- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-628-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00831-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. B. – D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. – D. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui M. D. dėl santuokos įrašo panaikinimo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tenkintas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. spalio 3 d. nutartimi, kuria atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą, nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendime nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, vadinasi terminas apeliacinio skundo padavimui baigėsi 2023 m. rugsėjo 29 d. Ieškovės (apeliantės) atstovas advokatas E. J. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-6130-952/2023 per EPP sistemą išsiuntė 2023 m. spalio 2 d., t. y. įsiteisėjus sprendimui.
4. Teismas vertino, kad pateiktame apeliaciniame skunde ieškovės atstovas neprašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas yra praleistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) D. B. – D. prašo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6130-952/2023 panaikinti, atnaujinti ieškovei D. B. - D. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6130-952/2023 paduoti, o apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
5.1. Apeliantė apeliacinį skundą teismui padavė 2023 m. spalio 2 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą trisdešimties dienų terminą 3 dienomis, iš kurių 2 dienos buvo nedarbo.
5.2. Apeliacinio skundo pateikimo terminas buvo praleistas dėl žmogiškos klaidos, t. y. buvo apsiskaičiuota manant, jog skundo padavimo termino diena yra 2023 m. spalio 2 d. Būtent dėl šios priežasties kartu su apeliaciniu skundu nebuvo prašoma ir atnaujinti praleisto termino.
5.3. Terminą apeliaciniam skundui paduoti apeliantė praleido nežymiai, dėl žmogiškos klaidos, kuri nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Skundžiama nutartimi neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, apeliantei užkertamas kelias realizuoti vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę į apeliaciją, t. y. kad bent vienas aukštesnės instancijos teismas patikrintų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. D. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teisme ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas, rengiant apeliacinį skundą dalyvavo rengėjos pasirinktas advokatas, kuris apeliantės vardu ne tik parengė apeliacinį skundą, bet jį ir pateikė per EPP sistemą.
6.2. Byla elektroninė, todėl net ir naujas atstovas galėjo matyti sprendimo priėmimo datą ir visus reikiamus duomenis bylai bei tinkamai įvertinti procesinius terminus dokumentų parengimui ir tinkamam bei savalaikiam pateikimui.
6.3. Atsakovas nesinaudojo teise į apeliaciją, tikėdamasis, kad ieškovę tenkina procesinis rezultatas byloje ir akivaizdu, kad toks lūkestis susiformavo būtent paskutinę termino dieną jai neteikiant apeliacijos. Akivaizdu, kad skundas paduotas sąmoningai vėliau ar, kaip galima suprasti, stengiantis jį paduoti paskutinę dieną, manant, kad terminas baigiasi spalio 2 d.
6.4. Nėra pateikta vertinimo, kokiu būdu apeliantė ar jos atstovas galėjo suklysti ir termino pabaigą skaičiuoti spalio 2 d., bei, kodėl vietoje prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą, padavė skundą, kas atspindi šalies nesutikimą, su teismo vertinimu, jog terminas realiai buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių.
6.5. Nepakanka nurodyti tik fakto, kad įvyko žmogiška klaida ar kad apeliantė nori pateikti skundą, kadangi tai nėra svarbi ir pateisinama priežastis net termino atnaujinimui.
6.6. Teismas pasisakė, kad apeliantė neprašo atnaujinti termino skundui paduoti ir pačiu skundu nėra detalizuotas toks prašymas, tačiau formuluojant skundo rezoliucinę dalį jau šis aspektas keliamas, kas liudija apie nesąžiningą procesinį šalies elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės apeliacinį skundą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, pagrįstumo.
Bylos faktinės aplinkybės
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nesutikdama su šiuo sprendimu, ieškovė (apeliantė) 2023 m. spalio 2 d. (pirmadienį) pateikė apeliacinį skundą (DOK-59548), kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą. Dėl šios nutarties ieškovė 2023 m. spalio 4 d. padavė nagrinėjamą atskirąjį skundą (DOK-60371), kuriame nurodo, jog 2023 m. spalio 2 d. apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus terminą dėl žmogiškos klaidos, apsiskaičiuota manant, jog paskutinė apeliacinio skundo padavimo termino diena yra 2023 m. spalio 2 d.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
11. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
13. Spręsdamas dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino patikslintą ieškinį, o CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2023 m. rugsėjo 29 d. (CPK 74 straipsnio 5 ir 6 dalys). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (toliau – ir LITEKO), apeliantė 2023 m. spalio 2 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, t. y. praleidusi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliantė nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl klaidos neteisingai apskaičiavus apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paduoto apeliacinio skundo pagrįstumą, pripažino, kad ieškovė neprašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių.
15. Pažymėtina, kad svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, tačiau vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
16. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet taip pat ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido tik trimis kalendorinėmis dienomis, iš kurių dvi dienos yra ne darbo dienos (savaitgalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė piktnaudžiavo, nesąžiningai ir nerūpestingai naudojosi procesinėmis teisėmis. Nepaisant to, kad apeliantė klaidingai apskaičiavo terminą paduoti apeliacinį skundą, nėra pagrindo apeliantės veiksmus vertinti kaip nerūpestingo ir aplaidaus apeliantės elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovės teisei pasinaudoti įstatymo suteikta teise į apeliaciją, dėl ko yra pagrindas visas abejones dėl praleisto termino vertinti ieškovės naudai, nes užkirtus kelią ieškovei į apeliaciją, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovė netektų galimybės išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu; patikrinti priimtą ir dar neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingas ginčo situacijos vertinimas reikštų itin formalų civilinio proceso įstatymo nuostatų taikymą, neracionalų ir neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą, o svarbiausia – neprotingą ir nepagrįstą asmens teisės į teisminę gynybą ir jos prieinamumą paneigimą.
18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Apeliantės reikalavimas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti yra naujas reikalavimas, todėl negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, nes įstatymų leidėjas draudžia atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju, prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas apeliacinio skundo nepriėmimo pasekmes – iš esmės būtų atimta ieškovei galimybė pasinaudoti teismine gynyba, patikrinant priimto sprendimo teisėtumą instancine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės D. B. – D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.