
45. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-71-943/2019). Be to, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo teismas bylos įrodymus įvertino nepalankiai atsakovui, nereiškia teismo teisėjo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Šiuo atveju atsakovas pasinaudojo teise į apeliaciją, todėl atsakovo teisės dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų (ne)atlikimo nebuvo pažeistos.
46. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Todėl atsakovo skundo argumentai dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Ieškovas ir tretieji asmenys savo apeliaciniame skunde, be kita, nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ieškovo procesinį veiksmą dėl reikalavimo sumos sumažinimo, o būtent tai, kad ieškovas nuostolių atlyginimo 539,83 Eur sumą sumažino iki 480,52 Eur. Tai reiškia, kad pagal pareikštus reikalavimus ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 81,2245 proc. apimtimi. Dėl to pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 72 proc. apimtimi, yra visiškai nepagrįsta.
48. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
49. Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, ieškovui sumažinus pareikštą reikalavimą, byloje nesant duomenų, kad didesnio reikalavimo pareiškimą, o vėliau reikalavimų sumažinimą, būtų nulėmęs atsakovo elgesys, darytina išvada, jog dėl bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo yra priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas.
50. Taigi, nepaisant to, kad ieškovas savo reikalavimą sumažino nuo 539,83 Eur iki 480,52 Eur sumos, patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į 539,83 Eur sumą. Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-679-921/2025). Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė 390,30 Eur, todėl, kaip teisingai buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, laikoma, kad ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 72,30 proc. (390,30 Eur × 100 proc. / 539,83 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus priteistą nuostolių sumą sumažinti iki 322,56 Eur, laikoma, kad ieškinio reikalavimų patenkinta dalis yra 59,75 proc., o atmesta 40,27 Eur.
51. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškovo ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, nes už apeliacinį skundą jie nesumokėjo žyminio mokesčio.
52. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, kai apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis nemokamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-454-467/2024).
53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir tretieji asmenys apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, jie neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Dėl to apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
54. Ieškovas ir tretieji asmenys apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovas buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme, nes atsakovas dar iki kreipimosi į teismą nereagavo į ieškovo pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, dėl atsakovo veiksmų buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 705 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 11 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
56. Atsakovo A. M. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė 750 Eur.
57. Trečiasis asmuo A. P. pirmosios instancijos teisme pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė teismo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo 726 Eur, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens V. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ji atskirai tokio prašymo teismui nebuvo pateikusi.
58. Pažymėtina, kad teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023, 43 punktas).
59. Taigi, šiuo atveju trečiasis asmuo A. P. veikė ieškovo pusėje, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
60. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
61. Nei ieškovo, nei atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes vien už 2024 m. balandžio mėnesį parengtą ieškinį maksimalus dydis yra 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), o už atsakovo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo 2024 m. gegužės mėnesį parengimą maksimali suma yra 1 793,76 Eur (2 110,30 Eur bruto × 0,85 (8.5 p.).
62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ne visiškai sąžiningus veiksmus, nesavalaikį visų įrodymų pateikimą, dėl ko byloje procesas užtruko, nusprendė ieškovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 50 proc., ir atsižvelgęs į tai, kad abi proceso šalys turi lygias teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatsižvelgiant į tokių išlaidų skirtingas sumas, nei ieškovui, nei atsakovui nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
63. Su tokia teismo išvada ieškovas ir tretieji asmenys nesutinka ir prašo priteisti jiems iš atsakovo atitinkamai patenkintai ieškinio daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, trečiųjų asmenų netinkamas procesinis elgesys nėra konstatuotas, todėl bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir kartu nepateisinamai atsisakė proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai priteisti tretiesiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas). Taigi tam tikra prasme galima išskirti du sprendimo dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priėmimo etapus: pirmajame sprendžiama dėl išlaidų dydžio pagrįstumo, o antrajame – dėl taisyklės „pralaimėjęs moka“ pritaikymo (apskaičiuojamas bylos laimėjimo procentas, jei reikalavimas tenkinamas tik iš dalies ar tenkinama tik dalis reikalavimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-1249/2025).
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo elgesį pripažino netinkamu ir tuo pagrindu sumažino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 50 proc., nes, kaip šioje nutartyje nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę išsiaiškino vėliau, ne preliminaraus sprendimo priėmimo metu, o bylą nagrinėjant iš esmės.
67. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023).
68. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes ieškovo ir trečiojo asmens procesinis elgesys buvo tinkamas, savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai, nes nesąžiningas jų elgesys iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo konstatuotas. Dėl to skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina ir šioje dalyje atitinkamai priimamas naujas sprendimas.
69. Įvertinus tai, kad ieškinys buvo patenkintas 59,75 proc., atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 1 018,74 Eur (1 705 Eur × 59,75 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovo priteistina 302 Eur (750 Eur × 40,27 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 716,74 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis.
70. Trečiojo asmens A. P. 726 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme (100 Eur be PVM), iš viso 600 Eur plius 126 Eur PVM.
71. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025).
72. Į bylos nagrinėjimą įstojus trečiajam asmeniui įvyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė buvo 1 val. Pagal Rekomendacijas už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val., maksimali priteistina suma yra 223,79 Eur (2 237,90 Eur (bruto) × 1 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.). Taigi, trečiojo asmens prašoma priteisti 100 Eur suma už advokato pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija minėtų Rekomendacijų dydžių.
73. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui atstovavo tas pats advokatas, todėl tam tikros jų patirtos atstovavimo išlaidos šiuo atveju persidengia, pvz.: pasiruošimas teismo posėdžiui esant vienodai ieškovo ir trečiojo asmens teisinei pozicijai, sprendžiamų teisinių situacijų vienodumas, dėl to ieškovo ir trečiojo asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudos šiuo atveju laikytinos mažesnėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
74. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisingumo ir protingumo principų neatitiktų visų trečiojo asmens atstovo nurodomų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimas, todėl priteistina už atstovavimą teisme suma mažintina per pusę, ir trečiajam asmeniui priteistina 50 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje. Taigi, trečiojo asmens pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 665,50 Eur (600 Eur – 50 Eur = 550 Eur × 21 proc. PVM / 100 proc. = 115,50 Eur; 550 Eur + 115,50 Eur = 665,50 Eur) suma.
75. Nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos trečiais asmuo nebuvo sumokėjęs advokatui už suteiktas teisines paslaugas, tačiau į bylą buvo pateiktas trečiojo asmens ir advokato A. L. 2025 m. sausio 3 d. susitarimas, jog patirtas atstovavimo išlaidas trečiais asmuo atlygins ateityje.
76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 nurodyta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-182-912/2025).
77. Taigi, vadovaujantis paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu ir esant nurodytam susitarimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ateityje bei atsižvelgus į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 59,75 proc., atitinkamai trečiajam asmeniui A. P. iš atsakovo priteistina 398 Eur (665,50 Eur × 59,75 proc. / 100 proc.) suma (CPK 93 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
78. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo su trečiaisiais asmenimis ir atsakovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
79. Ieškovas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę į 1 018,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas 88,57 proc. (1 018,74 Eur × 100 proc. / 1 150,19 Eur) apimtimi.
80. Tretieji asmenys prašė lygiomis dalimis priteisti iš atsakovo 589,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tik trečiais asmuo A. P. pirmosios instancijos teisme turėjo teisę į 398 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl laikytina, kad jo apeliacinis skundas patenkintas 67,49 proc. (398 Eur × 100 proc. / 589,69 Eur) apimtimi.
81. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovui iš atsakovo priteistą sumą sumažinti nuo 390,30 Eur iki 322,56 Eur, laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 17,36 proc. (322,56 Eur × 100 proc. / 390,30 Eur = 82,64 proc.; 100 proc. – 82,64 proc. = 17,36 proc.) apimtimi.
82. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė 4 295 Eur, kurios susidarė iš 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 500 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, iš viso 3 500 Eur plius 735 Eur paskaičiuotas PVM.
83. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė 722 Eur, kurios susideda iš 22 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
84. Trečiojo asmens A. P. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekė 605 Eur, kurios susideda už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo. Trečiais asmuo V. P. neprašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
85. Nei ieškovo, nei atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 punktuose nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes vien už 2025 m. vasario mėnesį parengtą apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 804,43 Eur (2 237,90 Eur bruto × 1,7 (8.10 p.). Trečiojo asmens A. P. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. balandžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.).
86. Visgi, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui atstovavo tas pats advokatas, kuris ieškovo ir trečiųjų asmenų vardu parengė vienodus procesinius dokumentus – vieną apeliacinį skundą ir vieną atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to ieškovo ir trečiojo asmens atstovo darbo ir laiko sąnaudos šiuo atveju laikytinos mažesnėmis.
87. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti sudėtingų teisinių žinių, be to ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos daugiau kaip 10 kartų viršija ginčo sumą, nusprendžia, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos išlaidos yra neprotingai didelės. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teisme ieškovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas mažina atsižvelgdamas į sumokėtas pinigų sumas ir jų proporcijas, pripažindamas ieškovo pagrįstomis išlaidomi 1 500 Eur, o trečiojo asmens A. P. – 400 Eur.
88. Atitinkamai, įvertinus patenkintų apeliacinių skundų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 328,55 Eur (1 500 Eur × 88,57 proc. / 100 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 125,34 Eur (722 Eur × 17,36 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 203,21 Eur (1 328,55 Eur – 125,34 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).
89. Apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas trečiojo asmens A. P. ir advokato A. L. 2025 m. balandžio 28 d. susitarimas, jog patirtas atstovavimo išlaidas trečiasis asmuo atlygins ateityje. Vadovaujantis prieš tai minėtu kasacinio teismo išaiškinimu ir esant nurodytam susitarimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ateityje, trečiajam asmeniui A. P. iš atsakovo priteistinos 270 Eur (400 Eur × 67,49 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 322,56 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 56 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 322,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 716,74 Eur (septynių šimtų šešiolikos eurų 74 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 398 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 203,21 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų 21 ct) dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.