- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-565-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09082-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Laurynas Pakštaitis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2020 m. kovo 2 d. apie 15.44 val., (duomenys neskelbtini) prie 21 namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 4 valandą ryto atsikėlė ir išvažiavo į Kauną. Du mėnesius po mamos mirties blogai miegodavo, sapnuodavo, jautėsi sunkiai. Nors yra negeriantis, sportuojantis, nusistatęs prieš vaistus, nutarė išgerti 100 g. Nusipirko 0,5 l. alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“, išgėrė 50 g. bet nerimas nepraėjo. Paskambino žmonai Sigitai, pasakė, kad 12 val. važiuos namo. Niekada nėra gėręs prie vaikų, todėl sustojo šalikėlėje ir per 15 minučių išgėrė butelį. Tada įvažiavo į tvorą ir nieko nebeatsimena, tačiau su kaltinimu sutinka ir pripažįsta savo kaltę. Jį nuvežė į policiją, kas iškvietė policiją nežino. Kai paleido atsiprašė kaimynų, kiek kam reikėjo atlygino žalą, jokių skolų neturi. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo įmonei. Jis vienas yra įmonės akcininkas ir vadovas. Automobilį pardavė, nes jam jo nebereikia, žino, kad nebegalės vairuoti. Prasidėjo karantinas, bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų, o pardavęs automobilį padengė lizingą už jį. Ekspertas įvertino automobilio vertę. Jo įmonė – odontologo kabinetas, dėl karantino buvo uždaryta nuo kovo 16 d., atsidaryti leido gegužės 18 d. Tą laiką buvo prastova. Pardavus automobilį sumokėjo visus mokesčius. Automobilį truputį paremontavo, vienas asmuo iš Latvijos paskambino ir pasiūlė nupirkti, pasitarė su žmona ir sutiko už 12 tūkstančių eurų parduoti. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą. Jis su žmona sutaria labai gerai, gražiai, jie kaip vienas kumštis. Santuokoje yra beveik 13 metų, o pažįstami 15 metų. Niekada nebuvo susipykę. Sprendimus dėl namų ūkio priima bendrai. Jis nėra šeimos galva, nes viską daro kartu su žmona. Su sutuoktine bendravo apie šį įvykį, ji jo nesmerkė, šnekėjo, kad viską kartu išgyvens. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą, niekada nebuvo bausta už KET pažeidimus. Alkoholis jo gyvenime neužima jokios vietos. Prižada daugiau gyvenime nebegerti ir niekas daugiau jo nepamatys išgėrusio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Šalies argumentai
S. S. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nori būti laiduotoja, kad vyras daugiau nedarytų jokių nusižengimų. Mano ir supranta, kad tai yra didelė jos atsakomybė palaikyti vyrą visur, visada, numatyti į priekį, kad tokių dalykų nebūtų ateityje, kaip nagrinėjamas įvykis, kuris buvo netikėtas. Jie su vyru visada kartu. Sausio 8 d. vyras neteko manos, sausio 13 d. ji neteko savo tėčio. Buvo labai sunkus metas. Jie vienas kitą palaikė po skaudžių netekčių. Gal per tuos įvykius jie vienas kitą apleido, tačiau dabar stengiasi darbus iki savaitgalio atlikti, kad pailsėti, pabūti kartu. Per karantiną susidėliojo darbus, kad savaitgaliai laisvi būtų. Tarpusavyje daug kalbasi, bet įvykio nei vienas iš jų nepateisina. Vyras visada grįžta į namus, vienintelį kartą nebuvo kartu, kai jis po įvykio buvo areštinėje, o ji dėl šoko atsidūrė ligoninėje. Tada jį pirmą kartą matė girtą. Tada vyras jai paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Iš jo kalbos nesuprato, nes niekada nėra girdėjusi jo išgėrusio balso. Už kokių 100 m. pamatė sudaužytą automobilį ir jai buvo šokas. Vyras kasdien gailisi, klausia, ar ji jį myli. Ji sako, kad jį visada palaikys, turi vaikus, kurie viską mato, todėl toliau turi eiti kartu. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Ji vairuoja nuo 17 metų, per tą laiką nėra buvusi bausta. Niekada nebuvo netekusi vairuotojo pažymėjimo. Labai senai buvo bausta tik už nedidelį greičio viršijimą. Baudos sumokėtos. Alkoholio nevartoja nuo mokyklos. Prašo laidavimo be užstato, nes jų finansinė padėtis sunki, dirba vienoje įmonėje, per karantiną buvo prastova, turi vaikais pasirūpinti ir įmonę atstatyti.
Liudytoja D. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena kartu su savo vyru V. P. ir dviem savo vaikais, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 2 d. ji buvo namuose ir antrajame kotedžo aukšte tvarkėsi kambarį, valė langus. Apie 15:25 val., ji, žiūrėdama pro langą pastebėjo, kaip juodos spalvos automobilis BMW, universalas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas nemažu greičiu, nurodyto automobilio priekine puse atsitrenkė į tvorą, esančią šalia jų kotedžo. Ji tuo pačiu metu, norėdama padaryti vaizdo įrašą, ir tokiu būdu užfiksuoti įvykį, nusileido į namo pirmą aukštą ir išbėgo į lauką, tačiau nubėgusi į apačią pastebėjo, kad nurodyto automobilio toje vietoje jau nebuvo. Ji apžiūrėjusi apgadintą tvorą, ir apžiūros metu pastebėjusi nurodyto automobilio pamestus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir telefonu paaiškino esamą situaciją. Ji paėmė nurodytą valstybinį numerį ir atsinešė jį namo. Taip pat girdėjo, kaip nurodytas automobilis nuvažiavo gatve, didėjančio skaičiaus tvarka. Tuo pačiu metu ji palikusi valstybinį numerį namuose, nuėjo ieškoti iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio. Automobilį aptiko adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu pradėjo telefonu filmuoti visas aplinkybes. Ji, kartu su kitu kaimynu priėjo prie nurodyto automobilio, ir pamačiusi, kad jo viduje, vairuotojo vietoje sėdi vyras, apie 50 m. amžiaus, trumpai kirptų tamsių plaukų, dėvintis akinius, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs tamsia striuke, kuris miegojo automobilio viduje, su užvestu varikliu. Bandant pažadinti vairuotoją beldžiant į automobilio vairuotojo pusės langą, nurodytas asmuo niekaip į juos nereagavo. Vaizdo įrašą, užfiksavusį šias aplinkybes, sutiko savanoriškai pateikti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Suprato, kad šis asmuo yra neblaivus. Netrukus, atvyko BMW vairuotojo žmona, kuri paklausė kas įvyko. Liudytoja jai paaiškino situaciją, po ko pastaroji nubėgo namo pasiimti jos vyro automobilio BMW antrus raktus, kuriais ir buvo atidarytas automobilis. Po to, atvyko Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pažadino vyrą ir apžiūrėjo jį, bei Policijos pareigūnai, kurie jos akivaizdoje nustatė BMW vairuotojo asmens girtumą, po ko jį sulaikė (b. l. 49).
Liudytojas D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. kovo 2 d. dirbdamas kartu su Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiąja patrule L. Š., apie 15.45 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į tvorą ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėja D. P., kuri paaiškino, kad būdama namuose, nurodytu adresu, pro langą pamatė, kaip automobilis BMW įvažiavo į sklypo tvorą ir nesustodamas nuvažiavo toliau, (duomenys neskelbtini). Pastaroji paaiškino, kad matė už vairo sėdintį vyriškį, kuris buvo visiškai neblaivus. Minėtą eismo įvykį ji nufilmavo asmeniniu mobiliuoju telefonu. Pavažiavus toliau, automobilį BMW rado sustojusį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo apgadinęs ir į 25 namo teritoriją įvažiuoti pakeliamą šlagbaumą, kurio gyventojai pretenzijų neturi. Už automobilio BMW vairo sėdėjo vyriškis, visiškai nesiorientuojantis aplinkoje, nereaguojantis į jokius patrulių žodžius. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo apsišlapinęs. Prabudęs vyriškis prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę. Paaiškėjo, kad tai buvo R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviesta medicininė pagalba GMP 5608, kurie vietoje patikrino vyro sveikatą, ir jokių sužalojimų nenustatė. Vyriškis jokiais skausmais nesiskundė. Alkotesterio pagalba Alcotest 6810 Nr. ARYK 0104, sertifikato Nr. 1171712, buvo patikrintas jo blaivumas. 16.18 val., pirmą kartą patikrinus R. S., jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2.01 promilių etilo alkoholio kiekio koncentracija, patikrinus 16.28 val., jam buvo nustatytas 2,04 promilių etilo alkoholio kiekio koncentracija. R. S. buvo pristatytas į VPK OVS. Jo vairuojamas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę, Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 57).
Iš 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės L. Š. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2020 m. kovo 2 d. dirbant su vyriaus. patruliu D. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjos tvorą įvažiavo ir pasišalino BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pranešėja D. P., paaiškino, kad būdama namuose, nurodytu adresu, pro langą pamatė, kaip automobilis BMW įvažiuoja į namui priklausančią tvorą ir nesustodamas nuvažiuoja toliau, (duomenys neskelbtini). Pranešėja turi savo mobiliuoju telefonu nufilmavusi eismo įvykį, taip pat matė, kad už vairo sėdėjęs vyriškis buvo visiškai neblaivus. Jiems atvykus, nurodytą BMW rado sustojusį prie (duomenys neskelbtini) namo, kuris buvo apgadinęs į 25 namo teritoriją įvažiuoti pastatytą pakeliamą šlagbaumą, dėl kurio gyventojai pretenzijų neturėjo. Prie BMW vairo rado vyriškį visiškai nesiorientuojantį aplinkoje, nereaguojantį į jokius jų žodžius, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo apsišlapinęs. Prabudęs vyras prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę. Medikai GMP 5608 patikrino vietoje vyro sveikatą, jokių sužalojimų nenustatyta, vyras jokiais skausmais nesiskundė. Alkotesterio pagalba Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104, sertifikato Nr. 1171712, buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Antru pūtimu nustatyta 2,04 promilės. Atvykęs ekipažas 1733 asmenį pristatė į PK. Automobilis BMW nuvežtas į saugojimo aikštelę, Vilniuje, Minsko pl. 21. Dėl apgadintos tvoros 21 namo gyventojai parašė paaiškinimą. Eismo įvykis įformintas, ROIK-07-20-9521929, protokolo ROIK-20111508394 (b. l. 9).
Iš 2020 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 20200302_204851_354669307156161-2.mp4, kurio trukmė 0:36 sek. Vaizdo įraše matoma, kad filmuojantis asmuo yra gatvėje. Vaizde matoma asfaltuoto kelio dalis, kurioje galine dalimi stovi lengvasis, tamsios spalvos automobilis. Toliau už automobilio matomas gyvenamasis namas, aptvertas tvora. Vaizde pasirodo link minėto automobilio einantis vyriškis. Filmuojantis asmuo taip pat eina prie minėto automobilio. Vaizde užfiksuota, kad yra nulaužta automobilio galinio bamperio, kairės pusės apatinė dalis, kuri yra atsirėmusi ant asfaltuoto kelio dalies. Vaizde įžiūrimas automobilio galinėje dalyje esantis gamyklinis automobilio ženklas BMW bei valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra penkių durų. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių, iš išorės matomi pažeidimai, galimai nubrozdinimai. Filmuojantis asmuo prieina prie automobilio BMW priekinių kairės pusės durelių stiklo, kur užfiksuotas automobilio vairuotojo vietoje sėdintis vyriškis su akiniais. Jo galva nulenkta į priekį. Vaizde prieš tai minimas vyriškis prieina prie automobilio vairuotojo durelių. Vaizdo fone girdisi moters balsas: „Ištrauk gal rakčiukus“. Vyriškis tuo metu bando atidaryti automobilio dureles, bet jam nepavykus pradeda kaire ranka belstis į durelių stiklą. Automobilio vairuotojas į visą tai nereaguoja. Filmuojantis asmuo prieina prie automobilio BMW priekinės dalies. Filmuojant užfiksuota, kad ant automobilio priekinės dalies nėra valstybinio numerio, variklio dangtis ne pilnai uždarytas. Ankščiau minimas vyriškis kelis kartus ranka pabeldžia į automobilio vairuotojo durelių stiklą, pasilenkia prie stiklo, bet prie automobilio vairo sėdintis vyras į tai nereaguoja (b. l. 54).
Iš 2020 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. S. nustatyti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą negali, R. S. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARYK-0101, patikros Nr. 1171712 ir 16.18 val. nustatytas 2,01 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 16.28 val. nustatytas 2.04 promilių girtumas (b. l. 59).
Iš 2020 m. kovo 2 d. 16.18 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0101, patikros Nr. 1171712 duomenų matyti, kad R. S. nustatytas 2,01 promilių girtumas (b. l. 61).
Iš 2020 m. kovo 2 d. 16.28 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0101, patikros Nr. 1171712 duomenų matyti, kad R. S. nustatytas 2,04 promilių girtumas (b. l. 61).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio BMW 530 D xDrive, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB Luminor lizingas, valdytojas UAB (duomenys neskelbtini). (b. l. 11).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio BMW 530d xDrive Touring, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2016, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 24 446 eurai, su PVM 29 580 eurai (b. l. 13)
Iš 2020 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas automobilis BMW 530D xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis gatvėje, kuriame prie vairo su nulenkta galva sėdi R. S. (b. l. 54 ).
Iš 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. M. (M.) tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. kovo 2 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio Vyriausios patrulės L. Š. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020-03-02, apie 15 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 3–5).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo įraše, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės S. S. laidavimą. R. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (b. l. 86), dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika padarytą turtinę žalą savanoriškai atlygino, pretenzijų dėl to niekas nereiškė. Akcentuotina, kad tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė, tvirtino, kad R. S. yra sveiką gyvenseną toleruojantis, alkoholio nevartojantis asmuo, sutuoktinė kaltinime nurodytą dieną pirmą kartą gyvenime matė jį girtą. Abu paaiškino, kad vienkartinį jo neblaivumą įtakojo didelis stresas ir išgyvenimai dėl artimo asmens – motinos, netekties. Kartu pažymėtina, kad toje pačioje gyvenvietėje gyvenantis kaimynas išskirtinai teigiamai atsiliepė apie R. S., apibūdino jį kaip pavyzdingą ir gerbiamą kaimyną, pabrėždamas, kad R. S. išsiskyrė savo nevartojimu alkoholinių gėrimų (b. l. 166). Taip pat kaltinamasis savanoriškai lankė ir baigė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 121), kas rodo jog dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. S. už KET pažeidimus baustas tris vieną kartą, paskutinis nusižengimas padarytas 2017 m. rugsėjo 4 d., paskirta bauda sumokėta (b. l. 87), kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis turi savo individualią įmonę (b. l. 119, yra jos vadovas ir akcininkas (b. l. 120). R. S. turi šeimą, du mažamečius vaikus (b. l. 168, 169,171). Neigiamai R. S. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai R. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip R. S. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. S. pasitikėjimą.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. S. yra tinkama būti laiduotoja. S. S. tteisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sutuoktinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl to jis gailisi kiekvieną dieną, labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. S. S. praeityje neteista (b. l. 165), kaip pati paaiškino administracine tvarka bausta tik vieną kartą labai senai, vairuotojo pažymėjimą turinti nuo 17 metų, pati alkoholio netoleruojanti ir nevartojanti, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpyje nesikreipė (b. l. 164). Pažymėtina, kad S. S. dirba kartu su vyru įmonėje (duomenys neskelbtini), komercijos direktorės pareigose (b. l. 122). Teismo vertinimu jos darbinės funkcijos ir bendras darbas su sutuoktiniu, gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam R. S.. Tiek kaltinamasis, tiek S. S. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryšius. Visas iškilusias problemas aptaria kartu, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitą, jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria. Apie R. S. poelgį kalbėjosi, aptarė visą situaciją, nei vienas iš jų nebandė pateisinti to kas padaryta, tačiau S. S. palaikė savo vyrą, padėjo jam. Pažymėtina, kad atsiliepime apie S. S., kaimynas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) šeima pasižymi gražiu šeimyniniu bendravimu, darna šeimoje (b. l. 167). Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad S. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. S. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl S. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja S. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. S. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. S. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. S. asmenybę, tiek jos bei R. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad S. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką R. S., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos S. S. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos S. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė R. S.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R. S. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus R. S. ir S. S. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. augina du mažamečius vaikus, šeimoje taip pat auga vienas pilnametis vaikas, šeimos finansinės pajamos yra sumažėjusios dėl karantino, jie turi išsaugoti įmonėje, kuri įtrakta į nukentėjusius nuo Covid-19 sąrašą, dirbančius darbuotojus, (b. l. 122), turimus finansinius įsipareigojimus (b. l. 172–173), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik po to, kai liudytoja D. P. pamatė kaip R. S. įvažiavo į sklypo tvorą, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Vėliau R. S. rastas stovinčiame automobilyje įvažiavęs į pakeliamą šlagbaumą, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog ši aplinkybė sustabdė vairuotoją, nes priešingu atveju kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Akcentuotina, kad pats kaltinamasis automobilyje rastas miegantis, visiškai nesiorientuojantis aplinkoje. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaip minėta kaltinamasis, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį tokiu paros metu, gyvenvietėje, sukėlė eismo įvykį. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sužaloti pėstieji ar kiti asmenys, o tik apgadintas turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo R. S. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog R. S., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienus metus ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. (b. l. 81).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė įmonei (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), kurios savininkas yra kaltinamasis R. S. (b. l. 12). Bylos nagrinėjamo metu nustatyta, kad kaltinamasis automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė (b. l. 161–163), taigi turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo. Nagrinėjamu atveju automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 24 446 eurai be PVM (b. l. 13). Tačiau bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Pagal pateiktus turto vertintojo dokumentus konkrečiam automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 123–160) matyti, kad minėtos transporto priemonės rinkos vertė 9120 eurų su PVM (b. l. 129, 133–134). Svarbu akcentuoti, kad įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019). Kartu bylą nagrinėjantis teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinis ir vienkartinis reiškinys jo gyvenime, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Kartu atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į R. S. šeimyninę padėti, kad augina tris vaikus, du iš jų mažamečiai, į tai, kad automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika buvo parduotas siekiant išsaugoti įmonę, t. y. gaunant jai apyvartines lėšas, taip pat pardavus automobilį buvo sumokėtas lizingas bei visi mokesčiai. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės, net ir nustatytos turto vertintojo, konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 6000 eurų.
Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 80–81), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos S. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos S. S. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 (šešis tūkstančius) eurų.
Kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. S. ir laiduotojai S. S. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.