- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-6011-1203/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00672-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- J. O., V. O.
- Suinteresuotas asmuo
- BĮ Valstybinės teritorijų planavmo, BĮ Širvintų rajono savivaldybės administracijos, D. Š., T. K., K. R., K. K., R. B., L. S., P. J., BĮ Širvintų rajono savivaldybė, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė, Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajai atstovei Laimai Lukočienei,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens BĮ Valstybinės teritorijų planavmo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajam atstovui,
suinteresuoto asmens BĮ Širvintų rajono savivaldybės administracijos įgaliotajam atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. O. ir V. O. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys BĮ Širvintų rajono savivaldybė, VĮ Turto bankas, T. K., K. R., D. Š., K. K., R. B., L. S., P. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. O. ir V. O. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teise į Pastatą–Ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
1.1. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), santuokos metu iš tuometinio (duomenys neskelbtini) darbuotojo ir šeimos draugo A. B. pradėjo nuomotis ūkinį pastatą, kurį (duomenys neskelbtini) metais buvo pastatęs A. B.. Ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 65,09 kv. m. bendro ploto, statybai naudotos medinės lentos ir dailylentės. Ūkinio pastato dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. Pažymėjo, jog minėtu ūkio pastatu pareiškėjai naudojasi nuo (duomenys neskelbtini). Pastatas nuolat naudojamas įvairiems žemės ūkio dirbimo įrankiams, malkoms, statybinėms medžiagoms, trąšoms, padangoms, įvairiems įrankiams ir jų atsarginėms dalims, traktoriaus tepalams, darbo drabužiams ir avalynei laikyti ir sandėliuoti;
1.3. Pastebėjo, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio mėn. prašymu ir parengta daikto kadastro duomenų byla kreipėsi į VĮ Registrų centras prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.4. Teigė, kad VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą prašymą atmesti, nes nekilnojamam daiktui teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo daikto – ūkio pastato – suformavimo teisėtumą.
1.5. Paminėjo, kad pareiškėjai negali teritoriniam registratoriui pateikti dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (ūkio pastatą), atsiradimą, taip pat negali sutvarkyti klausimo dėl adreso ūkio pastatui suteikimo;
1.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai, nes 2004 metais įgijo šį turtą, ir apie 15 metų nepertraukiamai šį turtą valdo, kitų asmenų, pretenduojančių į šį turtą, nėra (el. b. 1 t., l. 70–73).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo BĮ Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašo teismo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas (ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo BĮ Širvintų rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas (el. b. 1 t., l. 43).
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimo netenkinti. Atsiliepime į pareiškimą yra nurodyta, kad iš byloje šiuo metu esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo statomas (duomenys neskelbtini) metais, tačiau dokumentai, kieno pastangomis ir lėšomis jis buvo pastatytas, į bylą nėra pateikti. Taip pat pareiškėjai nėra pateikę jokių konkrečių įrodymų apie jų pareiškime nurodyto statinio valdymą ir priežiūrą. Darė išvadą, kad pareiškėjai šiuo metu neįrodo visų CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytų sąlygų dokumentais, kurios yra būtinos šio nekilnojamojo turto objekto nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Šiuo metu pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodyto statinio statybos teisėtumą, ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) metais šis statinys, į kurį jie prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį ir kurio kadastriniai duomenys buvo užfiksuoti (duomenys neskelbtini) metais, buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Be to, jeigu toks statinys buvo pastatytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, tai negalima pripažinti, kad jame naudojamos patalpos buvo įgytos ir pradėtos valdyti teisėtai. Taigi, tik pareiškėjams pateikus papildomus rašytinius įrodymus ir juos išanalizavus, galima bus spręsti apie šioje civilinėje byloje jų pareikšto prašymo pagrįstumą. VĮ Turto banko nuomone, šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjų pareikšto prašymo savo argumentus turėtų išdėstyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kadangi ši institucija gali turėti bylai apie tai aktualių duomenų (el. b. 1 t. l. 45–47).
4. Suinteresuotas asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuos, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos ir byloje bus pateikti įrodymai dėl ūkinio pastato statybos valstybinėje žemėje teisėtumo, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinis faktas ir pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į ūkinį pastatą. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą pažymėjo, kad pareiškėjų valdomas ūkinis pastatas yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl byloje turi būti patvirtintas ūkinio pastato statybos valstybinėje žemėje teisėtumas (el. b. 1 t., l. 155–158).
5. Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė teritorijų planavmo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašo pareiškimo netenkinti.
5.1. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad į bylą pateikiamoje matininkės O. B. parengtoje (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytas statinio pavadinimas – ūkio pastatas, statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys, statybos metai – (duomenys neskelbtini), bendras statinio plotas – 65,69 kv. m.;
5.2. Kaip matyti iš įvardintų duomenų, pareiškėjų siekiamas įgyti nuosavybės teise ūkio pastatas statytas (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į nurodytą paminėtina, kad statinio statybos metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnis, kuris numatė, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Taip pat tuo metu galiojo ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (neteko galios 1981 m. kovo 16 d.), kuriame buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (kuris 1963 metais buvo reorganizuotas į Valstybinį statybos reikalų komitetą) organų leidimą. Be to, Valstybinio statybos reikalų komiteto 1968 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. 45 „Dėl leidimų kaimo statyboms vykdyti išdavimo sutvarkymo“ (neteko galios nuo 1976 m. gruodžio 31 d.), buvo reglamentuota, kad leidimus statinių statybai kaimo vietovėje išduoda rajonų architektai inspektoriai, pateikus įsakyme išvardytus dokumentus; tuo tarpu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavališka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, ūkio pastatai, kiemo rūsiai, šiltnamiai;
5.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., įteisinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis, kurio 11 punkte nustatyta, kad sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams;
5.4. Darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) m. vykdyti statybai buvo reikalingas atitinkamos institucijos leidimas. Todėl analogiška tvarka turėjo būti taikoma ir statinio, kurį pareiškėjai siekia įgyti įgyjamosios senaties būdu, statybai. Tačiau pareiškėjai nepateikia jokių argumentų dėl vykdytos statinio statybos teisėtumo, priešingai – į bylą pateiktame Vilniaus regioninio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nerasta duomenų apie (duomenys neskelbtini) metais priimtą įsakymą dėl leidimo statyti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), taip pat nerasta duomenų apie nurodyto statinio priėmimo naudojimui aktą. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad į bylą nėra pateikiama jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių statinio statybos teisėtumą;
5.5. Pažymėjo, kad pareiškime nurodoma informacija, jog statinio statybai naudotos medinės lentos ir dailylentės, taip pat į kadastro byloje pateiktus duomenis, kad statinio sienas sudaro medis su karkasu, perdangą – medis, aktualu paminėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 ,,Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 7.3 papunkčiu pagalbinio ūkio paskirties statinio su mediniu karkasu gyvavimo trukmė yra 40 m. Šiuo atveju primintina, kad vadovaujantis kadastro bylo duomenimis statinys statytas (duomenys neskelbtini) metais, taigi nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad šio ūkio pastato, kurį pareiškėjai siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, eksplotavimo trukmė viršija tokio tipo statinių gyvavimo trukmę, nustatytą STR 1.12.06:2002 priedo 7.3 papunktyje;
5.6. Pastebėjo, kad Inspekcija, patikrinusi informacinių dokumentų registravimo sistemų „Avilys“, „DBSIS“, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis, nerado, kad dėl pareiškime nurodyto objekto buvo surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai, taip pat neturi duomenų apie jo statybos teisėtumą. Tačiau ta aplinkybė, kad per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuoti statybos pažeidimai, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024);
5.7. Nurodė, kad pareiškėjai su pareiškimu teismui nėra pateikę pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad egzistuoja visuma sąlygų, būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (el. b. 1 t., l. 172).
6. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į patikslintą pareiškimą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas J. O. teismo posėdyje palaikė patikslintą pareiškimą. Paaiškino, kad kažkada geras draugas pareiškėjams perdavė pastatą, kadangi išsikraustė į kaimą, į savo tėvyškę, ir nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai naudojasi ir prižiūri pastatą. Pastate laiko malkos, daržo rakandus, karučius, benzo pjūklus. Ir dabar tą pastatą panaikinus viską apsunkintų, kur čia viską sudėti ir kur čia viską laikyti, kadangi daugiabučiai ir pareiškėjai nieko neturi, ten yra kaimo centras ir šeši daugiabučiai. Ką žmonės sugeba, kažką vienas pasistatęs, kažkas kitą pasistatęs. O būtent ginčo objektą pareiškėjai per tiek metų prižiūri, ir stogą, ir aplinką tvarko, šienauja. Nei seniūnija, nei niekas jokių pretenzijų pareiškėjams nereiškia, o kadangi pastatas buvo perleistas ir kokia ten statybos pradžia (duomenys neskelbtini) buvo, ar teisėta, ar neteisėta, pareiškėjai nežino. Pastatas pareiškėjams yra labai reikalingas, kadangi turi technikos, yra daržas, tai tokie kaip kompresorius, suvirinimo aparatas, padangos, kur čia laikyti, prie parduotuvės, aikštelėje. Tiesiog norėjo išsinuomoti tą sklypą ir tada išlindo tas pastatas. Pastatas buvo pastatytas A. B. lėšomis ir jėgomis. Pastatas buvo skirtas laikyti šieną, dar toks garažiukas, kur stovėjo žiguliai, buvo laikomos vištos (el. b. 2 t., l. 45).
8. Pareiškėja V. O. teismo posėdyje palaikė patikslintą pareiškimą (el. b. 2 t., l. 45).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintą pareiškimą. Paaiškino, kad pareiškėjai pastatą nuo (duomenys neskelbtini) m. valdė nepertraukiamai ir kitų asmenų, pretenduojančių į tą daiktą, nėra. Į jį pretenduoja tik abu pareiškėjai. Nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų. Jokių nuobaudų iš valstybinių įstaigų pareiškėjai nebuvo sulaukę. Jokių reikalavimų tą pastą nugriauti, perstatyti ar patraukti iš tos vietos nebuvo. Savivaldybės ir seniūnijos darbuotojai apie tą pastatą tikrai žino. Pastatas stovi, jis nėra apleistas, prižiūrimas (el. b. 2 t., l. 45).
10. Suinteresuoto asmens BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos įgaliotoji atstovė Laima Lukočienė teismo posėdyje nesutiko su patikslintu pareiškimu. Paaiškino, kad pareiškėjų valdomas ūkinis pastatas yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Byloje turėtų būti patvirtintas ūkinio pastato statybos valstybinėje žemėje teisėtumas ir tik tuo atveju, jei teismas konstatuos, jog yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos ir byloje bus pateikti įrodymai dėl ūkinio pastato statybos valstybinėje žemėje teisėtumas, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinis faktas ir pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į ūkinį pastatą (el. b. 2 t., l. 45).
11. Liudytoja A. B. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėjais yra draugai, pažįstami. Pastatus statė sutuoktinis, kuris šiuo metu jau yra miręs. Tuo laiku, kai state, reikėdavo tik atsiklausit seniūno, ar leidžia statyti, seniūnas davė leidimą statyboms, ten buvo laikomi gyvuliai. Jokių leidimų tuo laiku nebuvo ir visi taip statėsi. Paskui išsikraustė gyventi į kitą kaimą ir sutuoktinis pastatą atidavė pareiškėjams naudotis. Tikslios statybų datos nepamena. Neturėjo jokio dokumento, kad ten yra tas pastatas. Ūkinis pastatas buvo pastatytas liudytojos ir jos sutuoktinio lėšomis, pastangomis. Kai buvo statomas ūkinis pastatas, šalia jau buvo kitų pastatų, kurie priklausė kitiems asmenims. Kažkada ten buvo tokie pastatėliai, kuriuose visi laikė gyvulius, kol gavo mūrinius. Ūkinio pastato valdytojai nesikeitė, iš pradžių valdė liudytoja su sutuoktiniu, o paskui perleido pareiškėjams (el. b. 2 t., l. 45).
12. Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėjais yra kaimynai. Tuo pastatu pareiškėjai naudojasi gana seniai. Leidimas statyboms tikrai nebuvo duotas, nes augino gyvulius ir pati statėsi malkinę, buvo žodinis prašymas ir žodinis seniūno leidimas. Tais laikais pastatą statė A. B., o po to perleido pareiškėjams. Daugiabutyje nėra, kur malkų laikyti, rūsys ten labai mažiukas. A. B. ir pareiškėjas J. O. buvo labai geri draugai (el. b. 2 t., l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas atmetamas.
13.1. Byloje yra Nekilnojamojo daikto (statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla. Joje nurodyta, be kita ko, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 19–36);
13.2. BĮ Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) m. ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos įrašas knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). J. O. priklauso 56,25 m² butas, kurį (duomenys neskelbtini) jis pirko iš (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10);
13.3. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2025 m. kovo 24 d. pažymoje nurodoma, kad Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduotos (duomenys neskelbtini) m. Širvintų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto individualių gyvenamųjų namų ir valdinės statybos rajone leidimų registracijos knygos bei statybos leidimai. Širvintų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), priėmimo naudojimui aktas Širvintų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto (duomenys neskelbtini) dokumentuose nerastas. Širvintų rajono (duomenys neskelbtini) hidromelioracijos technikumo Mokomojo ūkio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas dėl leidimo A. B. statyti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) hidromelioracijos technikumo Mokomojo ūkio (duomenys neskelbtini) dokumentuose nerastas. Duomenų apie ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės (iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) hidromelioracijos technikumo Mokomasis ūkis) (duomenys neskelbtini) m. dokumentuose, (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) m. dokumentuose, (duomenys neskelbtini) viršaičio (duomenys neskelbtini) dokumentuose nerasta (el. b. l. 12);
13.4. J. O. ir V. O. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8);
13.5. Byloje yra VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) sprendimas prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje ,,Matininkas“ (duomenys neskelbtini) parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą atmesti (el. b. l. 37–39);
13.6. BĮ Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymoje dėl duomenų ir dokumentų paieškos nurodoma, kad atlikus paiešką Širvintų rajono savivaldybės administracijos archyve saugomuose dokumentuose, duomenų, susijusių su prašyme nurodytu ūkiniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui išduoti statybos leidimai (ir jiems prilyginami dokumentai), techniniai projektai ir kiti statybos bei statinių pridavimo dokumentai į administracijos archyvą saugojimui neperduoti (el. b. l. 15);
13.7. VĮ Registrų centras informacijoje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) duomenimis daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (el. b. l. 17).
14. Pagrindinis patikslinto pareiškimo argumentas yra tai, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
15. Pareiškėjai neginčija faktinės aplinkybės, jog ūkinio pastato statybai nebuvo išduoti atitinkamos institucijos leidimas ir nurodyto statinio priėmimo naudojimui aktas. Vis dėlto jie argumentuoja, kad A. B. (duomenys neskelbtini) m. buvo pastatęs ūkio pastatą, kuris yra 65,09 kv. m. bendro ploto, statyboms naudojo medines lentas ir dailylentes, ir (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjai perėmė ūkio pastato valdymą iš A. B. bei valdo jį iki šiol nepertraukiamai.
16. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
18. Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-432-252/2019). Nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumą neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įteisinimo procedūras (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1886-924/2024).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024 išaiškino, kad nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis yra privačios nuosavybės teisės objektas, tačiau ne kaip statinys, o kaip kilnojamasis daiktas. Tik tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 17 punktas). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pagal kasacinio teismo praktiką CK 4.68 straipsnis taikomas tik esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, t. y. daiktas turi būti įgytas sąžiningai, daikto valdymas privalo būti sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas per visą įgyjamosios senaties terminą. Jeigu asmuo daiktą įgijo neteisėtai ar nesąžiningai, tai CK 4.68–4.71 straipsniai negali būti taikomi, o kai statinys pastatytas savavališkai, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Vadinasi, kad ir kiek tęstųsi tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tą daiktą pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties (lot. usucapio) pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Todėl teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 20 punktas). Asmuo, teisėtai pastatęs statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 32 punktas). Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis). CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tačiau, kai pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius kaip pastatytus teisėtai, ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai valstybės institucijos atsisako atlikti statybos įteisinimo procedūrą, analogišką administracinės procedūros teigiamam rezultatui, tikslą statinio savininkas gali pasiekti po administracinės procedūros ir jos teisminės patikros kreipdamasis į teismą prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statybos teisėtumo.
20. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teisėtai pastatęs statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 32 punktas). Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų skundę VĮ Registrų centras sprendimą atmesti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą teismine tvarka. Kai pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą statinį kaip pastatytą teisėtu, ši taisyklė negali būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai valstybės institucijos atsisako atlikti statybos įteisinimo procedūrą, analogišką administracinės procedūros teigiamam rezultatui, tikslą statinio savininkas gali pasiekti po administracinės procedūros ir jos teisminės patikros kreipdamasis į teismą prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statybos teisėtumo. Taigi, VĮ „Registrų centras“ atmetus pareiškėjų prašymą įregistruoti statinį nuosavybės teisė į statinį negali būti pripažinta pareiškėjų šioje byloje.
21. Kaip nurodo pareiškėjai bei kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, pagalbinio u?kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai (duomenys neskelbtini). Jis pastatytas kaimo vietovėje (el. b. l. 23). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 (Žin., 1958, Nr. 23-114) 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Tuo metu galiojo Lietuvos Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtinti Individualinės statybos nuostatai (Žin. 1962, Nr. 13–30). Pagal šių nuostatų 17 punktą leidimus vykdyti statybą teikė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Ar laikytasi esminių šios tvarkos reikalavimų, ar statybos darbai vykdyti pagal statybos leidimą, buvo vertinama statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Įvertinus tai, kas anksčiau nurodyti, konstatuojama, kad neįrodžius šių sąlygų nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas (Klaipėdos rūmų (Regionų administracinis teismas) 2025 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. eI3-1955-583/2025).
22. Teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėjai nepateikė jokių su (duomenys neskelbtini) metais statyto pagalbinio ūkio pastato statyba susijusių įrodymų. Taigi byloje neįrodytas minėto statinio statybos teisėtumas, t. y. kad statinio statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, todėl konstatuojama, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-826/2024, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-921/2023, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 ir kt.).
23. Pažymima, kad vien tai, jog pareiškėjai nurodė, kad neturi jokių dokumentų, susijusių su ūkinio pastato statyba, savaime nelemia pagrindo konstatuoti pastato, statyto (duomenys neskelbtini) metais, savavališko statybos fakto, šiuo pastatu jų valdytojai netrukdomai naudojosi apie 14 metų, o buvęs savininkas naudojosi ūkiniu pastatu apie 34 metus. Pastebima, kad ūkio pastatas yra kaimo teritorijoje, kuri nėra susijusi su reikšmingu visuomenės interesu. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas nesant duomenų apie jų statybos teisėtumą neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų, taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų kaip nekilnojamojo turto objektų įteisinimo procedūras (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019). Todėl pareiškėjų argumentai dėl pastato valdymo ilgą laiką neturi teisinės reikšmės šioje byloje.
24. Ištyręs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai neįrodė, kad ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuojama, kad nėra įrodyta viena iš sąlygų, būtina įgyti nekilnojamą daiktą įgyjamosios senaties būdu – teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).
25. Patikslintą pareiškimą atmetus iš pareiškėjų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 30,13 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 530–533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų J. O. ir V. O. patikslintą pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 15,07 Eur (penkiolikos eurų 7 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš pareiškėjos V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 15,06 Eur (penkiolikos eurų 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.