- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-870-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07895-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. F.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.2Darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl darbuotojų kaltės
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-807-793/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. F. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. F. 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. atsakovė, vadeliodama arklio tempiamą vežimą, kliudė transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Įvykio metu minėti automobiliai buvo apdrausti transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaudamasi remonto sąmatomis, ieškovė apskaičiavo, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 509,91 Eur, automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 074,84 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. F. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad 2019 m. vasarą, kai atsakovė buvo nepilnametė, jai buvo pasiūlyta įsidarbinti arklio tempiamos karietos vadeliotoja Kuršių Nerijoje maršrutu Senoji perkėla–Lietuvos jūrų muziejus. Atsakovė kartu su mama E. F. dėl darbo tarėsi su D. G. ir J. A. Susitarus dėl atsakovės darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir darbo trukmės, jai buvo perduotas D. G. priklausantis žirgas Vikingas ir karieta (kinkinys). 2019 m. liepos 9 d. atsakovei vadeliojant žirgo Vikingas tempiamą kinkinį, ties adresu Smiltynės g. 11, Klaipėda, žirgas dėl greitai pro šalį pralėkusio automobilio pasibaidė ir ėmė stumti kinkinį atatupstas. Atsakovei žirgo suvaldyti nepavyko, todėl karieta trenkėsi į ties kelkraščiu stovėjusias transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Apie įvykį nedelsiant buvo informuota Kelių policija ir D. G. Įvykio aplinkybių tyrimo metu atsakovė sužinojo, kad iki įvykio ji nebuvo oficialiai įdarbinta pas D. G., nors darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2019 m. liepos 3 d. Po eismo įvykio atsakovė gavo 2019 m. birželio 1 d. žirgo Vikingas su karieta nuomos sutartį, sudarytą tarp D. G. ir J. A. , ja žirgas su karieta iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo išnuomoti J. A. i. Atsakovė taip pat gavo J. A. rašytinį patvirtinimą, kad jis nuo 2019 m. liepos 3 d. įdarbino atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad ji, kaip darbuotoja, negali būti laikoma didesnio pavojaus šaltinio savininke ar valdytoja, todėl negali būti atsakinga už kilusią žalą. Dėl transporto priemonėms padarytos žalos yra atsakingi arklio ir kinkinio savininkas D. G. ir (ar) valdytojas J. A. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė draudimo išmoką dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo sumokėjo 2019 m. liepos 23 d., dėl automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo – 2019 m. spalio 4 d. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytas vienerių metų ieškinio terminas prasidėjo 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. spalio 4 d., tačiau ieškinį ieškovė pareiškė tik 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. vasario 10 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. F. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2019 m. liepos 3 d. rašytinis patvirtinimas, juo J. A. patvirtino, jog 2019 m. liepos 3 d. priėmė į darbą atsakovę eiti vadeliotojo padėjėjo pareigas. 2019 m. birželio 1 d. tarp D. G. ir J. A. sudaryta nuomos sutartis, ja šalys susitarė, kad nuomininkas J. A. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš nuomotojo D. G. išsinuomoja arklį Vikingas ir karietą (kinkinį). Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad eismo įvykio metu (2019 m. liepos 9 d.) atsakovė kinkinį vadeliojo vykdydama jai pavestas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su J. A.
3.2. Teismas konstatavo, kad CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas, į tai, kad eismo įvykio metu J. A. buvo kinkinio valdytojas, darytina išvada, jog atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jai negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos.
3.3. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Tačiau reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, vadinasi, tik tuo atveju, jei draudikas reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šalis sietų draudimo teisiniai santykiai ir draudiko reiškiamiems reikalavimams galiotų vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas, o vykdant šias pareigas visą materialinę atsakomybę prisiima J. A., kuris taip pat buvo kinkinio valdytojas, todėl atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jai negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl J. A. materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau jis nebuvo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, t. y. teismo procese nedalyvavo.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė eismo įvykį sukėlė vykdydama darbo funkcijas. Darbo teisiniai santykiai nėra preziumuojami, todėl atsakovė šią aplinkybę privalėjo įrodyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė šią aplinkybė grindė tik savo paaiškinimais, senu darbo skelbimu ir susirašinėjimo medžiaga. Šie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė vykdė darbo funkcijas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė dėl darbo tarėsi su D. G., tačiau į darbą ją priėmė J. A. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nenustatė, tarp kokių subjektų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Teismas taip pat neištyrė, koks buvo atsakovės darbo laiko režimas, darbo tvarka ir kt., t. y. aplinkybių, leidžiančių nustatyti, ar tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Be to, pagal byloje pateiktą J. A. raštą, atsakovė buvo priimta eiti tik vadeliotojo padėjėjo pareigas, tačiau įvykio metu pati vadeliojo kinkinį. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė savo veiksmais eismo įvykio metu viršijo darbo funkcijas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė V. F. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje J. A. materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiog konstatavo, kad J. A. ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Šią aplinkybę teismas konstatavo remdamasis J. A. rašytiniu patvirtinimu, kuriuo pastarasis prisiėmė visą atsakomybę dėl pasekmių, kylančių iš jo priimtų dirbti darbuotojų veiksmų, atliktų vykdant darbo funkcijas.
5.2. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė iškėlė klausimą dėl J. A. ir D. G. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovė, turinti pareigą apibrėžti ginčo dalyką ir nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, su atsakovės pozicija nesutiko. Taigi aplinkybę, jog J. A. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą lėmė pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nustatė, jog atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas. 2019 m. liepos 3 d. atsakovė suprato, kad yra priimama į darbą pas D. G., o kaip paaiškėjo vėliau, – pas J. A. – arklio kinkinio vadeliotoja. Šalys susitarė dėl esminių darbo sąlygų, atsakovės pareigų, darbo termino, darbo užmokesčio ir tą pačią dieną atsakovei buvo perduotas vadelioti arklio su karieta kinkinys, kaip darbo priemonė. Taigi šalys susitarė dėl esminių darbo sąlygų, todėl laikytina, kad tarp jų buvo sudaryta darbo sutartis. 2019 m. liepos 9 d. įvykio metu atsakovė arklio kinkinį valdė būtent darbo teisinių santykių pagrindu, todėl ji, kaip darbuotoja, negali būti laikoma didesnio pavojaus šaltinio savininko, valdytojo civilinės atsakomybės subjektu. Šiuo atveju dėl žalos yra atsakingi arklio kinkinio savininkas D. G. ir (ar) kinkinio teisėtas valdytojas J. A.
5.4. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji dėl darbo tarėsi su D. G., tačiau minėtame darbo pokalbyje dalyvavo ir J. A. Atsakovei D. G. ir J. A. tarpusavio ryšiai nebuvo atskleisti, todėl bylos nagrinėjimo metu ji negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iš jų faktiškai priėmė ją į darbą. Atsakovė laikė, kad ją į darbą priėmė D. G., tačiau rašytinis susitarimas su juo sudarytas nebuvo, dirbti atsakovę apmokė J. A. Atsakovė pažymi, kad ji neturi pareigos įrodyti, kuris asmuo buvo jos tikrasis darbdavys. Šiuo atveju reikšminga tik ta aplinkybė, jog atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas. Be to, darbdaviui nesilaikius teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai įforminti tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius ir apie juos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iš atsakovės negali būti reikalaujama įrodyti visas su darbo teisiniais santykiais susijusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu padarytą žalą, kilusią atsakovei nesuvaldžius jos vadeliojamo arklio su kinkiniu.
10. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas, o vykdant šias pareigas visą materialinę atsakomybę prisiima J. A., kuris taip pat buvo kinkinio valdytojas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
11. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. atsakovė vadeliodama arklio tempiamą vežimą kliudė transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 atsakovė V. F. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2019 m. liepos 9 d. adresu Smiltynės g. 11, Klaipėda, vadeliodama vežimą, nepasirinko saugaus atstumo ir apgadino dvi transporto priemones, ir jai paskirta 20 Eur bauda. Ieškovės pateikto transporto priemonės draudimo liudijimo duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Ieškovė nurodo, kad eismo įvykio metu transporto priemonė „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu. Ieškovė sumokėjo 4 074,84 Eur už automobiliui „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimą ir 509,91 Eur – už automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimą, iš viso 4 584,75 Eur.
14. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. įvykio metu ji arklio kinkinį valdė darbo teisinių santykių pagrindu, todėl nėra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Šiuo atveju žalą ieškovei turi atlyginti arklio kinkinio savininkas D. G. ir (ar) kinkinio teisėtas valdytojas J. A. Iš byloje pateiktos susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 19-20 d. atsakovė tarėsi dėl darbo su D. G. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d. tarp D. G. ir J. A. sudaryta nuomos sutartis, ja D. G. įsipareigojo išnuomoti J. A. vasaros sezonui (birželio–rugpjūčio mėn.) arklį Vikingas ir karietą už 300 Eur per mėnesį. Byloje taip pat pateiktas J. A. 2019 m. liepos 3 d. rašytinis patvirtinimas, kad jis priėmė atsakovę į darbą eiti vadeliotojo padėjėjo pareigas ir apmokė, kaip vadelioti vežimą su arkliu. J. A. taip pat nurodė, kad prisiima visą materialinę atsakomybę.
15. Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016)). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
16. Aptartas darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiškia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu būdu pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota DK, kaip lex specialis (specialusis įstatymas), ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).
17. Darbdavys solidariai atsako su darbuotoju tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad darbo teisinių santykių konstatavimas, tiek nelegalaus darbo fakto nustatymas dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimą perkeltų jį samdančiam asmeniui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 34 straipsnyje (DK 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013). DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad būtent darbdavys yra atsakingas už tai, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik būdamas supažindintas su darbo sąlygomis, tvarka, ir už tai, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tai nelegaliai dirbęs asmuo ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo šio sprendžiamo atvejo kontekste turi būti vertinami vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).
19. Taigi nustačius, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdama darbo funkcijas, žalą trečiajam asmeniui – šiuo atveju ieškovei – turi atlyginti ne atsakovė, o jos darbdavys pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. kinkinį vadeliojo vykdydama jai pavestas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su J. A., todėl atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jai negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir anksčiau pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl J. A. materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdama darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su J. A. , teismas iš esmės pasisakė dėl pastarojo civilinės atsakomybės už 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu padarytą žalą.
20. Atsakovė nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ji iškėlė klausimą dėl J. A. ir D. G. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovė su atsakovės pozicija nesutiko, todėl aplinkybę, jog J. A. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, lėmė pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 266 straipsnyje nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
22. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
23. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. CPK 135 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009).
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
25. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, turi savo iniciatyva įtraukti šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis. Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas galbūt netinkamam atsakovui, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių veiksmų neatliko.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad ji negali vienareikšmiškai patvirtinti, kuris iš asmenų, t. y. J. A. ar D. G. buvo jos faktinis darbdavys, todėl spręsdamas klausimą, ar tarp atsakovės ir šių asmenų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, su kuriuo iš jų atsakovė bendravo iki ir po darbo sutarties sudarymo, kas ją apmokė dirbti, kas jai perdavė arklį su kinkiniu ir kam pasibaigus darbo dienai atsakovė arklį su kinkiniu grąžindavo, kas mokėjo atsakovei darbo užmokestį, ar nors vienas iš šių asmenų buvo teisės aktų nustatyta tvarka nubaustas už nelegalų darbą ir kt. Teismas taip pat turėtų įvertinti, kokiu pagrindu J. A. 2019 m. liepos 3 d. išdavė rašytinį patvirtinimą, ar 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pagrindu D. G. faktiškai perdavė J. A. arklį su kinkiniu.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovės darbdavio. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.