Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo G. B. prašymas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2016 m. vasario 3 d. gautas nuteistojo G. B. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti. Prašyme nuteistasis teigė, kad jis buvo susitaręs su gynėju A. Juška, jog pastarasis apskųs nurodytą teismo nuosprendį, tačiau advokatas dėl jam nežinomų priežasčių to nepadarė. Nuteistasis manė, kad aptarta priežastis pripažintina svarbia, suteikiančia pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti.

Teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo G. B. skundą tenkinti. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė neprieštaravo, kad nuteistojo G. B. skundas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. B. siekia, kad jam būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti.

Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs tokios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidos užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis, kuriuo G. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nuteistas subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme, jam pasirašytinai įteiktas 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. šio nuosprendžio paskelbimo dieną (5 t., b. l. 171-173, 203). Kaip matyti iš nuteistojo skundo argumentų, jis iš esmės neginčija, kad jam nuosprendžio apskundimo terminas buvo / yra žinomas. Taigi nuteistasis G. B., siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2016 m. sausio 4 d. (įskaitytinai). Tačiau įstatymo nustatytu terminu nuteistasis G. B. apeliacinio skundo dėl paminėto teismo nuosprendžio neparengė ir pirmosios instancijos teismui nepadavė. Šiaulių apygardos teisme 2016 m. vasario 2 d. gautas nuteistojo G. B. 2016 m. vasario 1 d. prašymas atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą, kuris iš Vilniaus pataisos namų išsiųstas 2016 m. vasario 1 d. (6 t., b. l. 54, 55).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą, šį atmetė, nes, teismo nuomone, nuteistasis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Nuteistasis, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių. Nuteistasis nurodo, kad jis su jį pirmosios instancijos teisme gynusiu advokatu A. Juška buvo sutaręs, jog pastarasis parengs apeliacinį skundą, tačiau gynėjas dėl jam nežinomų priežasčių apeliacinio skundo neparengė.

Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tiek paskirto vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek privačiai samdomo, tarpusavio susitarimo reikalas. Gynėją ir ginamąjį sieja ir / ar turi sieti fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuteistasis (kaltinamasis) gali nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, tačiau taip pat gali gintis ir aktyviai, viskas priklauso nuo pasirinktos gynybos pozicijos, taktikos pobūdžio. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų raštu išreiškęs valią, kad advokatas A. Juška parengs ir paduos apeliacinį skundą (BPK 312 straipsnio 5 dalis). Tačiau, šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju žemesnės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė, o nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo G. B. atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Kaltinamasis, įtariamasis ir nuteistasis pats sprendžia, ar jis ginsis pats, ar per pasirinktą gynėją, išskyrus tuos atvejus, kai gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. B., kaip kaltinamojo, interesus pagal BK 51 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktus ginti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi buvo paskirtas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus parinktas gynėjas – advokatas A. Juška (4 t., b. l. 36, 38). Šis gynėjas 2015 m. gruodžio 14 d. skelbiant byloje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nedalyvavo (5 t., b. l. 171-173). Advokatas A. Juška apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis, susipažinęs su teismo priimtu nuosprendžiu, neįžvelgė teisinių pagrindų skųsti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. teismo nuosprendį, o nuteistasis G. B. į jį asmeniškai nesikreipė, su nuteistuoju po paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 10 d., nebuvo susitikęs, nuosprendžio paskelbime, leidus teismui, nedalyvavo, todėl su nuteistuoju jo teisė į apeliaciją liko neaptarta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas A. Juška paaiškino, kad jis nuteistajam G. B. nežadėjo, jog parengs apeliacinį skundą dėl prieš jį priimto teismo nuosprendžio, tačiau manė, kad nuteistasis galėjo savaip įvertinti jų tarpusavio bendravimą ir turėti lūkesčių, jog advokatas parengs ar padės nuteistajam parengti apeliacinį skundą. Tai, kad nuteistasis turėjo lūkesčių, jog jo vardu bus paduotas apeliacinis skundas dėl prieš jį priimto teismo nuosprendžio, leidžia teigti nuteistojo G. B. sutikimas pradėti vykdyti teismo nuosprendį, kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (6 t., b. l. 5, 6).

Kita vertus, kitaip nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis G. B., įgyvendindamas teisę į apeliaciją, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Bylos duomenimis, nuteistasis domėjosi apeliacinio proceso eiga. Šiaulių apygardos teisme 2016 m. sausio 21 d. buvo gautas nuteistojo 2016 m. sausio 18 d. prašymas atsiųsti jam byloje pateiktus apeliacinius skundus, įskaitant jo gynėjo parengtą apeliacinį skundą (6 t., b. l. 47). Šiaulių apygardos teismas tik 2016 m. sausio 28 d., t. y. praėjus 7 dienoms po nuteistojo nurodyto prašymo gavimo, raštu informavo nuteistąjį, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d., dėl šio nuosprendžio apeliaciniai skundai nėra paduoti (6 t., b. l. 49). Nuteistasis G. B., gavęs tokią informaciją iš teismo, nedelsdamas, gana operatyviai, t. y. 2016 m. vasario 1 d., išsiuntė teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, jame išdėstė termino praleidimo priežastis (6 t., b. l. 55).

Be to, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo D. B. prašyme aptartų aplinkybių pripažinimo svarbiomis priežastimis, be pagrindo nurodė, kad jis turėjo visas galimybes susisiekti su gynėju ir aptarti nuosprendžio apskundimo klausimą. D. B. yra nuteistasis, todėl jo teisė laisvai paskambinti telefonu yra apribota. Antra vertus, šia teise nuteistasis gali apsinaudoti tik tuo atveju, jeigu jis turi lėšų, reikalingų tokiam skambučiui apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad tokių lėšų jis turėjo. Tuo tarpu, pirmiau nustatyta, kad advokatas A. Juška su nuteistuoju po paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 10 d., daugiau nebuvo susitikęs, jis nusprendė neskųsti teismo nuosprendžio, tačiau nuteistojo teisės į apeliaciją įgyvendinimo klausimo su G. B. neapsvarstė.

Kaip minėta, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o priežastis laikoma svarbia, jeigu ji nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, tačiau ji atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir pateisina termino praleidimo laikotarpį. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susidėjusias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis D. B. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nustatytas, anksčiau aptartas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis G. B. yra 9 klasių išsilavinimo. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad G. B. galbūt iš tiesų netinkamai suprato ir interpretavo jį gynusio advokato teikiamų teisinių paslaugų apimtį. G. B. yra nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Aptariamu atveju aktuali ir ta aplinkybė, kad nuteistasis tik sužinojęs, jog byloje jo vardu nėra paduotas apeliacinis skundas, operatyviai parengė ir teismui išsiuntė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Tokį nuteistojo elgesį vertinant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo aspektais, teigtina, kad G. B. laikėsi reikalavimo siekti aktyviai ginti, jo nuomone, pažeistas teises, nebuvo pasyvus. Be to, nuteistasis prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti padavė nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiauja šia jam suteikta baudžiamojo proceso įstatymo teise, procese elgėsi nesąžiningai. Byloje konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. B. nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio ir tokios aplinkybės, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl nuteistojo G. B. skundas tenkintinas, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis naikintina.

G. B. prie prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nepridėjo parengto apeliacinio skundo, todėl jam nustatytinas terminas apeliaciniam skundui parengti ir paduoti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti.

Pripažinti, kad nuteistasis G. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atnaujinti nuteistajam G. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti.

Nustatyti nuteistajam G. B. 20 dienų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties nuteistajam įteikimo dienos, apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio paduoti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.