Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-12001 nutarta taikyti nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį skatintas 10 kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia asmeninio tobulėjimo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pakeičiant 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį: veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį, už kurią paskirta 10 metų laivės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu subendrinta su 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 12 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. B. yra atlikęs jam paskirtos atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, kurį savo nutarime nurodė ir Komisija. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, faktas, kad asmuo atliko jam įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą privalo vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda reikšmingas ir akivaizdžias pastangas, jog ši rizika būtų mažinama.

Socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį skatintas 10 kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia asmeninio tobulėjimo, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra vidutinė, nekito viso bausmės atlikimo metu, tai yra pradinis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir ypatingai atkreipiant dėmesį į tai jog, ši rizika nėra pasikeitusi ir nuo ankstesniojo vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. gegužės 29 d. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui BVK 82 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas siekiant sumažinti aukščiau nurodytą riziką ir nustatyti ar jo elgesio pokyčius galima laikyti akivaizdžiais ir nuosekliais. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo ar yra įtakojamas socialinės grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiriami emociniai sunkumai, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą, emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), šie kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad galėjo, tačiau pataisos proceso metu, dar ir privalėjo būti koreguojami, o šiai dienai nestebimas akivaizdus ir maksimalus pokytis siekiant minėtus veiksnius koreguoti ir eliminuoti nuteistojo pataisos proceso metu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo G. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau analizuojamu atveju teigiami nuteistojo veiksmai minimalizuojant nurodytų veiksnių įtaką nėra stebimi, o nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nėra tokios akivaizdžios ir teismą įtikinančios, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis G. B. dešimt kartų skatintas (paskutinį kartą 2023 m. liepos 25 d.), dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus, dalyvavo psichologų vykdomose intervencinėse priemonėse, sprendė iškilusias problemas pasitelkęs psichologų konsultacijas. Nuteistasis vykdė visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones skirtas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks nuteistojo teigiamas elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį egzistuoja itin trumpą laiką, kadangi nuteistasis G. B. net šešiolika kartų baustas drausmine tvarka, šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. lapkričio 23 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-11203. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinis nuteistojo padarytas pažeidimas buvo 2022 m. sausio 7 d., be kita ko nuteistasis yra baustas administracine tvarka dėl psichotropinių medžiagų vartojimo įstaigoje, kas atskleidžia nuteistojo akivaizdų prieštaravimą nustatytoms teisės normoms, šios aplinkybės net ir vertinant teigiamo pokyčio perspektyvoje yra itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir tik atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymais įtvirtintas taisykles bei nuteistajam taikomus apribojimus, ir tai teismui neleidžia daryti išvados jog G. B. savo elgesiu jau yra pasiruošęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, priešingai tai tik patvirtina faktą jog nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas ir dar turi būti tęsiamas, net ir neatlikus 3 mėnesių ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 10 864 eurus, be to pagal civilinius ieškinius nukentėjusiems asmenims turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš jo priteista 65 343,84 eurų suma. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo mėnesio pažyma patvirtina, kad pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo šiuo metu priverstinai išieškota 2013,73 eurai, o savanoriškai skolas nuteistasis dengia pasyviai – savo noru yra sumokėjęs tik 113 eurų, nors nuteistasis ir yra dirbantis. Iš šių duomenų, akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus, o toks neigiamas nuteistojo požiūris į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, suponuoja išvadą jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio, todėl šios aplinkybės kaip ir kiti byloje aptarti duomenys, teismui dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė ir nesudaranti pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas įvertinęs bylos duomenis negali konstatuoti, kad šiuo metu nuteistojo G. B. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais neizoliuotas nuo visuomenės. Atsisakytina tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-12001 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nenustačius tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-22-12001 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.