Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-270-654/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-09
Bylos Nr.: 1A-270-654/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06831-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Laureta Ulbienė
Nuteistasis: J. V.
Nukentėjusysis: V. B.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos, V. B.
Advokatai: Sergejus Chiminas, Liudmila Karvelienė

Kategorijos

1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-654/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 06831-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nuteistajam J. V. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,

nukentėjusiojo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Motiejūno apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais J. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskiros bausmės laiką įskaitytas J. V. suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. priteista 1741,41 eurų Valstybinei ligonių kasai. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. V. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2018 m. vasario 9 d., apie 14.49 val., kelio Vilnius - Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, bei 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kelio <...> būklę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ir, važiuodamas pasirinktu greičiu, kryptimi nuo Vilniaus link Šalčininkų, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio būklę (šlapią kelio dangą), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B., (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo pakeisti 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį. J. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. J. V. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. V. galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu J. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš J. V. automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 eurų.

2.1. Skunde prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 320-693/2018. Tačiau prokuroras mano, kad toks teismų formuojamas vertinimas nėra pagrįstas ir šioje byloje J. V. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį. Prokuroras nurodė, jog šiuo klausimu teismų sprendimuose nėra išskirtinai vienodos praktikos. Kasacinio teismo praktikoje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo išnagrinėta tik viena panašaus pobūdžio baudžiamoji byla, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikos nevienodumą aptarė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-898/2019, kurioje teismas pritarė vairavimo esant neblaiviam ir mirties sukėlimo eismo įvykio metu kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalis.

2.2. Nepaisant to, jog BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse numatytose nusikalstamose veikose sutampa vienas būtinas sudėties požymis – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jos yra iš esmės skirtingos nusikalstamų veikų sudėtys. Tokią išvadą prokuroras daro įvertinęs šių nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius: skiriasi šių nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargiai; nesutampa šių nusikalstamų veikų darymo pradžios momentas - asmuo pradeda daryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio), ir tik po to dėl jo veiksmų kyla kiti padariniai, šiuo atveju numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje (sukeliamas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdoma sveikata); BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos sudėtis formalioji, veika baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir asmeniui nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai, tuo tarpu 2 dalyje numatyta materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, reikalaujanti pagrįsti padarinių atsiradimą.

2.3. Kvalifikuojant J. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta. Taigi, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, susiklosto situacija, kai neatsargi nusikalstama veika eliminuoja tyčinę. Toks teisės aiškinimas ne tik nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį, tačiau prieštarauja ir įstatymo leidėjo ketinimams, kuris kriminalizavo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytus požymius atitinkančią veiką nepaisant to, kad ja nesukeliami jokie padariniai.

2.4. Panaikinus asmens veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, toks asmuo atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje nei tas, kuris analogiškus padarinius sukėlė būdamas apsvaigęs mažiau nei 1,5 promilės, kadangi teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) klausimas, kai asmuo padaro ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą neatsargią nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kai padarius neatsargias nusikalstamas veikas konfiskuojamas nusikaltimo padarymo įrankis ar priemonė. Iš bylos duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad J. V. dar prieš įvykstant eismo įvykiui, kurį laiką vartojo alkoholį ir vis tiek vairavo transporto priemonę neblaivus. Be to, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento ir tik po kurio laiko kilo BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Prokuroras mano, kad šios aplinkybės rodo didesnį J. V. veikos pavojingumą, tad šiuo konkrečiu atveju jo veikos turi būti kvalifikuojamos griežčiau – ne tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

2.5. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį, kad automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, turi būti konfiskuotas. Šioje byloje išnagrinėta nusikalstama veika iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytas teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimą toks sprendimas būtų neteisingas ir neproporcingas ir apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti. Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, jog automobilis „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas, supjaustytas visas automobilio kėbulas, taigi automobilis netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. V. turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 690 eurų.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl 281 straipsnio 2 ir 7 dalies kvalifikavimo.

4. Šioje baudžiamojoje byloje keliamas J. V. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimas. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas J. V. nusikalstamą veiką iš prokuroro kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 2 dalį, yra teisingas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Spręsdamas klausimą dėl veikų kvalifikavimo apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodė, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje nereiškia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis. Teismas darė išvadą, kad J. V. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį būtų perteklinis. Teisėjų kolegija, atsakydama į prokuroro skunde išdėstytus argumentus ir siekdama išsamaus sprendžiamo klausimo argumentavimo, papildo pirmosios instancijos teismo motyvus.

6. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi, tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 281 straipsnio 7 dalies požymis ir vienas iš BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamą veiką aprašantys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Šiuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 281 straipsnio 7 dalies požymis. Situacija yra tokia, kad visa BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 2 dalis nustato visumą požymių, kurios dalis yra BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis. Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Tokios konkurencijos atvejų baudžiamajame kodekse yra ir daugiau, geriausiai yra žinomos BK 149 straipsnio ar 180 straipsnio sudėtys, kur be lytinio santykiavimo ar turto pagrobimo yra ir sveikatos sutrikdymo požymis, tačiau žaginant ar grobiant turtą panaudotas fizinis smurtas papildomai pagal BK 138 ar 140 straipsnius nekvalifikuojamas. Baudžiamosios teisės teorija tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu aprašytos, veikos. Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimą esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, šis jo veiksmas teisiškai bus įvertintas du kartus. Ši situacija yra panaši į tokią, kai nusikaltimo sudėtyje esant kvalifikuojančiam savanaudiškumo arba organizuotos grupės požymiui kaltininko savanaudiški ar organizuotoje grupėje padaryti veiksmai nevertinami kaip jo atsakomybę sunkinantys pagal BK 60 straipsnį.

9.1. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio atskirų dalių sankcijas matyti, kad 2 dalies sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl šiuo aspektu visumą atitinkančios normos taikymas yra pagrįstas.

9.2. Be rūšinio pavojingumo lygmens kiekviena nusikalstama veika turi individualų pavojingumą, nes net ir tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atvejai gali būti skirtingo pavojingumo ir daug kas priklauso nuo veikos padarymo aplinkybių ir vertinamųjų kriterijų. Veikos pavojingumas gali priklausyti ir nuo nusikaltimų rūšies bei kategorijos. Nusikaltimų kategorijų išskyrimas susijęs su tam tikrais teisiniais padariniais kaltinamajam. Nors BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma veikiant neatsargiai, o BK 281 straipsnio 7 dalyje – tyčia, skirtingiems nusikaltimams priskiriamų neatsargaus ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų pavojingumas iš esmės nesiskiria. Asmenims, nuteistiems tiek už neatsargų, tiek už nesunkų tyčinį nusikaltimą numatytos tokios pačios sąlygos dėl įvairių atsakomybės sąlygų: atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 39, 40 straipsniai), bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamiems asmenims (BK 55 straipsnis), atleidimo nuo bausmės (BK 75 straipsnis), senaties (BK 95, 96 straipsniai) teistumo išnykimo (BK 97 straipsnis). Tapačios sąlygos nuteistiems už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus numatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje, kuris numato, kad už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, teismui nustačius, bausmę gali atlikti atvirose kolonijose. Taigi, nagrinėjamu atveju besiskirianti nusikaltimų veikų kaltės forma (neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), reikšmingos įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui ir kaltininko atsakomybei neturi. Normos visumos ir dalies konkurencijos taikymo atveju, panaikinus veikos kvalifikavimą pagal nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltininko padėtis nėra sušvelninama, nes įstatymas numato tapačius teisinius padarinius ir kaltininko teisinę padėtį ir už neatsargų nusikaltimą. Tyčinė kaltės forma nedaro veikos pavojingesnės už neatsargų nusikaltimą, nes tokiu atveju BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta neatsargi veika, kurios metu žūsta žmogus, būtų mažiau pavojinga už tyčinį automobilio vairavimą būnant neblaiviam, kai nebuvo sukelti jokie padariniai.

9.3. Nors prokuroras teikia argumentus dėl skirtingo tyčinės ir neatsargios veikų reikšmės suteikdamas tyčinėms veikoms didesnę reikšmę ir didesnį pavojingumą, tačiau jo paties veiksmuose tokios reikšmės nesimato. Skunde prokuroras siūlo už, jo nuomone, pavojingesnę tyčinę veiką paskirti baudžiamajame kodekse numatytą minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei pirmosios instancijos teismo už neatsargų nusikaltimą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, tokiu atveju bausmės būtų subendrintos apėmimo būdu ir už neatsargų nusikaltimą paskirta bausmė apimtų už tyčinį nusikaltimą paskirtą bausmę.

10. BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik ją papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu atveju asmens neblaivumas tampa teisiškai reikšmingu, nes jis sąlygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie būdami neblaivūs pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro būdami blaivūs. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sąlygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau būna įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

11. Skunde prokuroras motyvuoja, kad kvalifikuojant J. V. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jis būtų nuteisiamas tik už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą, o atsakomybė už tyčinę nusikalstamą veiką tokiu atveju būtų panaikinta. Susiklostytų situacija, kad neatsargi veika eliminuoja tyčinę veiką ir toks teisės aiškinimas nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet nagrinėjamu atveju tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl jau aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis. Tačiau prokuroro argumentai kelia klausimą dėl neblaivaus vairuotojo, pažeidusio KET ir sužalojusio kitą asmenį, kaltės turinio. Skunde prokuroras neanalizuoja kaltės turinio ir jokių argumentų bei išvadų dėl to nedaro, pateikdamas tik formalų argumentą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamos situacijoje yra baudžiamosios teisės teorijoje žinoma mišrios kaltės forma.

11.1. Mišri kaltė pasireiškia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu ir neatsargia kalte kitų tos pačios nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu. Esant mišrios kaltės formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Šiuo atveju kaltininkas atliko tokį pat veiksmą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jo supratimas apie šiuos veiksmus buvo toks pats nepaisant jo veiksmų teisinio įvertinimo. Vairuodamas neblaivus kaltininkas suprato, kad jis yra neblaivus dėl išgerto alkoholio kiekio ir vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Juk kvalifikuodami jo veiksmus pagal du straipsnius turėtume sakyti, kad dėl BK 281 straipsnio 2 dalies jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir nenorėjo taip veikti, o dėl BK 281 straipsnio 7 dalies, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.

11.2. Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. V. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Mišrios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas pagal vieną BK straipsnį.

12. Skunde teigiama, kad nesutampa BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pradžios momentas Dviejų straipsnio dalių kvalifikavimas atskirai motyvuojamas tuo, kad padarytos dvi skirtingos veikos, kurios prasidėjo ir baigėsi skirtingu metu. Skunde prokuroras nurodė, kad tyčinės nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir ji laikoma baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o neatsargios nusikalstamos veikos atveju veikos sudėtis yra materiali ir laikoma baigta nuo padarinių atsiradimo. Toks argumentavimas nėra pagrįstas. Analizuojant šiuos skundo motyvus matyti, kad nėra įvertintas laiko tarpas, kai neblaivus J. V. vairavo automobilį nuo jo pajudėjimo iki eismo įvykio, kaip lyg ir šio laiko tarpo iš viso nėra.

12.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad abu nusikaltimai (vertinant prokuroro argumentus) buvo padaryti tuo pačiu laiku, tomis pačiomis aplinkybėmis, atliekant tuos pačius veiksmus. Sutampa abiejų nusikaltimų laikas – 2018 m. vasario 9 d., 14.49 val., vieta – kelio Vilnius - Lyda 23 kilometras, Vilniaus rajonas, veiksmai – automobilio Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas, nuteistojo būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio).

12.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baigta nuo veiksmų pradžios, t. y. nuo automobilio vairavimo pradžios. Kaltininkas, būdamas neblaivus sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti ir jau padarė nusikaltimą, BK 281 straipsnio 7 dalies požymiai įvykdyti. Tačiau realiai veika pradėjus vairuoti automobilį nepasibaigė ir tęsėsi toliau, vairuotojas toliau važiuoja, kol atvažiuoja į paskirties vietą, arba, kaip šiuo atveju, įvyksta eismo įvykis. Atvejais, kai padaroma tik BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nekilus jokiems padariniams, automobilio vairavimo laiko tarpas nėra toks reikšmingas, nes veika jau gali būti vertinama kaip baigta. Prokurorui teigiant, kad BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimas yra baigtas nuo vairavimo pradžios laiko, paprastai visose tokio pobūdžio bylose vairuotojo veiksmai pačios prokuratūros yra aprašomi ne kaip padaryti vairavimo pradžios vietoje ir laiku, o kaip padaryti vairavimo pabaigoje (sustabdžius policijos pareigūnams ar sustojus įvykus eismo įvykiui) ir tuo metu, kai vairuotojas baigia vairuoti (sustabdytas policijos pareigūnų ar eismo įvykio vietoje). Taip yra ir šioje byloje, J. V. kaltinamas vairavęs neblaivus ne toje vietoje, kur pradėjo vairuoti (tokia vieta prokuratūros net nebuvo nustatoma) ir ne tuo laiku, kuriuo J. V. pradėjo vairuoti (šio laiko prokuratūra irgi nenustatinėjo), o toje vietoje ir tuo laiku, kur įvyko eismo įvykis ir jis baigė vairuoti. Jeigu pritarti prokuroro argumentui, kad pradėjus važiuoti nusikalstama veika jau yra baigta ir to pakanka vairuotojo veiksmams kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kaip vertinti tolesnį transporto priemonės vairavimą – ar tai nėra nusikalstami veiksmai ir jų nereikia niekaip vertinti (bet tada jie lieka be teisinio įvertinimo), ar tai yra nesuskaičiuojama virtinė naujų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų, koks nuvažiuotas atstumas reiškia vis naują nusikaltimą. Į visus šiuos klausimus atsako trunkamosios nusikalstamos veikos sąlygos.

12.3. Nagrinėjant prokuratūros skundo argumentus dėl vairavimo pradžios reikšmės veiksmų teisiniam vertinimui svarbu, kad automobilio vairavimas apsvaigus yra trunkamasis nusikaltimas, kuris prasidėjo pradėjus važiuoti ir tęsėsi iki sustojimo padarius eismo įvykį. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir kasacinio teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą. Pats pirmas trunkamosios veikos požymius atitinkantis veiksmas jau reiškia visiškai realizuotą to nusikaltimo sudėtį, bet nereiškia jo pabaigus. Kadangi tai yra vienas įvykis (vienas narkotikų gabenimas, kol jie nenugabenami ir neprasideda kitas kitų narkotikų gabenimas, vienas automobilio vairavimas), jis turi būti vertinamas kaip vienas nusikaltimas. Trunkamąją veiką geriausiai iliustruoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas. Šių nusikaltimų padarymas yra panašus į šią situaciją savo eiga, nes darant trunkamąjį nusikaltimą veikos padarymo vieta bei laikas nuolatos kinta. Narkotinių medžiagų gabenimo pradžia tuo pačiu reiškia galimybę kvalifikuoti veiksmus pagal BK 259 straipsnį ar 260 straipsnį, tačiau nereiškia to gabenimo pabaigos. Trunkamosios nusikalstamos veikos požymis jungia kaltininko veiksmus į vieną nepertraukiamą grandinę, kai automobilis tam tikrą laiko tarpą buvo vairuojamas būnant apsvaigus, iki kol veika pasibaigė, kai eismo įvykio metu atsirado padariniai. Kadangi J. V. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, nėra pagrindo dvi to paties BK straipsnio dalis kvalifikuoti atskirai.

13. Šių argumentų nepaneigia ir jiems niekaip neprieštarauja tai, kad pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla kai vairuotojui nustatomas 0,41 promilių girtumas, o pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – kai nustatomas nuo 1,51 promilės girtumas. Visumos ir dalies konkurencija atsiranda tik tada, kai girtumas yra nuo 1,51 promilių ir ji yra įveikiama šiame sprendime nurodytu būdu.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

14. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju visada sprendžiamas automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausymas. Tuo tarpu kitose BK 281 straipsnio dalyse numatytų neatsargių nusikalstamų veikų atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria nusikaltimo padarymo įrankio ar priemonės konfiskavimui padarius neatsargias nusikalstamas veikas. Skunde teigiama, kad panaikinus J. V. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis atsidurtų teisine prasme palankesnėje padėtyje dėl teismų praktikoje skirtingai sprendžiamo BK 72 straipsnio taikymo klausimo, nes kvalifikavus jo veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, dėl padarytos neatsargios nusikalstamos veikos automobilis nebūtų konfiskuojamas. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

15. Iš prokuroro pateiktų argumentų lyg ir reikėtų suprasti, kad kaltininko veiksmus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikia kvalifikuoti ir todėl, kad būtų galima konfiskuoti automobilį. Tokie motyvai prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai ir baudžiamajam kodeksui.

15.1. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šie bendrieji baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principai reiškia, kad visų pirma asmens veiksmuose reikia nustatyti įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtį, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, ir jau tik tada, teisingai pritaikius įstatymą, spręsti dėl bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Įstatymas ir baudžiamosios teisės teorija griežtai draudžia neteisingai kvalifikuoti kaltininko veiksmus siekiant konfiskuoti jo turtą. Tokie veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodytos teismo pareigos vykdyti teisingumą.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstamas tik darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Paprastai padarius neatsargų nusikaltimą automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nekonfiskuojamas.

17. Tačiau kolegija mano, kad dėl naujai patvirtintos BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo ypatumų, neblaivių vairuotojų veiksmų pavojingumo visuomenei ir siekio BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, yra pagrindas pakeisti teismų praktiką. Kolegijos nuomone, galima konfiskuoti transporto priemonę iš asmens, padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo konfiskuoti įrankį ar priemonę, kurie buvo panaudoti padarant nusikalstamas veikas dėl neatsargumo.

19. Kasacinio teismo apžvalgoje nurodyta, kad neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais paprastai netaikomas konfiskavimas, kolegijos nuomone, nereiškia draudimo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankius ar priemones visų neatsargių nusikalstamų veikų atvejais. Šioje byloje nustatyta, kad J. V. tyčia vairavo transporto priemonę apsvaigęs, jam buvo nustatytas apysunkis girtumo laipsnis, o padariniai kilo iš neatsargumo. Jis yra kaltinamas pažeidęs ne tik KET 14 punkto reikalavimus, bet ir KET 127 punkto reikalavimus. Jeigu nebūtų kilusios BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, J. V. veiksmai būtų kvalifikuoti kaip savarankiškas atskiras tyčinis BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytas nusikaltimas ir konfiskavimas būtų galimas.

20. Argumentuojant galimybę konfiskuoti transporto priemonę vairuotojo veiksmus kvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra svarbūs turto konfiskavimo tikslai. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės tikslas yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vairavimas esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, kelia didelį pavojų visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai, privačiam ir viešajam turtui. Neblaivus vairuotojas sunkiau orientuojasi, sulėtėja jo reakcijos laikas, tai jis lėčiau reaguoja į kelyje iškilusias kliūtis, kitus vairuotojus ar pėsčiuosius. Tokių veiksmų pavojingumas ir žala ypač matosi sužalojus kito žmogaus sveikatą ar net kitam žmogui mirus. Žmonės nori gatvėje jaustis saugiai, nebijodami girtų vairuotojų keliamo pavojaus išleisti vaikus į mokyklą, patys nebijoti eiti gatve ar važiuoti transporto priemone. Valstybės valdžios veiksmai griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams rodo tikslą taikyti visas įmanomas ir kuo griežtesnes sankcijas. Todėl bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. 281 straipsnio 7 dalies atveju vienas iš transporto priemonės konfiskavimo tikslų yra siekis, kad kaltininkas tuo automobiliu daugiau nenusikalstų. Tikimybė, kad padaręs BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytus nusikaltimus kaltininkas tuo pačiu automobiliu dar kartą nusikals yra tokia pati.

21. Teismų praktika yra kintanti ir priklauso nuo besikeičiančių įstatymų ir jų taikymo metu kylančių problemų. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė BK 281 straipsnio konstrukcija. Nuo šiol baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra numatyta BK 281¹ straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta atsakomybė kam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Reikšminga šio reguliavimo naujovė numatyta antroje straipsnio dalyje, kurioje reglamentuojama, kad veika gali būti padaroma ir dėl neatsargumo. Pasikeitus įstatymo leidėjo valiai ir įstatyme atsiradus galimybei nubausti asmenį už vairavimą esant neblaiviam dėl neatsargumo, turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės konfiskavimo neatsargių nusikalstamų veikų atvejais.

22. Nusikalstamos veikos įrankių arba priemonių konfiskavimo galimybę patvirtina ir naujausia kasacinio teismo nutartis, kurioje buvo nagrinėta analogiška situacija (šiuo metu vienintelis aktualios praktikos pavyzdys). Kasacinio teismo nutartimi nuteistojo veiksmus buvo nuspręsta kvalifikuoti pagal vieną iš neatsargias nusikalstamas veikas apibrėžiančių BK 281 straipsnio dalių, o automobilio vertės konfiskavimo klausimas paliktas nepakeistas. Kasacinis teismas nutartimi panaikino apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais: panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Likusią apylinkės teismo nuosprendžio dalį kasacinis teismas paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nuosprendyje buvo nurodęs išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra Station“ vertę atitinkančią pinigų suma – 2670 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/693/2018). Taigi kasaciniam teismui palikus apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskavimo nepakeistą, buvo nuspręsta, kad automobilio vertės konfiskavimas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė.

23. Esant galimybei taikyti nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių konfiskavimą ir neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teisėjų kolegija, sprendžia klausimą dėl J. V. automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

24. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje dėl automobilio konfiskavimo nepasisakė. Prokuratūros skunde vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 eurų.

25. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Peugeot“, kurį vairavo nuteistasis J. V., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Šioje byloje išnagrinėta nusikalstama veika iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nors padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais panašios rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimą toks sprendimas būtų neteisingas ar neproporcingas.

27. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį pirmiausia sprendžiamas kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai turtą konfiskuoti yra netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nuteistajam priklausantis automobilis „Peugeot 306“ po eismo įvykio yra apgadintas, supjaustytas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad patį suniokotą automobilį konfiskuoti yra netikslinga, iš J. V. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

28. Skundu prašomas konfiskuoti automobilio vertės dydis 690 eurų, yra nepagrįstas. Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau kolegija mano, kad atsižvelgiant į pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą jo įsigijimo kainą, tai, kad jis sugadintas ir nėra tikslinga nustatinėti nedidelės vertės automobilio vertę, kai jis dar ir sugadintas, protinga ir proporcinga nustatyti 100 eurų konfiskuotino turto vertė ir ją išieškoti iš nuteistojo.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2019 m. sausio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį pakeisti.

Iš J. V. išieškoti automobilio „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 100 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasLaureta Ulbienė