Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, R. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 15 d. priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rentopa“ patikslintas ieškinys atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir R. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Rentopa“ terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pažymėjo, jog po patikslinto ieškinio priėmimo nustatyta, kad nėra nurodyti atsakovo R. A. asmens kodas bei gyvenamosios vietos adresas, žinomi kiti šio atsakovo R. A. procesinių dokumentų įteikimo adresai.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2025 m. gegužės 27 d. ieškovė UAB „Rentopa“ pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė paaiškino, kad neturi atsakovo R. A. asmens kodo, teismui pateikė visus duomenis bei dokumentus, kurie patvirtina sandorio, sudaryto su R. A., realumą (išrašą iš banko sąskaitos bei sąskaitą). Nurodė, jog daugiau duomenų apie minėtą asmenį ieškovė neturi. Pažymėjo, kad ieškovės duomenimis procesinių dokumentų atsakovui įteikimo adresas yra (duomenys neviešinami).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktus duomenis teismas negali identifikuoti atsakovo ir tinkamai jam pranešti apie iškeltą bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti ieškinį. Pažymėjo, jog pasikeitus aplinkybėms ieškovei tapo žinomi atsakovo duomenys. Nurodė atsakovo R. A. gimimo metus ir jai žinomus atsakovo R. A. gyvenamosios vietos adresus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtas neištaisius trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis negali identifikuoti atsakovo R. A. ir tinkamai jam pranešti apie iškeltą bylą.

10. Ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, pažymėjo, jog jai tapo žinomi atsakovo R. A. duomenys – nurodė atsakovo R. A. gimimo metus bei pateikė žinomus jo gyvenamosios vietos adresus.

11. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, t. y. ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas); aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

12. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jeigu paduotas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokiu atveju ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos taikymo, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti nustatytas ne tik sprendžiant klausimą dėl šio procesinio dokumento priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2755-855/2022; kt.).

14. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu formuojamą teismų praktiką, tokiu atveju, kai po ieškinio priėmimo paaiškėjo, kad jis neatitinka ieškinio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, gali būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti ir, nustatytų trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija buvo priimtas. Priėmęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. pateikti atsakovo R. A. duomenis. 2025 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, nurodė, jog tikslesnių duomenų apie atsakovą gauti nepavyko. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, skundžiama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.

16. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

18. Tam, kad procesas pagal pareikštą ieškinį galėtų prasidėti ir nekliudomai vykti, o šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, šis procesinis dokumentas turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, be kita ko, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi). Taip pat jame privalu nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdus, adresus pašto korespondencijos siuntoms, kai šis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad aptarti ieškinio elementai yra susiję būtent su asmens teise būti informuotam apie prieš jį pradėtą procesą įgyvendinimu.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirminiame ieškinyje ieškovė nenurodė atsakovo R. A. asmens kodo, gimimo datos bei žinomo gyvenamosios vietos adreso. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp kurių nebuvo nurodyta, jog nepateikti duomenys, kurie leistų identifikuoti atsakovą, t. y. gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios / deklaruotos vietos adresas. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį 2025 m. gegužės 13 d. šis buvo priimtas teismo rezoliucija, o 2025 m. gegužės 16 d. nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti, t. y. pateikti duomenis, kurie leistų identifikuoti atsakovą R. A.. 2025 m. gegužės 27 d. teismui pateiktame pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, jog teismo prašomų duomenų apie atsakovą pateikti negali, kadangi pateikė visus jai žinomus atsakovo R. A. duomenis bei dokumentus, kurie patvirtina sandorio, sudaryto su R. A., realumą (išrašą iš banko sąskaitos bei sąskaitą), taip pat jai žinomą procesinių dokumentų atsakovui įteikimo adresą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog formuojamoje teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių, giminystės ryšių ar pan.), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-144-580/2018, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1657-614/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį bei papildomus dokumentus (banko išrašą, sąskaitą, jai žinomą procesinių dokumentų įteikimo adresą), įvykdė pareigą nurodyti visus jai žinomus duomenis apie atsakovą. Pirmosios instancijos teismo prašomi papildomi identifikaciniai duomenys (asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas) ieškovei nėra prieinami iš viešų registrų ir nekyla iš tarp šalių buvusių santykių. Vadovaujantis formuojama minėta teismų tokiais atvejais ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Taigi, ieškovė pateikė visus jai žinomus duomenis apie atsakovą R. A., todėl negali būti laikoma, kad ieškovė neįvykdė pareigos pašalinti ieškinio trūkumus.

22. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė atskirajame skunde nurodė atsakovo R. A. gimimo datą - 1974 m. kovo 28 d. ir gyvenamosios vietos adresus (duomenys neviešinami) arba (duomenys neviešinami). Taigi, pateikdama atskirąjį skundą ir jame nurodydama atsakovo R. A. duomenis, ieškovė ištaisė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytus trūkumus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog šalies asmens kodas nurodomas tuo atveju, jeigu yra žinomas. Atsakovo R. A. asmens kodas ieškovei nėra žinomas ir viešuose registruose nėra prieinamas. Atsakovo asmens kodo nepateikimas teismui (tuo labiau neturint objektyvios galimybės tą padaryti) šioje byloje jokios esminės reikšmės neturi. Taigi, byloje esant atsakovo R. A. gimimo datai bei gyvenamosios vietos adresui, asmens kodo nenurodymas nesudaro rizikos netinkamai identifikuoti atsakovą, todėl negali būti laikomas esmine kliūtimi tolesnei bylos eigai.

23. CPK 334 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

24. Pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092-823/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei pateikus kartu su patikslintu ieškiniu visus jai žinomus duomenis apie atsakovą R. A., ji tinkamai įvykdė pareigą pašalinti ieškinio trūkumus.

26. Pažymėtina, jog spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jame buvo pateikti atsakovą R. A. identifikuojantys duomenys. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis, konstatuotina, kad trūkumai yra pašalinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą su papildomais atsakovo R. A. duomenimis, pats galėjo pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir panaikinti nutartį dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Tokiu būdu užtikrinant ieškovės teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis) ir išvengiant nepagrįsto bylos proceso vilkinimo, užtikrinant proceso ekonomiškumą bei koncentraciją (CPK 7 straipsnis).

27. Pažymėtina, ieškovei prašant, galimas kitas procesinių dokumentų įteikimo būdas, jei nepavyks jų įteikti CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į: a) CPK 199 straipsnyje numatytą dalyvaujančio byloje asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti liudijimą tokiems įrodymams gauti; b) CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatą teismo pareigą dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti; c) CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei šio straipsnio 1 dalyje su tuo susijusias pareigas teismui; d) CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą bei teismo pareigą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; e) CPK 123 straipsnyje, 129-130 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, be kita ko, ir galimybę įteikti procesinius dokumentus viešo skelbimo būdu, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, nėra galimybės paskirti kuratorių, buvo imtasi visų įmanomų ir protingų konkrečioje situacijoje priemonių asmens gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti; f) teismų praktikos išaiškinimus dėl įvairių procesinių dokumentų įteikimo būdų taikymo ir kasacinio teismo akcentuojamą teismo pareigą išnaudoti ir dėti visas protingas priemones informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą teismo procesą, išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis, bandyti juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų, ir tuo tikslu pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 ir kt.).

28. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal suformuotą teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų ir pan.

29. Pagaliau, pažymėtina, kad CPK 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nors palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

30. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, buvo aktyvi, siekdama pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus ir nustatyti atsakovo R. A. duomenis, į aukščiau nurodytus civilinio proceso teisės principus bei teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neigiamų procesinių padarinių ieškinio palikimo nenagrinėtu forma taikymas ieškovės atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nenustatė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.