Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (gynėjo advokato Raimondo Garlausko) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, už kurią jam paskirta – 75 MGL (2 824, 5 eurų) dydžio bauda, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje jam paskirta – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (3 012,80 eurų) dydžio bauda.

R. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuota transporto priemonė Volvo S60, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. R. J. vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau - KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 8.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas R. J. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14, 99 ir 119 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,85 promilės etilo alkoholio, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, ties (duomenys neskelbtini) namu įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį ir susidūrė su priešpriešais (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link Ukmergės plento, važiuojančiu automobiliu Volkswagen Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S. Vėliau atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą bei už tvoros augantį medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Volkswagen Passat vairuotoja A. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei kartu su ja važiavę keleiviai - nukentėjusysis mažametis A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir nepilnametis M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei T. S. ir J. P. priklausančio (duomenys neskelbtini) namo tvora bei sulaužytas medis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Atsiliepimas į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Dėl BK 281 straipsnio taikymo

14. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

15. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus: 1) sukeltų padarinių sunkumą ir 2) kaltininko fiziologinę būseną (ar veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Taigi įstatymų leidėjas šios nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius susiejo ne tik su atitinkamo masto kilusiais padariniais, bet ir su nusikalstamos veikos subjekto būsena. Šių požymių derinimas tarpusavyje leidžia BK 281 straipsnyje nustatyti skirtingas, padaryto Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumą atitinkančias sankcijas.

16. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

17. Kaip matyti iš BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijos kvalifikuojant kaltinamojo padarytą veiką pagal šio straipsnio 2 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog apsvaigimo nuo alkoholio požymis yra nurodytas BK 281 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Svarbu ir tai, kad alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 2 dalį įtakos neturi. Kaip matyti iš ankščiau aptarto įstatyminio reglamentavimo, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Toks KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-320-693/2018).

18. Atsižvelgiant tai, laikytina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes R. J. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,85 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

19. BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtos nusikalstamos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, darytina išvada, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

20. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad R. J. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Todėl R.J. nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį, už kurias jis yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

21. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių, tačiau apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį nurodydamas, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės atleidimui nuo bausmės pagal laidavimą, neįvertino jo asmenybės, jo socialinius ryšius, jo pastangas likviduoti nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, kitas reikšmingas aplinkybes, prašo priimti naują nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nukentėjusiųjų atsiliepime į apeliacinį skundą motyvus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmę – baudą, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

24. Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, R. J. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima pasiekti skiriant nuteistajam baudą artimą minimaliai (pagal BK 281 straipsnio 2 dalį), be to, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino 1/3. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistojo veika sukėlė žymiai sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius, tai yra įvykio metu nukentėjo trys žmonės iš kurių du nepilnamečiai vaikai. Nuteistasis neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos, priešingai savo apeliaciniame skunde ginčija priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydį, tikisi žalos atlyginimo terminą atidėti, tuo tikslu siekia padarytos žalos atlyginimo naštą laikinai perkelti draudimo kompanijai, kas verčia abejoti nuteistojo nuoširdumu gailintis dėl jo nusikalstamos veikos kilusių padarinių. Iš nuteistojo R. J. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiškas veikas 2013 m. spalio 24 d. už transporto priemonės vairavimą kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (t.1, b.l.68-70). Ši aplinkybė turi reikšmę vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina, jog apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą konstatuodamas, kad teisinio pagrindo taikyti BK 40 nuostatas šiuo atveju nėra. Patikrinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo šioje dalyje.

25. Nuteistojo, kuris ignoruodamas valstybės ir visuomenės pastangas sumažinti girtų asmenų padaromus eismo saugumo pažeidimus, jau būdamas baustas už vairavimą girtam, padarė itin grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukelianti pavojų kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, vairuodamas transporto priemonę būdamas girtas ir tokiame apsvaigimo laipsnyje, kad nesiorentavo kelyje ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, susidūrė su kitu automobiliu ir sužalojo tris juo važiavusius asmenis, tame tarpe du vaikus, sugadino kito asmens automobilį, siekimas apskritai išvengti įstatyme numatytos baudžiamosios atsakomybės pasinaudojant tik išimtinais atvejais taikytinu laidavimo institutu, akivaizdžiai yra nepagrįstas ir esant nustatytiems duomenims apie nuteistojo asmenybę, padarytus veiksmus ir jų pasekmes, negali būti taikomas, atmetant skunde dėstomus motyvus apie laidavimo taikymo galimybes.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo

26. Apeliantas savo skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, nustatant, kad nukentėjusiųjų patirta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo - ADB Compensa Vienna Insurace Group, o dalis neturtinės žalos, kuri viršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas ribas gali būti priteista iš jo paties. Taip pat pažymi, jog apylinkės teismo priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra akivaizdžiai per didelė.

27. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teisingai pripažino, kad privalo R. J. privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiesiems žalą, tačiau ne pilna apimtimi įvertino draudimo įmonės atsakomybę, kuri privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. ADB Compensa Vienna Insurance Group atsakomybę. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą, draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma.

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusioji A. S. 2018 m. sausio 30 d. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė R. J. civilinį ieškinį, prašydama priteisti A. S. 717,62 eurus negautų pajamų, 3045 eurus kompensaciją plastinei nosies korekcijai, 500 eurų už patirtą neturtinę žalą, A. S. 1 200 eurų už patirtą neturtinę žalą, M. S. 700 eurų už patirtą neturtinę žalą (t.1, b.l.136-139).

29. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 21 d. - spalio 6 d.) ADB Compensa Vienna Insurance Group į nukentėjusiosios A. S. sąskaitą pervedė 1 800 eurų, kaip kompensaciją už A. S. patirtą neturtinę žalą, 300 eurų, kaip kompensaciją už M. S. patirtą neturtinę žalą, 1 500 eurų už pačios A. S. patirtą neturtinę žalą, iš viso 3600 eurų (t.1, b.l.103, 154-160).

30. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, nukentėjusios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai ir iš R. J. nukentėjusios A. S. naudai priteisė 2400 eurų neturtinei ir 55 eurų turtinei žalai atlyginti.

31. Kaip jau paminėta šioje nutartyje nustatyta, kad R. J., buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl įvykyje buvusios transporto priemonės su įmone - ADB Compensa Vienna Insurace Group, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo sutarties pagrindu atsiranda ir šiai draudimo įmonei. Draudimo įmonė turi ribotą civilinę atsakomybę, ji įpareigoja atlyginti iki 5000 eurų neturtinės žalos, šiuo metu Draudimo bendrovė yra atlyginusi 3600 eurų, taigi iki maksimalios sumos dar nėra atlyginta 1400 eurų. Todėl pirmosios instancijos teismas iš R. J. priteisdamas sumą ta apimtimi, kiek tai numato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pažeidė BPK 109 straipsnio bei 111 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas priteisiant nukentėjusiajai A. S. 1 400 eurų iš ADB Compensa Vienna Insurace Group, o 1000 eurų iš R. J.

32. Apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į trijų nukentėjusiųjų įvykio metu patirtus fizinius skausmus, patirtus du nesunkius bei vieną nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl ankščiau minėtų sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą, baimę, dėl gydymo laikinai prarastą galimybę dirbti, apribotas nukentėjusiųjų bendravimo galimybes, ilgalaikį neigiamą psichologinį poveikį vaikams, psichologinę įtampą, laiko sąnaudas bei neigiamas emocijos susijusios su bylos nagrinėjimu teismuose ir pan.), įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, siekdamas interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, A. S. padarytą neturtinę žalą įvertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 281 straipsnio 2 dalyse nustatytų saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, tai yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl šių motyvų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai. Nors Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, tačiau kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes trims nukentėjusiesiems asmenims A. S., A. S., M. S. priteistos neturtinės žalos dydis (iš viso 6000 eurų), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisingas ir atitinka suformuotą teismų praktiką.

34. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl laikytina, kad šis klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino ir jo skaičiavimo pradžios

35. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė nuo kurio momento skaičiuojamos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, prašo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą nurodyti skaičiuoti nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. kai vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo paimtas paskyrus kardomąją priemonę - dokumento paėmimą. Šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas pagrįstu.

36. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-7-144-628/2018; 2K-357-489/2018; 2K-155-895/2018; 2K-274-693/2018).

37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.55). Duomenų apie laikino leidimo vairuoti transporto priemones R. J. išdavimą byloje nėra. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tačiau šiame nuosprendyje nenurodyta, nuo kada skaičiuotinas šis nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Pažymėtina, kad aptariamame nuosprendyje nurodyta, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – lieka galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas perduotas saugoti VĮ „Regitra“.

38. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu paskyrus R. J. kardomąją priemonę dokumento paėmimą ir iš jo paėmus vairuotojo pažymėjimą, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis šia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti R. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ši nuosprendžio surašymo klaida taisytina – nustatant, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d.

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. (gynėjo advokato Raimondo Garlausko) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti:

R. J. veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL (2824, 5 eurų) dydžio bauda ir nuosprendžio dalį, dėl paskirtų bausmių subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalis 5 dalies 1 punktą;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusios A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš R. J. priteista 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti;

nukentėjusios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš R. J. priteisti 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš ADB Compensa Vienna Insurace Group priteisti 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo R. J. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2017 m. rugsėjo 13 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.