Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-17-753/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-12-14Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-08Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-35-519/2016Nutartis · 2016-06-30Šiaulių apygardos teismas
  4. ApeliacijaNuosprendis · 2016-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-40-519/2016Nutartis · 2016-08-23Šiaulių apygardos teismas
  6. T-43-519/2016Nutartis · 2016-09-12Šiaulių apygardos teismas
  7. T-9-840/2017Nutartis · 2017-01-12Kauno apylinkės teismas
  8. T-20-671/2017Nutartis · 2017-02-15Telšių apylinkės teismas
  9. T-102-187/2017Nutartis · 2017-07-24Telšių apylinkės teismas
  10. T-123-187/2017Nutartis · 2017-09-28Telšių apylinkės teismas
  11. KasacijaNutartis · 2019-11-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. KasacijaNutartis · 2019-11-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  13. TS-230-946/2021Nutartis · 2021-10-25Kauno apylinkės teismas
  14. TS-114-548/2022Nutartis · 2022-08-23Kauno apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-28Kauno apygardos teismas
  16. T-17-753/2023Nutartis · 2023-01-18Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-21Kauno apygardos teismas
  18. T-1691-1189/2023Nutartis · 2023-07-20Kauno apylinkės teismas
  19. T-75-1189/2024Nutartis · 2024-01-22Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
T-17-753/2023
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00337-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-17-753/2023
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00337-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekė įsidarbinti, patvirtino galimybę apsigyventi pasirinktu adresu bei būti įdarbintu po galimo lygtinio paleidimo, savanoriškai lankėsi individualiose tęstinėse konsultacijose-terapijoje „Elgesio keitimo terapijoje“, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo priemonėse nukreiptose į narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo įpročių prevenciją ir valdymą. Šiuo metu asmuo suvokia savo elgesio pasekmes sau ir aplinkiniams, sugeba tai paaiškinti. Nuteistasis geba analizuoti, apibendrinti, diskutuoti, šiuo metu laikosi nustatytos tvarkos, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką į namus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

G. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis – perkvalifikuota veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už BK 284 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 12 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis dirbti pradėjo tik 2020 m., priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengė (per visą bausmės atlikimo laikotarpį įmokėjo tik 3 eurus), šešiolika kartų buvo baudžiamas už drausmės ir administracinius pažeidimus, dviejų metų laikotarpiu baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą ir pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs, šiuo metu svaigalų vartojimas yra išlikęs jo netinkamo, asocialaus elgesio veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas rizikingas impulsyvus elgesys. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, manoma, kad išvada, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu negalima. Todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam netaikytinas

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, prokuroro skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje (redakcija iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, įsidarbinimo galimybę. Bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją, baigė suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą ir įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją. Ateityje nuteistasis planuoja studijuoti (duomenys neskelbtini), įgyti programuotojo profesinę kvalifikaciją. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Šiuo metu bausmės atlikimą tęsia antrame sektoriuje, įdarbintas nebuvo, tačiau tęsia mokslus (duomenys neskelbtini). Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginę grupę“, kuri skirta priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, lankė AA savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, nuosekliai dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose, kurių metu mokėsi būti su įvairiais situaciniais emociniais potyriais, juos reikšti socialiai priimtinais būdais, sėkmingai baigė užsiėmimų „Narkotikų prevencijos“ terapinę grupę, skirtą stiprinti valiai ir sąmoningai motyvacijai nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Bausmės atlikimo metu savanoriškai lankėsi individualiose tęstinėse konsultacijose -terapijoje „Elgesio keitimo terapijoje“. Asmuo aiškiau suvokia savo elgesio pasekmes sau ir aplinkiniams, sugeba tai paaiškinti. Nuteistasis geba analizuoti, apibendrinti, diskutuoti. Nors terapijos pradžioje buvo jaučiamas susikaustymas, tačiau eigoje atsiskleidė asmeninės atsakomybės jausmas, yra linkęs keisti savo nuomonę, įsiklausyti ir priimti kitokį požiūrį nei turėjo. Šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

G. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 3 kartus, tačiau sąlygas pažeidė, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ankstesnė nuteistojo išsilavinimo, darbinių įgūdžių stoka siejosi su įsidarbinimo sunkumais ir buvo žymus kriminogeninis faktorius, turintis įtakos vagysčių dinamikai. Nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, šiuo metu jis turi jo esamai situacijai reikšmingų finansinių įpareigojimų, kuriuos vykdyti privalo, tačiau tą padaryti yra sudėtinga. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Nuteistojo teigimu, paauglystėje padaryti teisės pažeidimai yra susiję su neigiama draugų įtaka, noru jiems įtikti, susitapatinti su jais. Jo teigimu, šiuo metu ryšius su jais nutraukęs. Bylos duomenimis, nuteistasis pripažino, kad nesaikingas alkoholio vartojimas įtakojo jo impulsyvaus, smurtinio elgesio apraiškas pastarojo nusikaltimo metu. Praeityje turėjo polinkį įsitraukti ir į administracinius pažeidimus, baustas 7 kartus: už viešosios tvarkos pažeidimus, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Aplinkybės rodo, kad nuteistajam nepavyko gyventi socialiai atsakingai, pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Jam teismo buvo taikytos švelnesnės bausmes - bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygas pažeidė 3 kartus), atleidimas nuo bausmės dėl amnestijos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (sąlygų nepažeidė). 2005 m. pirmą kartą nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė (paleistas lygtinai). Teistas ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, ten atlikęs laisvės atėmimo bausmę, buvo deportuotas į Lietuvą. Tai rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų, kartojo tas pačias klaidas, nebuvo motyvuotas keisti savo gyvenimo būdo. Nuteistajam būdingas vienpusis negatyvus požiūris į atskirų asmenų poreikius, silpna socialinė adaptacija. Neatsakingas gyvenimo būdas, neigiama draugų įtaka, alkoholio vartojimo problemos buvo tiesiogiai susiję su jo kriminaliniu elgesiu. Nusikaltimo padarymo dieną buvo vartojęs alkoholį (gėrė degtinę, „samagoną“, alų) neneigia ir pats nuteistasis, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog alkoholio poveikis žmogui ir jo elgesiui priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo savybių. Alkoholio poveikis skirtingai veikia atskirus asmenis, tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog duodamas parodymus teisme pats nuteistasis nurodė negalintis paaiškinti savo elgesio priežasčių. Anot nuteistojo, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo vartoti vaistai nuo priklausomybės alkoholiui, kuriuos sumaišius su alkoholiniais gėrimais jo elgesys tapo neprognozuojamas. Taigi, iš esmės ir pats nuteistasis pripažįsta, jog jam būnant blaiviam, tokių jo elgesio padarinių galima buvo išvengti. Vertinimo metu nuteistasis įvardina tam tikras savo neigiamas savybes, tačiau jų nesieja su savo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, teigia, kad jaučia kartais jaučia depresinius jausmus, spaudimą iš kitų nuteistųjų, todėl nori būti kuo labiau izoliuotas nuo kitų. Bylos duomenimis, nuteistasis įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo pradžioje nesugebėjimas prisitaikyti prie specifinių socialinės izoliacijos sąlygų turėjo įtakos socialiai negatyvių charakterio ir elgesio savybių atsiradimui. Save žalojantis, neprognozuojamas nuteistojo elgesys pasireiškia pavartojus alkoholio, tačiau yra duomenų, kad esant nepalankioms aplinkybėms, gali atsitikti ir blaiviam. Neatsakingas gyvenimo būdas (psichiką veikiančių medžiagų žalingas vartojimas), užimtumo stoka, netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, kontaktai su asmenimis, turinčiais kriminalines nuostatas siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo neigiamą požiūrį į visuomenės normas, nemąstant apie savo elgesio pasekmes visuomenės nariams. Už teisės pažeidimus skirtos švelnesnės bausmės nuteistojo teisei priešingo ir nusikalstamo elgesio nepakeitė, išvadų jis nepadarė ir pakartotinai nusikalsdavo. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad pastarojo nusikaltimo metu nuteistojo naudotas smurtas buvo vartojamas ne gynybos, bet puolimo tikslais, abi konfliktuojančios pusės elgėsi agresyviai (nukentėję bėgo link nuteistųjų, o pastarieji pradėjo vartoti smurtą), įsivėlė į muštynes, kurių metu buvo sužalotas vienas asmuo bei žuvo kitas. Nuteistojo neadekvatus savo galimybių vertinimas, esminių visuomenės taisyklių nesilaikymas, galimų savo elgesio neigimų pasekmių nenumatymas siejosi su polinkiu elgtis nusikalstamai. Vertinant nusikaltimų pobūdį, žymėtina, jog egzistavo nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos, nusikalstamos veikos kartojosi. Praeityje nuostatos į priežiūrą neigiamos, fiksuoti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai. Tokiu elgesiu nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos numatytas rekomendacijas. Pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti 32 287,00 Eur, išieškota – 1 646,00 Eur, savanoriškai dengė – 3,00 Eur. Iš pažymos dėl nuteistojo matyti , kad nuteistasis savanoriškai lankėsi individualiose tęstinėse konsultacijose-terapijoje „Elgesio keitimo terapija“. Nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. nuteistasis baigė 6 užsiėmimų „Elgesio keitimo terapijos“ kursą. Asmuo suvokia savo elgesio pasekmes sau ir aplinkiniams, sugeba tai paaiškinti. Nuteistasis geba analizuoti, apibendrinti diskutuoti. Asmuo turi realius ir aiškius ateities planus, supranta ir priima jog visose situacijose būtina apsvarstyti galimas kliūtis, veikimo alternatyvas, ir pasekmes. Asmuo yra mandagus, dalinasi savo vidiniais išgyvenimais. Terapijos pradžioje buvo jaučiamas susikaustymas, bet eigoje atsiskleidė asmeninės atsakomybės jausmas, yra linkęs keisti savo nuomonę, linkęs įsiklausyti ir priimti kitokį požiūrį nei turėjo. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis šešiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2022 m. sausio 7 d.), iš jų šešiolika kartų skirtos nuobaudos, devynis kartus skatintas. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką G. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės bei Komisijos rekomendacijas, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. B. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis G. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. skundą tenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė