Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo G. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 91-140 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis buvo pakeistas, G. B. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, buvo perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriant G. B. 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu G. B. paskirtomis bausmėmis, skiriant jam galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis G. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi G. B., savaime nereiškia, kad Komisijos nutarimas ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. G. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje G. B. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį buvo skatintas devynis kartus, tokiais savo veiksmais mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų jo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

8. Bylos duomenimis, šis teistumas G. B. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas ne kartą ir laisvės atėmimo bausmę šiuo metu jis atlieka trečią kartą. Iš aptarto seka, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei kitos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės, jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį G. B. nesugebėjo ir vėl nusikalto, be kita ko padarydamas ir vieną nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, jo daromi nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja, jiems būdingas nusikaltimų modelis. Svarbu ir tai, kad su teisėsaugos pareigūnais G. B. susidūrė sulaukęs vos 14 metų, būtent tokio amžiaus jis buvo nuteistas pirmąjį kartą. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio net ir šiuo laikotarpiu jis nesugebėjo, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Įvertinus šių duomenų visumą neabejotina, kad G. B. nusikalstamą elgesį lėmė nesugebėjimas identifikuoti probleminių savo gyvenimo sričių, neefektyvūs problemų sprendimo būdai bei savo galimybių pervertinimas. Tačiau tvirtinti, kad šios nuteistojo asmeninės savybės šiuo metu jau yra pakitusios tiek, kad toliau jo elgesį galima būtų koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, nėra pagrindo. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. B. net ir sugebėdamas išskirti kai kurias savo neigiamas savybes, kurios neabejotinai skatina jo nusikalstamą elgesį, jų nesieja su savo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad G. B. iki šiol kritiškai nevertina savo elgesio, todėl akivaizdžiai nesiekia pasitaisyti.

9. Nors vien tik buvę nuteistojo teistumai neužkerta kelio G. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą neabejotina, kad buvę nuteistojo teistumai ir jo praeities vertinimas yra būtinas vertinant, ar jo elgesys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jau yra pakitęs tiek, kad būtų galimą daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikals, kas vertinamu atveju vis tik nenustatyta.

10. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad G. B. elgesio korekcija net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Nors už gerą elgesį per visą bausmės vykdymo laiką G. B. buvo paskatintas 9 kartus, tačiau jis net 16 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, be kita ko, ir už itin šiurkščių pažeidimų padarymą – nepaklusimas teisėtiems administracijos reikalavimams, psichotropinių medžiagų vartojimas. Paskutinė drausminė nuobauda G. B. buvo paskirta vos kiek daugiau nei prieš pusę metų – 2022 m. sausio 7 d., kas, įvertinus jo pataisos įstaigoje praleistą laiką (nuo 2014 m. balandžio 12 d.), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar nėra pakankamas ir nesudaro pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad ši G. B. skirta drausminė nuobauda vis dar yra galiojanti. Įvertinus tai, kad G. B. net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą G. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

11. Netenkinant nuteistojo skundo akcentuotinos ir G. B. mąstymo bei elgesio problemos. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam yra būdingas vienpusis negatyvus požiūris į atskirų asmenų poreikius, silpna socialinė adaptacija, kuri neabejotinai būtina asmeniui reintegruojantis į visuomenę po ilgų metų pataisos įstaigoje. Svarbu ir tai, kad G. B. nesugebėjimas prisitaikyti prie specifinių socialinės izoliacijos sąlygų turėjo įtakos socialiai negatyvių nuteistojo charakterio ir elgesio savybių atsiradimui, jis yra įtarus, egocentriškas, kylant pykčio ir agresijos protrūkiams, yra linkęs į agresyvų elgesį, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumos, šių probleminių sričių nuteistasis nekoreguoja, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų G. B. nelanko, kas rodo itin neigiamą nuteistojo požiūrį jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą bei tinkamą savo elgesio korekciją.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir G. B. teiginiai dėl neva netinkamo kitų nuteistųjų elgesio jo atžvilgiu. Jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, jų nepateikė ir nuteistasis. Be to, minėta, jog G. B. yra itin įtarus, jam nustatytas socializuoto elgesio sutrikimas, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai įtarti, jog nuteistojo teiginiai dėl jam daromo kitų nuteistųjų spaudimo, neatitinka tikrovės. Šioje vietoje atkreiptinas G. B. dėmesys, jog susidurdamas su problemomis pataisos įstaigoje, jis gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas suteikti jam pagalbą, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundo teiginiai, kad netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pirmosios instancijos teismas pateisina netinkamą nuteistųjų elgesį jo atžvilgiu, kurio, be kita ko, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Sutikti su nuteistojo argumentais, kad motyvuodamas savo išvadas pirmosios instancijos teismas pažeidė jo garbę ir orumą, taip pat nėra pagrindo. Įvertinus tiek aukščiau išdėstytų, tiek ir skundžiamoje nutartyje aptartų G. B. charakterizuojančių duomenų visumą, neabejotina, kad vien tik jo nuomonė ar noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, kaip tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismo neįpareigoja priimti jam palankų procesinį sprendimą. Jokių nuteistojo garbę ir orumą žeminančių aspektų šiame teiginyje teisėjų kolegija, priešingai nei nuteistasis, neįžvelgia. Neabejotina, kad vertinamu atveju yra daugiau neigiamų nei teigiamų G. B. elgesį charakterizuojančių duomenų, kurių visuma ir leido pirmosios instancijos teismui priimti skundžiamą procesinį sprendimą, kuriam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje G. B. nebenusikals, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.