- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-901-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07895-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. F.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. A., D. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. F., tretiesiems asmenims J. A. (J. A.), D. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė iš atsakovės priteisti 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 26,26 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, iš atsakovės V. F. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 26,26 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 888,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 9 d. 15 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), atsakovė V. F., vadeliodama arklio tempiamą vežimą, susidūrė su stovinčiomis transporto priemonėmis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas sugadino. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 atsakovė pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, t. y. nubausta už tai, kad vadeliodama vežimą nepasirinko saugaus atstumo ir sugadino dvi transporto priemones, jai paskirta 20 Eur bauda. Ieškovė buvo apdraudusi abu automobilius ir automobilio „Volkswagen Golf“ savininkui dėl įvykio išmokėjo 509,91 Eur, už automobiliui „Subaru“ padarytą žalą ieškovė sumokėjo 4 074,84 Eur. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi D. G. įsipareigojo išnuomoti J. A. vasaros sezonui (birželio–rugpjūčio mėn.) arklį (duomenys neskelbtini) ir karietą už 300 Eur per mėnesį, o 2019 m. liepos 3 d. raštu J. A. patvirtino, kad 2019 m. liepos 3 d. priėmė V. F. į darbą vadeliotojo padėjėja, ją pamokė vadelioti vežimą su arkliu, taip pat nurodė, kad prisiima visą materialinę atsakomybę. Atsakovės atstovas 2019 m. liepos 26 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad atsakovė buvo įdarbinta ir įvykis įvyko atliekant darbo funkcijas.
4. Teismas konstatavo, kad V. F. yra tinkama atsakovė byloje. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovė buvo įdarbinta ir įvykis įvyko jai vykdant darbo funkcijas, taip pat byloje nėra nelegalaus darbo įrodymų. Pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, kad atsakovė internete rado skelbimą dėl darbo su karietomis, 2019 m. gegužės 19–20 d. susisiekė su „D. G.“, kuris galbūt yra D. G., šis dėl darbo sąlygų nurodė kreiptis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas ir facebook.com puslapio nuotraukoje, kur buvo siūlomas darbas su karietomis. Duomenų, kad šalys susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų, byloje nėra. Teismas vertino, kad 2019 m. liepos 3 d. rašytinis J. A. patvirtinimas, jog jis 2019 m. liepos 3 d. priėmė atsakovę V. F. į darbą vadeliotojo padėjėja ir prisiėmė materialinę atsakomybę, taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovė buvo įdarbinta. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginys apie įdarbinimą atsirado tik pareiškus pretenziją dėl žalos atlyginimo, o administracinio nusižengimo bylos Nr. AN15.-1720-903/2019 nagrinėjimo ir baudos už administracinį nusižengimą skyrimo metu atsakovė nenurodė, kad nusižengimą padarė atlikdama darbo funkcijas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sužinojusi apie tai, jog nebuvo įdarbinta, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nelegalaus darbo. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad nuomos sutartis ir raštas apie tariamą įdarbinimą buvo surašyti vėliau, siekiant išvengti žalos atlyginimo, o tretieji asmenys atsiliepimų į bylą nepateikė, vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti paaiškinimus.
5. Teismas nurodė, kad reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Teismas konstatavo, kad įvykio metu atsakovė buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir jai valdant didesnio pavojaus šaltinį buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), taigi, tarp atsakovės veiksmų (didesnio pavojaus šaltinio valdymo) ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
6. Remdamasis CK 6.261 straipsniu teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 26,26 Eur (509,91 Eur (turtinė žala, padaryta transporto priemonei „Volkswagen Golf) x 0,05 (palūkanų dydis) /365 (dienų skaičius metuose) x 376 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. rugpjūčio 15 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Atsakovė V. F. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišsamiai ir formaliai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, įrodomąją reikšmę suteikė aplinkybėms, nesusijusioms ginčo dalyku, nors byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą ir buvo padarytos priešingos išvados.
10. Teigia, kad 2019 m. vasaros pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Smulkūs darbai Klaipėdoje“ rado skelbimą apie siūlomą darbą karietomis (duomenys neskelbtini), internetine bendravimo programa „Messenger“ susisiekus su skelbimą įkėlusiu socialinio tinklo paskyros naudotoju D. G. šis dėl siūlomo darbo nurodė kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini). Susisiekus nurodytu telefonu su D. G. šis paaiškino, kad jam priklauso arklidės, esančios (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tuo metu dar buvo nepilnametė ir kartu su savo mama dėl pasiūlyto darbo tarėsi su fiziniais asmenimis D. G. ir J. A. Teigia, kad sutarus dėl darbo laiko – kiekvieną dieną nuo 8.30 val. iki 19 val., darbo užmokesčio – 25 proc. nuo per darbo dieną surinktų už keliones karieta pinigų sumos, dėl darbo sutarties termino – iki vasaros (moksleivių atostogų) pabaigos ir darbo vietos ir funkcijos – perduoto kinkinio vadeliojimas maršrutu perkėla–Jūrų muziejus ir delfinariumas, jai buvo buvo perduotas D. G. priklausantis žirgas (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir karieta (kinkinys). Tą pačią dieną pradėjo dirbti prižiūrima, kaip ji tuo metu suprato, pas D. G. dirbančio J. A. Nurodo, kad darbo metu už keliones karieta surinktus pinigus kiekvienos darbo dienos pabaigoje ji atiduodavo D. G., arklį ir kinkinį grąžindavo į arklides, esančias (duomenys neskelbtini). Su ja buvo atsiskaitoma savaitės pabaigoje, sutartą darbo užmokestį jai mokėdavo D. G. 2019 m. liepos 9 d. vadeliojant arklio tempiamą kinkinį ties (duomenys neskelbtini), arklys pasibaidė greitai pro šalį pralėkusio automobilio ir ėmė stumti kinkinį atatupstas, ji nepajėgė suvaldyti arklio ir kinkinys trenkėsi į stovinčius automobilius ir juos sugadino. Apie įvykį nedelsdama informavo policiją ir D. G. Tik aiškinantis įvykio aplinkybes sužinojo, kad iki pat įvykio dienos nebuvo oficialiai įdarbinta. Po eismo įvykio iš trečiųjų asmenų gavo jų 2019 m. birželio 1 d. sudarytos nuomos sutarties dėl žirgo (duomenys neskelbtini) su karieta nuomos kopiją ir J. A. ranka rašytą patvirtinimą, kad tai jis, o ne D. G. nuo 2019 m. liepos 3 d. priėmė ją į darbą. Po įvykio daugiau nebedirbo, tą pačią dieną D. G. su ja visiškai atsiskaitė. Nurodo, kad ieškovė dėl patirtų draudimo išmokų išlaidų kompensavimo į ją kreipėsi 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. spalio 31 d., ji pranešė ieškovei, kad įvykio metu ją ir trečiuosius asmenis siejo faktiniai darbo santykiai, kurių darbdaviai neįformino teisės aktų nustatyta tvarka, pateikė ieškovei minėtos nuomos sutarties ir J. A. 2019 m. liepos 3 d. rašytinio paaiškinimo kopijas, tačiau ieškovė pareiškė ieškinį reikalaudama žalos atlyginimo iš jos.
11. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens J. A. teisių ir pareigų, kadangi konstatavo, jog 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį atsakovė sukėlė vykdama darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su šiuo asmeniu, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl jo civilinės atsakomybės už 2019 m. liepos 9 d. įvykio metu padarytą žalą. Pažymi, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji prašė prašė įtraukti D. G. ir J. A. į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovė prieštaravo.
12. Argumentuoja, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymi, kad faktinių aplinkybių įrodinėjimas civiliniame procese yra leidžiamas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Argumentuoja, kad esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog vadeliojo trečiajam asmeniui D. G. priklausantį arklio kinkinį, teismas turėjo turėjo aiškintis, kokiu teisiniu pagrindu ji tai darė. Nurodo, kad po įvykio skelbimo apie darbą „Facebooko“ grupėje „Smulkūs darbai Klaipėdoje“ nebeliko, tačiau jai pavyko surasti ankstesnius (2016 m.) analogiškus skelbimus, pagal kuriuos buvo ieškoma darbuotojų arklio kinkinių vadeliojimui (duomenys neskelbtini). Be to, pateikė 2019 m. susirašinėjimą su skelbimą apie pasiūlytą darbą įkėlusiu „Facebooko“ vartotoju D. G., kuris nurodė dėl darbo (su arkliais) skambinti telefonu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu telefono numeriu, kuris kaip kontaktinis nurodytas analogiškame 2016 m. skelbime. Esant netiesioginiams įrodymams, kad D. G. reguliariai skelbia apie ieškomus darbuotojus dirbti su karietomis (duomenys neskelbtini) už procentinį uždarbį, esant įrodymams, kad ji tarėsi su D. G. būtent dėl darbo su karietomis, o ne arklio kinkinio nuomos, panaudos ar valdymo kitais su darbo teisiniais santykiais nesusijusiais pagrindais, teismas šiuos netiesioginius įrodymus turėjo vertinti neginčijamos faktinės aplinkybės, kad 2019 m. liepos 9 d. ji vadeliojo trečiajam asmeniui D. G. priklausantį arklio kinkinį, kontekste ir šios aplinkybės bei netiesioginių įrodymų kontekste turėjo spręsti dėl labiau tikėtino arklio kinkinio valdymo pagrindo. Akivaizdu, kad kiekvieną įrodymą, skelbimą apie siūlomą darbą, susirašinėjimą dėl darbo vertindamas atskirai pirmosios instancijos teismas negalėjo įžvelgti buvusio jos ir D. G. susitarimo dėl esminių darbo sąlygų. Sutinka, kad, darbdaviui tinkamai neįforminus darbo santykių, konkrečių darbo sąlygų įrodymas tampa negalimas, tačiau neigiamos pasekmės dėl to turi kilti ne jai, o darbdaviui.
13. Argumentuoja, jog darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatymas neįtvirtina. Būtent darbdavys yra atsakingas už tai, kad darbuotojas pradėtų dirbti tik būdamas supažindintas su darbo sąlygomis, tvarka, už tai, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl nelegaliai dirbęs asmuo ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo turi būti vertinami vienodai.
14. Pažymi, jog aplinkybė, kad administracinio nusižengimo proceso metu nenurodė fakto, jog yra dirbanti, nepaneigia fakto, kad ji iš tiesų dirbo. Teigia, jog nustačius, kad eismo įvykio metu ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ji buvo nepilnametė, jai net nebuvo užduotas klausimas apie darbą. Be to, protokolo surašymo metu jos nebesiejo darbo teisiniai santykiai, nes po įvykio jos mama nebeleido jų tęsti. Pažymi, kad apie buvusius darbo teisinius santykius ieškovę informavo ne civilinės bylos nagrinėjimo metu, o iš karto, kai tik tapo žinomas asmuo, turintis reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.
15. Pažymi, kad visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad J. A. jai po įvykio perduotų dokumentų (nuomos sutarties ir 2019 m. liepos 3 d. patvirtinimo) tikslas buvo suklaidinti ją ir, tikėtina, kitus asmenis dėl tikrojo darbdavio, nes žalos atlyginimo išreikalavimas iš turtą turinčio ir veiklą vykdančio subjekto D. G. būtų realus, o iš J. A. galbūt apsunkintas. Trečiųjų asmenų pasyvi pozicija procese netiesiogiai patvirtina, kad jie siekė galimos civilinės atsakomybės išvengimo. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų elgesį proceso metu vertino kaip paneigiantį jos atsikirtimų į ieškinio reikalavimus pagrindą.
16. Mano, kad jai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nelegalaus darbo nebuvo jokios prasmės. Be to, jokių pretenzijų D. G. neturi, visas sutartas darbo užmokestis jai buvo sumokėtas ir, būdama nepilnametė, nesuvokdama galimų neigiamų darbo teisinių santykių neformalizavimo pasekmių, į jokias institucijas nesikreipė.
Atsiliepimas
17. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, aiškino ir vertino byloje surinktus įrodymus ir, atlikęs sisteminį įrodymų vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o atsakovė gynėsi nuo ieškinio tik subjektyvia gynybine pozicija ir nepateikė pakankamai atitinkamus argumentus patvirtinančių įrodymų. CPK 178 straipsnis numato šalies pareigą pateikti jos argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl atsakovė, teigdama, kad eismo įvykį sukėlė vykdydama darbo funkcijas, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Darbo teisiniai santykiai nėra preziumuojami, bet byloje buvo pateikti tik atsakovės paaiškinimai ir senas skelbimas apie asmenų paiešką darbui ir atsakovės susirašinėjimas, kurie neleidžia daryti neginčijamos ir objektyvios išvados, kad atsakovė vykdė darbo funkcijas. Vien aplinkybė, kad buvo skelbiami tam tikri skelbimai, į kuriuos atsakovė atsiliepė, neleidžia daryti išvados, kad susitarimas dėl darbo teisinių santykių buvo pasiektas.
19. Atsakovė teikia subjektyviu vertinimu pagrįstus argumentus dėl trečiųjų asmenų elgesio, tačiau, žinodama, kad nė vienas iš jų nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pripažinti jų dalyvavimo būtinu. Aplinkybės dėl užmokesčio gavimo, vykdytos veiklos yra grindžiamos tik atsakovės subjektyviu vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė administracinio nusižengimo byloje neatskleidė darbo teisinių santykių dėl nepatyrimo, patirties trūkumo, jauno amžiaus, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi išsiaiškinti savo turimas teises, pasikonsultuoti su advokatais, todėl jos argumentai šios bylos kontekste vertinami tik kaip gynybinė pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Nustatyta, kad atsakovė V. F. 2019 m. liepos 9 d. 15 val.18 min. (duomenys neskelbtini), vadeliodama arklio tempiamą vežimą susidūrė su stovinčiomis transporto priemonėmis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas sugadino. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 atsakovė pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, t. y. nubausta už tai, kad vadeliodama vežimą nepasirinko saugaus atstumo ir sugadino dvi transporto priemones, jai paskirta 20 Eur bauda. Ieškovė buvo apdraudusi abu automobilius ir automobilio „Volkswagen Golf“ savininkui dėl įvykio išmokėjo 509,91 Eur, už automobiliui „Subaru“ padarytą žalą ieškovė išmokėjo 4 074,84 Eur, kurių atlyginimo reikalauja iš atsakovės. Byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių, tačiau atsakovė argumentuoja, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes įvykis, kurio metu padaryta žala transporto priemonėms, įvyko jai vykdant darbo funkcijas, t. y. dirbant vadeliotojo padėjėja.
24. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys buvo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė eismo įvykio metu vadeliojo kinkinį vykdydama iš darbo teisinių santykių kylančias pareigas, kinkinio valdytojas įvykio metu 2019 m. liepos 9 d. buvo atsakovės darbdavys J. A., jis 2019 m. liepos 3 d. raštu patvirtino, kad prisiima visą materialinę atsakomybę atsakovei V. F. vydant darbo funkcijas (vadeliotojo padėjėja), todėl teismas konstatavo, kad atsakovei šioje byloje negali būti taikomos ieškovės nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
25. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – J. A. – materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nustačius, kad atsakovė 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykį sukėlė vykdama darbo funkcijas, žalą trečiajam asmeniui – šiuo atveju ieškovei – turi atlyginti ne atsakovė, o jos darbdavys pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovės darbdavys ir kinkinio valdytojas buvo J. A., skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl J. A. materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl jo civilinės atsakomybės už 2019 m. liepos 9 d. eismo įvykio metu padarytą žalą, nors šis asmuo nebuvo bylos proceso dalyvis. Grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei negalint vienareikšmiškai patvirtinti, kuris iš asmenų, t. y. J. A. ar D. G., buvo jos faktinis darbdavys, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar tarp atsakovės ir šių asmenų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, turėtų atsižvelgti į tai, su kuriuo iš jų atsakovė bendravo iki ir po darbo sutarties sudarymo, kas ją pamokė dirbti, kas jai perdavė arklį su kinkiniu ir kam pasibaigus darbo dienai atsakovė arklį su kinkiniu grąžindavo, kas mokėjo atsakovei darbo užmokestį, ar nors vienas iš šių asmenų buvo teisės aktų nustatyta tvarka nubaustas už nelegalų darbą ir pan., taip pat įvertinti, kokiu pagrindu J. A. surašė 2019 m. liepos 3 d. patvirtinimą, ar 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pagrindu D. G. faktiškai perdavė J. A. arklį su kinkiniu.
26. Nagrinėdamas bylą iš naujo Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pasiūlė ieškovei iki 2021 m. lapkričio 15 d. patikslinti šalis (atsakovą), tačiau ieškovė 2022 m. sausio 18 d. raštu nurodė, jog atsižvelgdama į byloje esančius prieštaravimus, t. y. aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn buvo patraukta atsakovė ir ji baudą sumokėjo, kad atsakovė nurodo kelis arklio kinkinio savininkus, kurie nėra išdėstę savo pozicijos byloje, ji neturi objektyvios galimybės tinkamai pasinaudoti teise dėl atsakovo pakeitimo, kol šie prieštaravimai nėra pašalinti.
27. Išnagrinėjęs bylą Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 584,75 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė buvo įdarbinta ir įvykis įvyko jai vykdant darbo funkcijas, taip pat byloje nėra nelegalaus darbo įrodymų, tretieji asmenys D. G. ir J. A. buvo pasyvūs proceso metu, atsiliepimų neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas konstatavo, kad įvykio metu atsakovė buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir jai valdant didesnio pavojaus šaltinį buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), taigi, tarp atsakovės veiksmų (didesnio pavojaus šaltinio valdymo) ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginys apie įdarbinimą atsirado tik pareiškus pretenziją dėl žalos atlyginimo, o administracinės bylos Nr. AN15.-1720-903/2019 nagrinėjimo ir baudos už administracinį nusižengimą skyrimo metu atsakovė nenurodė, kad nusižengimą padarė atlikdama darbo funkcijas, priešingai, kaltę pripažino ir baudą sumokėjo.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nesiaiškino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, taip pat nepridėjo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN15.-1720-903/2019, nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus – nepareikalavo iš ieškovės atlikto draudžiamojo įvykio tyrimo ir žalos administravimo bylos medžiagos, nesiaiškino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nesiaiškino, kam nuosavybės teise priklauso arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), ir arklys (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir karieta (vežimas), todėl nenustatė bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos ir neatskleidė bylos esmės.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog atsakovė buvo įdarbinta ir įvykis įvyko jai vykdant darbo funkcijas, taip pat byloje nėra nelegalaus darbo įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog civilinėje byloje nėra reikalaujama nustatyti objektyvią tiesą ir teismo įsitikinimas tam tikrų faktų egzistavimu neturi būti pernelyg aukštai iškeltas. Teismas gali įsitikinti tam tikrų faktų egzistavimu ir remdamasis neteisioginiais įrodymais, kurie leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė, dar būdama moksleivė, ieškojo darbo vasaros atostogų metu ir internete rado darbo su karietomis (duomenys neskelbtini) skelbimą. Atsakovė 2019 m. gegužės 19–20 dienomis programa „Messenger“ susisiekė su asmeniu, pasivadinusiu „D. G.“, kuris, greičiausiai yra D. G., domėjosi darbo sąlygomis, šis nurodė dėl darbo sąlygų kreiptis telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tas pats telefono numeris buvo nurodytas ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapio grupėje „Smulkūs darbai Klaipėdoje“, kur buvo siūlomas darbas su karietomis. Pažymėtina, jog nors 2019 m. darbo skelbimas nėra pateiktas, nes, atsakovės teigimu, po įvykio buvo greitai pašalintas, tačiau atsakovė pateikė 2016 m. analogiško darbo skelbimą, kuriuo ieškoma „komunikabilių jaunuolių darbui su karietomis (duomenys neskelbtini)“, nurodyta kreiptis tuo pačiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra pateikta rašytinė 2019 m. birželio 1 d. nuomos sutartis, kuria D. G. įsipareigojo išnuomoti J. A. vasaros sezonui (birželio–rugpjūčio mėn.) arklį (duomenys neskelbtini) ir karietą už 300 Eur per mėnesį, o 2019 m. liepos 3 d. raštu J. A. patvirtino, kad 2019 m. liepos 3 d. priėmė V. F. į darbą vadeliotojo padėjėja, pamokė ją vadelioti vežimą su arkliu, taip pat nurodė, kad prisiima visą materialinę atsakomybę. Atsakovės teigimu, nors 2019 m. liepos 3 d. raštu J. A. patvirtino ją priėmęs į darbą, jos manymu, tikrasis darbdavys buvo D. G., kuriam priklauso arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), ir arklys su karieta, kurią ji vadeliojo. Būtent šiam asmeniui po darbo dienos vadeliojant kinkinį maršrutu perkėla–Jūrų muziejus ir delfinariumas ji atiduodavo per dieną gautus pinigus ir grąžindavo arklį su karieta į arklides, esančias minėtu adresu, o D. G. mokėjo jai sutartą darbo užmokestį – 25 proc. nuo per darbo dieną surinktų už keliones karieta pinigų sumos.
30. Kaip minėta, viena iš reikšmingų aplinkybių, kurią turėjo aiškintis pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėjęs civilinę bylą, yra 2019 m. liepos 3 d. J. A. rašto surašymo aplinkybės. Nors šis asmuo nepateikė atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir nedavė paaiškinimų, t. y. procese buvo pasyvus, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis, kaip asmuo, pamokęs atsakovę vadelioti, ir kaip asmuo, su kuriuo susitarusi atsakovė vadeliojo įvykio metu, yra nurodytas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019, kuriuo V. F. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio metu padarytos žalos atlyginimo ieškinį pareiškė ieškovė. Taigi, nutarime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovę ir J. A. siejo teisiniai santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė priešingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nagrinėjama civilinė byla ir nurodyta administracinio nusižengimo byla yra susijusios, administracinio nusižengimo byloje gali būti nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingų duomenų ir įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos nepareikalavo ir prie civilinės bylos nepridėjo, nurodė priešingas aplinkybes nei nutarime.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija išklausė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1720-903/2019 garso įrašą ir iš jo paaiškėjo, kad V. F. arklį įvykio metu 2019 m. liepos 9 d. vadeliojo vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, išduotą jos motinai E. F. Verslo liudijimas 2019 m. liepos 24 d. posėdžio metu buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ir pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos. Pažymėtina, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą paaiškinimus davė ir atsakovės, tuo metu dar nepilnametės, tėvas M. F. (M. F.), jis paaiškino, jog kai dukra pareiškė norą vasarą dirbti, jis pareikalavo, kad būtų sudaryta darbo sutartis, tačiau žmona (E. F.) su dukra (V. F.) įformino verslo liudijimą žmonos vardu, kadangi dukra dar buvo nepilnametė, tačiau ji įrašyta verslo liudijime kaip šeimos narys, galintis vykdyti veiklą. Tuomet M. F. teigė pareikalavęs susipažinti su asmeniu, kuris priims dukrą į darbą, tai buvo J. A., kuris, kad tėvui būtų ramiau, būtent ir parašė 2019 m. liepos 3 d. raštą, kuriuo patvirtino, kad priima jo dukterį į darbą ir atsako materialiai, tačiau negali priimti jo dukters dirbti pagal darbo sutartį, nes neturi juridinio asmens, kuris galėtų ją įdarbinti. Pažymėtina, kad pati V. F. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė dirbusi ne kasdien, o pagal poreikį, kai jos paprašydavo dirbti, o šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėja kitokias aplinkybes, teigia, kad buvo sutarusi dėl darbo kiekvieną dieną nuo 8.30 val. iki 19 val. Taip pat, atsakovės teigimu, tarp jos ir, jos manymu, tikrojo darbdavio D. G. susiklostė darbo teisiniai santykiai, tačiau ofcialiai nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, apie tai ji sužinojo tik įvykus įvykiui, nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė žinojusi, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta ir ji dirbusi pagal verslo liudijimą. Taip pat, atsakovės atstovo teigimu, J. A. 2019 m. liepos 3 d. raštas galėjo būti surašytas siekiant suklaidinti ieškovę ir teismą, kad būtų išvengta tikrojo darbdavio D. G. atsakomybės už įvykį ir apsunkintas atsakingo asmens nustatymas.
32. Taigi, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu V. F. ir jos tėvai davė paaiškinimus apie šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, visų pirma, apie teisinį pagrindą vadelioti arklį su karieta įvykio metu, apie J. A. 2019 m. liepos 3 d. rašto atsiradimo aplinkybes, ir jų paaiškinimai skiriasi nuo šioje civilinėje byloje atsakovės įrodinėjamų bei pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina pašalinti nurodytus prieštaravimus, o tai galima padaryti tik pridėjus administracinio nusižengimo bylą ir analizuojant bei vertinant joje esančius įrodymus.
33. Be to, paaiškėjus naujai esminei aplinkybei, galinčiai turėti įtakos bylos baigčiai, o būtent tam, kad E. F. buvo išduotas verslo liudijimas, svarstytinas klausimas ir apie jos įtraukimą į bylą, taip pat teismas turėtų pasiūlyti ieškovei tikslinti atsakovą, galbūt svarstyti apie atsakovų daugetą byloje ar solidariąją jų atsakomybę, nustatyti, kiek kurio atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kas buvo tikrasis kinkinio valdytojas įvykio metu ir pan., aiškintis, ar nesusiklostė faktiniai darbo santykiai ir ar verslo liudijimu nebuvo siekiama juos pridengti.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei nepakanka tik pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo remiantis tuo pagrindu, kad ji išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovė privalo įrodinėti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai), nes nenustačius nors vienos iš jų civilinė atsakomybė kilti negali. Pirmosios instancijos teismas civilinės atsakomybės sąlygų ginčijamame sprendime iš esmės neanalizavo. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovės atstovas 2022 m. birželio 2 d. teismo posėdyje argumentavo ir pačios ieškovės dideliu nerūpestingumu išmokant draudimo išmoką, kadangi automobiliai, kuriems padaryta žala, stovėjo neleistinoje vietoje, pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų taip pat nepasisakė ir nesiaiškino, ar ieškovė tyrė draudžiamąjį įvykį, kaip administravo žalos bylą ir pan. aplinkybių.
35. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; kt.).
36. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą išnagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, dėl kurių bylą nagrinėti iš naujo grąžino apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, vėl sprendžiamas atsakovo keitimo ar kitų atsakovų įtraukimo klausimas. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.