Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. (V. B.), civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010-05-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 3 MGL dydžio bauda;

2. 2016-07-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, kuri 2016-12-14 pakeista į 60 parų arešto bausmę;

3. 201807-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.1d. paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausme

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2018-02-09, apie 14.49 val., kelio Vilnius - Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, bei 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kelio <...> būklę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ir, važiuodamas pasirinktu greičiu, kryptimi nuo Vilniaus link Šalčininkų, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio būklę (šlapią kelio dangą), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B., gimęs 1991 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

J. V. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo į parduotuvę su nukentėjusioju, nupirko alaus, išgėrė. Jis pasiūlė važiuoti į Šalčininkus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Alkoholį vartojo kartu su nukentėjusiuoju. Nukentėjęs pats atsisėdo į jo mašiną. Daugiau išgėręs prie vairo nesės. V. B. įvykio metu susilaužė koją, su juo po įvykio nebendravo. Po įvykio jį iš karto išvežė, atsiprašyti nespėjo. Ligonių kasos ir nukentėjusiojo civilinius ieškinius pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. B. parodė, jog 2018-02-09, dienos metu, buvo pas “švogerį” (sesers K. sugyventinį) (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholį, o būtent, alų. Tiksliau, su švogeriu jie alkoholio (alaus) negėrė. Jį atvežė pas “švogerį” Povilą (pavardės neprisimena) atvažiavęs pažįstamas J., pavardės nežino. Visi trys jie išgėrė 2 l alaus. Kai P. užmigo, J. V. pasakė, kad šiam reikia važiuoti pas tėvą. Kur šio tėvas gyvena, jis nesitikslino. J. V. pasiūlė važiuoti su šiuo. Jis sutiko. Pamena, kad jie važiavo kažkokiais užkampiais ir privažiavo prie parduotuvės “Maxima”, tarp (duomenys neskelbtini). Nuėjo į šią parduotuvę ir nusipirko dar alaus. Grįžę į automobilį, sėdėjo jame ir gėrė nupirktą alų. Maždaug po 10 minučių priėjo kažkoks jaunuolis. J. jį pristatė kaip savo draugą (vardo šio neprisimena). Jie dar pasėdėjo automobilyje ir pagėrė alaus. Tada J. V. kažkas paskambino. Šis pašnekėjo su kažkuo ir pasakė vėl, kad reikia važiuoti pas tėvą. Kuria kryptimi jie važiavo, nežino, tik prisimena, kad važiavo kažkokiais šunkeliais. Taip pat prisimena, kad buvo įvažiavę į griovį ir kažkas juos ištraukė iš to griovio. Tam žmogui už pagalbą jis sumokėjo 10 Eur. Kas vyko toliau, kaip jie antrą kartą nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, neprisimena. Atsigavo tik ligoninėje. Daugiau neturi ką pridurti ( 1 tomas, b. l. 36, 37)

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, jog 2018-02-09, apie 12 val., jam paskambino pažįstamas J. V.. Jis tuo metu buvo pas save, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. V. pažįsta neilgai, apie 1 mėnesį, susipažino, kai prieš tai jis dirbo statybose, šis dirbo ten pat ir jie kurį laiką kartu dirbo, bendravo. J. V. domėjosi, ar jis pažįsta šio draugą, vardu V., kuris taip pat gyvena Subačiaus gatvėje. Atsakė, kad šio draugo nepažįsta ir nežino, kur šis gyvena. J. V. pasakė, kad šis šiuo metu randasi netoliese, prie stoties, ir užvažiuos pas jį. J. V. nežinojo, kur jis gyvena ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės “Maxima”, kuri randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug po 20 minučių J. V. privažiavo prie minėtos parduotuvės. Šis atvažiavo pilkos spalvos automobiliu Peugeot, valstybinių numerių neprisimena, kurį pats ir vairavo. J. buvo ne vienas. Kartu su šiuo atvažiavo dar vienas vaikinas, šis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Šio vaikino nepažįsta, matė šį pirmą kartą. Matė, kad J. V. ir pastarojo keleivis išgėrę. Jie pasisveikino, pakalbėjo. Tada jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko sau 0,5 l talpos butelį alaus. Kai grįžo, J. V. ir šio keleivis taip pat sugalvojo, kad nori alaus. Šie nuėjo į parduotuvę ir po kurio laiko grįžo su 3 ar 4 plastikiniais po 1 l talpos buteliais alaus. Kai šie grįžo, jie visi įsėdo į automobilį: J. V. prie vairo, šio keleivis – priekinėje keleivio vietoje, jis sėdo gale. Stovėdami prie “Maxima” parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, jie bendravo ir gėrė alų. Po kurio laiko J. V. pasiūlė važiuoti pas šio tėvus į (duomenys neskelbtini). Jie su kitu vaikinu sutiko su sąlyga, kad šis atveš juos po to namo į Vilnių. J. V. atsakė, kad jokių problemų dėl to nebus ir jie išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jie buvo įklimpę sniege ir kažkoks žmogus juos ištraukė, tada jie vėl važiavo keliu link Šalčininkų apie 10 minučių. Kas įvyko toliau, kaip jie nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, jis neprisimena. Po to prisimena, kad policijos pareigūnai įsodino jį į savo tarnybinį automobilį, užrašė jo duomenis. Kaip jis išlipo iš Peugeot automobilio, neprisimena. Tada pamena, kad iš įvykio vietos buvo išvežtas automobilis Peugeot ir tada policijos pareigūnai pavežė jį iki parduotuvės “Iki” Minsko plente. Grįžęs namo pasijuto blogai, skaudėjo galvą. Kitą dieną, t. y. šeštadienį, jam nepagerėjo. Sekmadienį, kai vis dar nepraeidinėjo galvos skausmas, jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Jis buvo apžiūrėtas, jam nustatė galvos sutrenkimą, leido vaistus. Daugiau jokių kitų sužalojimų jam nenustatė. Jis nedarbingumo neėmė, toliau dirbo, sveikata gerėjo, žala jam nepadaryta, jokių pretenzijų J. V. neturi, nepageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereikš. Daugiau neturi ką pridurti ( 1 tomas , b. l. 49 ).

Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoju apklausta L. Z. parodė, jog 2018-02-09, apie 14.40 val., vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus raj., keliu A15 (Vilnius – Lyda), kryptimi nuo Vilniaus link Šalčininkų. Buvo dienos metas. Oro sąlygos buvo geros, be kritulių. Važiuojamoji dalis šlapia. Važiavo apie 80-85 km/val. greičiu. Priekyje jo, apie 30 m atstumu, panašiu kaip ir jo greičiu, važiavo šviesios spalvos lengvasis automobilis, Audi markės. Jiems pravažiavus Marijampolio kaimą, pastebėjo, kaip priekyje iš dešinės, t. y. iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, t. y. į kelią, kuriuo važiavo jis ir Audi automobilis, įvažiavo dar vienas šviesus lengvasis automobilis. Kas jį vairavo, pasakyti negali, nes tuo metu atstumas tarp jų buvo pakankamai didelis, virš 200 m. Šitas automobilis įvažiavo į kelią prieš priekyje jo važiavusį Audi automobilį ir važiavo kaip ir jie kryptimi link Šalčininkų. Pravažiavus tam tikrą atstumą, jis pamatė, kaip šviesus automobilis pasitraukė arčiau dešinio kelio krašto ir įvažiavo ant dešinio kelkraščio. Kitą momentą minėtas automobilis labai staigiai pakeitė judėjimo kryptį į kairę ir tada jis pamatė, kaip šis nuvažiuoja į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkia į medį. Priekyje jo važiavęs Audi automobilis, susilyginęs su automobiliu, atsitrenkusiu į medį, sustojo dešiniajame kelkraštyje. Jis sustojo už šio. Audi automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuskubėjo prie sudaužyto automobilio. Jis taip pat nubėgo paskui šį. Šviesus automobilis stovėjo ant dešinės pusės ratų ir dešiniuoju šonu buvo atsirėmęs (įsirėžęs) į medį. Automobilio kairė pusė buvo pakelta į orą. Paaiškėjo, kad tai Peugeot automobilis. Jame buvo tylu. Jie su Audi vairuotoju apėjo automobilį. Kadangi Peugeot automobilis nebuvo pilnai atsigulęs ant dešinio šono, todėl, apeidamas automobilį, pamatė, kad dešinės pusės priekinių durelių stiklas išdužęs ir pro langą išsikišusi keleivio galva. Žmogus buvo be sąmonės. Žmonių balsų automobilyje Peugeot nesigirdėjo, girdėjosi tik muzika salone. Kartu su Audi automobilio vairuotoju pabandė atverst Peugeot automobilį, kad jis atsistotų ant ratų. Tačiau jiems nepavyko. Maždaug po 2 minučių pamatė, kaip pro vairuotojo durelių langą išsikišo ir pradėjo lysti lauk kitas vyras. Jis padėjo šiam nusileisti ant žemės. Tai buvo vyriškis, maždaug jo ūgio, t. y. apie 180 cm, liesas, dėvėjo mėlynos spalvos striukę. Iškart nusileidęs ant žemės, šis pasiskundė kojos skausmais ir jis patarė šiam atsigulti ant žemės. Vyriškis atsigulė ir paprašė nekviesti policijos. Atsakė šiam, kad taip nebus. Jautė, kad nuo vyro sklinda stiprus alkoholio kvapas. Šis pagulėjo tik kelias minutes ir vėl atsistojo, nuėjo apžiūrinėti savo automobilio, ar jis stipriai apgadintas. Po kurio laiko pro automobilio galines kaires dureles išlipo dar vienas vyriškis. Šis buvo apsirengęs pilkšvos spalvos striuke su gaubtu. Jis su šiuo nebendravo, todėl, ar nuo šio sklido alkoholio kvapas, pasakyti negali. Tik girdėjo, kad vėliau atvažiavę į įvykio vietą pareigūnai klausė šio vardo, pavardės, šis net negalėjo jų ištarti. Audi automobilio vairuotojas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Jiems belaukiant specialiųjų tarnybų, atsigavo ir keleivis, kuris prieš tai be sąmonės gulėjo priekinėje keleivio vietoje su išsikišusia pro langą galva. Šis pradėjo judėti ir dejuoti, bet išlipti iš savo vietos negalėjo, buvo prispaustas. Sulaukė kol į įvykio vietą atvažiuos policijos pareigūnai ir medikai. Tada su pareigūnų leidimu, kai šie užrašė jo duomenis, jis išvažiavo iš įvykio vietos. Pareigūnams taip pat pranešė, kad savo registratoriumi užfiksavo šį įvykį ( 1 tomas, b. l. 52 )

Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas liudytojas A. S. parodė, jog 2018-02-09, apie 14.50 val., patruliuodamas kartu su A. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad kelyje A15 (Vilnius – Lyda) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės, vairuotojas neblaivus, vietoje laukia ekipažas V3052 (Šalčininkų policijos komisariato tyrėjai). Atvykus nurodytu adresu forminti eismo įvykį, rado automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusi į medį. Šio automobilio vairuotojas J. V., gimęs 1989 m., jiems atvykus, buvo įsodintas į įvykio vietoje taip pat buvusį patrulių rinktinės tarnybinį automobilį. Jis paėmė alkotesterį ir pasiūlė J. V. papūsti į jį. Šis sutiko ir alkotesteriu šiam buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Bendraujant su J. V., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. J. V. taip pat paaiškino, kad nesuvaldė vairuojamo automobilio slidžiame kelyje, todėl nuvažiavo nuo kelio. Šis taip pat paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones šis neturi ir niekada neturėjo. Po šito patruliai, kurių automobilyje sėdėjo J. V., nuvežė šį į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginį tyrimui paimti, o jie liko vietoje forminti eismo įvykį. Įvykio vietoje buvo nustatytas eismo įvykio liudininkas L. Z., kuris paaiškino, kad matė šį eismo įvykį, patvirtino, kad automobilį Peugeot vairavo J. V. bei pranešė, kad šio automobilyje esamu registratoriumi nufilmavo, kaip Peugeot nuvažiavo nuo kelio, galės įrašą bet kada pateikti. Jiems atvykus į įvykio vietą, vietoje jau buvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Gelbėtojai iki jų atvykimo išlaisvino priekinėje keleivio vietoje užspaustą keleivį V. B. ir perdavė šį medikams. Išsiaiškino, kad automobilyje Peugeot važiavo dar vienas keleivis, tai buvo M. M.. Šis buvo apsvaigęs, paaiškino, kad miegojo galinėje automobilio Peugeot sėdynėje, kas vairavo, nežino. Šis parašė paaiškinimą ir buvo paleistas. Automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į UAB “Goldas” automobilių saugojimo aikštelę ir joje uždarytas saugojimui ( 1 tomas, b. l. 54 )

Iš byloje, esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1508/2017(01) matyti, jog J. V. kraujyje, paimtame 2018-02-09, 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ( 1 tomas , b. l. 71 )

Iš byloje, esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto išvados, matyti, jog ji, susipažinusi su pateiktais V. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog V. B. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje šlaunyje, kairiojo šlaunikaulio kūno viršutinio trečdalio lūžis, muštinės žaizdos viršugalvyje ir pakaušyje, odos nubrozdinimai visame kūne. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( 1 tomas , b.l. b. l. 41 )

Iš byloje, esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti kelio Vilnius – Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,00 m, kelkraščio kairėje pusėje plotis yra 1,50 m, griovio gylis kairėje pusėje yra 1,20 m. Automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo kelio į griovį kairėje kelio pusėje, žiūrint kryptimi link Šalčininkų. Automobilis stovi priekine dalimi į mišką, galine – į kelią. Nuo automobilio galinio kairiojo kampo iki kelio važiuojamosios dalies – 4,40 m, nuo priekinio kairiojo rato iki automobilio padangų pėdsakų ant sniego pradžios – 16,80 m, nuo galinio kairiojo rato iki automobilio padangų pėdsakų ant sniego pradžios – 17,90 m. Padangų pėdsakai: dvigubos žymės kairiajame kelkraštyje ant sniego, žiūrint kryptimi link Šalčininkų, dešinės žymės pradžia 1,20 m atstumu, galas – 2,30 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto; kairės žymės pradžia – 1,20 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal žymes ant sniego, automobilis judėjo link Šalčininkų ( 1 tomas, b.l. 10-14 0

Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, jog apžiūrėtas automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog apgadintas ir supjaustytas visas automobilio kėbulas ( 1 tomas, b. l. 15-17 )

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė lengvojo automobilio Peugeot 306 DT XR (1998 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 690 Eur ( 1 tomas, b. l. 28, 29 )

Iš byloje esančio apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo L. Z. savanoriškai pateikto eismo įvykio, įvykusio 2018-02-09 A15 kelyje, vaizdo įrašas, ir nurodyta, jog įrašas sudarytas iš dviejų dalių, paleidus įrašą, ekrano apatinėje kairėje dalyje matyti įrašo data ir laikas – „2018/02/09 14:42:56“. Laikas keičiasi, paleidus įrašą. I dalis. Įrašo pradžios laikas 14:42:56. Ekrane matyti, kaip liudytojo L. Z. automobilis, iš kurio filmuojama, važiuoja paskui šviesios spalvos automobilį Audi keliu A15, prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis. 14:43:25 automobiliai pravažiuoja pro ženklą „Marijampolis 1“, nurodantį, kad minėtas kaimas yra kairėje pusėje, ir važiuoja toliau, kryptimi link Šalčininkų. 14:44:36 automobiliai pravažiuoja pro antrą ženklą „Marijampolis 1“, nurodantį, kad minėtas kaimas yra kairėje pusėje. 14:45:02 ekrane, dešinėje pusėje, tolumoje, pasirodo lengvasis automobilis, važiuojantis palei miško liniją, kryptimi iš dešinės į kairę, link pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja liudytojo L. Z. vairuojamas automobilis. 14:45:05 minėtas automobilis įvažiuoja į pagrindinį kelią priekyje Audi automobilio. Atstumas tarp Audi automobilio ir įvažiavusio iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią automobilio gana didelis. Įvažiavęs į pagrindinį kelią, automobilis taip pat važiuoja kryptimi link Šalčininkų. Automobiliai pravažiuoja kelio vingį į dešinę. 14:45:48 ekrane matyti, kad priekyje Audi automobilio važiavęs lengvasis automobilis staigiai pasuka į kairę ir nuvažiuoja nuo kelio kairėje pusėje, sukeldamas sniegą į orą ir į kažką atsitrenkia. Audi automobilio vairuotojas įjungia avarines šviesas ir lėtina važiavimo greitį, privažiuodamas prie įvykio vietos. 14:45:56 1-os dalies pabaiga. II dalis. 14:45:56 įraše matyti, kaip Audi automobilis su avarinėmis šviesomis privažiuoja prie įvykio vietos, pasitraukia dešiniau ir sustoja užvažiavęs ant dešinio kelkraščio. Kairėje matyti nuo kelio nuvažiavęs lengvasis automobilis, kurio kairė pusė pakilusi į orą. Automobilis stovi ant dešinės pusės ratų, dešiniąja kėbulo puse ir stogu atsirėmęs į medį. 14:46:08 automobiliui Audi sustojus, iš jo išlipa vairuotojas ir skuba link kairėje pusėje nuo kelio nuvažiavusio automobilio. 14:46:11 2-os dalies pabaiga ( 1 tomas, b. l. 34 )

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis J. V., būdamas neblaivus nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio dangą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas keleivio priekinėje vietoje važiavęs V. B., šie jo veiksmai ir buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Šioje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus nepasirinkęs važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio sąlygas, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį. Posėdžio metu pats kaltinamasis pripažino, jog nesuvaldė automobilio ir daugiau išgėręs už vairo nesės. Taigi, jis galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, ko pasekoje buvo sužalotas žmogus, todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo minėta nutartimi formuojamą praktiką, laikytina, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes J. V. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi taip pat buvo suformuota išvada, BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtos nusikalstamos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, darytina išvada, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Todėl konstatuotina, kad J. V. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Todėl J. V. nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį, perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikių skyrimo

Kaltinamasis J. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiam nusikaltimui. Teistas ( 1 tomas b.l.76-77), teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe yra baustas už vairavimą neblaiviam ( 1 tomas, b.l.78-82). Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų ir kas jį charakterizuoja neigiamai. Nors praeityje nėra teistas už analogiško pobūdžio veikas, tačiam jam skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau yra linkęs nusikalsti. Todėl teismas įvertinęs tai, jog J. V. praeityje yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarką, kas jį charakterizuoja ypač neigiamai, daro išvadą, kad J. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog kaltinamasis nori atlyginti civilinius ieškinius bausmės trukmę nustatant žemesnę nei sankcijos vidurkis, arčiau sankcijos minimumo.

Vadovaujantis BK 61/1 straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3.

Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, tai jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nori dirbti, atlyginti padarytą žalą ir esant pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.

Kaltinamasis J. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančio išrašo apie administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. b.l.78-82) matyti, kad Jevgenijus vasiljevas ir ankščiau baustas už transporto priemonių vairavimą neturint tam specialios teisės ir esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad J. V., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje dvejiems metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. V. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė neskirtina, o kardomoji priemonė- suėmimas naikintina priėmus nuosprendį (LR BPK 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokas su kompaktinius disku su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-04-18 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (pasireiškusios išlaidomis, susijusiomis su nukentėjusiojo V. B. gydymu) priteisti iš kaltų asmenų 1741,41 Eur sumą ( b.l. 90-92 ). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog eismo įvykio metu nukentėjęs V. B. buvo gydomas buvo gydomas ambulatoriškai ir stacionare ( 1 tomas b.l.91). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. V. eismo įvykio metu vairuotas transport priemonė nebuvo drausta privalomuoju civinės atsakymobės draudimo ( draudimo sutartis buvo nutraukta 2018-01-08 ( 1 tomas , b.l. 136 ).

Pažymėtina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transport priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transport priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą dėl Ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009). Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo V. B. gydymu priteistinos iš kaltinamojo J. V..

Civiliniu atsakovu šioje byloje buvo įtrauktas LR transport priemonių draudikų biuras, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį , kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, jog V. B. nesikreipė su pretenzija į Biurą ar biuro atstovą LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl iki šiol nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti išmokos mokėjimo klausimą. Taip nurodo, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymai pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos išmoką.

Lietuvos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transport priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas arba TPVCAPDĮ). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDĮ17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transport priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už įtariamojo ar kaltinamojo, kuris padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą transporto priemonę, nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju Draudikų biuras yra tinkamas atsakovas.

Nukentėjusysis V. B. pateikė ieškinį ir prašo atlyginti 1000 eurų turtinės žalos, nurodydamas , jog buvo sugadinti rūbai, patyrė išlaidas gydymui, transporto išlaidas. Taip pat prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau byloje su ieškiniu nėra pateikta, jokių žalą pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-535-562/2015 )

BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo aužalotas, nustatyta, jog dėl eismo įvykio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo gydomas, todėl pagriįtas manytina, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė tiek turtinę , tiek neturtinę žalą, todėl turi teisę į žalos atlyginimą. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog jam buvo sugadinti rūnbai, pirko vaistus gydymui, dėl apriboto judėjimo patyrė išlaidas transportui. Tačiau teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių vaistų pirkimą, patirtas transporto išlaidas. Iš nukentėjusioji ieškinio ir byloje esančio Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio matyti, jog dėl patirtos traumos jam buvo taikomas gydymas. Dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą nukentėjusysis taip pat grindžia patirtais išgyvenimais dėl patirto skausmo, negalėjo normaliai judėti, nurodo, jog keletą kartų buvo gydomas stacionare. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio pridėto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusysis po eismo įvykio stacionare buvo gydomas nuo 2018-02-09 iki 2018-02-15, tai yra 7 dienas ir nurodoma kitos klubo ir šlaunikaulio procedūros-kai būklė nesudėtinga (1 tomas, b.l. 91). Kai tuo tarpu pats nukentėjusysis civiliname ieškinyje nurodo, jog buvo gydomas stacionare keletą kartų, paskutinį kartą buvo gydomas ir operuojamas. Taigi, nagrinėjamu atveju koks buvo taikomas gydymas, kiek laiko tęsėsi gydymas turi reikšmės sprendžiant ir neturtinės žalos dydį. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra ir patirtoji turtinė žala. Be to, atkreiptina ir į tai, jog iš byloje pateikto medicinių dokumentų išrašo ( 2 tomas, b.l. 24-25 ) matyti, jog paskutinį kartą nuo 2018-12-20 buvo gydytas ir anamnezėje nurodoma, trauma 2018-02, pakartotina trauma prieš 4 sav. Krito, sumušė k. šlaunį. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog paskutinį kartą buvo gydytas dėl pakartotinės traumos, ir nėra jokių pateikta duomenų, jog šis gydymas susijęs su eismo įvykiu. Byloje nėra pateiktų duomenų medicinių išrašų, patvirtinančių, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo keletą kartų gydomas stacionare, ar buvo gydomas ambulatoriškai, ar buvo skiriami kokie vaistai, gydymo procedūros. Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų pagrindžiančių patirtos žalos dydį nurodytą ieškinyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 ( aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktus ir J. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams įpareigojant, dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2018- 11-28 iki 2019-01- 25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus.

Kardomąją priemonę-suėmimą panaikinti priėmus nuosprendį ir kaltinamąjį J. V. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : voką su kompaktiniu disku su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. V. 1741,41 EUR ( vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 41 eurocentą) Valstybinei ligonių kasai, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. ( V. B. ) pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.