Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 93-286 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2021 m. spalio 22 d. gautas nuteistojo prašymas įvertinti baigtą socialinės reabilitacijos programą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 93-286 nutarta netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis atlikdamas bausmę nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 15 kartų, iš jų drausminėmis nuobaudomis baustas 14 kartų ir 2021 m. sausio 26 d. (už psichotropinių medžiagų vartojimą) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą skirta bauda, kas rodo, kad net laisvės atėmimo bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nedaro, nuteistasis pažeidinėja nustatytą tvarką, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Taip pat, nurodė, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Pažymi, kad nuteistasis, anksčiau jau buvo ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė 12 metų laisvės atėmimo. 2016 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismas pakeitė 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir perkvalifikavo veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė buvo subendrinta su 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo (bausmės pradžia 2014 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga 2021 m. balandžio 12 d.).

Teistas: 2002 m. lapkričio 6 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius 1961 m. LR BK 75-1 straipsnį bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

2002 m. gruodžio 16 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo paskirtos bausmės atleistas.

2003 m. birželio 9 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 dienų, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

2004 m. vasario 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. 2005 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį paleistas lygtinai.

2012 m. gegužės 24 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 16 MGL dydžio bauda.

2009 m. birželio 5 d. Didžiosios Britanijos Doncaster Crown teismas (už vagystę) skyrė 18 mėnesių laisvės atėmimą.

2012 m. spalio 10 d. Didžiosios Britanijos Norwich Crown teismas (už įžeidimą, šmeižtą, garbės ir orumo įžeidimą, nepagarbą) skyrė 3 mėnesių laisvės atėmimą.

2013 m. vasario 27 d. Didžiosios Britanijos Norwich Crown teismas (už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą) skyrė asmens laisvės apribojimą.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 16 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. rugsėjo 20 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis G. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką – nužudymą, kas teismo vertinimu, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis septynis kartus paskatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. G. B. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikyta keturiolika drausminių nuobaudų, taip pat nuteistasis baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą 2021 m. sausio 26 d. ir šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia G. B. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai: turi skolų, ieškinių/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumų; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškiamos neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai dėl 33 060,77 Eur išieškojimo, tačiau iš nuteistojo išieškota tik 1 527,65 Eur. Turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis įvardina tam tikras savo neigiamas savybes, tačiau jų nesieja su savo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis nesugebėjo prisitaikyti prie specifinių socialinės izoliacijos sąlygų, turėjo įtakos socialiai negatyvių charakterio ir elgesio savybių atsirdaimui. 2014 m. spalio 3 d. individualaus pokalbio su psichologu metu, nuteistasis grasino nusižudyti. Taip pat, buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo kūno sužalojimų, patirtų 2015 m. sausio 13 d. Pokalbio su psichologu metu nuteistasis neįvardijo priežasčių, dėl kurių save žalojo. Nuteistasis ne kartą yra save žalojęs, bandęs nusižudyti. Nuteistasis sunkiai valdo emocijas, yra impulsyvus.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodytas. Socialinio tyrimo išvadoje nenurodoma, kiek yra dinaminių ir kiek statinių balų, tačiau yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nurodomi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dėl to, darytina išvada, kad dar yra nemažai dinaminių balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Šios aplinkybės kelia abejonių pakankama G. B. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat, nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 26 dienos. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo G. B. skundas dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 93-286 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 93-286 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.