Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. gėrė pas G. B.. Kartu buvo G. R., V. P. ir T. V.. V. P. paskambino kažkas iš nukentėjusiųjų, siūlė susitikti. G. B. iš garažo paėmė du peilius ir šautuvą – dujinį pistoletą. Šautuvą davė T., M. R. peilį, pats taip pat pasiėmė peilį. Galvojo, kad pagąsdins peiliais. Toliau begeriant paskambino draugai iš Lieplaukės, pakvietė atvažiuoti išgerti. Jie išsikvietė taksi ir visi išvažiavo. Prie „S.“ parduotuvės pamatė einančius „E.“ ir dar vieną vaikiną, bandė juos pagauti, tačiau nepavyko. Tada toliau važiavo taksi. Bevažiuojant vėl pradėjo skambinti, sakė atvykti į teniso kortus, tačiau jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten būnant „E.“ jam pradėjo rašinėti visokias nesąmones. (duomenys neskelbtini) toliau gėrė alkoholį, o po to sumanė nuvažiuoti prie teniso kortų. Nuvažiavo prie teniso kortų, ten stovėjo apie 12 žmonių, penki iš jų turėjo pagalius. Jie iš taksi išlipo su peiliais, šautuvu. Prie kortų buvę asmenys pamatę šautuvą pradėjo bėgioti – vieni pabėgo, kiti pasiliko. Jis stovėjo vietoje, matė, kad G. nusivijo E. – „E.“. Bestovėdamas išgirdo, kaip E. pradėjo šaukti. Tada jis nuėjo pažiūrėti ir priėjęs matė, kad guli E. J., t. y. „E.“. Jis buvo perdurtas. Kaip ir kas jį perdūrė nematė, tačiau kai priėjo, tai matė, kad prie gulinčio E. J. stovėjo G. B.. Tada jis E. parvedė prie suolelio ir sudavė iš galvos E. J. į galvą. Daugiau jokių veiksmų E. J. atžvilgiu neatliko, jam negrasino. Po to jie visi nuėjo į taksi. Einant prie taksi, jie sutiko ateinančius kelis asmenis. V. P. vienam iš jų – M. N. trenkė, nuo ko šis nugriuvo. Atsistojęs M. N. kažką sakė V. P., tačiau ką – jis nežino. Taksi vairuotojas sakė, kad penkių neveš iki jo namų, tai jis, V. ir G. išlipo prie degalinės, o T. su G. išvažiavo. Jie palaukė kito taksi, atvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). G. buvo kruvinas, todėl paprašė kelnių, kad galėtų persivilkti. Matė, kaip G. į „prūdą“ išmetė peilį. Peilį, kurį jis turėjo, paliko namuose. Jis iš namų pasiėmė pinigų ir tada taksi automobiliu nuvažiavo į G. B. kiemą. Ten G. sudegino kelnes ir pasiėmė kitą peilį. Žinojo, kad renkasi „E.“ draugai, kad nori atkeršyti už tai, kad sužalojo,nes kai jis paskambino „E.“, atsiliepė kažkuris jo draugas ir pasakė, kad „E.“ ligoninėje, kad visi renkasi prie mokyklos, sakė ateiti. Tada jie išsikvietė taksi, važiavo pas G., po to pas V., nes šis norėjo pasiimti pinigų. T. V. su jais nevažiavo, nes G. R. jam neleido. Privažiavus prie V. P. namų pamatė, kad prie darželio buvo apie 20 žmonių, todėl kieme nelipo, o nuvažiavo toliau prie mokyklos. V. P. kažkas iš namo balkono pakalbino, jis pradėjo kalbėti, visi parūkė. Jis pamatė ateinančius tris vaikinukus. Pamanė, kad reikės muštis, tačiau jie nieko nesakę praėjo pro šalį. Jam pasirodė, kad tarp praėjusių buvo M. N. brolis. Už kokių penkių minučių atbėgo kokie penki vaikinai. Jis pamatęs juos pradėjo ruoštis muštynėms, nusimetė striukę. Atbėgant šiems žmonėms matė, kad G. B. stovėjo arčiau mokyklos sienos, slėpėsi už kampo. Kai tik tie žmonės pribėgo, jis sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą D. R., kai šis nugriuvo, spyrė kelis kartus – gal du, į šoną. Po to D. R. atsistojo ir nubėgo. Tada jis pamatė gulintį A. D. ir prie jo priklaupusį G. B.. G. B. tuo metu bandė iš A. D. kūno ištraukti peilį, tačiau kai tai padaryti nepavyko, jie nubėgo. Kaip G. B. įdūrė A. D. jis nematė. Ką prie mokyklos darė V. P., jis nematė, taip pat nematė, kad būtų kam nors spyręs. Tada prie mokyklos išsikvietė taksi, visi trys grįžo pas jį į namus. Ten pabuvo apie pusę valandos ir nutarė visi važiuoti į savus namus. Tą pačią dieną sutiko G., ji pasakė, kad T. uždarytas. Tada jis pasakė, kad jam reikia eiti į policiją. G. B. išvažiavo namo, o jis su V. P. nuėjo į policiją.

Su E. J. buvo susipykę. E. J. atvažiuodavo iki jo namų, gąsdindavo, per „Facebook“ rašinėjo nesąmones. Anksčiau nebuvo su juo smurtinių konfliktų. Taip pat ir tos dienos įvykių iš anksto nebuvo suplanavę, viskas įvyko pagal aplinkybes. Tai buvo jo konfliktas su E. J.. Su A. D. nėra konfliktavęs, žinojo jį iš matymo, tačiau nebuvo priešiškai prieš jį nusiteikęs.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad prisipažįsta kaltu, tik nepripažįsta, kad spardė D. R.. Kaltinimą dėl M. N. pripažįsta. Buvo 2014 m. balandžio mėnuo, dienos tiksliai nepamena, kai jam paskambino M. ar T. ir pakvietė į barą. Nuvažiavo į barą, ten buvo G., G.. Po kiek laiko bebūnant bare kažkas pasiūlė važiuoti pas G. B. į namus pratęsti balių. Nuvažiavus pas G. B. į namus ir sėdint lauke, begeriant alų, jam paskambino P. R., pasiūlė susitikti, tačiau nesakė kodėl. Po kiek laiko paskambinęs pasakė, kad paskambins už kelių valandų ir pasakys kur susitiks. Po to jam paskambino draugai iš (duomenys neskelbtini), pasiūlė atvažiuoti pas juos išgerti. Tada jie išsikvietė taksi ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus. Išvažiuodamas jis jokių daiktų nepasiėmė, taip pat nematė, kad kiti būtų pasiėmę peilius ar šautuvą. Jau įsėdus į taksi pamatė, kad G. ir M. turėjo peilius, T. turėjo neveikiantį šautuvą. Bevažiuojant buvo sustoję prie stotelės, netoli teniso kortų, nes kažkas iš automobilyje buvusių asmenų pasakė, kad tai tie patys, ar kažką panašaus. Jis tada pamatė E. J.. Išlipo iš taksi, nes pastebėjo einančius E. J. ir E. V., kurie juos pamatę pradėjo bėgti. Jų bėgančių negaudė. Vėl sėdo į taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pabuvo apie valandą, ar dvi ir tada pradėjo skambinėti E. J.. Nežino, kam tiksliai jis skambino, tačiau tikrai ne jam. Girdėjo, kad pokalbio metu pykosi, sakė atvažiuoti į teniso kortus. Jie nutarė nuvažiuoti į teniso kortus išsiaiškinti, kas ten kaip yra. Nuvažiavę išlipo, nepamena, kuris – M. ar G. nubėgo į priekį, o jis ėjo gale. Kai nuėjo, matė, kad buvo P. R., E. J., jis liko su jais kalbėti, o kas nusivijo nubėgančius kitus asmenis, jis nematė. Po kiek laiko pamatė, kad kažkas parvedė subadytą E. J.. Tada matė, kad grįžusio G. B. kelnės ir rankos kruvinos. Po to einant sutiko M. N., kuris praeidamas trenkė jam pečiu. Pasakė M. N., kad ramiau vaikščiotų, tada M. N. atsisukęs trenkė jam į veidą, o jis gindamasis trenkė atgal. Dėl jam M. N. suduoto smūgio niekur nesikreipė. M. N. buvo labai girtas, todėl nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Kai sudavė smūgį M. N. ir jis pats buvo neblaivus, tačiau mano, kad girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo, nes ir būdamas blaivus būtų lygiai taip pat gynęsis nuo M. N. veiksmų. Daugiau M. N. jis nieko nedarė, sėdo į taksi ir nuvažiavo prie degalinės. T. su G. išvažiavo vienu taksi, o jie persėdo į kitą taksi, kadangi taksistas nenorėjo jų visų vežti. Jie nuvažiavo iki M. R. namų, o G. su T. su jais nebevažiavo. Jis pasiūlė M. ir G. važiuoti pas jį į namus, nes namuose buvo palikęs piniginę. Susėdo į taksi ir nuvažiavo iki jo namų. G. B. pasakė taksistui, kad užvažiuotų įjo namų, tačiau ko G. B. važiavo, nežino. Sustojo prie G. B. namų, kur jis užėjęs užtruko apie 5–10 minučių. Grįžęs pasakė, kad galima važiuoti toliau, daugiau nieko neaiškino. Pasakė, kad važiuotų iki jo namų, tačiau kai privažiavo, jie pasakė, kad bijo, negali rodytis, todėl sutarė, kad važiuos prie mokyklos, kur privažiavus jie ir išlipo. Išlipus ir priėjus prie namo, jį pašaukė kaimynas A. iš antro aukšto, nes norėjo pasikalbėti. Besikalbant, gal už penkių minučių iš dešinės pusės atbėgo septyni, gal aštuoni žmonės. Matė, kai vienas apsisuko ir pabėgo, kitas nugriuvo, o trečias suklupo. Dar pribėgo pažįstamas K., kai jis parvirto, sakė jam bėgti ir K. nubėgo. Nematė, kad M. R. būtų kam sudavęs. Nematė kaip buvo įdurta A. D.. Jis tik matė, kad A. D. gulėjo ant šono, nuo jo buvo už 15–20 metrų. Priejęs arčiau prie A. D. nebuvo. Klausė G. B., kas čia nutiko, šis atsakė, kad susimušė. Apie peilį niekas nesakė, nes visi buvo išsigandę. Prie mokyklos pas G. B. peilio nematė, taip pat nematė, kada jis pasiėmė peilį. Šalia nukentėjusiojo D. R. nebuvo. Girdėjo M. R. parodymus teisme, mano, kad jo parodymai neteisingi. Jam atrodo, kad M. R. nieko nedarė, o stovėjo šalia mokyklos kampo arčiau durų, langų. Nematė, kad kas prie M. R. pribėgtų. Nežinojo kas sužalojo D. R., tik vėliau sužinojo iš M. R., kad jis trenkė D. R.. Mano, kad jie patys buvo užpulti, nes tie atbėgę asmenys juos puolė, o jie gynėsi. Po kiek laiko grįžo namo, po pusvalandžio atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė.

Nepamena, ar telefonu su E. J. tą dieną bendravo, nors atrodo, kad nebendravo. Jie su E. J. nebuvo linkę į blogus santykius, nesutardavo su juo, bet buvo kaimynai, tai nesimušdavo. Nei su vienu iš nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių asmenų, nebuvo susipykęs.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje jis pats viską rodė, jį tik kriminalistai atvežė į įvykio vietą, tačiau dabar visko gerai jau nepamena. Po įvykio duodamas parodymus daug geriau viską prisiminė.

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. po darbo jis, T. V., G. R., nuėjo atsigerti alaus. Begeriant paskambino M. R. ir po to atvažiavo į barą. Į barą atvažiavo ir V. P.. Gėrė alų. Nutarė nueiti pas jį į namų kiemą pratęsti gėrimą. Pareidami parsinešė alkoholio, lauke pasiruošė stalą, pasidėjo valgyti, įrankius ir toliau gėrė. Ten buvo jis, V. P., T. V., G. R.. Kažkam paskambino, gal M. R., kvietė susitikti prie teniso kortų pasikalbėti. Iš šio pokalbio suprato, kad gali būti muštynės, todėl pasiėmė nuo stalo peilį savigynai. T. V. žinojo, kad jis turi neveikiantį dujinį ginklą, todėl prašė jį duoti pagąsdinimui. Ginklas buvo padėtas garaže, jis buvo netvarkingas, iš jo nebuvo galima šaudyti. Davė T. V. tą ginklą, nes žinojo, kad tuo ginklu jis nieko nesužalos, nes buvo neveikiantis, nebuvo šovinių, negalėjo iš jo šaudyti. M. R. ėjo su juo kartu iš paskos, pamatė už garažo durų užkištą peilį, tai pasiėmė tą peilį. V. P., kai pradėjo kalbėti apie važiavimą prie teniso kortų, sakė, kad nevažiuotų, nes ten kitų yra daugiau nei jų, kad gali blogai baigtis, geriau važiuotų į (duomenys neskelbtini), nes jį ten draugai kviečia. Tada jis, M. R., V. P., G. R., T. V. taksi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), taip pat su savimi pasiėmė pistoletą ir peilius. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) prie upės „baliavojo“. Ten bebūnant paskambino „E.“, tačiau kuriam – neprisimena, gal M. R.. „E.“ klausė, kur jie yra, pradėjo provokuoti, sakė, kad jie yra bailiai, nes neatvažiuoja. Tada jie nutarė nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Visi važiavo į teniso kortus taksi automobiliu. Visi vaikinai išlipo, o G. R. pasiliko taksi laukti. Pirmas ėjo T. V., už jo ėjo jis. Kas kokia tvarka ėjo jam iš paskos, nežino. Prie teniso kortų pamatė stovintį „E.“ pasiėmusį pagalius. T. V. išsitraukė ginklą ir atstatė į „E.“. „E.“ išsigando ginklo ir pradėjo bėgti. Kartu su „E.“ buvo ir daugiau žmonių. Vieni pamatę ginklą pradėjo bėgti, kiti – ne. Jis pats vijosi „E.“. Jis atsistojo už teniso kortų teritorijos prie pastato, kur yra išėjimas, kur stovėjo stalas, suolas. Matė, kaip prie pastato kampo prabėgo du asmenys, pasuko į kairę, „E.“ buvo dešinėje pusėje. Pradėjo vytis „E.“, šis metė į jį pagalį, vieną, antrą, tačiau nepataikė, tada jis atsisuko ir dūrė „E.“ du kartus į koją ir į sėdynę. Tada išgirdo, kad kažkas atbėga, atsisukęs pamatė M. R.. „E.“ prašė nieko jam nedaryti, jie pasakė, kad nieko jam daugiau nedarys. M. R. nieko „E.“ nedarė, nuvedė prie suolo. „E.“ sakė, kad jam koja kraujuoja ir pats matė kaip bėga iš kojos kraujas. Kažkas iš „E.“ kompanijos aprišo koją. Toje vietoje jis E. V. peiliu nedūrė ir nematė, kad kas nors ką nors būtų spardę. Po to nuėjo į teniso kortus. Eidamas pamatė, kad iš priekio ateina du jam nepažįstami vaikinai, iš kurių vienas, eidamas pro šalį su petimi trenkė V. P. į petį. Tada V. P. trenkė jam atgal vieną smūgį į veidą. Kas toliau vyko, nematė. Grįžę įsėdo į taksi, nuvažiavo pas M. R.. Tačiau taksi jų penkių nevežė, todėl išsikvietė dar kitą taksi. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas M. R.. Jis „prūde“ išmetė turėtą peilį. Po to paprašė M. R. duoti persivilkti kelnes, nes jo kelnių kelias buvo kruvinas. M. R. davė kitas kelnes, kurias persivilko. V. P. pasiūlė važiuoti pas jį į namus pasiimti pinigų alkoholiui nusipirkti. Tada vėl išsikvietė taksi, jis pasiėmė kelnes, taip pat paėmė iš T. V. ginklą. Atvažiavus taksi, jis, M. R. ir V. P. išvažiavo, o T. V. nevažiavo, nes jam neleido G. R.. Ji taip pat pasiliko ir kartu nevažiavo. Bevažiuojant paskambino V. P. motina ir paklausė, ką jie prisidirbo, ką subadė, sakė, kad jų jau ieško. Jis pasakė, kad važiuotų pas jį į namus, nes nori sudeginti kelnes. Grįžo pas jį į namus, jis nuėjo į garažą, po to už garažo sudegino kelnes. Taip pasielgė, nes nenorėjo jaudinti mamos. Tada nutarė vėl važiuoti pas V. P. į namus. Paėmė taksi, prašė močiutės, kad duotų pinigų, bet ji nedavė. Išvažiuodamas nutarė dėl visa ko pasiimti peilį. Taksi nuvažiavo prie V. P. namų, išlipo ir nuo mokyklos pusės ėjo pas link V. P. namų. Beeinant su M. R. sustojo, o tuo metu V. P. užkalbino kaimynas iš penkiaaukščio. Jie stovėjo prie to kampo, kai pamatė parbėgant keturis asmenis. Jis atsistojo už kampo, kad jo nepamatytų, pasisuko šonu ir išsitraukė peilį, nes M. R. sakė, kad dar daugiau asmenų atbėga. Peilį išsitraukė, nes jie buvo trise, o pasakė, kad dar daugiau atbėga. Matė, kad M. N. buvo užsimojęs trenkti M. R., todėl jį pastūmė ir gal tuo metu stumdamas netyčia jam peiliu įdūrė į nugarą. Tuo metu peilį laikė dešinėje rankoje. Po įdūrimo M. N. nubėgo. Tada staigiai atsisukdamas pamatė atbėgantį A. D., tuo metu buvo atkišęs peilį, pasakė pasitraukti, šis bandė išvengti smūgio, bet pataikė ant peilio. Mano, kad A. D. norėjo jį užpulti, nes bėgo tiesiai į jį. Peilis įsmigo, tada bandė peilį ištraukti, tačiau nepavyko. Sakė A. D., kad pats bandytų ištraukti, tada A. D. pats bandė ištraukti peilį, tačiau irgi nepavyko. Pamatė netoliese stovinčius M. R., V. P., išsigando ir pradėjo bėgti su jais. Visi nubėgo prie Dailės mokyklos, po to nutarė skirstytis. Kai grįžo namo, atvažiavo policija ir jį sulaikė. Mano, kad įvykio metu jam buvo kilęs realus pavojus, nes atbėgančių buvo keturi, o jie su M. R. tik dviese, nes V. P. kalbėjosi su kaimynu.

Sutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais dėl A. D.. Labai gailisi dėl to ką padarė, blogai vertina savo veiksmus.

Be kaltinamųjų dalinio kaltės pripažinimo, jų kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat pagrindžiama apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ištirtais kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji E. D. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo A. D. mama. Įvykio dieną sūnus išėjo apie 10 val. ryte į kirpyklą ir apsipirkti. Po kiek laiko su juo susiskambino, po to telefonu kalbėjo su dukra. Sūnus ėjo su draugais M., V., M.. Nepažįsta kaltinamųjų, nieko nėra apie juos girdėjusi. Jai paskambino draugo mama ir pasakė, kad A. yra sužeistas. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti bei žalą priteisti iš G. B.. Žala susideda: pašarvojimas, laidojimas, paminklas, antkapis, vaistai. Laidojimo pašalpą gavo, iš ieškinio ši suma yra išskaičiuota. Neturtinę žalą prašo priteisti, nes neteko sūnaus, kuris gyveno kartu su ja. Turi dar dukrą. Abu vaikus viena augino, nes 2003 m. yra išsituokusi, buvęs vyras nepadėjo vaikų auginti ir jų finansiškai nerėmė. Sūnus dirbo vakarais „(duomenys neskelbtini)“, jis teikdavo lėšas bendram jų šeimos gyvenimui, parnešdavo uždarbį į namus. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijoje. Po nelaimės gavo iš darbovietės 500 Lt pašalpą. Gyvena nuosavame name, turi žemės, krosnis kūrenama malkomis, sūnus dirbo namų ūkio darbus, malkas ruošė. Po sūnaus mirties pablogėjus sveikatai vartoja vaistus. Iki sūnaus mirties sveikatos problemų neturėjo. Visiems kaltinamiesiems prašo skirti kuo griežtesnę bausmę.

Nukentėjusioji G. D. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad yra žuvusiojo A. D. sesuo. Įvykio dieną, apie pusę dvylikos, su juo kalbėjo telefonu. Šiaip dažnai susiskambindavo pasikalbėti. Vakare, apie 18 val., su juo susisiekė, jis telefonu pasakė, kad yra su D. R.. D. R. yra jo draugas, gyvena šalia jų. Apie 20 val. vakare kalbėjo su mama. Mama jaudinosi, sakė, kad brolio telefonas išsikrovęs, todėl jai nepaskambina. Vakare, apie pusę dešimtos, paskambino brolio draugas, klausė, kur yra A., ji atsakė, kad nežino. Kai antrą kartą paskambino tas pats draugas, paklausė, ar neturi jokių žinių apie brolį. Tada ji suprato, kad kažkas negerai. Draugas pasakė, kad atsitiko nelaimė, nežino ar brolis ligoninėje, ar sužeistas. Pasakė, kad yra tokie gandai, kad kažkas atsitiko. Tada ji paskambino draugo močiutei, kuri gyvena prie pat ligoninės ir paprašė, kad ji paklaustų, ar brolis yra priimamajame. Močiutė pasakė, kad brolio nėra atvežto, tada nuvyko į policiją, ten budintysis pasakė, kad A. D. yra morge. Palaiko civilinį ieškinį. Tokios sumos prašo, nors nežino ar įmanoma įvertinti netektį pinigais. Su broliu buvo labai artimi, vienas kitą augino, kai mama dirbo, jų ryšys buvo stiprus, prižiūrėjo vienas kitą, dažnai bendraudavo, kartais daugiau apie jį žinojo nei mama. Šiuo metu studijuoja Klaipėdos universitete, pradėjo dirbti puse etato, nes reikia pinigų. Buvo mokslo pirmūnė, vidurkis buvo labai geras, dabar po brolio mirties turi sumažinti mokymosi krūvį, nes negali suderinti darbo su paskaitomis. Sveikata po laidotuvių labai pablogėjo, kurį laiką buvo nedarbinga, turėjo nedarbingumo pažymą, vartojo vaistus. Gyveno atskirai jau trejus metus, tačiau su broliu nuolat bendraudavo, dažnai grįždavo į namus. Dėl bausmės palieka spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusysis E. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo jo draugo V. S. gimtadienis. Kalbėdamas telefonu V. P. pasiūlė susitikti, tačiau jis atsisakė. Jo paklausė, kur jis yra, pasakė, kad teniso kortuose. Nesutardavo su V. P., nepatikdavo vienas kitam. Iki to įvykio nebuvo susimušę. V. P. yra jo kaimynas. Nežino, iš kur V. P. gavo jo telefono numerį. Tą vakarą jis su E. V. ėjo į parduotuvę. Kai jie išėjo ant kelio, sustojo taksi, iš automobilio iššoko kaltinamieji, visi su peiliais ir pradėjo juos gaudyti šaukdami. Ką jie šaukė, nepamena. Parbėgo visi į tą vietą, kur „baliavojo“, pasiėmė pagalius. Po 15-20 minučių taksi automobiliu atvažiavo T. V., M. R., V. P. ir G. B.. M. R., V. P. ir G. B. turėjo peilius, o T. V. turėjo šautuvą, panašų į pistoletą. Pamatę peilius ir šautuvą visi išsigando, išsilakstė į įvairias puses. Matė, kaip G. B. dūrė E. V.. Jis su pagaliu trenkė G. B. į šoną ir pradėjo bėgti. G. B. jį pasivijo, dūrė į kairės pusės sėdmenis, o jam pargriuvus, dar dūrė į kairę koją ir į nugarą. Kai jį subadė, draugas parvedė į tą vietą, kur šventė. M. R. jam sudavė smūgį į galvą. Kažkuris jo draugas iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Dėl striukės reiškia civilinį ieškinį 200 Lt, ieškinį palaiko. Prašo šią sumą priteisti iš G. B.. Kaltinamuosius prašo bausti kuo griežtesne bausme. Jokios priežasties juos užpulti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis.

Nukentėjusysis E. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną su draugais, kurių buvo apie dešimt, šventė gimtadienį. Tuo metu V. P. skambinėjo E. J.. Kai su E. J. dviese ėjo į parduotuvę, visi trys kaltinamieji iššoko iš taksi, šaukdami pradėjo juos vytis. Tada jie nebėjo į parduotuvę, o nubėgo į teniso kortus. E. sakė, kad parašė žinutę, kad atvažiuotų, tačiau kam – nežino. Visi ten buvę pasiėmė pagalius ir laukė jų atvažiuojant. Kaltinamiesiems atvažiavus matė, kad T. V. turėjo pistoletą, kurį atstatė į juos, G. B. turėjo peilį, V. P. nematė, o matė, M. R. tačiau nepastebėjo, ar jis turi peilį. Tada jų kompanijoje buvę vaikinai išsigandę visi išsilakstė. Jį vijosi G. B. su peiliu. Bėgant jis nuvirto, o G. B. prirėmė jį prie sienos ir su peiliu pradėjo badyti į kojas. Dūrė gal penkis kartus, tačiau pataikė tik vieną. G. B. jam įdūrė vieną kartą į dešinę koją prie kelio. Tuo metu atbėgo E. J.. Jis su pagaliu sudavė G. B., o jam pasakė bėgti. Kai pakėlė galvą, nebematė nei G. B., nei E. J.. Išsigandęs nubėgo, perlipo per tvorą, tuo metu nejuto, kad jam dūrė. Tik vėliau pajuto, kad kelnės prikibo prie kojos, tada pažiūrėjęs pamatė, kad įdurta. Tada kažkokie nepažįstami žmonės jį nuvežė į ligoninę. Prie kortų daugiau sužalotų asmenų nematė, tik E. J., kai jį į ligoninę atvežė, kuriam buvo sužalota nugara, koja ir sėdmuo. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis D. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, iš matymo žino tik V. P.. Tą vakarą susitiko su A. D.. Gurkšnojo alų, kai jam paskambino M. N.. Tiksliai nepamena, ką kalbėjo, tačiau jis pažadėjo atvykti. Apie tai pasakė A. D.. Iš pradžių A. D. nenorėjo eiti, bet vėliau sutiko. Su A. D. sėdo į taksi ir nuvažiavo. Ten sutiko M. N., šis pasakojo, kaip badė juos peiliais. Nuėjo į darželį, kuris buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. Ten sutiko daugiau draugų, buvo P. R., M. N., kitų nepamena. M. N., tiksliai nepamena, gal su K. išėjo. Kažką sušuko. Jie tada pradėjo eiti prie vidurinės mokyklos „(duomenys neskelbtini)“. Kas ėjo pirmas jis nepamena, tik žino, kad jie su A. D. ėjo kitiems iš paskos. Kai jis išlindo iš už kampo, gavo apie tris smūgius į šonus ir nuvirto, tačiau kas sudavė, nematė. Taip pat nežinto ar kojomis, ar rankomis smūgius sudavė, nes gulėjo ant pilvo, užsidengęs rankomis galvą. Gal metro atstumu į dešinę pusę nuo jo buvo A. D., kurį tuo pačiu irgi užpuolė. Matė kaip iš už kampo išniro trys, gal penki vaikinai. Vieną iš matymo pažinojo –V. P.. Nematė, ar jis turėjo ką rankose. Girdėjo klyksmą, tačiau nematė, kas buvo su A. D.. Atsikėlęs nubėgo. Draugai iškvietė taksi, kuriuo ir išvažiavo, nes dėl sumušimo nieko nesuvokė, jam bėgo kraujas Vėliau jam paskambino draugas, tačiau kuris nepamena, nes buvo šoko būsenos, pasakė, kad A. D. sužalotas. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, prašo jais remtis. Jo parodymai dėl smūgių sudavimo ir kitų įvykio aplinkybių yra teisingi duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes tada viską geriau prisiminė, todėl prašo jais remtis. Į gydymo įstaigą dėl sumušimo kreipėsi, tačiau civilinio ieškinio nėra pateikęs. Teismo nuožiūra palieka bausmės klausimą.

Nukentėjusysis M. N. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo susiskambino su draugu T. P., kuris pasiūlė susitikti, išgerti alaus. Nuėjo pas T. P., išgėrė alaus. Jam kažkas paskambino, pasakė, kad sužeistas E. J., per telefoną girdėjo riksmus. Nepamena kas skambino, bet ne P. R., kaip jis sakė tyrimo metu. Tada su T. P. išsikvietė taksi ir nuvyko prie teniso kortų. Tik spėjus išlipti, pamatė V. P.. Iš karto gavo smūgį, nuo kurio nugriuvo ant žemės. Ar smūgį jam sudavė V. P., jis tikrai garantuoti negali, tačiau mano, kad būtent jis. Kai atsistojo, jie jau buvo pasišalinę, nes jų nebematė. Tada nubėgo prie E. J.. Su P. R. padėjo jam koją užrišti, iškvietė greitąją. Tada paskambino D. R., pasakė situaciją. D. R. atvažiavo prie darželio su A. D.. Darželyje dar buvo keletas draugų – P. R., E. B., kitų nepamena. Buvo darželyje, gurkšnojo alų, kalbėjosi apie tai, kaip viskas baigsis, nesitikėjo, kad taip viskas galėjo būti. Jam brolis paskambino, pasakojo, kad su draugais ėjo pro šalį ir matė kaltinamuosius, sakė, kad kaltinamieji ruošėsi juos mušti, bet, kai pasakė, kad ne tie, tai praleido. K. J. jis pasiūlė eiti su kaltinamaisiais pakalbėti. Abu sumanė eiti kaltinamųjų paklausti, kodėl taip elgiasi, tačiau neturėjo tikslo muštis. Po to priėjo D. R.. Prie mokyklos, tik išėjęs iš už kampo iš karto pajuto smūgį peiliu į nugarą ir paėjęs kokius tris, keturis žingsnius išgirdo šauksmą. Kas jam sudavė smūgį nežino, nes smūgį sudavė iš už kampo, todėl jis nematė kas. Norėjo pažiūrėti, bet negalėjo, nes skaudėjo nugarą. Atsisėdo prie tvoros, norėjo greitąją kviesti, bet niekas neatsiliepė. Tada paskambino broliui, brolis atvažiavo su E. B., atvažiavo greitoji, po to jis atsibudo tik reanimacijoje. Kas nutiko A. D., sužinojo po kelių dienų, kai jį perkėlė iš reanimacijos į skyrių. Eidami pasikalbėti jie neturėjo nei peilių, nei lazdų, net nebuvo nusiteikę muštynėms. Pirmą smūgį ranka gavo būnant prie teniso kortų, o kitą kartą peiliu – prie mokyklos. Palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos. Civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš G. B., nes jis striukę perdūrė. 1000 Lt moralinės žalos dėl įvykio prie teniso kortų atsisako. Dėl įvykio prie mokyklos 10 000 Lt civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš G. B.. Moralinę žalą prašo priteisti dėl sužalojimo, nes negalėjo dirbti, skolinosi pinigus, reikėjo ir nuomą mokėti, iki šiol skolų dar negražino. Dėl patirto sužalojimo gydėsi, apie porą mėnesių negalėjo eiti į darbą ir dabar dar jaučia sužalojimo pasekmes, ypač žiemą, kai šalta. Dėl bausmės dydžio kaltinamiesiems palieka spręsti teismui.

Liudytojas Ž. S. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad 2014 m. balandžio 12 d., valandos tiksliai nepamena, susiskambino su G. M., kartu ėjo į kortus. Ten buvo draugai, kas tokie dabar nepamena. Jie sėdėjo, kalbėjo, gėrė alų, šventė V. S. gimtadienį. Kiek iš viso buvo žmonių, nepamena. Beveik visus ten buvusius pažinojo. E. J. ir P. R. pažinojo geriau, kitus iš matymo žinojo. Jis taip pat prisėdo, kalbėjosi. Tuo metu privažiavo mašina, išlipo kaltinamieji su peiliais. Peilius turėjo kaltinamieji M. R., G. B.. V. P. nieko neturėjo, o kitas pistoletą turėjo, bet nešaudė. Iš atvažiavusių du turėjo peilius, o ne trys. G. B. nusivijo E. J. ir E. V., o jis liko vietoje, jam niekas smūgių nesudavė. Kiti kaltinamieji pasiliko prie jo. Po to matė, kad E. J. buvo koja subadyta, tačiau kas subadė nematė ir niekas apie tai nekalbėjo. Po to jis išėjo namo ir kas vyko toliau nieko nežino.

Liudytojas A. N. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad V. P. pažįsta iš matymo, kitų kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną ėjo su draugais D. M., K. A. pro mokyklą, nes norėjo pasportuoti ir pamatė kaltinamuosius. Jie buvo trise, stovėjo, kalbėjosi. Kai pamatė juos ateinant, kaltinamieji norėjo muštis, bet, kai pamatė juos iš arčiau, pasakė, kad čia ne tie. Praėjo pro kaltinamuosius ir pasukęs už kampo, paskambino broliui M. N. bei pasakė, kur yra kaltinamieji. Broliui skambino, nes žinojo, kad brolis su kaltinamaisiais prie teniso kortų buvo susipykę, tai norėjo jį įspėti, nes galvojo, kad kaltinamieji ketina pulti brolį ir jo draugus. Apie susipykimą jam sakė brolis, kiek pamena, parašė žinutę telefonu. Po skambučio pamatė, kad atbėgo jo brolis su keliais draugais ir prasidėjo muštynės. Kas pirmas puolė, nepamena, atrodo, visi vienu metu. Nematė, ar kaltinamieji ką nors turėjo rankose, nes nežiūrėjo į juos, tik praėjo pro šalį. Matė, kad kaltinamasis M. R. dūrė peiliu A. D.. Kai dūrė, A. D. norėjo nusisukti dešiniu šonu, bet nespėjo. Tiksliai nepamena, kokiu šonu sukosi. Nukentėjusysis po smūgio nugriuvo, pradėjo šaukti. Prieš tai jokio susistumdymo nebuvo – dūrė iš karto. A. D. anksčiau nepažinojo. Kas ką darė jo broliui, jis nematė. Daugiau nieko nepastebėjo, nes visą laiką stovėjo apie 5 metrų atstumu nuo M. R., pats muštynėse nedalyvavo. Kai pamatė, kad dūrė peiliu, išsigando ir pabėgo. Kas vyko toliau, jis nežino. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra tikslesni, nes tada geriau viską prisiminė, todėl prašo jais vadovautis.

Liudytojas D. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad ėjo su K. A. ir A. N. nuo kalnelio prie mokyklos pasportuot – jis važiavo dviračiu, o draugai ėjo. Prie mokyklos pamatė kartu stovinčius visus kaltinamuosius, tačiau nematė, ar jie ką nors turėjo. Kaltinamieji jiems nieko nesakė, ir jie kaltinamiesiems nieko nesakė. Nei vieno kaltinamųjų iki šio įvykio nepažinojo. Praėjus pro šalį, A. N. pranešė apie tai, kad matė kaltinamuosius savo broliui, tada atbėgo A. N. brolis su draugais. Matė, kad toje vietoje buvo kaltinamasis, pravarde „S.“, jo pavardės nežino. Kiti kaltinamieji išlindo iš už kampo, o vienas, atrodo V. P., stovėjo prie beržo, o kai jie susimušė, jis pabėgo. Buvo toli nuo jų, gal už 100–200 metrų, todėl matė, kad jiemušasi, bet kas su kuo, nematė. Kas kam sudavė smūgius, negali pasakyti. A. N. kartu su juo nepabėgo. Su A. N. broliu atbėgo kokie keturi asmenys. Kaltinamųjų buvo trys, gal keturi, tiksliai nežino. A. N. pasakė, kad vieno iš kaltinamųjų pravardė yra „S.“. Girdėjo, kad kažkas šaukia, tačiau kas ir dėl ko šaukė jis nežino.

Liudytojas E. B. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o įvykio dieną buvo „Kosmonautų“ mikrorajono darželyje su E. P., E. B., K. J.. Vartojo alkoholį. Su A. P. išėjo į parduotuvę. Tuo metu kažkas sušuko, kad prie mokyklos yra padurtas žmogus. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad guli žmogus, jo nepažinojo. Prie sužeistojo stovėjo kažkoks nepažįstamas, apie 40 metų žmogus. Prie parduotuvės buvo policijos ekipažas, E. B. jiems pasakė, kad yra padurtas žmogus. Tada E. B. sėdo pas policininkus į mašiną ir parodė jiems įvykio vietą. Jis nebevažiavo, nes išėjo namo. Apie muštynes, vykusias prieš, tai nieko nežino. Kažkas sakė, kad E. J., pravarde „E.“, yra padurtas. M. N. šiek tiek pažįsta, gal ir matė jį tą vakarą, tačiau tiksliai nebepamena, o A. D. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais remtis.

Liudytojas T. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad V. P. pažįsta, su juo sutaria gerai, nėra piktuoju. Įvykio dieną pas jį namuose su M. N. gėrė alkoholį. Kada tai tiksliai buvo nepamena, teisingai nurodė dieną ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis jo tada duotais parodymais. M. N. kažkas paskambino, pasakė atvažiuoti prie teniso kortų, nes kažkas vyksta. Jie su M. N. išsikvietė taksi ir nuvažiavo prie teniso kortų. Jis pirmas išlipo, o M. N. sumokėjo ir lipo iš paskos. Tuo metu atėjo V. P. ir dar trys asmenys. Matė, kad vienas turi peilį ir vienas – pistoletą, tačiau pas ką buvo peilis ir pistoletas, nurodyti negali. V. P. rankose nieko neturėjo. Kaltinamieji ėjo link jo, todėl jis pradėjo bėgti. Jam pasakė nebėgti, tada jis sustojo. Tuo metu M. N. susimokėjęs išlipo iš taksi, ir jam kažkas iš kaltinamųjų smūgiavo į veidą, tačiau kuris, nepamena, nes buvo išgėręs. Nuo smūgio M. N. nugriuvo. Prieš tai M. N. neatliko jokių veiksmų, niekam nesudavė. Matė, kad prie teniso kortų asmuo, pravarde „E.“, buvo jau peiliu subadytas į užpakalį ir į koją. „E.“ vardo, pavardės nežino, tik pravardę. „E.“ iškvietė greitąją, ir jį išvežė. Toliau visi susirinko ir išėjo prie darželio. Iš viso jų buvo apie dešimt, penkiolika žmonių, kitų nepažinojo, tik M. N. pažinojo. Sumanė ieškoti, kas subadė „E.“. Išėjo M. N. ir dar 4–5 žmonės. Jiems išėjus jis dar kažkiek pabuvo ir išėjo namo. Apie tai, kad yra žmogus perdurtas, nieko negirdėjo. Tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes tada geriau prisiminė, todėl ir prašo vadovautis tais jo parodymais. Su M. N. yra draugai, tą vakarą išgėrė nepilnai pusę litro degtinės. A. N. pažįsta, tačiau tą dieną jo nematė.

Liudytojas T. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis M. R. yra jo svainis. Su kitais kaltinamaisiais pažįstamas. G. B. – bendradarbis, o V. P. – draugas. Įvykio dieną, prieš metus, tikslaus laiko nepamena, ėjo su G. B. ir žmona G. R. (V.) iš darbo, užsuko į kavinę. Susiskambino su M. R. ir V. P., ir jie tada atvyko į tą kavinę, visi atsigėrė alaus ir nuvyko pas G. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš tai nusipirko degtinės, kurią išgėrė pas G. B.. Kažkas parašė žinutę su siūlymu susitikti, tik nepamena kuriam žinutė buvo atsiųsta – M. ar V.. Kaip vėliau sužinojo, kad parašė „E.“. Jo nepažįsta, nežino nei vardo, nei pavardės. Kur siūlo susitikti, vietos nenurodė. Vėliau pradėjo skambinėti, tačiau kam, taip pat nepamena. Po to apsiginklavo neveikiančiu dujiniu pistoletu. Pistoletas neveikė, nebuvo spyruoklės. Pistoletą pasiėmė jis, ką pasiėmė kiti, nematė. Žino, kad M. R. pasiėmė surūdijusį peilį. Išsikvietė taksi ir išvažiavo. Važiavo jis, M. R., V. P., G. B. ir G. R. (V.) į (duomenys neskelbtini) pas draugus. Grįžtant kažkas kažkam atsiuntė žinutę, kad susitikti siūlo teniso kortuose, todėl ten ir nuvažiavo. Kiek laiko buvo, nepamena, tačiau buvo vakaras, bet dar buvo šviesu. Ten nuvažiavę pamatė grupę jaunuolių, iš viso apie penkiolika. Jis išsitraukė neveikiantį ginklą ir ėjo į priekį link tų vaikinų. Ar tada sakė ką nors, nepamena. Tie vaikinai, išsigandę išsilakstė. Su juo buvę kaltinamieji pradėjo tuos vaikinus gaudyti. V. P. tuo metu buvo kažkur pasislėpęs krūmuose, o G. R. (V.) stovėjo prie taksi, kuris jų laukė. G. B. ir M. R. nubėgo gaudyti tų vaikinų. Vėliau besikalbėdamas su iš matymo pažįstamu vaikinu, iš priešingos grupės, išgirdo riksmą. Šalia jo buvo M. ir V., tik G. B. nebuvo tuo metu. Buvo pribėgęs sužalotas vaikinas – pravarde „E.“, tačiau ar jis pats atėjo, ar jį kas nors atvedė, neprisimena. Sakė „E.“, kad nusimautų kelnes, nes reikia užrišti žaizdą. „E.“ nieko nesakė kas jį sužalojo. Taip pat matė nugriuvusį ant žemės vaikiną, o prie jo stovėjo M. ir V.. Jis prie teniso kortų niekam nesudavė. Nuo teniso kortų einant link automobilio sutiko du asmenis, kurių nepažinojo. Vienas pradėjo bėgti, jis sakė, kad nebėgtų. Ką kiti kaltinamieji darė jis nematė, tačiau kažkas iš jų sudavė smūgį vienam iš šių vaikinų, tačiau kas, jis nematė. Tik matė parkritusį žmogų. M. ir V. buvo šalia jo, nepamena, kur buvo G. B.. Nekalbėjo dėl ko ir kas sudavė smūgius. Nežino, kodėl buvo suduotas smūgis, gal ką nors pasakė. Po to jis su drauge važiavo namo, o G. B., M. R. ir V. P. išvažiavo kitu taksi. Pistoletą atidavė G. B.. Vėliau kaltinamieji planavo kažkur važiuoti, tačiau kur, jis nežino, nes kartu su jais nevažiavo, pasiliko Rainiuose. Pasakė kažkas, kad renkasi žmonės atkeršyti už „E.“ sužalojimą. Kai kaltinamieji išvažiavo, jų daugiau tą vakarą jis nematė. Geriau įvykio aplinkybes prisiminė kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo tais jo parodymais ir remtis.

Liudytojas E. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad yra nepažįstamas su kaltinamaisiais. Įvykio dieną vakare buvo namuose, kai jam paskambino P. R., pakvietė ateiti į darželį. Sakė, kad E. J. padūrė. Jis atėjo į darželį su E. B.. Iš parduotuvės eidamas sutiko P. R., kuris pasakė, kad nudurtas A.. Priėjęs arčiau matė įdurtą į kūną peilį. Tačiau kas įdūrė, jis nežino, apie tai niekas nepasakojo. Kai viskas vyko, jis su E. B. buvo parduotuvėje. Dar žino, kad tą vakarą buvo sužalotas ir M. N., jam buvo peiliu įdurta į nugarą. Kas sužalojo M. N., nežino. M. N. apie tai jam nieko nesakė. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tada viską geriau prisiminė, todėl prašo jais remtis.

Liudytojas E. B. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną, 2014 m. balandžio 12 d., šeštadienį, buvo su draugais K. J., E. B.. Paskambinęs P. R. pasakė, kad keli draugai, tarp jų ir E. yra padurti. Prie jo priėjęs D. R., kurio nosis buvo kruvina, pasakė, kad padūrė jo draugą. Nuėjo pažiūrėti į nurodytą vietą, matė gulintį žmogų, kuris jau buvo negyvas. Peilis buvo įdurtas kairiame šone. Niekas nesakė, kas jį nudūrė, nesakė ir to, kas D. R. sudavė. Nuėjęs prie parduotuvės pamatė važiuojančią policiją, pasakė apie įvykį, po to parodė įvykio vietą. Taip pat matė, kad netoliese gulėjo ir M. N., perdurtas į nugarą. Teisingi yra jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo jais vadovautis.

Liudytojas P. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad pažįsta V. P., o kitų kaltinamųjų ne. Kada buvo įvykis, datos nepamena, tai nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną vaikščiojo teniso kortuose su E. J., V., kurio pavardės nepamena, ten buvo ir daugiau žmonių. Buvo kažkieno gimtadienis, visi gėrė alkoholį. Kažkuriuo metu atvažiavo keturiese ir viskas prasidėjo, puolė muštis su peiliais. Nepamena, kas buvo su peiliais. Matė, kad nusivijo E. J. ir E. V.. Paskui jie parėjo, matė, kad E. J. buvo sužalotas su peiliu. E. V., atrodo, pabėgo, nes atgal nebegrįžo. Jam niekas nesudavė, tik grasino, puolė, tačiau kuris nepamena, viskas vyko labai greitai. Nežino, kiek atvažiavę asmenys turėjo peilių, ar turėjo kokių kitų daiktų. Kažkas iš kartu su juo buvusių asmenų turėjo pasiėmęs pagalį, tačiau kuris nežino. Tik po įvykio jis išsiaiškino, kas tokie buvo atvykę ir kuris ką turėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tada viską geriau prisiminė, todėl prašo remtis jo parodymais. Po to nuėjo į savo rajono darželį. Jis paskambino draugams, kiek prisimena – E.. Visi susirinko ir tarėsi, ką reikia daryti. Buvo kilusi mintis atkeršyti. Viskas vyko labai greitai, jis nuėjo pas V. į namus, kur V. P. mama sakė, kad V. P. namie nėra. Ten būnant išgirdo kažką rėkiant. Kažkuris iš jo draugų jam paskambino ir pasakė, kad A. padurtas, tada jis išbėgo į lauką. Jis nieko nematė, nes tuo metu, kai vyko muštynės, buvo nuėjęs pas V. P. į namus. Ėjo keliese prie namų, bet tik jį V. P. mama įleido, kiti liko laukti lauke. Išėjęs iš V. P. namų nuėjo prie mokyklos, nes kažkas iš draugų pasakė, kad viskas vyksta prie mokyklos. Nuėjęs pamatė gulintį A., kurį pažinojo anksčiau. Prie A. D. buvo kažkoks vyras, jau buvo ir daugiau žmonių. M. N. tuo metu nematė. M. N. nesakė, kas jį sužalojo. Kiti tai pat nepasakojo, kas ką sužalojo.

Liudytojas K. J. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad iš kaltinamąjį tik vieną pažįsta, pravarde „S.“, tai yra V. P.. Apie penktą valandą vakaro su E. B. ėjo prie darželio išgerti alaus. E. B. paskambino P. R., pasakė, kad teniso kortuose E. V. padurtas. Sakė, kad dūrė jam į koją. Tada nuėjo į darželio pavėsinę. Ten buvo M. N., D. R., vėliau atėjo A. D.. Po to kažkas išėjo. Išgirdo, kaip prie vidurinės mokyklos kažkas pradėjo klykti. Nubėgęs į tą vietą pažiūrėti pamatė, kad A. D. guli su peiliu šone, prie jo buvo M. R.. Jis buvo pasilenkęs prie A.. Kitų žmonių nebuvo. Kai priėjo prie M. R., šis atšoko, lyg norėtų muštis, kažką sušaukė ir tada jis pradėjo bėgti. Anksčiau M. R. nepažinojo. Sutemę tuo metu dar nebuvo, buvo šviesu. Atpažino, kad tai buvo M. R.. Pats jį matė ir tikrai žino, kad tai buvo M. R.. Policija rodė nuotraukas, atpažino jį pagal nuotraukas, nurodė, kaip jis atrodė. Iš kažkur atsirado „S.“, sakė bėgti, ir tada parbėgo į darželį. Toje vietoje D. R. ir M. N. nematė. Taip pat nematė ir kitų kaltinamųjų. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nes tada viską geriau prisiminė, todėl prašo remtis tais jo parodymais. Gali patvirtinti, kad teismo salėje sėdintis asmuo – M. R., yra tas pats asmuo, kuris buvo pasilenkęs prie A. D..

Liudytojas K. A. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Praeitų metų pavasarį su D. M. ir A. N. ėjo pro „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą link sporto aikštelės. Einant pro mokyklos valgyklą, už valgyklos kampo, pamatė tris ar keturis asmenis, jie lyg ruošėsi kažką daryti. Vienas stovėjo už mokyklos valgyklos kampo, kažko laukė. Jie praėjo pro šalį. Matė, kad iš priekio atbėga vaikinai, tačiau kiek jų buvo nežino. Atbėgančiųjų priekyje buvo Aurimo brolis – M. N., jis rankose nieko neturėjo, kiti du su juo bėgantys irgi nieko neturėjo. Jie nubėgo link tų stovinčių. Netrukus už jo kažkas suklykė, atsisuko ir pamatė du vaikinus, iš kurių vienas jau gulėjo ant žemės. Iki šių vaikinų buvo apie 25 metrai atstumas. Nors jų niekas nepuolė, jis pradėjo su savo draugais bėgti. Tuo metu buvo apie 8 val. vakaro, nebuvo vėlu, nebuvo tamsu, viskas gerai matėsi. Negalėtų atpažinti tų žmonių, nes jų neįsidėmėjo. Peilio nematė nė pas vienus vaikinus. A. N. tą pačią dieną pasakė, kad jo brolis sužeistas ir jog kažkas mirė. Įvykio metu arčiausiai besimušančių buvo A. N., kuris vėliau jam viską papasakojo. Nematė A. N. skambino savo broliui, negirdėjo jų pokalbio.

Liudytojas V. S. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, žino tik iš matymo. Nukentėjusieji E. V., E. J., D. R. ir M. N. yra jo draugai. 2014 m balandžio 12 d. su draugais šventė savo gimtadienį teniso kortuose. Teniso kortuose buvo susirinkę daug draugų, buvo E. V., E. J., pravarde „E.“, V. P., E. P., P. R., E. J., G. M., Ž. ir kiti. E. J. su M. R. pradėjo susirašinėti žinutėmis, pyktis, dėl ko, nežino. Telefonu E. J. ir M. R. susitarė susitikti. Atvažiavo trise, vienas su šautuvu, du su peiliais. M. R., G. B. buvo su peiliais, o T. su šautuvu. Atvažiavusieji pradėjo bėgti link jų. Jis išsigando, pradėjau bėgti, o E. J. pašaukė jį, pasakė, kad dar liko keli žmonės, tada jis pradėjo eiti atgal. Nuėjo prie tvenkinio. Ten prie jo priėjo M. R., liepė mesti iš rankų pagalį. Pagalius prieš atvažiuojant kaltinamiesiems turėjo visi. Matė, kad M. R. ir G. B. nusivijo E. V.. E. J. taip pat pradėjo bėgti, po kiek laiko išgirdo jo šauksmą. Vėliau G. B. su M. R. parvedė E. J. su durtinėmis žaizdomis. E. J. buvo įdurta į nugarą, sėdynę ir koją. Taip pat matė, kad M. R. dėjo galva į E. J. galvą. Jis bandė sustabdyti E. J. kraujavimą. Atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė į ligoninę, o jis, lydėdamas, važiavau kartu su E. J.. Ligoninėje matė sužalotą E. V.. Grįžęs iš ligoninės paskambino P. R., nuėjo į darželį. Ten būnant kažkas atbėgęs pasakė, kad dar vienas yra padurtas. Visi pradėjo bėgti link vidurinės mokyklos, pamatė A. D., padurtą peiliu į šonkaulius, kažkoks žmogus buvo prie jo ir bandė stabdyti kraujavimą. Tai buvo pašalinis žmogus, ne iš jų kompanijos. Paties įvykio prie mokyklos nematė. Tą vakarą jis nebuvo sužalotas, taip pat ir pats niekam nesudavė. Buvo neblaivus, nes vartojo alkoholį.

Liudytojas M. V. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamuosius žino tik iš matymo. Įvykio dieną su savo draugu E. P. vaikščiojo prie darželio. Paskambino P. R., sakė ateiti į darželį. Jiems nuėjus papasakojo, kad prie teniso kortų buvo subadyti E. J. ir E. V., kad ten buvo V. P. su savo draugais. Buvo kartu su E. P., kartu buvo ir E. B.. Darželio teritorijoje jų buvo daug: M. N., T. P., A. D., D. R., K. J., P. R.. Teisingai viską sakė ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis jo parodymais, nes dabar visko tiksliai nepamena. Visi buvo prie darželio, kai paskambino M. N. brolis, pasakė, kad matė prie mokyklos Pagojų su draugais. M. N., A. D., D. R., K. J. nubėgo prie mokyklos. Jie buvo išgėrę, norėjo pasimušti. P. R. nebėgo, jis buvo nuėjęs pas V. P. motiną. Kiti sakė, kad nebėgtų, bet šie neklausė. Dar po kelių minučių parbėgo kruvinas D. R., sakė, kad juos užpuolė. Jie visi nubėgo pažiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad A. D. jau gulėjo padurtas. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Grįžę D. R. su K. J. nesakė, kas ten nutiko, D. R. sakė, kad tik išlindus iš už kampo jam trenkė į nosį, ir jis iš karto pabėgo, nematė, kas trenkė. Jie nesakė, kad A. D. yra sužalotas, tik patys nuėję tai pamatė. A. D. gulėjo prie mokyklos už medžio, ant kairio šono, buvo priėję arčiau, matė, kad ten buvo kaimynas, masažavo. Visi iš karto nuėjo namo, nes buvo išsigandę.

Liudytojas G. M. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną sveikino V. S. su gimtadieniu. Buvo susirinkę (duomenys neskelbtini) prie teniso kortų. Kartu buvo E. J., V. S., Ž. S.. Visi sėdėjo ant suoliukų, šnekučiavosi. Pats jis nevartojo alkoholinių gėrimų bei nematė, kad kiti vartotų. Bekalbant atbėgo keturi vaikinai ištiesę rankas, nepamena ar ginklą rankose turėjo, jų veidų nematė, nežino ar juos pažįsta. Visi iš jų kompanijos pradėjo bėgti, o kai grįžo į tą pačią vietą, tai tų užpuolikų jau nebuvo. Grįžęs matė sužalotą E. J., jam kraujavo koja, sakė, kad jam peiliu įdūrė. E. taip pat buvo sužalotas į kelią, jį prieš tai sutiko, o E. J. buvo sužalotas į koją. Jo nesužalojo, nes pabėgo. Pirmas jaunuolis kažką turėjo rankose, o kiti bėgo iš paskos. Dabar jau ne viską pamena, todėl prašo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ekspertas R. P. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad palaiko duotą savo išvadą. Nukentėjusiojo mirtis įvyko dėl ūmaus nukraujavimo dėl perdurtos venos prie širdies. Mirusysis pristatytas be įrankio kūne. Sužalojimas buvo kairiame šone. Sužalojimo kryptis buvo iš apačios į viršų ir į dešinę, ir nedideliu kampu iš priekio atgal. Buvo pažeista šonkaulio kaulinė dalis, turėjo praeiti pro šonkaulį. Pereinant per kaulą reikia didelės jėgos, kad pereitų pro šonkaulį arba dalį šonkaulio, po to dar turėjo praeiti ir gilyn. Abejoja ar nukentėjusysis pats sau galėjo įsidurti bėgdamas, nebent žmogus bėgo šonu, kas labai neįtikėtina. Įvertinus tai, kad buvo pažeista apatinė šonkaulio dalis, pereidamas šonkaulį galėjo kažkiek užlinkti, bet kategoriškai tvirtinti negalėčiau. Kadangi pereiti šonkauliai, labiau tikėtina, turi būti pakankama jėga, tikėtina, kad suduota smūgiu. Jei bent būtų sužalojimas priekyje, kur yra kremzlinės šonkaulio dalys, tuomet tikimybė būtų, kad galėjo pats pasidurti ant peilio, o šiuo atveju sužalojimas yra šone. Sumodeliuoti, kad bėgant įsidurtų gal būt ir galima, bet, kad jis laikytų ranką ir pats įsismegtų – neįtikėtina. Seniau buvo atliekamas bandyminis tyrimas, kai buvo sakoma, kad pats užsišoko, ten buvo sužeista į priekinę kūno dalį ir pažeista kremzlinė dalis, ir kai įtariamasis prie mažesnės jėgos atleidinėjo ranką atgal, buvo paskaičiuota, kad jis negalėjo išlaikyti su ta jėga, kuri reikalinga prasiskverbti iki tam tikros vietos. Šioje byloje tokios užduoties nebuvo, todėl šiuo metu atsakyti, ar jis galėjo pats įsidurti peilį negali. Anuo atveju buvo smūgis į priekį, kur labiau pažeidžiama kaulinė dalis. Drabužius taip pat turi pradurti, o ir tai sugeria smūgį. Jei kaltinamasis būtų kultūristas, gali būti, kad išlaikytų ranką, kad žmogus galėtų užsismeigti. Tuo atveju, jei kaltinamasis pasisuko į nukentėjusįjį, o jis bandydamas išvengti smūgio pats įsismeigė, tai taip pat neįtikėtina.

Kadangi liudytoja G. R. – V. pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise dėl to, kad kaltinamasis M. R. yra jos brolis, atsisakė teisiamajame teismo posėdyje duoti parodymus, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ir šių parodymų metu ji yra nurodžiusi, kad 2014 m. balandžio 12 dieną apie 16–17 val., ji kartu su T. V. ir G. B. buvo kavinėje, ten būnant atvyko V. P. ir M. R.. Geriant sugalvojo eiti pas G. B. į namus, kur visi toliau išgėrinėjo. Matė kaip M. kalbėjosi telefonu. Baigęs kalbėti telefonu M. pasakė, kad jie yra prie teniso kortų ir siūlo atvykti, ji suprato, kad M. galimai kalbėjosi su vaikinu pravarde „E.“. Kaip suprato, kad minėti vaikinai, kurie yra prie teniso kortų siūlo atvykti pasimušti. Po to kai brolis papasakojo apie minėtą skambutį, visi pas G. buvę vaikinai nusprendė vykti prie teniso kortų, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada G. iš lauke esančio sandėliuko atnešė du peilius ir pistoletą, matė, kad minėtas pistoletas buvo aprūdijęs, G. pasakė, kad minėtas ginklas be spyruoklės, be šovinių, suprato, kad minėtą pistoletą pasiėmė kaip pagąsdinimui. Minėtą pistoletą pasiėmė T., vieną peilį pasiėmė M., kitą peilį pasiėmė G., ar V. P. ką nors pasiėmė, nematė. Tuo metu kai vaikinai jau buvo kaip ir susiruošę vykti prie teniso kortų, V. P. su kažkuo susiskambino bei baigęs kalbėti telefonu pasiūlė visiems važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas kažkokius draugus, kurie kepa šašlykus. Išvažiavo su taksi automobiliu. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, netoli teniso kortų, kažkas iš vaikinų pamatė takeliu einantį vaikiną pravarde „E., kuris ėjo su draugu, bei liepė taksi vairuotojui sustoti. Sustojus automobiliui visi keturi vaikinai išlipo ir puolė vytis „E., nepavijo. (duomenys neskelbtini) pabuvo gal apie valandą. Paskui važiavo namo, važiuojant į namus, (duomenys neskelbtini) gatve, vaikinai, t. y. T., V., G. ir M., pamatė, kad prie teniso kortų stovi būrys vaikinų, suprato, kad ten tie patys vaikinai, su kuriais jie konfliktuoja. Kažkuris iš taksi buvusių vaikinų paprašė, kad taksi vairuotojas sustotu, vairuotojui sustojus, kažkuris iš vaikinų jai liepė pasilikti taksi automobilyje, o jie visi nuėjo prie minėtų vaikinų. Tuo metu taksi vairuotojas pasakė, kad jis čia nestovės bei pasiūlė nuvažiuoti ir palaukti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių sustojimo aikštelėje. Jie nuvažiavo toliau ir laukė, vaikinai nesugrįžo, tada taksi vairuotojas nuvažiavo prie teniso kortų ir laukė. Matė, kad atvažiavo kitas taksi automobilis, iš kurio išlipo du jai nepažįstami, kurie nuėjo į teniso kortus, matė kaip, tarp jos draugų ir minėtų dviejų vaikinų kilo žodinis konfliktas. Tada kažkuris iš kartu su ja buvusių vaikinų pagrasino minėtiems asmenis turėtu pistoletu ir tie vaikinai nuėjo. Prie jos priėjo M., V., G. ir T., pasakė, kad reikia greičiau iš čia važiuoti, nes tuoj čia atvažiuos policija ir greitoji. Tuo metu G. pasakė, kad įdūrė su peiliu „e.“, pasakė, kad įdūrė į koją. Tada visi parvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Parėjus į butą G. persimovė kelnes, savo kelnes, kurios buvo kruvinos, įsidėjo į maišelį. Tada G. pasiūlė važiuoti pas jį į namus, ji T. nebeleido važiuoti su draugais. G., V. ir M. išvažiavo. Kas vyko toliau nežino (1 t. 165–167 b. l.).

Liudytojo A. P., kuris gyventi ir dirbti yra išvykęs į užsienį ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamajame teismo posėdyje ir juose liudytojas yra nurodęs, kad 2014 m balandžio 12 d., apie 20 val., tikslaus laiko nežino, buvo pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tai antras aukštas. Tuo metu buvo balkone, rūkė. Matė, kad mokyklos teritorijoje, prie valgyklos durų stovi V. P. su dviem jam nepažįstamais vaikinais. Jis užkalbino V.. V. priėjo prie tvoros, kuria yra aptverta mokyklos teritorija ir jie kalbėjosi. V. sakė, kad laukia draugų, nieko konkretaus nepasakė. Matė, kad V. draugai šlapinasi prie mokyklos pastato, pasakė jiems skirstytis. Ar jie buvo girti, pasakyti negali. Matė, kad pro juos pravažiavo kažkokie tai vaikai su dviratukais, matė, kad V. su savo draugais „sujudo“, išsigando. Po minutės, ar dviejų, nuo parduotuvės pusės atbėgo du vaikinai. Tuo metu V. buvo prie tvoros, o jo du draugai prie valgyklos durų. Matė, kad vienam iš prabėgančių vaikinų buvo smūgis, nuo smūgio vaikinas virto ant dešiniojo šono, paskui pasisuko ant nugaros. Matė, kad abu vaikinai buvo pasilenkę prie pargriuvusio. Kuris iš jų sudavė smūgį tikrai nematė, pasakyti negali, kad kuris nors iš jų rankose būtu turėjęs peilį, tikrai nematė. Jam pasirodė, kad vaikinai pasilenkę prie pargriuvusiojo ant žolyno, krausto kišenes, todėl jis jiems iš balkono sušuko ką čia jie daro ar panašiai. V. taip pat buvo priėjęs prie pargriuvusiojo, bet ar ką nors darė nežino, pasakyti negali, tik paskui matė, kad V. lyg tai stumdėsi su tuo kitu vaikinu, kuris bėgo, kaip dabar žino, su nužudytuoju. Kilo triukšmas ir visi labai greitai išsilakstė kas kur. Kai visi išsilakstė, prie gulinčio ant žolyno pribėgo kitas vaikinas, kaip suprato galėjo būti jo draugas. Pasakė, kad pajudintų gulintį ant žemės, tačiau vaikinas iš karto pradėjo šaukti, kad yra įsmeigtas peilis. Daugiau nieko nematė (1 t. 163–164 b. l.).

2014-04-15 M. R. įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietose metu patvirtino savo duotus parodymus bei nurodė, kad jis prie (duomenys neskelbtini) teniso kortų su kakta trenkė „E.“ į galvą prie stalo. Prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos jie visi trys pasislėpė už sienos kampo bei matė, kad vienam prabėgančiam vaikinui G. B. peiliu dūrė į nugarą, tačiau šis vaikinas nubėgo toliau. Kitam atbėgančiam vaikinui jis ranka trenkė į veidą, nuo smūgio vaikinas nugriuvo, tada jis koja 2–3 kartus spyrė šiam vaikinui iš kairės pusės, o V. P. spyrė iš dešinės pusės. Tada matė, kad G. B. peiliu dūrė kitam vaikinui į krūtinę, nuo ko šis nugriuvo ant nugaros. G. B. buvo pasilenkęs prie nugriuvusio vaikino ir mėgino ištraukti peilį, tačiau jam nepavyko (2 t. 184–189 b. l.);

2014-04-22 V. P. įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietose metu patvirtino savo duotus parodymus bei nurodė, kad matė kaip G. B. ir M. R. parsivedė sužalotą „E.“ prie stalo. Einant link taksi automobilio sutiko M. N., kuris trenkė jam į veidą, jis atsakydamas taip pat trenkė M. N. į veidą. Prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos jis stovėjo prie tvoros ir kalbėjosi su pažįstamu esančiu jo namo balkone, G. B. su M. R. buvo prie mokyklos sienos. Tada pamatė nuo darželio pusės atbėgančius 5–6 vaikinus, iš kurių vienam, pirmam pribėgusiam, G. B. peiliu dūrė į nugarą, po ko šis vaikinas šaukdamas nubėgo toliau. G. B. stovėjo toje pačioje vietoje ir dūrė kitam prabėgančiam vaikinui peiliu į krūtinę. Jis tuo metu nuo G. B. stovėjo per 20–30 metrų prie tvoros. (2 t. b. l. 138–144);

2014-05-13 G. B. įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietose metu patvirtino savo duotus parodymus bei nurodė, kad nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini) teniso kortų, ten buvę vaikinai, juos pamatę išsilakstė. Jis nusivijo „E.“, kuris bebėgant nugriuvo, tada jis pribėgęs, turėtu peilius 2–3 kartus jam dūrė į užpakalį ir dešinę koją. Daugiau nieko nedarė, parvedė „E.“ prie stalo. Einant prie taksi automobilio sutiko kažkokius vaikinus. Jiems smūgius sudavė V. P. ir M. R.. Prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos jis turėjo pasiimtą peilį, atsistojo prie mokyklos valgyklos sienos už kampo. Matė atbėgančius vaikinus, pirmam pribėgusiam peiliu dūrė į nugarą. Po to vaikinas nubėgo. Tada su tuo pačiu peiliu dūrė kitam vaikinui į krūtinę. Nuo dūrio vaikinas susvirduliavo ir nugriuvo ant nugaros. Jis mėgino ištraukti peilį, tačiau nepavyko, tada nubėgo (3 t. 47–56 b. l.);

2014-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), mokyklos kieme, prie mokyklos valgyklos sienos, ant žolės guli vyriškos lyties lavonas su aiškiai matomais smurto požymiais ant kūno su įmigusiu peiliu kairėje kūno pusėje (1 t. 8–18 b. l.);

2014-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), lauko teniso kortu teritorijoje, tačiau nusikalstamos veikos pėdsakai nestebimi (1 t. 19–22 b. l.);

2014-04-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, kurio kieme, už ūkinio pastato rastos apdegintos – dalinai sudegusios sportines kelnes, kurios po apžiūros paimtos (1 t. 23–26 b. l.);

2014-04-14 – 2014-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 216/14(03) konstatuota, jog A. D. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su tuščiosios venos pažeidimu ir dėl to įvykusio ūmiu nukraujavimu į pleuros ertmes. A. D. kraujuje rasta 2,90 promilės alkoholio, šlapime 3,34 promilės alkoholio (1 t. 29–32 b. l.);

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 948/14(03) konstatuota, jog E. J. padaryti šie sužalojimai – durtinės pjautinės žaizdos kairės šlaunies, sėdmens ir nugaros juosmeninėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą. Sužalojimai galėjo būti patirti nurodytas kūno vietas paveikus trimis trauminiais poveikiais duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (1 t. 65 b. l.);

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 947/14(03) konstatuota, kad E. V. padaryti šie sužalojimai durtinė-pjautinė dešinio kelio sąnario žaizda, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti patirtas nurodytą kūno vietą paveikus vienu trauminiu poveikiu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (1 t. 73 b. l.);

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 946/14(03) konstatuota, kad D. R. padaryti šie sužalojimai - nosies sumušimas su paviršiniu nosies sužalojimu, nosies kaulo lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimą galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu (1 t., 81 b. l.);

2014-05-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 945/14(03) konstatuota, kad M. N. padaryti šie sužalojimai: durtinė - pjautinė dešinės juosmeninės - priešstuburinės srities žaizda, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti patirtas nurodytą kūno vietą paveikus vienu trauminiu poveikiu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu (1 t. 92–93 b. l.);

2014-04-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. B. pateikė šaunamąjį ginklą (1 t., 187 b. l.);

2014-05-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 40-25-ISI-413 nurodoma, kad tyrimui pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, netvarkingas, šaudymui tinkamas C kategorijos EKOL Major dujinis-garsinis šaunamasis ginklas (1 t. 190–192 b. l.);

2014-04-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. R. pateikė tyrimui peilį (1 t. 194 b. l.);

2014-09-19 Telšių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje Nr. 86-ISI-55 nurodoma, kad šis tyrimui pateiktas peilis ir 2014-04-12 įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtas peilis yra buitinės paskirties peiliai ir prie nešaunamų ginklų nepriskiriami (1 t. 196–198 b. l.);

2014-04-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. V., V. P., M. R. ir G. B. pateikė rūbus, kuriais buvo apsirengę nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Rūbai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, dėmių panašių į kraujo dėmes ant rūbų nerasta, todėl rūbai, nuo G. B. rūbų nuėmus nuoplovas, grąžinti pagal priklausomybę (2 t. 1–20 b. l.);

2014-06-30 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu už ūkinio pastato rastos apdegintos – dalinai sudegusios sportines kelnės (1 t. 199– 202 b. l.), kurios 2014-10-28 atiduotos saugoti į Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpą (2 t. 21–22 b. l.).

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015).

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-386/2013), todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Dėl pareikšto kaltinimo, kaltinamasis G. B. nepripažino, kad prie Telšių teniso kortų jis būtų peiliu sužalojęs nukentėjusįjį E. V., tačiau tokį jo aiškinimą teisėjų kolegija vertina, kaip gynybinę poziciją ir siekimą palengvinti savo padėtį bei prieštaraujantį kitiems byloje esantiems bei teisiamajame teismo posėdyje ištirtiems parodymams, nes nukentėjęs E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad būtent kaltinamasis G. B. jį pasivijęs prispaudė prie sienos ir rankoje turėtu peiliu 3 – 4 kartus mėgino jam įdurti į dešinę koją, tačiau jis, vengdamas sužalojimo, sukiojo koją, todėl G. B. jam įdūrė tik vieną kartą į dešinę koją. Nukentėjusysis E. J. taip pat nuosekliai tvirtina, kad matė, jog G. B. dūrė peiliu E. V. į koją ir pastarąjį paleido tik po to, kai jis turėtu pagaliu trenkė G. B.. Taip pat bylos duomenimis patvirtinama, kad prie teniso kortų peilius turėjo tik kaltinamieji G. B. ir M. R.. Kadangi nėra visiškai jokių duomenų, jog kaltinamasis M. R. būtų sužalojęs nukentėjusįjį E. V., tai galima tik viena logiška išvada, kad tai galėjo padaryti tik kaltinamasis G. B.. Sužalodamas E. V. kaltinamasis G. B. tam neturėjo jokios priežasties ar asmeninių paskatų, nes kaip nurodė tiek G. B., tiek pats E. V., jie anksčiau netgi nebuvo pažįstami. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog šis sužalojimas buvo padarytas tik iš chuliganiškų paskatų. Remdamasi šiais įrodymais bei jų vertinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. B. pagrįstai yra inkriminuotas nukentėjusiojo E. V. sužalojimas ir veika dėl to tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo, jog eidamas prie taksi automobilio netoli (duomenys neskelbtini) teniso kortų vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. N. į veidą, kaltinamasis V. P. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad vieną smūgį į veidą M. N., kuris buvo labai girtas, sudavė tik po to, kai be jokios priežasties M. N. pirmas jam smūgiavo ranka į veidą. Tokį aiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip kaltinamojo siekimą palengvinti savo padėtį ir kaip prieštaraujantį byloje surinktiems ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtiems parodymams, nes nukentėjęs M. N. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad kartu su T. P. nuvyko prie teniso kortų, įėjus į teritoriją pamatė jų link einančius keturis vaikinus, jų tarpe buvo ir V. P.. Prasilenkiant su vaikinais V. P. ranka trenkė jam į veidą, nuo smūgio jis pargriuvo. Pargriuvusio jo nemušė, nespardė. Duodamas parodymus teisiamajame teismo posėdyje jis nurodė, jog jis negali tiksliai pasakyti,kad smūgį jam į veidą sudavė būtent V. P., tačiau mano, kad smūgiavo būtent jis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme nukentėjęs M. N. nenurodė, kad jis pats būtų sudavęs V. P. į veidą. Nukentėjusiojo M. N. parodymai yra patvirtinami ir kitais įrodymais – kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme nurodė, jog matė, kad einant link taksi sutiko kelis žmones, iš kurių vienam – M. N., kaltinamasis V. P. sudavė smūgį ranka į galvą, nuo ko šis nugriuvo. Kaltinamasis G. B. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, jog matė, kad kaltinamasis V. P. sudavė sutiktam vaikinui, kuris atsitrenkė petimi į V. P., vieną smūgį ranka į galvą, nuo ko šis nugriuvo. Apklausiamas liudytojas T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad einant link teniso kortų sutiko keturis vaikinus, iš kurių V. P., nieko nesakęs, ranką trenkė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam M. N., nuo ko šis nugriuvo. Kaltinamasis V. P. įvykio dieną su nukentėjusiuoju M. N. anksčiau nebuvo susitikęs, tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl matyti, kad priežasties smūgiuoti jam į veidą nebuvo. Netgi pripažinus, kad, kaip nurodė kaltinamasis G. B., prasilenkdamas su V. P., nukentėjęs M. N. jį užkliudė petimi, teisėjų kolegijos vertinimu, smūgio kumščiu sudavimas į veidą, nuo nukentėjusysis M. N. nugriuvo, negali būti vertinamas kaip adekvati reakcija į netyčinį M. N. veiksmą. Taigi remdamasi šiais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog smūgį ranka į veidą kaltinamasis V. P. sudavė nukentėjusiajam M. N. be jokios priežasties, viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. N. fizinį skausmą, elgėsi įžūliai, taip akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei tokiu savo elgesiu toje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą prie Telšių „Atžalyno“ mokyklos adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Telšiuose, teisinė kvalifikacija, įrodymų vertinimas ir analizė

Kaltinamųjų V. P. ir M. R. veiksmai dėl to, kad M. R. 2014 m. balandžio 12 d. apie 21 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, iš chuliganiškų paskatų ranka sudavus D. R. į nosį ir taip pargriovus jį ant žemės bei padarius nosies sumušimą su paviršiniu nosies sužalojimu, nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai jį sužalojus, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus ir veikiant bendrininkų grupėje su V. P., spyrus po nemažiau kaip 3 kartus D. R. į šonus, sukeliant jam fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis M. R. dėl šio nusikalstamos veikos epizodo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad jis pripažįsta, kad sudavė ranka D. R. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ir jam nugriuvusiam kelis kartus – gal du, spyrė koja į šoną. Tačiau nurodė, kad tuo metu kaltinamojo V. P. šalia nebuvo ir jokių veiksmų D. R. atžvilgiu neatliko. Kaltinamasis V. P. savo kaltės dėl šio nusikalstamos veikos epizodo nepripažino ir nurodė, kad jis prie mokyklos jokių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, jis stovėjo atokiau ir kalbėjosi su kaimynu A., kuris buvo jo namo antro aukšto balkone. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kaltinamųjų pozicija ir jų parodymai vertintini kaip siekimas palengvinti savo atsakomybę, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtiems įrodymams. Nukentėjęs D. R. apklausiamas teisme nurodė, kad einant su kitais prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, tik pasukus už kampo, jis gavo smūgį į veidą, nugriuvo ant pilvo, rankomis užsidengė galvą. Tada dar gavo apie tris smūgius į šonus, tačiau kas sudavė negali pasakyti, nes gulėjo veidu į žemę, vengdamas smūgių, buvo užsidengęs galvą rankomis. Taip pat nukentėjęs nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl smūgių sudavimo ir kitų įvykio aplinkybių yra teisingi, nes tada geriau viską prisiminė ir prašė teismo remtis šiais parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių, nukentėjęs D. R. yra nurodęs, kad įėjus į mokyklos teritoriją jis nematė jokio žmogaus, o einant pro valgyklos pastatą, jis iš karto pajuto smūgį į nosį ir nuo smūgio griuvo ant tako aukštielninkas. Kas jam sudavė smūgį nematė. Jis iš karto rankomis užsidengė veidą ir tuo metu pajuto spyrius į kairįjį ir dešinįjį šoną. Viso buvo spirta po kokius 3 kartus į abu šonus. Ar spyrė vienas žmogus ar keli žmonės nematė. Tuo metu girdėjo V. P. balsą, tačiau ką jis sakė pasakyti negali, pamena tik jo balsą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo D. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme iš esmės atitinka vieni kitus, yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, o tai, kad nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu davė detalesnius parodymus vertina kaip logiškai pagrįstą faktą, nes tada jis buvo apklausiamas kitą dieną po įvykio ir geriau viską prisiminė.

Nors kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme ir nurodė, kad kaltinamasis V. P. smūgių nukentėjusiajam D. R. nesudavė, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja jo detaliems ir nuosekliems parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2014-04-13 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad prie mokyklos jis vienam iš atbėgusių vaikinų trenkė į nosį, nuo jo smūgio vaikinas parvirto ant žemės, jis ir V. koja spyrė 2–3 kartus tam parvirtusiam vaikinui (2 t. 174– 176 b. l.). Šiuos savo parodymus, dalyvaujant gynėjui, jis taip pat patvirtino ir 2014-05-08 atliktos akistatos su kaltinamuoju V. P. metu (2 t. 180–181 b. l.). 2014-04-15 M. R., dalyvaujant gynėjui, įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietose metu patvirtino savo duotus parodymus bei nurodė, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos jie visi trys pasislėpė už sienos kampo bei jis vienam atbėgančiam vaikinui ranka trenkė į veidą, nuo smūgio vaikinas nugriuvo, tada jis koja 2–3 kartus spyrė šiam vaikinui iš kairės pusės, o V. P. spyrė iš dešinės pusės (2 t. 184–189 b. l.). Šie kaltinamojo M. R. parodymai ir anksčiau minėti nukentėjusiojo D. R. parodymai yra patvirtinami ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P., kurio parodymai buvo pagarsinti teisme, parodymais (1 t. 163–164 b. l.), jog jis iš balkono matė V. P. ir jo draugus prie mokyklos. Iš pradžių V. P. stovėjo prie tvoros, o vėliau matė jį lyg tai besistumdantį su tuo kitu vaikinu. Teisėjų kolegija, vertindama teisminio nagrinėjimo metu gautus įrodymus bei juos sugretindama ir patikrindama su nurodytais ikiteisminio tyrimo metu duotais proceso dalyvių parodymais, konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, konstatuoti kaltinamojo V. P. kaltę spyrus nemažiau kaip 3 kartus D. R. į šoną, taip sukeliant jam fizinį skausmą.

Kaltinamųjų veiksmai dėl šios nusikalstamos veikos yra kvalifikuoti atitinkamai M. R. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir V. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia jų veiksmų kvalifikacija yra teisinga, nors prieš tai kaltinamieji buvo sukonfliktavę su grupe asmenų prie (duomenys neskelbtini) teniso kortų, panaudoję šių asmenų atžvilgiu smurtą, tačiau kaltinamųjų padarytų veiksmų kvalifikuoti tik pagal atsiradusias pasekmes, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjęs D. R. iš viso nedalyvavo konflikte prie teniso kortų, taip pat kaltinamieji prieš suduodami smūgius iš viso neidentifikavo atbėgančių asmenų, kaip asmenų dalyvavusių įvykiuose prie teniso kortų. Todėl toks visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas smūgių sudavimas viešoje vietoje, mokyklos teritorijoje, į kurią bet kuriuo metu gali patekti kiti pašaliniai asmenys, stebint liudytojams A. P., A. N., D. M., K. A., kurie buvo šokiruoti kaltinamųjų elgesio ir jų atliktų veiksmų, kitaip kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo be kita ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, negali būti kvalifikuojama, kaip tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.