Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. – D. patikslintą ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos įrašo panaikinimo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė D. B. – D. patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Radviliškio savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie ieškovės D. B. – D. ir atsakovo M. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. D. kaltės; 2) po įrašo panaikinimo ieškovei D. B. – D. palikti prigimtinę pavardę – „B.“, o atsakovui M. D. palikti jo prigimtinę pavardę – „D.“; 3) priteisti iš atsakovo M. D. ieškovei D. B. – D. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės; 4) pripažinti, kad D. B. – D. ir M. D. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – 3,11 kv. m. sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2400,00 Eur, yra asmeninė ieškovės D. B. – D. nuosavybė; 5) priteisti ieškovei D. B. – D. iš atsakovo M. D. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė D. B. – D. nurodė, kad su atsakovu M. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje. Bendrą ūkį sutuoktiniai vedė iki 2023 m. sausio mėnesio. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Santuokos metu neįgijo kreditorinių įsipareigojimų, apie kuriuos būtų žinoma ieškovei. Netrukus po santuokos sudarymo, 2022 m. rugsėjo 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė iš asmeninių lėšų, sukauptų iki santuokos, įgijo nekilnojamąjį turtą – 3,11 kv. m. sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuokos metu sutuoktiniai kilnojamojo turto neįgijo. 2022 m. gruodžio mėnesį, likus kelioms dienoms iki Šv. Kūčių, ieškovė atsakovo telefone pamatė atsakovo netinkamą bendravimą susirašinėjant su kitomis moterimis, atliktus mokėjimus, kad jis galėtų pasižiūrėti internetiniuose socialiniuose tinkluose transliuojamus įvairių moterų pasirodymus. Atsakovas nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pradėjo naudotis ir itin aktyviai ieškoti seksualinių pažinčių įvairiose seksualinių pažinčių svetainėse. Ieškovė patyrė ir iki šios dienos patiria labai didelį dvasinį skausmą ir išgyvenimus, pažeminimą ir ženklų savivertės sumažėjimą, panikos atakas, nerimą ir nemigą. Atsakovas savo, kaip sutuoktinio, pareigas iš esmės pažeidė apgaudinėdamas sutuoktinę su kitomis moterimis, ieškodamas naujų trumpalaikių ir ilgalaikių ar seksualinio pobūdžio pažinčių. Dėl atsakovo neištikimybės ir nuolatinių naujų pažinčių ieškojimo ji buvo pažeminta kaip moteris, buvo sužlugdytos jos viltys ir lūkesčiai gyventi darnioje bei harmoningoje santuokoje, kartu susilaukti vaikų bei drauge sulaukti senyvo amžiaus.

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovės argumentai ieškinyje yra deklaratyvūs, minimi duomenys ir faktai niekaip nepagrindžia atsakovo nelojalumo ar neištikimybės. Atsakovas patvirtina, kad iki pažinties su ieškove galėjo turėti susikūręs paskyrų socialinio pobūdžio tinklalapiuose, galėjo būti ir suaugusiems asmenims skirtose platformose, dalis platformų buvo mokamo turinio, todėl periodiškai buvo nuskaitomos įmokos. Pažymi, kad vien registracija ir apsilankymas suaugusiems asmenims skirtose el. erdvėse savaime nelemia ir nepagrindžia neištikimybės fakto buvimo. Pati ieškovė nesielgė lojaliai, nepaisė atsakovo privatumo (slapta tikrinant telefoną, paskyras), tačiau tai rodo, kad ieškovei būdingas nepagrįstas ir padidintas pavydumas, išgalvoti scenarijai, siekiant dirbtinai apkaltinti atsakovą dėl santuokos iširimo, neprisiimant kaltės dėl savo veiksmų, kurie realiai nulėmė šalių bendro gyvenimo kartu pabaigą. Atsakovas negalėjo susitaikyti su faktu, kad ieškovė visais esminiais gyvenimo klausimais tarėsi ne su juo, bet su savo tėvais. Tėvai kišosi į bendro gyvenimo reikalus, ieškovė reikalavo atsakovą nutraukti ryšius su savo tėvais ir nebendrauti, todėl santuoka laikytina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas M. D. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatant šalims termino susitaikyti; 2) netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo; 3) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti šalims natūra, priskiriant kiekvieno asmeninei nuosavybei turto po ½ dalį; 4) santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus – siurblį, komodą, sofą-kampą, po santuokos nutraukimo palikti asmeninei ieškovės nuosavybei, priteisiant atsakovui – 504,50 Eur kompensaciją; 5) tenkinti ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – B..

4. Teismo posėdžio metu ieškovė D. B. – D. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad prašo panaikinti santuokos sudarymo įrašą, nes jos vyras – atsakovas M. D. buvo jai neištikimas, todėl prašo priteisti moralinę žalą. Mano, kad 3000 Eur yra optimali suma, kuri gali atlyginti jos patirtą žalą. Prašo sandėliuką pripažinti jos asmenine nuosavybe, grąžinti jai prigimtinę pavardę. Su M. D. pradėjo draugauti ir jis jai pasipiršo. Jie pradėjo gyventi jos tėvams priklausančiame name. Tuomet jie pradėjo kurti šeimos santykius, taupyti pinigus būsimoms vestuvėms. Po vestuvių persikėlė gyventi į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Kai M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ji netyčia užtiko jo elektroninio pašto įrašus, kad rašo administratorė, jog neveikia jo paskyra tinklalapyje „pažintys.lt“. Ji bandė su tuo susitaikyti, atšventė Kalėdas. Po Naujųjų Metų jie apsipyko ir atsakovas išsikėlė iš buto. Ji bandė susitaikyti, prašė jo taikytis, ieškojo jo prie jo namų. Bet matė, kad jis ir toliau socialiniuose tinkluose bendrauja su merginomis, nors buvo dar vedęs. Santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Ji negalėjo kartu su juo vykti į (duomenys neskelbtini), ji matė erotinius video, tada sekė susirašinėjimas. Pokalbiai buvo tik apie seksualumą. Matė intymaus pobūdžio susirašinėjimus su kitomis moterimis. Buvo daugiau susirašinėjimų. M. D. pats davė jai savo telefoną ir ji peržiūrėjo jo peržiūras, peržiūrėjo banko išrašus ir matė, kad yra pervesta dovana kitai moteriai. Ji klausė, kodėl jis jai pervedė pinigus ir jis nurodė, kad tam, jos ji siųstų savo intymaus pobūdžio įrašus. Buvo ne vienas pervedimas. Kai jie pradėjo vesti bendrą ūkį, M. D. teigė, kad jis turi pinigų vestuvėms ir nereikia niekuo rūpintis. Ji netyčia sužinojo, kad jos vyras 5000 Eur paskolino draugui. Tada susėdo ir pradėjo šnekėtis, kaip jie taupo pinigus. Priėmė sprendimą, kad M. nemoka elgtis su pinigais, todėl jis perves pinigus jai ir ji taupys jų vestuvėms. Ji ir taupė. Visus sukauptus pinigus jie išleido vestuvėms, didžioji dalis buvo mokama grynais. Ji rado parduodamą sandėliuką ir iš savo asmeninių lėšų jį nupirko. Ji pati susisiekė su pardavėja, rūpinosi pirkimu, pati vyko pas notarą. M. niekada tuo sandėliuku nesirūpino, nemokėjo mokesčių, ten yra jos asmeniniai daiktai. Sandėliukas buvo įgytas 2022 m. rugsėjo mėnesį, po santuokos sudarymo. Po santuokos sudarymo buvo siųsti pinigai jai iš M. bendram gyvenimui, bendrai buičiai, buvo perkamas maistas, priemonės bendrai buičiai. Tuo metu jie buvo abu dirbantys. Ji dirbo statybos inspekcijoje, M. dirbo prie saulės elektrinių montavimo. Jos pajamos buvo apie 1500 – 1700 Eur per mėnesį, priklausomai nuo priedų, dar ji kiekvieną mėnesį gauna neįgalumo išmoką 249 Eur. Kiek žino, M. uždirbdavo apie 2000 Eur, bet ji tiksliai nežino, kiek jis tikslai uždirbdavo. Pinigai, kurie buvo siųsti jai M., buvo skirti kasdieniniams poreikiams tenkinti, tiek iki vestuvių, tiek po vestuvių. Sandėliuką įsigijo už 2400 Eur. Istorija apie neištikimybę išaiškėjo prieš Kalėdas. Bendrai jokių daiktų su M. jie neįsigijo. Dėl patirtos traumos, kuri trunka jau aštuntas mėnuo, mano, kad optimali suma neturtinei žalai atlyginti būtų 3000 Eur. Ji turi paveldėtą genetiškai ligą, M. D. suteikė pagrindą pasitikėti juo, kad liga nėra esminis dalykas, jie gali turėti vaikų, neatsižvelgiant į jos raumenų atrofiją. Iki šios dienos ji negali pasitikėti nei vienu vyru. Turi didelę nepasitikėjimo problemą, bijo ateityje sukurti šeimą. Į psichologus pagalbos nesikreipė, viską išgyveno pati, nesipasakojo nei tėvams, nei draugams, ilgą laiką buvo užsidariusi namuose. Tik po kurio laiko nuvažiavo pas savo tėvus ir pasikalbėjo su jais. Iki santuokos sudarymo jos ir anytos santykiai buvo geri, stengėsi palaikyti normalų ryšį, bet per vestuves 2022 m. liepos 30 d. įvyko tai, kad jų vestuvių dieną viskas sukosi apie M. vaiką M.. Po fejerverkų B. D. pasakė, kad ją labai myli, o ji atsakė, kad jos meilės nejuto. Anyta buvo neblaivi, pradėjo prieš ją naudoti fizinę jėgą, Atėjusi jos mama, jas išskyrė. Anyta visokiais žodžiais ją iškoneveikė. Jos tėvai bandė juos sutaikyti ir nuvažiavo pas vyro tėvus. B. D. atvyko pas jos tėvus ir prie jų vėl ją pradėjo įžeidinėti. Ji nesijautė saugi tokioje aplinkoje, todėl tokio bendravimo ir nebuvo. Kiek jai žinoma, M. su tėvais bendravo ir iki santuokos, ir po santuokos. M. buvo pasakyta, kad jis turi bendrauti arba su ja, arba su savo tėvais. Po vestuvių vyras buvo du kartus išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jo Lietuvoje beveik nebuvo, šeimyninio gyvenimo beveik nebuvo. Ji pasitikėjo M. ir netikrino ar jis su tėvais bendravo, ar ne. M. žodžiais, jis nebendravo. Kai grįždavo pas jos tėvus, jam būdavo siūloma važiuoti pas jo tėvus, bet jis nevažiuodavo. Po santuokos sudarymo dienos ji su M. tėvais nebendravo. Jų abiejų tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), bet jokių komunikacijų tarp jų nėra. Galimybės išsaugoti šeimą nėra, ji nenori likti su žmogumi, kuris ją išdavė ir pažemino prieš jos šeimą ir draugus. Nevertino, kiek pinigų gyvenant kartu jai pervedė M.. M. pervesti pinigai buvo kaupiami vestuvėms, dalį pinigų vestuvėms davė jos tėvai. Bendrai su M. jokių buities daiktų nepirko, viską, ką M. pirko, jis išsivežė.

5. Atsakovas M. D. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl santuokos nutraukimo. Nesutinka, kad jis ją išdavė ieškovę, kad rado žinučių, kad susirašinėjo su kažkuo. Visi tinklapiai buvo parsiųsti iš anksčiau, dar iki santuokos. Jis gal ir turėjo kokią prenumeratą iš anksčiau. Dėl santuokos buvo viskas gerai, o norėjo išsiskirti, nes jautė spaudimą iš ieškovės, nes ieškovė neleido jam bendrauti su tėvais. Kai jam liepė nebendrauti su tėvais, jis sakė, kad negali pasirinkti ir atsisakyti savo tėvų. Jo mama ir atsakovė susipyko per vestuves, todėl ieškovė jam neleido bendrauti su tėvais. Jis bijodavo bendrauti su tėvais, nes nenorėjo pykčių su ieškove. Kai ieškovė jam liepė nebendrauti su tėvais, jis su tėvais bendravo, bet labai nedaug. Pavedimai „dovana moterims“ buvo pervesti, nes jo paprašė kolega ir jis pervedė pinigus, o jam atidavė grynais. Taip buvo du kartus - 40 Eur ir 70 Eur, daugiau pavedimų nebuvo. Ieškovė sako, kad jis pripažino, kad pervedė pinigus, bet jis iš pykčio galėjo pripažinti, nes nebeketino gyventi kartu. Nebuvo jokių susirašinėjimų su kitomis moterimis. Santuoka iširo, nes negalėjo jaustis santuokoje laisvai, visuomet turėjo rinktis, negalėjo laisvai bendrauti su savo tėvais, susitikti su savo vaiku. Apie tai kalbėjo, bet ieškovė visada akcentuodavo, kad jo mama ją įžeidė. Santuoka iširo, nes ieškovė jam neleido bendrauti su tėvais. Jis išėjo 2023 m. sausio 15 d. dėl ieškovės elgesio, jos draudimų bendrauti su tėvais. Jis pervesdavo pinigus ieškovei, todėl sandėliukas buvo įgytas iš bendrų lėšų. Buvo taupomi abiejų pinigai D. B. sąskaitoje. Jis, gavęs pinigus, pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Kai buvo išvažiavęs į užsienį, pervedė ieškovei apie 3000, grįžęs iš užsienio irgi yra pervedęs apie 3000 Eur. Nuo santuokos sudarymo galėjo pervesti apie 7000 Eur. Pinigai buvo skirti ir pragyvenimui, ir taupymui. Jis pasilikdavo pinigų ir sau, pirkdavo maistą. Sandėliuko perkant jis nežiūrėjo, nes dirbo. Pasitarė su ieškove ir abu nusprendė pirkti, kad būtų kur laikyti dviračius, kitus daiktus. Pas notarą jis nebuvo, nes neturėjo galimybės. Nebuvo tokio pervedimo konkrečiai sandėliuko įsigijimui. Pasižiūrėjo, kad užtenka pinigų sandėliuko įsigijimui ir kartu įsigijo. Žino, kad už sandėliuko įsigijimą sumokėjo 2400 Eur moters, buvo kartu jo apžiūrėti. Santuokos metu pirko robotą - dulkių siurblį, pirko naują sofą, komodą, yra ir kitų smulkmenų. Turi tik išrašus, iš kur pirkti daiktai ir kiek už juos sumokėta. Jis iš buto pasiėmė savo drabužius, daugiau nieko nepasiėmė. Siurblio ir sofos jis nepasiėmė. Sandėliuku dalintis galimybės nėra, todėl prašo jam priteisti už sandėliuką kompensaciją pinigais. Jis nemano, kad dėl santykių iširimo ieškovė galėjo patirti kokios nors neturtinės žalos. Mano, kad jis ir taip jai vedė nemažai pinigų. Iki santuokos kartu gyveno metus laiko. Jis mano, kad yra abipusė kaltė dėl santuokos iširimo. Jis nebandė gelbėti santuokos, susikrovė daiktus ir išvažiavo, o D. nuolat jį spaudė, jis nuolat turėjo dėl kažko rinktis, turėjo rinktis dėl tėvų, dėl pirkinių. Jei jis pasakydavo, kad perka vienus daiktus, tai D. pasitardavo su tėčiu ir nuspręsdavo. Kompromisą bandė surasti, jis dažniau patylėdavo, laikydavo savyje viską. Ieškovė jam griežtai, aiškiai, pakeltu tonu sakydavo kaip bus ir viskas turėjo būti taip, kaip ji pasakydavo. Jis nebuvo ieškovei neištikimas. Jis šiuo metu gyvena su tėvais. Santuoką išsaugoti galimybės nėra. Santuokos metu galvojo su ieškove apie gyvenamojo namo įsigijimą. Jis jokių įsigytų daiktų nepasiėmė. Jis kažkokių labai pastangų nedėjo, kad D. susitaikytų su jo tėvais, nes laukė, kol viskas aprims. Pas D. tėvus kažkiek gyveno, pinigais tuo metu neprisidėjo, bet prisidėjo prie ūkio darbų, sumontavo elektrinę, įvedė elektrą ūkiniame pastate, pjovė žolę. D. neminėjo, kiek ji turėjo pinigų iki vestuvių. Vestuvėms buvo išleista apie 13000 eurų, tikslios sumos nežino. D. tėvai taip pat prisidėjo prie vestuvių, jie pirko gėlių bažnyčioje ir salės papuošimui. Santuokos metu jis bendra buitimi rūpinosi, jie gyveno (duomenys neskelbtini). Mokesčius už butą mokėjo D. B., o jis pervesdavo jai pinigus, kurie buvo skirti bendrai buičiai ir buto išlaikymui.

6. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. D. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Iki vestuvių santykiai su D. buvo labai geri. Per vestuves jie buvo kaip svetimi, nebuvo jiems jokio dėmesio. Po vestuvių visai nebebendravo su ieškove. Kai norėdavo pabendrauti su M., stengdavosi skambinti, kai nėra D.. Kai ji būdavo šalia, jausdavo, kad M. jaučia baimės jausmą kalbėdamas. Kai M. buvo (duomenys neskelbtini), bendravo ir šnekėjo normaliai, jis jautėsi atsipalaidavęs. Sūnus kalbėjo, kad ketina pirkti namą, pirko sandėliuką. Jis vežė iš jų dažus, pirko kažkokius daiktus. M. dar iki vestuvių sakė, kad perveda pinigus paskolai padengti. Buvo dažnai pas jos tėvus, tvarkė namus, statė elektrinę. Iki vestuvių pas juos pabūdavo labai trumpai, D. tuoj norėdavo išvažiuoti ir jie abu išvažiuodavo. Po vestuvių ji bijodavo net skambinti M.. Ji iki šiol nežino, kodėl vyksta nesutarimai tarp jos ir D.. Kai tik atvažiavo į vestuves, su jais nebendravo, pro juos praeidavo pro šalį, kaip pro svetimus. Grįžo visi svečiai iš bažnyčios, atsisėdo prie stalo ir pamatė, kad jaunoji pro juos praeina kaip pro svetimus. Po 24 val. ji pasakė, kad vaikus abu labai myli, bet D. pasakė, kad čia ne jokia meilė, galėjo pasistengti ir daugiau. Ji M. paklausė, kas čia vyksta, tada sūnus pasakė, kad ji blogai padarė, kad pastatė M. vaiką prie jų abiejų nusifotografuoti. Tada ir prasidėjo konfliktas, pradėjo ant jos pulti, atbėgo ir jos mama, jos abi ant jos puolė. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad nuotraukose buvo ir atsakovo vaikas. Sūnus jai sakė, kad D. jam neleido bendrauti su tėvais, jam liepė pasirinkti arba tėvus, arba ją. M. stengėsi, jis yra šeimyniškas. Jam buvo skaudus smūgis, kai liepė pasirinkti tėvus, arba D.. Mano, kad santuoka iširo, nes paskutinis žodis visada buvo paskutinis D., viskas buvo valdoma tėvų, viskam vadovavo tėvai. Iki santuokos D. su M. atvažiuodavo, ją vadindavo mama, bet būdavo trumpai ir išvažiuodavo pas jos tėvus. Šiltas bendravimas buvo iki šventės, iki santuokos. Kai jų santykiai nutrūko, jos sūnus grįžo pas juos į namus. Žino, kad D. buvo atvažiavusi iki jų ir prašė išeiti pasikalbėti, bet sūnus sakė, kad nenori šnekėtis. Gyvenant santuokoje, M. minėjo, kad žada pirkti sandėliuką, nes jiems reikia susidėti daiktus, pirko spintą, siurblį -robotą. Ji nebuvo nuvykusi pas juos į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti kaip gyvena. Vestuves jie kėlė iš santaupų. Ji nupirko žiedus. Ji sakė D. tėvams, kad gali prisidėti, norėjo apmokėti pusę išlaidų, bet iš jos pinigų neprašė, neleido prisidėti. Iki santuokos abu gyveno pas D. tėvus kažkiek laiko, būdavo ir (duomenys neskelbtini). Pastangų susitaikyti su D. ji nedėjo. Ji džiaugėsi, kad atsirado D. jos sūnaus gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė D. B. – D. ir atsakovas M. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje, santuokos sakramento Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu vaikų nesusilaukė, neįgijo kreditorinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas 3,11 kv. m. sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

10. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

11. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

13. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Posėdžio metu nurodė, kad ji dėjo visas pastangas, kad išsaugotų santuoką, tačiau santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo nederamo elgesio su kitomis moterimis, jos nebėra galimybės išsaugoti. Iš teismui pateiktų 2023 m. vasario 24 d. išrašų matyti, kad atsakovas jungėsi į tinklalapius, skirtus suaugusiems, bendrauta su merginomis, bendraujantysis asmuo prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuokos metu buvo ištikimas savo sutuoktinei, o iki santuokos sudarymo buvo užsiregistravęs keliuose portaluose suaugusiems, likusios paskyros yra senos, jis jomis nebesinaudoja. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad buvo bendrauta su merginomis, tačiau jie nepatvirtina fakto, kad būtent atsakovas bendravo su nurodytomis merginomis ar būtent iš atsakovo telefono buvo jungiamasi prie tinklalapių suaugusiems (b. l. 66-70). Tačiau teismas taip pat neturi pagrindo teigti, kad atsakovo elgesys santuokos metu buvo tinkamas. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad jis santuokos metu buvo ištikimas savo sutuoktinei. Tai paneigia atsakovo rašytos žinutės ieškovei: vienoje atsakovas nurodė, kad būtent jis buvo kaltas dėl neištikimybės (b. l. 73), kitoje teigia, kad taip elgėsi, nes norėjo, kad grįžtų tas jausmas, kuris buvo aplankęs stovint prie altoriaus (b. l. 73).

14. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Posėdžio metu nurodė, kad ieškovė, nors ir nurodė, kad buvo labai dvasinga, tikėjo santuoka, tačiau pati elgėsi savo sutuoktinio atžvilgiu neleistinai, jį nuolat kontroliuodavo, po ieškovės konflikto su atsakovo tėvais, jam neleido su jais bendrauti. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo argumentais, nes juos patvirtinta ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. D., kuri patvirtino, kad iki santuokos sudarymo jos ir ieškovės santykiai buvo labai geri, po santuokos sudarymo jų santykiai tapo konfliktiški, jos marti nebeleido M. D. bendrauti su savo tėvais. Toks ieškovės elgesys pripažintinas netinkamu savo sutuoktinio atžvilgiu.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kiekviena šalis rėmėsi savo parodymais, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidusios savo, kaip sutuoktinių, pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Nei ieškovė, nei atsakovas neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, sustiprinti šeimą. Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „B.“, jos sutuoktiniui - jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „B.“, atsakovui paliekama jo turima pavardė – „D.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

18. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 32 punktas).

20. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 33 punktas). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004, 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

22. Šalys, gyvendamos santuokoje, (duomenys neskelbtini) įgijo 3,11 m² ploto nekilnojamąjį turtą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 57-62). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė negyvenamąją patalpą - sandėliuką pripažinti jos asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu nedalintinu turtu. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sandėliukas buvo įgytas santuokos metu, jis savo sutuoktinei dar iki santuokos pervesdavo pinigus, todėl turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų ir turėtų būti dalintinas turtas ir prašė palikti sandėliuką ieškovei, o jam priteisti kompensaciją pusės sandėliuko vertės.

23. Byloje pateikti duomenys patvirtina, o ir tarp šalių nėra ginčo, kad būtent ieškovė iš savo banko sąskaitos sumokėjo 2 400 Eur už 3,11 m² sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išsakyta nuomone, kad sandėliukas nėra asmeninė ieškovės nuosavybė, santuokos metu įgyta iš asmeninių lėšų. Šiuos atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus žodžius patvirtina teismui pateiktas banko išrašas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 14 d., iš kurio matyti, kad M. D. šiuo laikotarpiu ieškovei D. B. pervedė 14 560 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas pervesdavo ieškovei pinigus, nes abu buvo nusprendę taupyti vestuvėms, iš atsakovo pervedamų pinigų būdavo tenkinami kasdieniai šeimos poreikiai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji visus sutuoktinio pervestus pinigus išleido būtent vestuvėms, o sandėliuką įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Tai paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad vestuvėms buvo išleista 9 271,34 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovas ieškovei pervedė 1 800 Eur (b. l. 152-162), iš viso atsakovas ieškovei pervedė 14 560 Eur.

24. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo pervestų lėšų buvo tenkinami šeimos kasdieniai poreikiai, tačiau teismas pažymi, kad santuokos metu abiejų sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios, abu sutuoktiniai, pagal savo galimybes turi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo tiek finansiškai, tiek savo darbu. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo kiekvieną mėnesį ieškovei pervesdamas pinigus. Nors ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Eur ir gaunama neįgalumo pašalpa, tačiau teismui nebuvo patiekti jokie šiuos ieškovės teiginius patvirtinantys įrodymai. Ieškovė nurodė, kad ji viena išlaikė butą, mokėjo mokesčius. Tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas lygiai taip pat prisidėdavo prie kasdienių šeimos poreikių tenkinimo, todėl nekilnojamasis turtas – sandėliukas buvo įsigytas iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų, o ne iš asmeninių ieškovės lėšų.

25. Atsakovas nurodė, kad neįsivaizduoja, kaip jis galėtų naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu jam priteisus ½ dalį sandėliuko natūra, todėl prašė priteisti jam ½ dalį nekilnojamojo turto vertės, t. y. 1200 Eur kompensaciją. Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sandėliukas yra 3,11 m² ploto, todėl šio turto padalinimas lygiomis dalimis natūra neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Naudojimasis šio turto dalimis šalims nebūtų patogus ir efektyvus, todėl šis turtas nėra dalus daiktas, negali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė privalo sumokėti atsakovui kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis) už jai tenkančią ½ atsakovo dalį. Byloje nėra duomenų apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, o be to pati ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 1 700 Eur, todėl teismo manymu kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimas nebus neproporcinga ir ypač didelė turtinė našta ieškovei.

26. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad santuokos metu su ieškove įgijo kai kuriuos kilnojamuosius daiktus: siurblį-robotą, komodą, sofą, pirko kitus smulkius daiktus. Teismas dėl šių kilnojamųjų daiktų nepasisako, nes atsakovas teismui priešieškinio, kuriuo būtų prašęs priteisti jam šiuos kilnojamuosius daiktus nepateikė, taip pat teismui nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Santuokos metu sutuoktiniai kito bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi, apie jų asmeninius kreditorius byloje duomenų nėra, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad nei viena šalis kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

27. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. LR Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal LR Civilinio kodekso 3.70 str. 2 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą netenkintinas.

28. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 326 Eur žyminį mokestį bei 2178 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 54,28 Eur už registrų išrašus, taigi iš viso patyrė 2 558,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė duomenų, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingais teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingais atmestų reikalavimų daliai.

30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės patirtas 2178 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkintus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismui tenkinant 25 procentus ieškovės reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tenkintai ieškinio daliai. Ieškovei iš atsakovo priteistina: 639,57 Eur (2 178 + 54,28 + 326 =2 558,28 Eur x 25 %) suma už advokato teisines paslaugas, žyminis mokestis, registrų išrašai.

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie D. B. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. B. – D. palikti iki santuokos turėtą pavardę „B.“, atsakovui M. D. palikti pavardę „D.“.

Padalinti D. B. – D. ir M. D. santuokoje įgytą nekilnojamąjį sekančiai:

priteisti ieškovei D. B. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 3,11 m² negyvenamąsias patalpas – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės D. B. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. B. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 639,57 Eur (šešių šimtų trisdešimt devynių eurų 57 ct) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (šiuo atveju – išsiųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui) santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.