Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-1177/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-03-27Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
1-9-1177/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23801-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Vaitkevičienė
Nukentėjusysis
V. L.
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Laurynas Samoška
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-1177/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23801-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,dalyvaujant prokurorams Egidijui Žyliui, M. S.,nukentėjusiajam V. L.,nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,kaltinamajam R. Š.,kaltinamojo gynėjai advokatei Dianai Navickienei,specialistui J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. Š. 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 1 val. 30 min., Šilalės r., Rubinavo k. teritorijoje, kelyje Šilalė-Šilutė, automobilyje Toyota Siena, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. L. į veidą, bei rankomis sugriebęs už kaklo jį suspaudė, bandė smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad su V. L. dirbo 10 metų, 8 iš jų artimai bendrauja. V. L. norėjo gauti priemoką prie atlyginimo, o jis jam paaiškino, kad pasikeitęs įstatymas ir jam negali mokėti priemokos. Tą vakarą jie užsuko į kavinę, kur vyko direktorių susirinkimas nuo Mingės kaimo važiuojant, truputį išgėrė, V. L. buvo automobilyje. Po kavinukės apie 6 val. važiavo pas draugą A. B.. Kad V. L. nebūtų liūdna, jį pasikvietė pas tą draugą. Tą dieną V. L. daug kartų klausė, ar dar ne laikas namo, o jis sakė, kad ne. Tai jo paprašė, kad eitų į mašiną, nes jis jau už jį buvo pradėjęs kalbėti, vėliau paprašė, kad vėl jį pakviestų. Po to išvažiavo namo. V. L. bevažiuojant pradėjo prikaišioti, kodėl jam nemoka priemokos, tačiau negalėjo mokėti, nes jis nenusipelnęs. Vėliau tie priekaištai perėjo į asmeniškumus, kad jis blogas žmogus, suskis. Blaivus būdamas jo girto visokių priemokų reikalauja. Vėliau V. L. labai įsižeidė, akys išvirto, pradėjo vaipytis, sustojo ir trenkė jam į lūpą – visai nesivaldė. Jis V. L. pasakė, kad kreipsis į policiją, o jis sakė, kad tai jis jį išės iš darbo. V. L. bandė jį smaugti, bet jis nesileido, stūmė nuo savęs abiem rankomis. Pasakė, kad parašys pareiškimą ir atleis V. L. iš darbo, o V. L. pasakė, kad tai jis išės jį iš darbo ir dar pinigų prisiteis. Kaltinamasis parodė, kad jis tik pagąsdinti norėjo, neplanavo kreiptis į policiją. Policininkai jo klausė, ar jis turi pretenzijų, pasakė, kad ne. Policininkai jo net neklausė, ar jis sumuštas, tik paklausė, ar viskas gerai. Kadangi buvo išgėręs, tai nenorėjo viešumo. Jis norėjo susitaikyti, kad į viešumą neiškiltų. V. L. sakė, kad dar pinigų prisiteis, sakį, jam „tiltelį“ dantų sulaužė, tačiau V. L. parodontozė, jis seniai tų dantų neturi, prašo įdėti implantus ir dar su kaulo priauginimu. Mano, kad nukentėjusysis sugalvojo jį apšmeižti per televizijas ir jį atleido iš darbo. Teigė, kad jis nukentjėusiajam jokių smūgių nesudavė, tik stūmė nuo savęs. Įvykio metu buvo automobilio viduje, vėliau išlipo, kai policija atvažiavo. Pirmas V. L. panaudojo fizinį smurtą, jis pats jokių veiksmų nesiėmė, tik nuo savęs stūmė abiem rankomis. V. L. stipresnis už jį, į kaklą L. galėjo įbrėžti tik stumdamas nuo savęs. V. L. išlipęs iš automobilio skambino kažkam, bet ji negirdėjo. Kai jį atleido iš darbo, tai V. L. žmona kandidatavo į tą darbo vietą. Po įvykio kalbėjo su V. L., norėjo taikiai viską užbaigti, iš pradžių jis sutiko, bet vėliau viskas pasikeitė. Po įvykio jam buvo truputį iš vidaus lūpa ištinusi, tyrėja jo klausė, ar rašys pareiškimą, sakė, kas yra strese. Jis visada važiuoja prisisegęs saugos diržą, variklis įvykio metu nebuvo išjungtas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Nukentėjusyis V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vežioja direktorių, iki įvykio jo ir R. Š. santykiai buvo normalūs. Tada iš vakaro paskambino bendradarbė ir pasakė, kad reikės rytoj iš ryto direktorių vežti į seminarą. Pakeliui sustojo ir R. Š. nusipirko du butelius alkoholio, o tas seminaras tai buvo pasiplaukiojimas laivu. Po pasiplaukiojimo vežė jį į kavinę, po kavinės jis pradėjo skambinėti draugams. Prisiskambino A. ir nuvažiavo pas tą draugą. Pasėdėjus R. Š. pasakė, kad jis eitų į mašiną, kai grįžo, R. Š. jau buvo stipriai išgėręs. Buvo vėlu, išvažiavo namo, o R. Š. prasibudęs jam trenkė atgaline ranka ir griebė už kaklo. Vėliau pradėjo jį vadinti benamiu, klausė, ar jis nori gyventi, tada jis paskambino policijai. Tada jis išlipo, sakė direktoriui, kad taip nebus, jis skambins policijai ir tada R. Š. apsiramino. Kiek pavažiavus vėl pradėjo grasinti, klausė, ar jis vaikų turi, sakė, kad jis yra niekas. Pamatė, kad agresija didėja ir kvietė policiją. Pajuto, kad tiltelis dantų pradėjo klibėti ir nuolaužų burnoje atsirado. Po įvykio R. Š. paskambino ir paprašė užeiti pas jį, kalbėjosi su juo, R. Š. sakė, kad čia alkoholis kaltas, norėjo susitarti. Paskambino R. Š. žmona ir prašė atsiimti pareiškimą, siūlė sumokėti už gydymą, tačiau moralinės žalos atlyginimo nepažadėjo. V. L. paaiškino, kad jo dantų šaknys yra, o prie jų tokie „štyriai“ prisukti, o dabar nesilaiko tas tiltukas. Iki įvykio gydėsi dantis Klaipėdoje pas gydytoją R. P.. Po įvykio patyrė didelį stresą, gėrė raminamuosius, širdis virpėjo, neramumo jausmas iki šiol yra. Telšiuose šeimos gydytoja patarė pagerti raminamųjų vaistų, vien prisiminus įvykį širdis virpa, advokatas patarė tiek prašyti moralinės žalos. Dėl dantų sužalojimo gali tik minkštą maistą valgyti su ta puse burnos. Įvykio metu apie jokius priedus kalbos nebuvo. Kai pirmą kartą išlipo iš automobilio niekam neskambino, kai nuvažiavo į Šilalę, tada paskambino policijai. Važiuojant Šilalėje R. Š. pradėjo duris draskyti, tada sustojo ir skambino policijai. Visą laiką būdavo, kad R. Š. išgerdavo ir tos agresijos būdavo, bet jį parveždavo namo. Policijos pareigūnams nerodė dantų nuolaužų, nes jau buvo išsispjaudęs, policijos pareigūnui parodė, kaip juda tiltelis, nuolaužų neparodė, nežino, kiek tų nuolaužų buvo. Dabar geria antibiotikus dėl dantų (ibuprofeną), valerijonų lašus vartojo kokias dvi savaites po įvykio, kitą dieną po įvykio kreipėsi į gydytojus dėl nervų. Tiltelį įsidėjo prieš kokius 5 metus, tiltelis nesulaužytas, dantų šaknys išlūžusios. Jo žmona dalyvavo konkurse po Š. atleidimo.

4. Liudytojas T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimenu šį įvykį, gavo iškvietimą ir atvykę išsiaiškino, kad tai padarė nukentėjusiojo vadovas nedarbo metu būdamas neblaivus, nukentėjusysis parašė pareiškimą, kad buvo panaudotas smurtas prieš jį. Nukentėjusysis paaiškino, kad vežė direktorių iš susitikimo ir kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, bei bandė smaugti. Tiksliai nepamena, bet ir lūpa buvo sužalota. Bendravo ir su įtariamuoju, jis sėdėjo prekinėje keleivio sėdynėje ir apsimetė, kad miega, kai išlaipino jis vos kojomis paėjo. Nukentėjusysis pasakojo, kad vadovui nepatiko jo vairavimo maniera ir jis pradėjo kabinėtis, vėliau ir sudavė. Visas aplinkybes sužinojo atvykęs į įvykio vietą, Body kameros buvo įjungtos, su R. Š. buvo sunku susišnekėti ir jis ignoravo jų bendravimą. Jiems kalbantis su nukentėjusiuoju girdėjosi muistymaisi automobilyje. R. Š. nedetalizavo savo veiksmų. Buvo padaryta asmens apžiūra, padarė bendrą vaizdą, nukentėjusysis dantų nuolaužų nerodė, rodė dantis, matėsi paraudimas kaklo srityje, nepamena tiksliai. R. Š. tyčiniais veiksmais pagriebę už kaklo bandė smaugti. Įvykio vietą įvardijo tą, į kurią buvo iškviesta policija.

5. Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. L. yra jos klinikos pacientas yra nuo 2019 m. 07 mėn. Jam buvo atlikta įvairių procedūrų - dantų šaknų kanalai gydyti ir atsicementavęs tiltelis, kanalai buvo pildyti, naudojant pastą. Klinikoje jis lankėsi 2019 m. ir 2020 m., po metų 2021 m. ir vėl buvo apsilankęs. Tiltelis jam ne jos klinikoje darytas, atsicementavęs, buvo šaknys valytos ir jo dantų tiltelis didokas. 2019 m. kai jis kreipėsi šaknys dar nebuvo pažeistos. Kai kreipėsi 2022 m. liepos 12 d. buvo minkštųjų audinių pakenkimai, tiltelis buvo jo rankoje, ir, kiek pamena, tiltas laikėsi ant trijų dantų šaknų. Viena danties šaknis buvo dar normali, bet kitų dviejų dantų buvo skilusi šaknų sienelė vertikaliai. Tą kartą tiltelį uždėjo laikinai, kad nevaikščiotų žmogus be dantų. Rugpjūčio mėnesį jam uždėjo tiltelį, pricementavo, dar pritvirtino prie 6 ir 7 dantų. Kramtymo funkciją galima atstatyti įvairiais būdais - priauginus kaulą sukti implantus, jeigu finansiškai žmogus negali susimokėti už implantus, tai galima dėti ir plokštelę, bet ji eina per visą gomurį ir žmogui yra labai nepatogu. V. L. dantų šaknų kanalai buvo gydyti ir pergydyti, o tiltas tai darytas kitur. Vienuolikto, keturiolikto, penkiolikto ir šešiolikto dantų šaknų kanalai buvo gydyti, plombuoti. Aš bandė V. L. visokiais būdais padėti. Atsicementuoti tiltas gali dėl įvairių priežasčių, pvz. dėl per didelės apkrovos (kai žmogus valgo viena puse). Kad didelis tiltas atsicementuoja, tai yra natūralu, su amžiumi viskas dėvisi ir dantys taip pat, gali būti ir parodontozė, ir cukrinis diabetas, V. L. tai buvo trauminis dalykas, jis dar būtų nešiojęs ir nešiojęs tą tiltelį. V. L. uždėjo tiltelį ir jam jis nelinko, nespaudė, tai ir pasakė, kad gavosi normaliai. Jam buvo pasakyta, jeigu jis naktį grieš dantimis nevalingai, tai jam nelaikys tiltas. Ji nežino, ar anksčiau jam buvo atsicementavęs tiltelis, pas ją klinikoje V. L. buvo du ar tris kartus su atsicementavusiu tilteliu.

6. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. S. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą Nr. G 888/2022(04). V. L. apžiūros metu dantų tiltelio nebuvo, tik buvo likusios žymės ant dantų šaknų. Matėsi, kad tos šaknys buvo nušlifuotos ir paruoštos protezavimui, iš to darytina išvada, kad buvo žmogui pritaikytas dantų tiltelis, tiltelio neapžiūrėjo. Nukentėjusįjį apžiūrėjo. V. L. apžiūros metu nustatyti kūno sužalojimai, minimi išvados pirmame punkte, kiekvienas sužalojimas atskirai ir sužalojimų visuma atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai yra kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, tiek viršutinio žandikaulio dešinės pusės vainiko sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi minėti sužalojimai taip pat atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nei įvykio, nei fakto neprisimena, viską komentuoja iš pateiktos išvados, asmeniškai V. L. nepažįsta. Išvadą, kad dantų vainikų sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, padarė, nes lūpos gleivinės dešinėje pusėje rasta kraujosruva, kuri pagal savo išvaizdą atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kadangi buvo minėti sužaloti dantys uždengti skruosto gleivinę, tai atskirai ten, nepažeidžiant gleivinės ir dantų sužaloti nebūtų galima. Tai jeigu kraujosruva atitinka nurodytam laikui, atitinka nurodytam laikui ir dantų sužalojimas. Viską vertino kompleksiškai, o ne kiekvienas atskirai vertinamas dantų sužalojimas. Jeigu būtų vainikėliai lūžę anksčiau, tai tada smūgio sudavimo metu tai nebūtų kontaktavusi burnos gleivinė su kietaisiais audiniais, nebūtų atsiradusi ir pati kraujosruva. Dantų būklės jis neatsimena, tai reikia vertinti pagal odontologų konsultacijų duomenis, kurie yra surašyti atskirai ir pateikti teismui. Jeigu rasta gleivinėje kraujosruva, atitinkanti buvusio tiltelio padėtį burnoje, dėl to padarė išvadą, kad atitinka nurodytam laikui, o kad turėjo žmogus problemų su dantimis, tai čia nieko naujo, dėl to ir buvo įstatytas dantų tiltelis. Smūgio jėgos išmatuoti, pagal kraujosruvos plotą/dydį, nėra galimybės. Apžiūros metu nukentėjusiojo burnoje nebuvo rasta žaizdų, tai rodo, kad kraujavimo šaltinio nebuvo, kraujavimo nebuvo užfiksuota. Įvertino, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sužaloti dantų vainikai. Ar komplikuotas ar nekomplikuotas vainikų lūžis - vertinamas vienodai teismo medicininiu požiūriu, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Neklausė V. L. apie dantų tiltelį.

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo jis nepripažįsta. Teigė, kad V. L. kumščiu į veidą nemušė, jo nesmaugė, o tik nuo jo smurto gynėsi, jį stūmė nuo savęs. Jis iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2022 m. birželio 28 d., jis dar dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, su globos namų vairuotoju V. L. vyko į Lietuvos globos namų įstaigų vadovų asociacijos susirinkimą, kuris vyko Šilutės r., Mingės k. Jie važiavo globos namams priklausančiu automobiliu Toyota Siena, valstybinių numerių neprisimena, iš Telšių rajono į Šilutės r., Mingės k. Jis su vairuotoju V. L., globos namuose išdirbo beveik 11 metų. Nuvažiavus į Šilutės r., Mingės k., jie plaukiojo laivu, kuriame vyko ir susirinkimas. Kartu su jais plaukė ir juos, vadovus, atvežę vairuotojai. V. L. taip pat plaukė kartu. Pasibaigus susirinkimui, jau po darbo, jis su kitais kolegomis nuvyko į kavinę, kur jis išgėrė alkoholinių gėrimų. Po to, jis kartu su vairuotoju V. L., užvažiavo pas jo technikumo laikų draugą, kuris gyvena Šilutės rajone, prie pat Šilutės miesto. Vairuotojas V. tam neprieštaravo. Todėl jie visi, taip pat ir vairuotojas V., sėdėjo prie stalo, vaišinosi. Tada viskas buvo gerai. Tarp jo ir V. L. jokių piktumų nebuvo. Būnant pas draugą, jis V. L. vis klausė, gal šis jau nori važiuoti namo, gal jam jau laikas. Tačiau V. L. sakė, kad viskas gerai, kad dar gali būti. Jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Jau po vidurnakčio, tai yra 2022 m. birželio 29 d. naktį, galėjo būti apie 00 val. 30 min., jis su vairuotoju V. L. išvažiavo namo. Automobilį vairavo V. L., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Namo važiavo keliu Šilalė-Šilutė. Važiuojant vairuotojas V. L. pradėjo jam priekaištauti dėl mažai skiriamų priemokų. Jis paaiškino V. L., kad keitėsi priemokų skyrimo tvarka, kad nebegalima skirti priemokos šiaip, kad reikia kažką papildomai padirbėti globos namuose, tada jis V. L. priemokas skirs. Pasiūlė V. L. kartais nupjauti žolę apie globos namus. Jis pasakė V. L., kad šis tingi dirbti, o priemokos nori. Toks jo pasakymas V. L. nepatiko. V. L. pasakė, kad kaip su tokiu „suskiu“ žmona dar gyvena. Tada jis V. L. atsakė, kad kaip su juo tokiu žmona gali gyventi, dar visokiais negražiais žodžiais, kaip „suskiu, apsileidėliu, tinginiu“ V. L. išvadino. Po jo išsakytų žodžių pamatė, kaip V. L. akys išsprogo, jis tapo nervingas, piktas. Dar neprivažiavus Šilalės, kelyje Šilalė-Šilutė, kokiame kilometre, kokioje vietoje tai buvo, jis nežino, nes lauke buvo tamsu, neneigia jog galėjo būti apie 1 val. 30 min., vairuotojas V. L. sustabdė automobilį šalikelėje ir šaukdamas jį vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo pačiu metu V. L. dešinės rankos atbulu kumščiu trenkė jam į veidą, tiksliau į viršutinės lūpos kairę pusę ir ją prakirto. Prakirtimas buvo iš vidinės pusės, pradėjo bėgti kraujas. Vėliau ta vieta ištino. Po to, kai V. L. jam sudavė ranka į lūpą, V. L. abiem rankomis griebė jam už kaklo. Visa tai įvyko akimirksniu, jis dėl to buvo šoke. Kadangi vairuotojas V. L. jį užsipuolė ir bandė smaugti, jis besigindamas kaire ranka, sugniaužta į kumštį, rėmėsi V. L. į veidą ir stūmė jo veidą nuo savęs, o dešine ranka ėmė V. L. už kaklo ir stūmė V. L. nuo savęs. Galbūt suėmęs už kaklo, su kažkurio piršto nagu ir galėjo jam kažkiek įbrėžti. Tačiau kumščiu V. L. į veidą, jis tikrai nesudavė, jam veido nesužalojo. Kaip minėjo, kaire ranka sugniaužta į kumštį, rėmė V. L. į veidą ir stūmė V. L. nuo savęs. Jis nematė, kad vairuotojui V. L. būtų padaręs kokius sužalojimus. O V. L. jį tai tikrai sužalojo, iš lūpos bėgo kraujas, lūpa ištino. V. L. jį užpuolė, jis tik nuo V. L. gynėsi. Dėl jo sužalojimo jis parašė pareiškimą ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu V. L. nebūtų jo užsipuolęs, jo sužalojęs, jis tikrai nebūtų nuo jo gynęsis ir nebūtų jam nieko daręs. Iš karto po to, dar jiems sėdint automobilyje, jis V. L. pasakė, kad dėl V. L. tokio elgesio rašys pareiškimą, vyks nusistatyti kūno sužalojimo laipsnį. Taip pat pasakė, kad dėl tokio V. L. elgesio jis V. L. atleis iš darbo. Jis pareiškimo rašyti neketino, tik iš piktumo taip kalbėjo. Po jo V. L. pasakytų žodžių pamatė, kad V. L. lipdamas iš automobilio kažkam skambina. V. L. beskambindamas dar jam pasakė, kad jį patį iš darbo išės ir dar jis turės sumokėti daug pinigų. Jis pasakė V. L., kad šis baigtų kvailioti, kad sėstų į automobilį ir važiuotų namo. Tačiau V. L. paskambino policijai, kuri atvažiavo ir jį sulaikė. Po to įvykio jis buvo susitikęs su V. L., jie kalbėjo apie tą įvykį. Siūlė viską pabaigti taikiai. Tačiau V. L. jam pasakė, kad jam brangiai kainuos. V. L. pasakė, kad lyg jis V. L. išstūmė klibantį dantį, prie kurio buvo prikabintas tiltelis. Tada V. L. išėmė ir jam parodė tiltelį. Tai pamatęs, jis V. L. paklausė, kaip jis V. L. tą dantį išstūmė ir kaip jį sugadino, jeigu šis tiltelį išėmė, parodė ir vėl jį įsidėjo į vietą. Jis suprato, kad dabar V. L. nori iš jo pasipelnyti, susitvarkyti savo dantis už jo pinigus (1 t., b. l. 85-87, 97-100).

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2022 m. birželio 28 d., 8 val., kartu su įstaigos, kurioje dirba, direktoriumi R. Š., su darbovietės automobiliu Toyota Siena, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Telšių rajono išvyko į Šilutės rajoną, į susirinkimą. Po susirinkimo direktorius liepė jį nuvežti pas draugą, gyvenantį Šilutės rajone. Nuvežęs direktorių į jo nurodytą vietą, jis pasiliko laukti automobilyje. Naktį, apie 00:00 val., direktorius baigė svečiuotis pas draugą ir jis direktorių vežė atgal į Telšius. Direktorius atsisėdo priekinėje sėdynėje. Nuo direktoriaus sklido alkoholio kvapas. Jis suprato, kad direktorius yra gerokai išgėręs alkoholio. Važiuojant direktorius buvo labai priekabus, visą kelią jį kritikavo, įžeidinėjo, žemino. Jis nekreipė į tai dėmesio, o tiesiog bandė saugiai vairuoti, nes buvo tamsus paros metas. 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 1 val. 30 min., pravažiavus Pajūrio mstl., važiuojant keliu Šilutė-Šilalė, iki Šilalėje esančios degalinės „Jozita“ likus gal 3-4 kilometrams, Šilalės r., Rubinavo k. teritorijoje, direktorius tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, į burnos sritį. Smūgis buvo stiprus, jis pajuto stiprų fizinį skausmą, dėl to išklibo 4 dantų tiltelis. Tačiau direktorius nesustojo ir rankomis griebė jam už kaklo, pradėjo stipriai spausti, bandė smaugti. Jis labai išsigando, kad nenuvažiuotų nuo kelio, bet nepasimetė, pradėjo staigiai stabdyti. Sustojus, jis direktorių nuo savęs atstūmė, bet direktorius vėl bandė griebti, bet jis sugebėjo apsiginti direktorių nustumiant. Po šito jis direktoriui pasakė, kad nusiramintų, nes dabar kvies policiją, tuomet direktorius aprimo. Tada jis pats atvažiavo iki policijos komisariato, paskambino bendrajam pagalbos centrui. Šį direktorių jis vežioja 11 metų. Toks įvykis pirmą kartą. Daugiau automobilyje kartu važiavusių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 1-2).

9. Akistatos metu, kuri buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu tarp V. L. ir R. Š., V. L. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų, R. Š. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų, nukentėjusysis patvirtino savo parodymus apie dėl R. Š. veiksmų patirtus sužalojimus (1 t., b. l. 127-131).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. R. parodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, tyrėju. 2022 m. nuo birželio 28 d. vakaro, 21 val. iki birželio 29 d. ryto, 9 val., dirbo kartu su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. P., reagavo į Šilalės rajone įvykusius įvykius. 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 01 val. 39 min., iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Šilalės mieste, PC Pepko, automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešėjas konfliktuoja žodiškai su (duomenys neskelbtini) direktoriumi Š. R.. Pranešė vairuotojas, kuris laukia vietoje. Automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą Šilalės m., Struikų g. 2, prekybos centro Pepco automobilių stovėjimo aikštelę atvyko 01 val. 43 min. Aikštelėje stovėjo baltos spalvos automobilis Toyota Siena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia stovėjo, kaip vėliau išsiaiškino, minėto automobilio vairuotojas V. L.. Minėto automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo, kaip vėliau išsiaiškino, R. Š.. R. Š. buvo nustatytas 2.28 promilių girtumas. V. L. paaiškino, jog 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 01 val. 30 min., vairuojant automobilį Toyota Siena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuojant keliu Šilutė-Šilalė, pravažiavus Šilalės r., Pajūrio mstl., ir artėjant prie Šilalės mieste esančios degalinės Jozita, kartu su juo važiavęs (duomenys neskelbtini) neblaivus direktorius R. Š., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jį užsipuolė, sudavė „kuloku“, tai yra kumščiu į veidą, bei rankomis suspaudė kaklą, bandė smaugti ir sukėlė fizinį skausmą. V. L. dar paaiškino, jog bandydamas nuo R. Š. apsiginti, jį nuo savęs stūmė ir saugiai stabdė automobilį. Ar jis stūmė viena ranka, ar abiem rankomis, neminėjo. V. L. paaiškino, kad R. Š. suduodamas kumščiu į veidą, pataikė ir išklibino dantis. Vėliau V. L. asmens apžiūros metu ant V. L. kaklo, kairėje ir dešinėje pusėse, kaklo apačioje, matėsi nežymūs paraudimai. Apžiūros metu V. L. pats savo rankomis judino priekinius dantis. Ar jie judėjo, negali pasakyti, nes jis ne dantų specialistas. Vėliau bendraujant su R. Š., ant pastarojo matomų kūno vietų, jokių sužalojimų nesimatė. Bendraujant R. Š. nuo pat pradžių jam sėdint automobilyje iki jo uždarymo į policijos komisariato sulaikymo patalpą, nei karto neužsiminė, jog jį, važiuojant automobilyje, būtų užsipuolęs vairuotojas V. L., sudavęs jam kažkur smūgius, jį sužalojęs, ir kad jis besigindamas galėjo suduoti vairuotojui V. L.. Tokios kalbos iš viso nebuvo. R. Š. nesakė, jog jam kažkur būtų sužalojimai, ar kad kažkur skaudėtų, ar kad jam reikėtų medikų pagalbos. Jis priėjęs prie automobilyje sėdinčio R. Š., pamatęs jį gerokai apgirtusį, paklausė, kaip jo sveikata. R. Š. pasakė, kad normaliai. Dar jo paklausė, ar jam viskas gerai. R. Š. atsakė, jog gerai. Tuos klausimus uždavė todėl, kad jis iš išvaizdos atrodė gerokai apgirtęs ir norėjo įsitikinti, ar dėl to jis gerai jaučiasi (1 t., b. l. 166-168).

11. Iš V. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kad 2022 m. birželio 5 d. V. L. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d., 01.30 val. Šilalės m., Rubinavo k., kelyje Šilutė – Šilalė teritorijoje, jam vairuojant automobilį Toyota siena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežant įstaigos, kurioje dirba, neblaivų direktorių R. Š., šis vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą bei rankomis suspaudęs kaklą bandė smaugti. Viso šio metu jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo sudrausminti R. Š. įstatymo nustatyta tvarka pradedant ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

12. Iš V. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. automobilis Toyota Siena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį nustatyta, kad jis yra Šilalės m., Struikų g. 2, prekybos centro „Pepco“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš išorės ant priekinių vairuotojo ir keleivio durelių yra lentelė su užrašu (duomenys neskelbtini). Automobilio salonas gan tvarkingas, priekinė keleivio sėdyne atitraukta į galą (1 t., b. l. 2-3, 23-27).

13. Iš 2022 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant V. L. kaklo kairiojo ir dešiniojo šono bei kaklo apačioje matosi nežymūs paraudimai, bei matosi visi priekiniai dantys (1 t., b. l. 34-39).

14. Iš specialisto išvados Nr. G871/2022(04) matyti, kad V. L. bukais kietais daiktais padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir IV dantų vainikų lūžiai, kraujosruvos kaklo dešinėje ir kairėje pusėje, dėl ko V. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (1 t., b. l. 43).

15. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. birželio 29 d., 01 val. 48 min. R. Š. nustatytas 2,28 promilių alkoholio girtumas (1 t., b. l. 68-69).

16. Iš apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota apžiūra kompaktinio disko su vaizdo ir garso įrašais iš Body kameros B0F1EC5F3892, paimtais iš policijos duomenų bazės. Diske įrašyti trys failai:

16.1. Vaizdo ir garso įrašas 2022_0629_014341_001 yra 05 min. 06 sek. trukmės. Įjungus vaizdo ir garso įrašą, ekrano apačioje, kairėje pusėje, žiūrint prieš save, matosi užrašai „TRGSLL_5F3892, 2022/06/29 01:43:39. Vaizdo ir garso įrašo pradžioje matosi važiuojančio automobilio vidaus, priekinės dalies vaizdas. Po to automobilis sustoja, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas T. R. pasisveikina, prisistato ir paklausia, kas nutiko. Vyriškis papasakoja „prigėręs vadovas yra, stok, nestok, blogai važiuoji, iš „kuloko“, dantys pradėjo klibėti, nubraižė, smaugti, stūmiau, vis tiek“. Tada Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas R. P. paklausia, ar vyriškis yra vairuotojas. Vyriškis pasako „taip“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, iš kur jie važiuoja. Vyriškis pasako „Kažkokia direktorių konferencija, prisilakė ir blūsta, kaip bereikia parvažiuoti“. Policijos pareigūnas R. P. paklausia, ar dar toli važiuoti. Vyriškis atsako „į Telšius“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia vyriškio, ar jis yra mašinoje. Vyriškis atsako „nu yra mašinoje“ Tada policijos pareigūnas T. R. paklausia vyriškio, kokia jo pozicija, ar rašys pareiškimą, skundą. Vyriškis pasako „nežinau“. Po kelių sekundžių vyriškis pasako „ne žmogus, demonas“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, iš kur jie važiuoja ir ar dviese. Vyriškis atsako „iš Rusnės, jis yra vairuotojas, vežė į renginį“. Tada matosi kaip policijos pareigūnas T. R. išlipa iš automobilio, prieina prie lauke stovinčio vyriškio, tai yra V. L., ir šio paklausia, ar jis turi pretenzijų, ar rašys pareiškimą. V. L. pasako „ką daryti su dantimis, rašysiu, nu kaip aš galiu nerašyti, jeigu prisidirba, už ne žmogų laika“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kur viskas įvyko. V. L. atsako „čia pakeliui, prieš prieš prieš Šilalę, nu prieš Šilalę, nu parvažiuojant, čia tas tiltas kur uždarytas yra, kur važiuoji, kodėl ne čia važiuoji“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar sudavė. V. L. rodo, mosikuoja viena, paskui antra ranka suspaustomis į kumščius ir pasako „iš rankos, aš nustūmiau, paskui su… už kaklo nu nu“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar jis pajuto fizinį skausmą. V. L. nulenkia galvą. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog suprato ir nueina atidaro policijos tarnybinio automobilio gale esančią sulaikymo patalpą. Tada policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar jis dabar užmigęs yra. V. L. atsako „ne, kiniūjas šitas“. Policijos pareigūnas T. R. prieina prie automobilio dešinės pusės, kur matosi atidarytos priekinės durelės, pasisveikina, prisistato, pasako, jog viskas yra filmuojama. Automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis, šonu atsirėmęs į automobilio dešinę pusę, R. Š. pasako „malonu, gerai“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kaip jo sveikata. R. Š. atsako „normaliai“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia ar jam viskas gerai. R. Š. atsako „gerai“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kodėl jis pykstasi su vairuotoju. R. Š. atsako „nesipykstu aš su niekuo, nesipykstu“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar jis yra išgėręs. R. Š. atsako „biški, nesipykstu su niekuo, nesipykstu su niekuo“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, kad R. Š. išliptų iš automobilio. R. Š. pasako „kodėl turėčiau pyktis, nežinau, gerai“. R. Š. lipdamas iš automobilio pasako „miegojau, kodėl turėčiau pyktis“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar jis prie savęs turi kokių daiktų. R. Š. atsako „nieko neturiu, gerai, piniginę“. Policijos pareigūnas T. R. pakviečia R. Š. eiti prie tarnybinio automobilio. R. Š. pasako „gerai, kodėl mane reikia tampyti“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog netampo, o padeda jam eiti. Policijos pareigūnas R. P. pasako, jog dėl to, kad jis nepargriūtų. R. Š. pasako „ačiū, ačiū, aš nieko“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog viską išsiaiškins. R. Š. pasako „gerai“. Tada visi prieina prie policijos tarnybinio automobilio gale esančios sulaikymo patalpos. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar čia piniginė, pasako išimti piniginę. R. Š. pasako “aš su niekuo nesipykstu, kodėl turėčiau pyktis, jokių problemų“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar turi daugiau daiktų. R. Š. atsako „nieko neturiu, taip“. Policijos pareigūnas T. R. pasako R. Š., kad šis prisėstų, nori pasikalbėti su juo. R. Š. pasako „kodėl turėčiau, mane kaip nusikaltėlį čia, kodėl turėčiau čia sėdėti“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kas jis toks bus. R. Š. atsako „R. Š.“. Policijos pareigūnas T. R. pasakė, jog tai jo asmens dokumentas, kad jis R. Š.. R. Š. pasako „miegojau, kodėl aš turėčiau ant kažko pykti, nesąmonė kažkokia, ar Lietuvoje negalima miegoti mašinoje“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kada jis vartojo alkoholį. R. Š. atsako „ką aš žinau, iš vakaro, gal prieš penkias valandas, nežinau“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia ar jis žino, kur dabar yra. R. Š. atsako „ tai sodin...“. Tuo vaizdo ir garso įrašas baigėsi.

16.2. Vaizdo ir garso įrašas 2022_0629_014841_002 yra 5 min. trukmės. Įjungus vaizdo ir garso įrašą, ekrano apačioje, kairėje pusėje, žiūrint prieš save, matosi užrašai „TRGSLL_5F3892, 2022/06/29 01:48:40. Vaizdo ir garso įraše matosi policijos tarnybinio automobilio gale esančioje sulaikymo patalpoje sėdintis R. Š., kuris sako „sodinot mane“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, kur jis yra, kokiame mieste. R. Š. atsako „Šilutėje“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, kad dabar reikės pasitikrinti blaivumą. R. Š. pasako „turėčiau, turėčiau“. Policijos pareigūnas R. P. paduoda alkoholio kiekio matuoklį ir pasako, kad stipriai pūsti nereikia, iš lėto. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog jis yra ne Šilutėje, o Šilalėje. R. Š. pasako „Šilalėje, nesąmonė kažkokia, absurdas“. Policijos pareigūnas R. P. pasako „2,28“. R. Š. pasako „nežinau, niekam blogo nedariau“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog jis suprato, liepia palaukti ir uždarinėja sulaikymo patalpos duris. R. Š. pasako „kam čia mane uždarėt jūs dabar“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog trumpai yra sulaikytas. Tada kolegai R. P. pasako, jog šis įjungtų šviesą patalpoje, kad piliečiui būtų komfortiška. Tada policijos pareigūnas T. R. prieina prie V. L. ir jo paklausia, ar rašys pareiškimą. V. L. atsako „nu ką man daryti“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ką jam darė. V. L. atsako „čiupo su nagais, kaip dėjo ir tiltelis visas atmušo“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar į medikus kreipsis. V. L. atsako „dantis tvarkyti reikės“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, o kad apžiūrėtų. V. L. atsako „ne, nu ką čia, man atrodo žiūrėjau save, ar yra kas nors, ar matosi“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog apžiūrės, liepia V. L. pasitraukti, fotografuoja baltos spalvos automobilį. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar čia pirmas kartas taip su tuo direktoriumi. V. L. atsako „jis yra kaip, vežioji tokį, jis yra, kaip pasakius, užgaulus, priekabingas, kai neblaivus“. Po to V. L. pasako „nežinau, peršti biški, bet juk čia nieko nėra, ar matosi čia kas nors“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog pasižiūrės šviesoje. V. L. pasako „tik tai va toks durnas nervinis stresas, nežinau kad nu nu“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, kad jis nusiramintų, paklausia, ar jis čia atvažiavo specialiai į policiją. V. L. pasako „ieškojau, neradau sustojau ir kai paskui paskambinau, žiūriu kad čia yra prie pat policija“. Policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar čia R. Š. tašė yra padėta. V. L. atsako „taip, taip, telefonas jo yra“. Policijos pareigūnas T. R. paklausė, ar čia grumtynės ir įvyko. V. L. atsako „nu šitai kaip važiuojant atsisegė diržą ir iš tos rankos tapa, paskui už su abiejom rankom draskyti, nu aš stūmiaus nuo savęs važiuodamas“. Policijos pareigūnas T. R. paklausė, ar čia pirmą kartą taip įvyko. V. L. atsako „nu jis, dėl to kad pasakiau, kad važiuojam namo, tai jis sako kas tu toks, kad tu mane“. Tada policijos pareigūnas T. R. prieina prie kolegos R. P., stovinčio prie tarnybinio policijos automobilio, pasako, jog piniginę dabar įmeta, paskui pasižiūrės rankinę, kai priduos daiktus. Tada policijos pareigūnas T. R. pasako, kad V. L. pasitrauktų ir fotografuoja baltos spalvos automobilį iš galo. V. L. paklausia „ar telefoną turėjo prie savęs ar ne“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog nežino, nebent rankinuke. Po to V. L. pasako, kad jis atvažiuotų į kiemą ir jį priims geriau kabinete. Tada policijos pareigūnas T. R. nueina, atsisėda į tarnybinį policijos automobilį. Tuo vaizdo ir garso įrašas baigėsi.

16.3. Vaizdo ir garso įrašas 2022_0629_015458_004 yra 2 min. 59 sek. trukmės. Įjungus vaizdo ir garso įrašą, ekrano apačioje, kairėje pusėje, žiūrint prieš save, matosi užrašai „TRGSLL_5F3892, 2022/06/29 01:54:56. Vaizdo ir garso įraše matosi prie tarnybinio policijos automobilio galo stovintys ir kalbantys policijos pareigūnai T. R. ir R. P.. Tada atidaromos automobilio gale esančios sulaikymo patalpos durelės ir grotos. Policijos pareigūnas T. R. pasako, kad R. Š. išliptų. R. Š. paklausia „ir ką aš čia dabar veiksiu“. Policijos pareigūnas T. R. dar kartą pasako, kad išliptų iš tarnybinio automobilio, paklausia, ar dar jis čia nori sėdėti visą laiką. R. Š. lipant iš automobilio, policijos pareigūnas R. P. liepia saugoti galvą. R. Š. pasako „nei tai čia, nei dėl ko“. Tada uždaromos tarnybinio policijos automobilio sulaikymo patalpos grotos, durelės ir policijos pareigūnas T. R. pasako R. Š. eiti į policijos komisariatą. R. Š. pasako „ta prasme“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, išsiaiškinti aplinkybes. R. Š. paklausė „ką aš padariau“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, kad jis nelabai ką gero padarė. R. Š. paklausė „ką blogą“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog jis smurtauja prieš vairuotoją. R. Š. pasako „aš“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog jis. R. Š. paklausia „kur čia, čia“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog atsargiai liptų laiptais, neparvirstų. R. Š. pasako „nu to nebuvo, nu ir ką mes būsim, jėzau, vaikinukai“. Policijos pareigūnas T. R. liepia ateiti ir palaukti. Po to, R. Š. eidamas atsidūsta ir pasako „o jėzus“. Atėjus į policijos komisariato laikino sulaikymo patalpą, policijos pareigūnas T. R. pasako, jog dar kartą R. Š. nuodugniau apžiūrės, paklausia, ar neturi draudžiamų daiktų, liepia išsiimti diržą. R. Š. pasako „ta prasme, būsiu ne vyras, be diržo“. Policijos pareigūnas T. R. pasako, jog R. Š. bus trumpai sulaikomas, kad yra tokios taisyklės. R. Š. pasako „blet, tipo“. Kai R. Š. išveria ir paduoda diržą, policijos pareigūnas T. R. paklausia, ar daugiau kokių raištelių, ar grandinėlių neturi. R. Š. kažką pasako, policijos pareigūnas T. R. pasako, jog šito nereikia. Tada policijos pareigūnas T. R. sulaikymo patalpoje dirbančiai pareigūnei pasako, jog šimtas keturiasdešimtas ir pakviečia R. Š. eiti kartu, paskui pareigūnę. Einant policijos pareigūnas T. R. pasako, jog R. Š. eitų atsargiai, neįvirstų. R. Š. pasako „nevirstu, čia jūs manęs neverskite“. R. Š. įeinant į kamerą policijos pareigūnas T. R. pasako, kad R. Š. čia turi pabūti, kol atneš dokumentus pasirašyti. Tuo vaizdo ir garso įrašas baigėsi (1 t., b. l. 155-160).

17. Iš apžiūros protokolo matyti, kad protokole užfiksuota apžiūra kompaktinio disko su garso įrašu iš BPC, paimtu iš policijos duomenų bazės. Diske įrašytas vienas failas. Garso įrašas padarytas 2022 m. birželio 29 d., pradžia 01 val. 35 min. 15 sek. Atidarius garso įrašą, girdisi kaip atsiliepusi dispečerė pasako „112“. Tada paskambinęs vyriškis pasisveikina ir paklausia, ar negalėtų Šilalėje, prie Pepco parduotuvės privažiuoti policija. Dispečerė paklausia, ar Šilalės miestas ir kokia gatvė. Vyriškis pasako, jog Šilalės miestas, Pepco čia yra, kad nežino kokia gatvė, nes yra ne vietinis, kad jis yra iš Telšių. Dispečerė paprašo, kadangi vyriškis yra vietoje, kad pasižiūrėtų kokia gatvė yra. Vyriškis pasako, jog nemato ir pasako, jog čia yra konfliktas su įmonės, su darbdaviu, pradėjo smaugti, mušinėtis važiuojant, jis yra neblaivus, nebegali pavažiuoti, kantrybės nebeturi, smaugti, dantis išmušė. Dispečerė paklausė vyriškio, ar gali būti Struikų gatvė. Vyriškis pasako, jog nežino, Pepco yra Šilalėje, o adreso nemato. Dispečerė klausia, kur čia viskas vyksta. Vyriškis pasako, jog sustojo, dabar atvažiavo, pakeliui viskas, kad su delnu šiaip ne taip nustūmė jį. Dispečerė klausia, kur viskas vyksta, gatvėje, kieme. Vyriškis pasako, jog sustojo kieme Pepco parduotuvės. Dispečerė paklausė, ar čia automobilių stovėjimo aikštelė. Vyriškis atsako, jog taip ir pasako, jog kitoje pusėje yra policija ir ar negali išeiti kas nors, kad nepabėgtų jisai. Dispečerė klausia, kas atsitiko. Vyriškis pasako, jog konfliktas su įmonės vadovu. Dispečerė paklausė su kokios įmonės. Vyriškis pasako, jog (duomenys neskelbtini) direktoriumi Š. R.. Vyriškis pasako, jog neblaivus yra, vežė iš renginio namo. Dispečerė klausia, o kas jis toks yra, ar vairuotojas. Vyriškis atsako kad yra vairuotojas V. L. ir kad tiesiog nebegali. Dispečerė paklausė, ar greitosios nereikia, ar žodiškai sukonfliktavo. Vyriškis pasako, jog greitosios nereikia. Dispčerė paklausė, koks vyriškio vardas ir pavardė. Vyriškis atsako, kad V. L.. Dispečerė klausia, kur šis dabar yra, ar automobilyje. Vyriškis atsako, kad prie automobilio, išlipo, skėčiojasi. Dispečerė klausia automobilio markės ir valstybinio numerio. Vyriškis pasako Toyota Siena, (duomenys neskelbtini) Dispečerė garsiai pasako, jog pasitikslina adresą, Struikų gatvė 2, Šilalė, Pepco automobilių stovėjimo aikštelė. Vyriškis pasako, jog mato kitoje pusėje policija yra. Dispečerė pasako, jog informaciją policijai perduoda. Vyriškis pasako gerai. Dispečerė atsisveikina. Tuo garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 161-163).

18. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 1 val. 30 min., Šilalės r., Rubinavo k. teritorijoje, kelyje Šilalė-Šilutė, automobilyje Toyota Siena, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. L. į veidą, bei rankomis sugriebęs už kaklo jį suspaudė, bandė smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Nagrinėjamu atveju R. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. L. į veidą, bei rankomis sugriebęs už kaklo jį suspaudė, bandė smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. viso proceso metu savo kaltę neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tai pats nukentėjusysis pirmas jam sudavė kumščiu ir jį smaugė, o jis tik gynėsi.

20. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, teismas vertina, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnis). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, kurie bus plačiau aptariami, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo R. Š. kaltę.

21. Kaltinamasis tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, neneigė, kad įvykio metu kartu su V. L. važiavo automobiliu, V. L. jį vežė namo iš susirinkimo, vėliau V. L. pradėjo jam priekaištauti, kad šis nemoka priemokų, o kai jis pasakė, kad priemokos nemokės, tai V. L. sustojo ir trenkė jam į lūpą, po to V. L. bandė jį smaugti, bet jis nesileido, stūmė nuo savęs abiem rankomis. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai ir kiti surinkti bylos duomenys. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykio dieną jis vežė neblaivų R. Š. iš Šilutės į Telšius, R. Š. buvo neblaivus ir visą kelią priekaištavo V. L., įžeidinėjo jį ir R. Š. jam trenkė atgaline ranka bei griebė už kaklo ir taip jį sužalojo. Nukentėjusiojo V. L. viso proceso metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį pavartoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apie tokį savo sužalojimo būdą pasakė iš karto po įvykio skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 161-163), taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tai užfiksuota byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 155-160). Taip pat nukentėjusysis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1 – 2), savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu (1 t., b. l. 127 – 131), visų jo apklausų metu nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad jį sužalojo R. Š. trenkdamas vieną kartą kumščiu ir jį smaugdamas. Nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio metu iš esmės atitiko jo anksčiau nurodytas aplinkybes, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, viso proceso metu jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taigi suprato, kad už tyčinį kaltinamojo apkalbėjimą jam gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir manyti, jog jis mėgina nepagrįstai apkaltinti R. Š. nusikaltimo padarymu, nėra pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nors nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykis po nagrinėjamo įvykio yra konfliktiškas, kas įpareigoja kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu vertinti itin atidžiai, vien dėl to nukentėjusiojo parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Vis tik nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne vien nukentėjusiojo parodymais.

22. Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jį sužalojo R. Š., tas pačias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 166 – 169, 2 t., b. l. 56). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo policijos pareigūno parodymais, byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad 2022 m. birželio 29 d jį sužalojo R. Š., patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 871/2022(04), iš kurios matyti, kad V. L. bukais kietais daiktais padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, kraujosruvos kaklo dešinėje ir kairėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. S. patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad šias išvadas jis padarė apžiūrėjęs V. L. (2 t., b. l. 95). Be to, byloje esantis ekspertizės aktas Nr. PEKG 5(55)/2024(01) taip pat patvirtina anksčiau minėtoje išvadoje G 871/2022(04) V. L. nustatytus sužalojimus. Ekspertizės akte nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. 871/2022(04) konstatuoti šie sužalojimai: viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės kraujosruva, kaklo kairio šoninio paviršiaus poodinė kraujosruva, kaklo dešinio šoninio paviršiaus apatinio trečdalio poodinė kraujosruva. Viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva padaryta kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgį į šią sritį, pvz.: ranka ir pan.. Kaklo poodinės kraujosruvos padarytos kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti, pvz.: spaudžiant pirštais šias sritis ir panašiai. Nustatytos viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės kraujosruva, kaklo kairio šoninio paviršiaus poodinė kraujosruva, kaklo dešinio šoninio paviršiaus apatinio trečdalio poodinė kraujosruva galėjo būti padarytos prieš 0,5-2 paras iki V. L. apžiūros Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val., į tai nurodo konstatuotų kraujosruvų spalviniai pakitimai. V. L. konstatuotų kraujosruvų spalviniai pakitimai nurodo į tai, kad šios kraujosruvos galėjo būti padarytos 2022 m. birželio 29 d. vykusio įvykio metu. V. L. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti trimis trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 173). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 871/2022(04) užfiksuoti V. L. padaryti sužalojimai atitinka jo nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad sužalojimai jam padaryti dėl R. Š. smūgio ir jo bandymo smaugti V. L., byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus V. L. galėjo patirti kitu būdu ir kitoje vietoje. Specialisto išvada Nr. G 871/2022(04) ir ekspertizės aktas Nr. PEKG 5(55)/2024(01) patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, t. y. jam buvo padaryta viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės kraujosruva, kaklo kairio šoninio paviršiaus poodinė kraujosruva, kaklo dešinio šoninio paviršiaus apatinio trečdalio poodinė kraujosruva.

23. Specialisto išvadoje Nr. G 871/2022(04) taip pat nurodyta, kad R. Š. padaryti viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir IV dantų vainikų lūžiai. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad šie dantų sužalojimai padaryti įvykio metu, kai R. Š. sudavė jam smūgį į veidą. Aiškinantis šias aplinkybes byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. PEKG 5(55)/2024(01) konstatuota, kad specialisto išvadoje Nr. 871/2022(04) konstatuoti viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir IV dantų (11 ir 14 d.d.) vainikų lūžiai yra atmetami, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais medicinos duomenimis. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nukentėjusysis V. L. dėl R. Š. prieš jį pavartoto smurto nepatyrė dantų sužalojimų. Tačiau iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad R. Š. buvo padaryta viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės kraujosruva, kaklo kairio šoninio paviršiaus poodinė kraujosruva, kaklo dešinio šoninio paviršiaus apatinio trečdalio poodinė kraujosruva, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris ir inkriminuotas kaltinamajam pateiktame kaltinime.

24. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų teisingumą pažymėtina, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų turėjęs suinteresuotumą apkalbėti kaltinamąjį. Kaltinamasis ir jo gynėja akcentavo, kad nukentėjusysis galėjo turėti motyvą jį apkalbėti dėl to, kad atsilaisvinus R. Š. darbo vietai, į šią poziciją galėtų pretenduoti nukentėjusiojo sutuoktinė. Tačiau nukentėjusysis paneigė šią aplinkybę, nes patvirtino, kad priešiškumo R. Š. nejaučia, netgi priešingai – visą laiką jų santykiai buvo geri. Pažymėtina, kad įvykio metu R. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir nukentėjusysis negalėjo numatyti, kad kaltinamasis prieš jį pavartos smurtą ir dėl tokio įvykio galbūt neteks darbo, todėl neįtikima kaltinamojo ir jo gynėjos versija, kad nukentėjusysis iš anksto turėjo planą, kad R. Š. būtų atleistas iš jo užimamų pareigų. Šie kaltinamojo ir gynėjos teiginiai yra deklaratyvūs, jų teisingumo nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl jie vertinami kaip kaltinamojo gynybinė versija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuteistojo gynybinė versija apie tai, kad neva nukentėjusysis turi motyvą apkalbėti jį dėl to, kad nukentėjusiojo sutuoktinė galėtų dalyvauti konkurse į atsilaisvinusią kaltinamojo darbo vietą, atsirado bylos nagrinėjimo teisme metu, R. Š. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė visai kitas aplinkybes, kodėl jis mano, jog V. L. pasipelnyti iš jo, t. y. dėl to, kad nori susitvarkyti dantis jo sąskaita (t. 1, b. l. 97 - 100), tuo tarpu apie jokį tariamą nukentėjusiojo sutuoktinės norą užimti kaltinamojo darbo vietą jokių aplinkybių nenurodė. Todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes bei tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo siekį apkalbėti kaltinamąjį, daro išvadą, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir manyti, jog jis mėgina nepagrįstai apkaltinti R. Š. nusikaltimo padarymu.

25. Gynyba taip pat ne vieną kartą akcentavo, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio delsė rašyti pareiškimą ir atvykusiems pareigūnams nenurodė, kad jis patyrė kokį nors skausmą, negalėjo atsakyti, ar jis rašys pareiškimą, tik nurodė, kad dantis susitvarkyti reikės.

Žemesnės instancijos teismas

25.1. Pažymėtina, jog teisme apklaustas nukentėjusysis argumentuotai paaiškino, jog įvykio vietoje jis buvo šoko būsenoje dėl prieš jį pavartoto kaltinamojo smurto, buvo pasimetęs ir jautė didelį stresą. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma logiškai paaiškina nukentėjusiojo nesugebėjimą iš karto po įvykio išreikšti tvirtos pozicijos dėl pareiškimo rašymo. Be to, šiuo atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį įvykio metu siejo pavaldumo santykiai, R. Š. buvo įstaigos, kurioje dirbo nukentėjusysis, direktorius, o V. L. buvo vairuotojas, todėl natūralu, kad tokioje situacijoje nukentėjusysis, bijodamas dėl savo ateities, galėjo turėti abejonių dėl pareiškimo rašymo, tačiau net ir iš byloje esančių pareigūnų turėtomis kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad paklausus dėl pareiškimo rašymo V. L. atsako, kad „kaip jis gali nerašyti, nes jį ne už žmogų laiko“ (1 t., b. l. 156). Be to, savo poziciją V. L. išreiškė iš karto po įvykio užfiksuotos apklausos metu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ypač turint omenyje, kad nukentėjusiajam buvo išaiškinta atsakomybė už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtų nusikaltimą (1 t., b. l. 1), o tai reiškia, kad pranešdamas apie nebūtų nusikalstamą veiką jis rizikuotų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

25.2. Teismas sutinka su gynėjos dėstomais teiginiais, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, yra būtina įsitikinti, kad nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Vadovaujantis teismų praktika, nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis V. L. aptariamo įvykio metu dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų iš tiesų pajuto fizinį skausmą ir jam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad paklausus nukentėjusiojo, ar jis pajuto fizinį skausmą, jis nulenkia galvą (1 t., b. l. 156), be to, iš karto po įvykio užfiksuotos nukentėjusiojo apklausos metu jis nurodė, kad dėl prieš jį pavartoto smurto jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-2), todėl nėra pagrindo sutikti su gynėjos versija, kad nukentėjusysis nejautė fizinio skausmo. Nors gynėja akcentavo, kad nukentėjusiojo pareiškime užfiksuoti teiginiai apie fizinio skausmo sukėlimą suformuoti pareigūno, o ne iš nukentėjusiojo žodžių, nes vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusysis nepasako, kad jis pajuto fizinį skausmą, tačiau šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes iš bylos duomenų matyti, kad V. L. savo parašu patvirtino pareiškime užfiksuotas, patvirtino, kad pareiškimas ir apklausos protokolas surašytas teisingai aplinkybes (1 t., b. l. 5). Teismas neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. L. parodymų patikimumu, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu iš esmės išliko nepakitę ir buvo pakankamai nuoseklūs. Pažymėtina, jog nukentėjusysis viso proceso metu iš esmės nurodė tuos pačius R. Š. prieš nukentėjusįjį atliktus smurtinius veiksmus. Be to, įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus, iš pareigūnų turėtomis kameromis užfiksuotų nukentėjusiojo paaiškinimų turinio matyti, kad jis iš karto nurodė apie kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus bei nurodė vietas, į kurias buvo smūgiuojama, jo nurodytos aplinkybės atitinka specialisto išvadomis įvertintus sužalojimus tiek pagal lokaciją, tiek pagal sužalojimų pobūdį, padarymo mechanizmą, todėl pagrindo abejoti dėl šių paaiškinimų patikimumo nėra. Nors nukentėjusysis ir atsisakė medicininės pagalbos įvykio vietoje, tačiau apie jam sukeltą skausmą informavo pareigūnus, atvykusius į iškvietimą, be to, sužalojimai buvo patvirtinti specialisto išvadoje, todėl abejonių apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sukeltą fizinį skausmą baudžiamojoje byloje nėra.

25.3. Gynyba taip pat akcentavo, kad V. L. ne iš karto po prieš jį pavartoto smurto kreipėsi į policiją, o dar kurį laiką važiavo su kaltinamuoju tuo pačiu automobiliu ir į policiją paskambino tik atvažiavęs į Šilalės miestą. Tačiau baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusysis ne iš karto po įvykio pranešė apie patirtą smurtą, o dar kurį laiką važiavo tuo pačiu automobiliu, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto bei kaltininko baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą ir jų atitikimą kitiems baudžiamosios bylos duomenims, nėra pagrindo sutikti su vertinimu, kad gynėjos nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą netikėti V. L. parodymais.

25.4. Nors gynėja atkreipė dėmesį į nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, t. y. tai, kad V. L. pareiškime užfiksuotos teisinio pobūdžio aplinkybės, kurių nukentėjusysis nenurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir kurių nėra užfiksuota policijos pareigūnų turėtose vaizdo kamerų įrašuose, tačiau pažymėtina, kad tai savaime nereiškia, kad šio asmens parodymais negalima remtis nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, iš liudytojo policijos pareigūno T. R. parodymų matyti, kad nukentėjusysis iš karto papasakojo, kokie smurtiniai veiksmai prieš jį buvo atlikti, logiškai papasakojo įvykio aplinkybes. Kaip minėta, nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis jam trenkė veidą ir po to jį smaugė rankomis, šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, šios aplinkybės užfiksuotos asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 34 - 39), „Body“ kameros įrašuose (1 t., b. l. 155 - 159) bei medicininiuose dokumentuose. Todėl atmestinas gynėjos prašymas priimti atskirąją nutartį dėl nukentėjusiojo melagingų parodymų davimo, nes teismas nenustatė, kad nukentėjusysis duotų melagingus parodymus ir apkalbėtų kaltinamąjį.

25.5. Iš gynėjos argumentų matyti, kad ji prašo remtis tik kaltinamojo parodymais ir juos vienintelius laiko teisingais. Tačiau pažymėtina, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra eiliniai įrodymų šaltiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą. Vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į asmens santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą. Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai yra vertinami pagal įrodymų viseto kontekstą, lyginami su kitais byloje surinktais duomenimis. Šiuo atveju teismas remiasi nukentėjusiojo V. L., liudytojo T. R. parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga, o kaltinamojo parodymai neatitinka kitos bylos medžiagos.

26. Iš anksčiau išdėstytų kaltinamojo parodymų visumos matyti, kad R. Š. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo R. Š. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad įvykio metu bevažiuojant V. L. pradėjo prikaišioti, kodėl jam nemoka priemokos, vėliau tie priekaištai perėjo į asmeniškumus, kad jis blogas žmogus, vėliau V. L. labai įsižeidė, pradėjo vaipytis, sustojo ir trenkė jam į lūpą. Jis V. L. pasakė, kad kreipsis į policiją, o jis sakė, kad tai jis jį išmes iš darbo. V. L. bandė jį smaugti, bet jis nesileido, stūmė nuo savęs abiem rankomis (2 t., b. l. 54 – 55). Šias aplinkybes R. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą praėjus dviem mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 97 – 100). Pažymėtina, kad iš karto po įvykio R. Š. nenurodė jokių aplinkybių, kad pirmas jį užpuolė būtent nukentėjusysis. Iš byloje esančių policijos pareigūnų turėtų kamerų vaizdo įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams ir bendraujant su R. Š. jis nieko neužsiminė, kad važiuojant V. L. jam būtų sudavęs smūgius, kad jis būtų sužalotas, kad jam reikėjo nuo kažko gintis ar pan. (1 t., b. l. 156 – 158). Be to, R. Š. buvo apklaustas ir iš karto po sulaikymo 2022 m. birželio 29 d., 11 val. (nuo įvykio praėjus beveik dešimt valandų), tačiau šios apklausos metu taip pat nieko neužsiminė apie prieš jį pavartotą smurtą ar patirtus sužalojimus, nors turėjo visas galimybes (1 t., b. l. 85 – 87). Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad būtent kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Šiuo aspektu pažymėtina dar ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 2,28 promilių girtumo laipsnis. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

27. Gynėja taip pat akcentavo, kad policijos Pareigūnai skirtingai vertino V. L. ir R. Š., nes tik atvykę pagal gautą iškvietimą visą dėmesį skyrė V. L., vėliau atliko jo apžiūrą sužalojimams nustatyti, tačiau R. Š. net neapžiūrėjo ir nesigilino, ar jam buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Tačiau iš byloje esančių policijos pareigūnų turėtomis vaizdo kameromis užfiksuotų įrašų matyti, kad policijos pareigūnai teiravosi R. Š., ar jam viskas gerai, ir šis atsakęs, kad jam viskas gerai (1 t., b. l. 156). Tokioje situacijoje kaltinamasis galėjo pasakyti apie jam padarytus sužalojimus, tačiau jis to nepadarė, todėl natūralu, kad policijos pareigūnai neatliko kitų veiksmų, nes pats kaltinamasis tuo nesiskundė. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis buvo apklaustas iš karto po įvykio 2022 m. birželio 29 d., 11 val. (nuo įvykio praėjus beveik dešimt valandų), tačiau ir apklausos metu nenurodė jokių aplinkybių apie patirtus sužalojimus, neišreiškė prašymų atlikti kokius nors papildomus veiksmus dėl jo sužalojimų užfiksavimo.

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis R. Š. sužalojo V. L. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tarp kaltinamojo R. Š. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam V. L. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Š. kumščiu suduodamas vieną kartą V. L. į veidą, bei rankomis sugriebęs už kaklo ir jį suspausdamas bei bandydamas smaugti, neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusįjį, kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai vertinami kaip nusikalstama veika.

29. Nors kaltinamasis ir neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį. Pažymėtina, kad nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios nustatymui. Nors kaltinamasis, jo gynėja teigia, kad nėra nustatyta R. Š. tyčia suduoti smūgį V. L., tačiau anksčiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad fizinis smurtas buvo naudojamas tyčia, kryptingai, R. Š. suduodamas smūgį nukentėjusiajam ir jį smaugdamas, suvokė, kad tokie jo veiksmai sukels tam tikras pasekmes.

30. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad R. Š. 2022 m. birželio 29 d. naktį, apie 1 val. 30 min., Šilalės r., Rubinavo k. teritorijoje, kelyje Šilalė-Šilutė, automobilyje Toyota Siena, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. L. į veidą, bei rankomis sugriebęs už kaklo jį suspaudė, bandė smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo T. R. parodymais ir kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymus, specialisto paaiškinimus ir kitus rašytinius bylos duomenis bei jų patikimumą byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, daro išvadą, kad būtent nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos duomenų visetas.

31. Gynyba daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad kaltinamasis turėtų būtu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 28 straipsniu, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi pirmasis smurtinius veiksmus prieš jį atliko būtent nukentėjusysis V. L.. Tačiau teismas nesutinka su tokiais gynybos argumentais.

31.1. Teismas pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

31.2. Šiuo atveju pagal byloje teismo nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus darytina išvada, jog R. Š. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių. Pagal nukentėjusiojo V. L. parodymus matyti, kad konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad R. Š., būdamas neblaivus, pradėjo priekaištauti V. L. dėl vairavimo, įžeidinėjo V. L.. Nors gynėja akcentavo, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis V. L., nes pradėjo priekaištauti R. Š., kad šis nepadidina V. L. atlyginimo, tačiau tokie gynėjos argumentai paneigti tiek nukentėjusiojo parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu paneigė šias aplinkybes, tiek ir gynėjos akcentuojamuose procesiniuose dokumentuose dėl ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas V. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukimo. Gynėja daug dėmesio skyrė būtent šiai aplinkybei akcentuodama, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00125-22 buvo nustatyta, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką ir kad būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius. Tačiau pažymėtina, kad tiek 2022 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarime, tiek 2022 m. lapkričio Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų, tiek 2022 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyse (2 t., b. l. 40 – 47) nurodoma, kad konflikto iniciatorius buvo būtent R. Š.. 2022 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, kad R. Š. pirmas sudavė V. L., o V. L., vengdamas kito smūgio, nustūmė R. Š. ranką nuo savęs, tikėtina, kad vairuojant automobilį ir esant grumtynėms V. L. galėjo suduoti R. Š. į lūpų sritį, taip pat konstatuota, kad V. L. veiksmai buvo spontaniniai, jiems įtakos turėjo ir asmeninio nesutarimo priežastys. 2022 m. lapkričio Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartyje taip pat konstatuota, kad pirmas smūgį V. L. sudavė būtent R. Š., o V. L., vengdamas kito smūgio, nustūmė R. Š. ranką nuo savęs, po to R. Š. dar sugriebė už kaklo, automobilį sustabdė, kai atstūmė R. Š. ranką nuo kaklo. Taigi tikėtina, jog vairuojant automobilį ir esant grumtynėms tarp R. Š. ir V. L., V. L. gindamasis galėjo suduoti smūgį R. Š. į lūpų sritį. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota ir tai, kad tokiems V. L. veiksmams didelę reikšmę turėjo ir paties neblaivaus R. Š. veiksmai ir asmeninio nesutarimo priežastys. Taigi, iš anksčiau aptartų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, taip pat iš nuoseklių nukentėjusiojo parodymų viso proceso metu matyti, kad konfliktas kilo būtent dėl kaltinamojo R. Š. veiksmų. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad jų santykiai iki nagrinėjamo įvykio nebuvo konfliktiški, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo priešiškai nusiteikęs prieš kaltinamąjį - nukentėjusysis jokių grasinimų R. Š. neišsakė, jokių priemonių, kuriomis galėtų sužaloti kaltinamąjį, neturėjo, tiesiog vežė kaltinamąjį namo. Net jeigu ir tikėti kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis pradėjo priekaištauti dėl jam neskiriamo priedo prie atlyginimo, tai negalėjo būti suprantamas kaip pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo saugumą pradžia. Kaltinamasis nurodė, kad pirmas jam sudavė nukentėjusysis, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusysis, kuris parodė, kad būtent kaltinamasis pirmas sudavė smūgį jam į veidą. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kaip jau minėta, jis viso proceso metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme dėl jo sužalojimo aplinkybių nekito, buvo detalūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, analogiškus parodymus jis davė iki ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00123-22 metu.

31.3. Taigi aptartoje situacijoje R. Š. veiksmai nebuvo nei proporcingi, nei apskritai būtini, todėl teismas neturi pagrindo įžiūrėti R. Š. būtinosios ginties sąlygų buvimo. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

32. Gynėja, remdamasi faktu, kad analogiški nukentėjusiojo V. L. veiksmai atlikti prieš R. Š. nutraukiant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00123-22 buvo įvertinti kaip mažareikšmiai ir šis tyrimas V. L. buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, prašo vertinti ir R. Š. veiksmus kaip mažareikšmius ir nutraukti R. Š. šią baudžiamąją bylą. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje vertinami kaltinamojo R. Š. prieš V. L. atlikti veiksmai, kurie, teismo vertinami, negali būti laikomi mažareikšmiais BK 37 straipsnio prasme.

32.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017 ir kt.).

32.2. Pažymėtina, jog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

32.3. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 29 d. vykęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo R. Š. ir nukentėjusiojo V. L. peraugo į fizinio smurto panaudojimą, tai yra kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą ir po to rankomis suspaudęs kaklą jį smaugė. Šiuo atveju vertinant kaltinamojo veiksmus BK 37 straipsnio prasme būtina įvertinti ir situaciją, kurioje jie buvo atlikti. Kaip jau minėta, įvykio metu kaltinamąjį ir nukentėjusįjį siejo pavaldumo santykiai, kaltinamasis buvo įstaigos, kurioje dirbo nukentėjusysis, direktoriumi, nukentėjusysis buvo jo vairuotojas ir įvykio metu vežė neblaivų R. Š. namo. Be to, įvykio metu nukentėjusysis vairavo automobilį, t. y. padidinto pavojaus šaltinį. Taigi kaltinamojo veiksmai, kai šis prieš vairuojantį nukentėjusįjį pavartoja smurtą, vertinami kaip itin pavojingi, keliantys pavojų ne tik automobilyje esantiems konflikto dalyviams, tačiau ir kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis galėjo prarasti vairuojamo automobilio kontrolę ir patekti į eismo įvykį, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių, nes nukentėjusysis, atstūmęs R. Š., sustabdė automobilį. Be to, iš karto po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie prieš jį pavartotą smurtą, tai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmais padaryta žala yra pakankamai reikšminga, nes sukėlė nukentėjusiajam ne tik išgąstį, bet ir fizinį skausmą, jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertina, kad šiuo atveju R. Š. atlikti veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių kaltinamojo R. Š. veiksmų pavojingumą, nenustatyta. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pripažinti mažareikšme BK 37 straipsnio prasme ir šiuo pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

III. Bausmės skyrimo motyvai

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

34. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

35. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (1 t., b. l. 68 – 69).

36. Kaltinamasis R. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis vedęs, šiuo metu niekur nedirba, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

37. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į įtariamąjį charakterizuojančias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimą R. Š. skirtini įpareigojimai 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

IV. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

38. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis V. L. buvo sužalotas dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad R. Š. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Toliau teismas pasisakys dėl nukentėjusiojo V. L. reikalavimo dėl 7100 turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39. Nukentėjusysis V. L. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo R. Š. 7100 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 148 – 151). Dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad stipriai apsvaigęs nuo alkoholio R. Š. tyčia trenkė nukentėjusiajam į veidą, dėl to nukentėjusiajam buvo išmuštas dantų tiltelis ir skilo dantų šaknys, UAB „PH Dental“ sudarė gydymo planą, siekiant atstatyti R. Š. smūgio metu padarytą žalą, gydymo kaina - 7100 Eur. Dėl neturtinės žalos nurodoma, kad po smūgio R. Š. pradėjo V. L. smaugti pastarajam dar vairuojant automobilį, taip sukeldamas nukentėjusiajam didžiulį šoką, baimę, pasimetimą, fizinį skausmą bei kraujosruvas. Ieškinyje pažymima, kad dėl R. Š. veiksmų, nukentėjusysis patyrė ypač didelį išgąstį, nepatogumus, sužalojimus, kurie iki šios dienos nėra pašalinti, o atstatyti sužalojimus reikalingos ženklios piniginės lėšos, kurių nukentėjusysis šiai dienai neturi. Sužalojimai ir jų pasekmės yra trunkamojo pobūdžio, t. y. šiai dienai nukentėjusysis negali pilnavertiškai valgyti, estetinė dantų būklė taip pat labai bloga. Be to, dėl R. Š. neteisėtos veikos, kai nukentėjusysis buvo smaugiamas, pastarasis patyrė šoką, bijojo dėl savo gyvybės praradimo, kadangi kai buvo smaugiamas jis dar vairavo važiuojantį automobilį. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis V. L. vertina 10 000 Eur.

40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

41. Nukentėjusysis V. L. civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti 7100 Eur turtinę žalą, tam, kad būtų galima atstatyti R. Š. smūgio metu padarytą žalą nukentėjusiojo dantims pagal UAB „PH Dental“ sudarytą gydymo planą. Įvertinus anksčiau aptartus argumentus, o būtent tai, kad ekspertizės akte Nr. PEKG 5(55)/2024(01) konstatuota, kad specialisto išvadoje Nr. 871/2022(04) konstatuoti viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir IV dantų (11 ir 14 d.d.) vainikų lūžiai yra atmetami, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais medicinos duomenimis, bei padarytą išvadą, jog nukentėjusysis V. L. dėl R. Š. prieš jį pavartoto smurto nepatyrė dantų sužalojimų. Be to, ekspertizės akte Nr. PEKG 5(55)/2024(01) taip pat nurodyta, kad V. L. gydymo plane (1 t., b. l. 150 – 151) suplanuoti atliktini gydymo veiksmai nėra susiję su prieš nukentėjusįjį atliktais smurtiniais veiksmais 2022 m. birželio 29 d. įvykio metu, o reikalingi tęsti ankstesnių burnos būklių gydymą ir funkcijos atstatymą. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

42. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžio visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiojo V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo padaryta viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinės kraujosruva, kaklo kairio šoninio paviršiaus poodinė kraujosruva, kaklo dešinio šoninio paviršiaus apatinio trečdalio poodinė kraujosruva. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis po įvykio patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl patirto streso, nerimo, tai patvirtina byloje esantys V. L. gydymo dokumentai (2 t., b. l. 69). Taip pat nekyla abejonių, kad jis jautėsi nesaugus ir pažeidžiamas, išgyveno dėl patirto streso įtakos jo sveikatai. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajam V. L.. Aptartos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai po įvykio sudaro pagrindą pripažinti, jog V. L. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po V. L. suteikto gydymo jam nebuvo rekomenduotos jokios specialios reabilitacijos procedūros, nėra jokių duomenų, kad praėjus beveik metams po patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų reikalingi kokie vaistai ar kitokia medicininė pagalba. Taigi galima teigti, kad dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

44. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo kelių šimtų eurų iki 2 500 Eur (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256-648/2022, 2K-48-495/2021, 2K-86-628/2020, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-32-634/2023, 1A-206-926/2022, 1A-457-813/2022; 1A-106-919/2022, 1A-216-919/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-42-795/2023, 1A-146-557/2020 ir kt.). Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45. Kaltinamasis R. Š. neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistina iš kaltinamojo R. Š. 1 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tokį žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba.

46. Nukentėjusysis V. L. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo R. Š. 1 512,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai (3 t., b. l. 40 - 43) patvirtina, kad nukentėjusysis V. L. jos interesus atstovaujančiam advokato padėjėjui už baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 512,5 Eur.

46.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

46.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, taip pat į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo” (toliau - Rekomendacijos). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, neviršija minėtose Rekomendacijose pateiktų dydžių, išlaidos atitinka teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir yra pagrįstos būtinybe tinkamai organizuoti jo atstovavimą baudžiamajame procese, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

46.3. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo R. Š. gynėja advokatė D. Navickienė taip pat pateikė prašymą priteisti kaltinamojo R. Š. naudai iš valstybės patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 4 – 11). BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, toks sprendimas yra priimamas tik tokiu atveju, kai kaltinamasis yra išteisinamas. Kadangi anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir šiuo nuosprendžiu yra pripažįstamas kaltu, todėl gynėjos prašymas priteisti kaltinamajam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

47. Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

48. R. Š. 2022 m. birželio 29 d. 1 val. 48 min. buvo laikinai sulaikytas ir 2022 m. birželio 29 d. 13 val. 43 min. buvo paleistas, todėl šis laikas (1 para) šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (1 t., b. l. 77 – 79, , 88 – 90).

49. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią R. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 29 d. 01 val. 48 min. iki 2022 m. birželio 29 d. 13 val. 43 min. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o R. Š. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. L. iš R. Š. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą V. L. ieškinio dalį dėl neturinės žalos ir dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam V. L. iš R. Š. 1512,5 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) už suteiktas advokato paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - kompaktinius diskus (2 vnt.) su nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašais, prisegtus prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė