- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-540-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07895-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. F.
- Trečiasis asmuo
- J. A., D. G., E. F.
- Advokatai
- Giedrius Vitkauskis, Linas Žukauskas, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. F., D. G., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį (patikslintą) atsakovei V. F., tretiesiems asmenims J. A., D. G., E. F. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė iš atsakovės priteisti 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 26,26 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2019-07-09 atsakovė V. F., vadeliodama vežimą, kuris buvo tempiamas arkliu, kliudė dvi transporto priemones: „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindama automobilius. Įvykio metu automobiliai „VW Golf“ ir „Subaru“ buvo apdrausti transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolius ir išmokėdama draudimo išmokas ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01). Pagal remonto sąmatas ieškovė apskaičiavo, kad automobilio „VW Golf“ remonto kaina sudaro 509,91 Eur sumą, o automobilio „Subaru“ remonto kaina sudaro 4 074,84 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi ji padarė žalą, valdydama didesnio pavojaus šaltinį. Ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. F. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. vasarą, kai atsakovė buvo nepilnametė, jai buvo pasiūlyta įsidarbinti arklio tempiamos karietos vadeliotoja (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini). Atsakovė kartu su mama E. F. dėl darbo tarėsi su D. G. ir J. A. Susitarus dėl atsakovės darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir darbo trukmės, jai buvo perduotas D. G. priklausantis žirgas Vikingas ir karieta (kinkinys). 2019 m. liepos 9 d. atsakovei vadeliojant žirgo Vikingas tempiamą kinkinį, ties adresu (duomenys neskelbtini), žirgas dėl greitai pro šalį pralėkusio automobilio pasibaidė ir ėmė stumti kinkinį atatupstas. Atsakovei žirgo suvaldyti nepavyko, todėl karieta trenkėsi į ties kelkraščiu stovėjusias transporto priemones „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas apgadino. Apie įvykį nedelsiant buvo informuoti Kelių policija ir D. G. Įvykio aplinkybių tyrimo metu atsakovė sužinojo, kad iki įvykio ji nebuvo oficialiai įdarbinta pas D. G., nors darbo funkcijas pradėjo vykdyti 2019 m. liepos 3 d. Po eismo įvykio atsakovė gavo 2019 m. birželio 1 d. žirgo Vikingas su karieta nuomos sutartį, sudarytą tarp D. G. ir J. A., ja žirgas su karieta iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo išnuomoti J. A. Atsakovė taip pat gavo J. A. rašytinį patvirtinimą, kad jis nuo 2019 m. liepos 3 d. įdarbino atsakovę. Atsakovė pažymėjo, kad ji, kaip darbuotoja, negali būti laikoma didesnio pavojaus šaltinio savininke ar valdytoja, todėl negali būti atsakinga už kilusią žalą. Dėl transporto priemonėms padarytos žalos yra atsakingi arklio ir kinkinio savininkas D. G. ir (ar) valdytojas J. A. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė draudimo išmoką dėl automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo sumokėjo 2019 m. liepos 23 d., dėl automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo – 2019 m. spalio 4 d. Tai reiškia, kad įstatyme nustatytas vienerių metų ieškinio terminas prasidėjo 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. spalio 4 d., tačiau ieškinį ieškovė pareiškė tik 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. vasario 10 d.
3. Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, iš esmės rėmėsi motyvais, nurodytais ieškinyje, papildomai pažymėjo, kad jokių įrodymų dėl įdarbinimo atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
5. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl ieškinio senaties termino plačiau nepasisakė. Pažymėjo, kad atsakovė yra netinkama atsakovė, nes įvykio metu vykdė darbo funkcijas, todėl atsakingais dėl žalos, padarytos transporto priemonėms eismo įvykyje, laikytini arklio kinkinio savininkas D. G. ir / arba kinkinio valdytojas J. A. D. G. priklauso arklys ir kinkinys, be to, arklius atsakovė visada vesdavo į jo arklides, su juo tarėsi dėl įdarbinimo, jam atiduodavo uždirbtus pinigus. Be to, atsakovė rado darbo skelbimą internete, jame buvo nurodytas D. G. telefono numeris, kuriuo atsakovė su D. G. ir bendravo. Duomenų, kokiu kitu pagrindu arklys su kinkiniu buvo perduotas atsakovei, nėra. Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, taip pat ir administracinio nusižengimo byloje, kad ją siejo darbo teisiniai santykiai su D. G., birželio mėnesį buvo apmokyta vadelioti, o vėliau įdarbinta. Atsakovė nedirbo pagal verslo liudijimą, išduotą jos mamai.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. F. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra jos dukra ir buvo įdarbinta D. G. Skelbimą dukra rado internete. D. G. ją apmokė dirbti su arkliu ir vėliau įdarbino. D. G. dukrai paaiškino, kad ji nepilnametė, todėl įdarbinant turi išsiimti verslo liudijimą. Norėdama apsaugoti dukrą, ji nusipirko verslo liudijimą, bet nieko su juo nedarė, apskaitos nevedė. Dukra kartu su juo vykdavo į darbą, kasdien jam atiduodavo per dieną uždirbtus pinigus. Įvykus eismo įvykiui, D. G. atvyko pas juos į namus ir pateikė su J. A. sudarytą arklio bei karietos nuomos sutartį. Mano, kad J. A. taip pat dirbo pas D. G.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal panaudos sutartį arklį su karieta buvo perdavęs J. A., kuris pažadėjo rūpintis arkliu ir atrestauruoti karietą. J. A. arkliu su karieta vežiodavo žmones, uždirbdavo pinigus. Nurodė, kad jis atsakovės nebuvo įdarbinęs, bet matė, kad ji dirba su arkliu, tam neprieštaravo. Jis pats vairuodavo traukinuką, todėl atsakovė kartais jo prašydavo patarimų ar paaiškinimų dėl vadeliojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
8. Nustatyta, kad atsakovė V. F. 2019 m. liepos 9 d. 15 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), vadeliodama arklio tempiamą vežimą susidūrė su stovinčiomis transporto priemonėmis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas sugadino. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 atsakovė pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, t. y. nubausta už tai, kad vadeliodama vežimą nepasirinko saugaus atstumo ir sugadino dvi transporto priemones, jai paskirta 20 Eur bauda. Ieškovė buvo apdraudusi abu automobilius ir automobilio „Volkswagen Golf“ savininkui dėl įvykio išmokėjo 509,91 Eur, už automobiliui „Subaru“ padarytą žalą ieškovė išmokėjo 4 074,84 Eur, kurių atlyginimo reikalauja iš atsakovės. Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių, tačiau atsakovė argumentuoja, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes įvykis, kurio metu padaryta žala transporto priemonėms, įvyko jai vykdant darbo funkcijas, t. y. vadeliojant arklio tempiamą vežimą.
Dėl tinkamo atsakovo ir ieškinio reikalavimų
9. Pagal galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
10. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Be to, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
11. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
12. Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
13. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė, dar būdama moksleivė, ieškojo darbo vasaros atostogų metu ir internete rado darbo su karietomis (duomenys neskelbtini) skelbimą. Atsakovė 2019 m. gegužės 19–20 dienomis programa „Messenger“ susisiekė su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra D. G., domėjosi darbo sąlygomis, šis nurodė dėl darbo sąlygų kreiptis telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėta paskyra bei nurodytas telefono numeris priklauso jam. Tas pats telefono numeris buvo nurodytas ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapio grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo siūlomas darbas su karietomis. Nors 2019 m. darbo skelbimas nėra pateiktas į bylą, nes, atsakovės teigimu, po įvykio buvo greitai pašalintas, tačiau atsakovė pateikė 2016 m. analogiško darbo skelbimą, kuriuo ieškoma „komunikabilių jaunuolių darbui su karietomis (duomenys neskelbtini)“, nurodyta kreiptis tuo pačiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini).
14. Byloje taip pat yra pateikta rašytinė 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartis, kuria D. G. įsipareigojo išnuomoti J. A. vasaros sezonui (birželio–rugpjūčio mėn.) arklį Vikingą ir karietą už 300 Eur per mėnesį, o 2019 m. liepos 3 d. raštu J. A. patvirtino, kad 2019 m. liepos 3 d. priėmė V. F. į darbą vadeliotojo padėjėja, pamokė ją vadelioti vežimą su arkliu, taip pat nurodė, kad prisiima visą materialinę atsakomybę. Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Nors į bylą pateikta rašytinė nuomos sutartis, tačiau trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes. Teigė, kad su J. A. buvo sudaryta arklio bei karietos panaudos sutartis, jokio atlygio D. G. negavo, nes J. A. įsipareigojo prižiūrėti arklį bei restauruoti karietą. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o trečiojo asmens paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštarauja bylos medžiagai. Nuomos sutartis, sudaryta tarp D. G. ir J. A., atsakovei bei jos tėvams buvo pateikta tik po eismo įvykio, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta sutartis egzistavo dar iki įvykio ir apie ją buvo žinoma.
15. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus D. G. priklauso arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat ir arklys su karieta, kurią atsakovė vadeliojo. Jokių nuomos ar panaudos sutarčių registre nėra įregistruota. Pagal skelbimą būtent su trečiuoju asmeniu D. G. atsakovė tarėsi dėl darbo, skelbime nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Trečiojo asmens E. F. paaiškinimais, D. G. apmokė atsakovę vadelioti, būtent šiam asmeniui po darbo dienos vadeliojant kinkinį maršrutu (duomenys neskelbtini) muziejus ji atiduodavo per dieną gautus pinigus ir grąžindavo arklį su karieta į arklides, o D. G. mokėjo jai sutartą darbo užmokestį – tam tikrą dalį nuo per darbo dieną už keliones karieta surinktos pinigų sumos. Pats D. G. teismo posėdžio metu neneigė, kad bendravo su atsakove, patardavo, atsakydavo į klausimus, kai atsakovė kreipdavosi į jį pagalbos. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovę ir D. G. siejo darbo teisiniai santykiai.
16. Į bylą pateiktas E. F. vardu įformintas verslo liudijimas, tačiau, jos teigimu, nei ji, nei dukra jokios veiklos nevykdė. Verslo liudijimą ji nusipirko dėl nežinojimo ir paraginta D. G., kurio teigimu, jis negali kitaip įdarbinti nepilnametės. Kad vadeliojimo veiklą atsakovė vykdė E. F. išduoto verslo liudijimo pagrindu, paneigia tai, kad jokie sutartiniai santykiai D. G. ir E. F. nesiejo, t. y. nei arklys, nei karieta jai nebuvo perduoti jokios sutarties pagrindu, šių aplinkybių neįrodinėjo ir trečiasis asmuo D. G. Be kita ko, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kitą pagrindą, nei darbo santykių, kuriuo atsakovė galėjo valdyti D. G. priklausantį arklį bei karietą.
17. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013). Darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta. Būtent darbdavys yra atsakingas už tai, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik būdamas supažindintas su darbo sąlygomis, tvarka, ir už tai, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tai nelegaliai dirbęs asmuo ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo šio sprendžiamo atvejo kontekste turi būti vertinami vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).
19. Taigi nustačius, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdydama darbo funkcijas, žalą trečiajam asmeniui – šiuo atveju ieškovei – turi atlyginti ne atsakovė, o jos darbdavys pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. kinkinį vadeliojo vykdydama jai pavestas darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su D. G. (sprendimo 13–16 punktai), todėl atsakovė V. F. nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jai negali būti taikomos civilinės atsakomybės sąlygos.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1272/2001). Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovui sutinkant.
21. Teismas įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis D. G. ir J. A., kadangi nagrinėjama byla yra susijusi su jų teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis), procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat išaiškino, kad, ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad V. F. yra tinkama atsakovė ir yra atsakinga už žalą.
22. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Visuma byloje nustatytų aplinkybių paneigia ieškovės pasirinktą poziciją, pareikštas reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su atsakove, o turėjo būti reiškiamas atsakovės darbdaviui, todėl ji nelaikytina tinkama atsakove byloje ir nėra ginčo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Dėl ieškinio senaties
23. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas plačiau dėl ieškinio senaties nepasisakė. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Šiuo atveju draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir, reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Tik tuo atveju, jei draudikas reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šalis sietų draudimo teisiniai santykiai ir draudiko reiškiamiems reikalavimams galiotų vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 104 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, todėl, atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos jos turėtos 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. F.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.