- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-32-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32289-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- K. T.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Civilinis ieškovas
- G. L.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Vygantas Skladaitis, Vygandas Skladaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (674,72 Eur) nukentėjusiajam G. L.; per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo G. L. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir jam priteista iš nuteistojo K. T. 750 Eur neturtinei žalai ir 674,72 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L. priteista 800 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. T. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav., esančioje autoserviso aikštelėje, kilusio iš darbo santykių konflikto metu, keturis kartu sudavė kumščiu G. L. į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam 4 poodines kraujosruvas pilve, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Jo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
2.1. byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį užpuolė ir sumušė kaltinamasis. Teismas vertino, jog kaltinamasis aktyviai veikė tiesiogine tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta, todėl kaltinamasis atsako pagal faktiškai kilusias dėl jo mušimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat konstatavo, jog nukentėjusiojo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojo Ž. B. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais GMP ir nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius ir objektyvaus ištyrimo (apžiūros) duomenis duotomis išvadomis bei papildomais paaiškinimais teisme, tiek ir paties kaltinamojo bei liudytojų R. T. ir A. N. paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio.
2.2. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad K. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba savo įmonėje vadovu, gyvena šeimoje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bus teisinga K. T. paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydį nustatyti kiek mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis – 9 mėnesius.
2.3. Teismas sprendė, jog nukentėjusiojo pareiškimas apie jo patirtą dėl nusikaltimo neturtinę žalą yra pagrįstas, jį, be jo paties pareiškimų ir parodymų, taip pat teismo medicinos specialisto išvadų, pagrindžia ir duomenys iš medicininių dokumentų. Teismas įvertinęs, jog pagal nukentėjusiojo ieškinį už konstatuotą jam neturtinę žalą ir jos atlyginimą yra atsakingas prieš jį smurtavęs kaltinamasis, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino dalinai ir priteisė 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu yra pagrįsta ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalis, susijusi su būtinomis ir faktiškai nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis dalyvavimui proceso veiksmuose, jų dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl šią turtinės žalos dalį priteisė iš kaltinamojo visa apimtimi (104 Eur). Teismas reikalavimą dėl negauto vidutinio darbo užmokesčio priteisimo tenkino dalinai ir priteisė 674,72 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. T. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad K. T. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3.1. Skunde nurodo, jog priešingai nei konstatavo teismas, nustatytos aplinkybės patvirtino faktą, jog G. L., žinodamas, kad padarė įmonei žalos ir kad bus atleistas iš darbo, iš anksto pasiliko darbdavio automobilio dokumentus degalinėje ir vėliau, teikdamas darbdaviui melagingus duomenis, išviliojo nuteistąjį į autoserviso aikštelę bei išprovokavo konfliktą. K. T. informavus, kad „atveši dokumentus per policiją” ir išvykus, pasak nuteistojo, telefonu nukentėjusysis pasikonsultavo ir kvietė policiją, vėliau persigalvojo ir bandė policiją atšaukti ir pats skambino K. T. ir siūlė kompromisinį sprendimą, kokiomis sąlygomis atiduos dokumentus. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu pats nukentėjusysis, darbdaviui laiku neatsiskaičius, jis kreipėsi į policiją dėl darbdavio baudžiamojo persekiojimo dėl smurtinio elgesio. Skunde taip pat teigiama, jog pirmos instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepagrįsta, kadangi nukentėjęs, siekdamas asmeninio kerštavimo, melavo ir tai pagrindžia tiek sąsajos akistatos duomenų su telefoninių pokalbių išklotine, tiek Body kameromis fiksuotą medžiagą gretinant su nukentėjusiojo parodymais. Pasak nuteistojo, teismas cituodamas liudytojų parodymus, juos iškraipė kaltinimui naudinga linkme, nutylint ar papildant, taip iškreipdamas objektyvią tiesą.
3.2. Pasak apelianto, teismas, vertindamas duomenis, jog policiją kvietė ir teisinės gynybos bei medicininės pagalbos prašė ne nuteistasis, tačiau nukentėjusysis, nutylėjo objektyvius duomenis, kad nukentėjusysis policiją kvietė ne iškarto po įvykio, o tik po to kuomet nuteistasis pareiškęs, jog „atveši dokumentus per policiją“, išvyko. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtino, byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės.
3.3. K. T. manymu, tai, kad ant nuteistojo kūno nėra smurto žymių, rodo, kad jis smurtiniame konflikte nedalyvavo, o nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, pasak nuteistojo, nėra susiję su konfliktiniu įvykiu tarp nukentėjusiojo ir K. T.. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. policijos Body kamerose fiksuotas nusiskundimas dėl vieno smūgio; greitosios medicinos pagalbos kortelėje atžymėta – „stebimas nežymus paraudimas virš bambos“, todėl nuteistojo teigimu, objektyviai nėra fiksuota įvykio metu jokių duomenų, kurie pagrįstų buvus keturis smūgius. Be to, minėtoje kortelėje fiksuota, kad nukentėjęs atsisakė tiek vykti į SPS, tiek nuskausminamųjų. Toliau pažymi, kad valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialistas A. J., teisiamojo posėdžio metu, vizualiai atvaizdavo nukentėjusiajam fiksuotų sužalojimų išsidėstymą kūne, tačiau nei vienas sužalojimas neatitinka, įvykio vietoje nukentėjusiojo nurodytiems sužalojimams, kurie fiksuoti policijos Body kameromis. Taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad vertinamas įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 12 d., o apie keturis smūgius nukentėjęs pirmą kartą užsimena tik 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškime ir apklausos protokole. Apelianto teigimu, konstatuoti sužalojimai nėra susiję su 2021 m. rugsėjo 12 d. įvykiais, kadangi iš byloje, esančių medicininių duomenų, matyti, jog nukentėjęs į medikus kreipėsi tik praėjus 3 paroms po pareiškimo policijoje pateikimo ir 8 paroms po įvykio.
3.4. Toliau skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas įrodymus ir juos aprašydamas nuosprendyje, parodė šališkumą, t. y. nuosprendyje įrodymus išdėstė selektyviai, akivaizdžiai atsirinkdamas tik tuos įrodymus ir tas įrodymų dalis, kurios pagrindžia kaltinimo versiją, tuo tarpu gynybai palankius įrodymus ir jų dalis apskritai nutylėdamas, jų nenurodydamas nei nuosprendžio aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyje, dalies įrodymų turinys nuosprendyje yra iš esmės iškraipytas, teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms ir išimtinai vienpusiški, t. y. palankūs tik nukentėjusiojo versijai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ir joje priimdamas galutinį procesinį sprendimą, buvo iš anksto nusistatęs ir turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės, bei savo veiksmais, savo motyvais tiesiog siekė realizuoti savo išankstinį nusistatymą, t. y. buvo subjektyviai šališkas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. L. atstovas advokatas Vygantas Skladaitis prašo nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pats nuteistasis jokio patvirtinančio dokumento apie smurto žymių nebuvimą teismui nepateikė, o tuo labiau, minėta papildoma versija atsirado tik apeliaciniame skunde, dėl ko turi būti atmesta kaip gynybinė pozicija.
4.2. Atstovas pažymi, jog sumušimų žymės išryškėja po sumušimo keleto dienų bėgyje, o tik stipraus sumušimo žymės išryškėja tuoj pat po sumušimo, kas ir buvo matoma įvykio vietoje, nes kiti sumušimai buvo išryškėję būnant pas teismo medicinos ekspertą.
4.3. Taip pat nurodo, jog liudytojų R. T. ir A. N. parodymai patvirtino, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė, kuomet buvo sumuštas apelianto.
4.4. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nuteistasis savaip interpretuoja aplinkybę, jog nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl to, kad darbdavys neatsiskaitė su pastaruoju. Tiek kviečiant policiją į įvykio vietą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo metu, nukentėjusysis G. L. tvirtino, jog policija buvo kviečiama dėl pastarojo sumušimo, o ne dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tiek G. L., tiek ir apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo užmokestis buvo sumokėtas įsikišus Darbo ginčų komisijai, o ne policijos pareigūnams.
4.5. Nukentėjusiojo atstovas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad medicinos ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį 2021 m. rugsėjo 17 d., pastarajam patarė papildomai nuvykti atlikti papildomus tyrimus dėl sužalojimo, kuriuos atlikus ir buvo pateikta papildoma medžiaga ekspertui 2021 m. rugsėjo 20 d., kas tik patvirtina, jog ekspertizės išvadoje buvo rašytinė klaida dėl išvados datos.
4.6. Atstovas nesutinka, jog teismas buvo šališkas, kadangi teismo posėdžio metu minėta aplinkybė nebuvo išreikšta, nebuvo pareikštas nušalinimas, ar pateikti nušalinimo pagrindai, dėl ko apelianto argumentai dėl teismo šališkumo yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. T. apeliacinis skundas atmetamas.
5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino K. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo K. T. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas K. T. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
7. K. T. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav., esančioje autoserviso aikštelėje, kilusio iš darbo santykių konflikto metu, keturis kartu sudavė kumščiu G. L. į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam 4 poodines kraujosruvas pilve, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
8. Kolegija konstatuoja, kad K. T. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo G. L. parodymai, liudytojo Ž. B. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenys, policijos pareigūnų naudotų Body vaizdo kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kiti byloje surinkti įrodymai. Kadangi nustatyta, kad nuteistasis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepagrįsta, kadangi nukentėjęs, siekdamas asmeninio kerštavimo, melavo ir tai pagrindžia tiek sąsajos akistatos duomenų su telefoninių pokalbių išklotine, tiek Body kameromis fiksuotą medžiagą gretinant su nukentėjusiojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymus ir pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiojo G. L. parodymai dėl esminių, juridiškai reikšmingų nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio aplinkybių buvo pakankamai nuoseklūs, o neatitikimai, lyginant jo pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams nusikaltimo įvykio vietoje, užfiksuoti Body kamerų įrašuose, ir vėlesnius ikiteisminiame tyrime bei teisme, nėra esminiai.
10. Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (toliau – BPC) turinys patvirtina, kad G. L. numeriu 112 skambino 2021 m. rugsėjo 12 d. 20:07:15 val. ir nurodė, kad jį primušė firmos savininkas. Smogė į kepenis, viduriai labai skauda. Darbuotojai paklausus, “ar mušeika vietoje”, atsako “yra dar čia”. Sumušimas vyko prieš kokias 5 minutes (1 t., b. l. 85-88). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. L. parodė, kad kaltinamasis K. T. konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė keturis kartus į pilvo sritį dėl ko jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių labai skaudėjo ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Direktorius išgirdęs, kad skambina 112, atidavė vairuotojo kortelę, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 29-30). Papildomai apklaustas 2022 m. kovo 3 d. G. L. parodė, kad K. T. sudavė 4 smūgius kumščiu į pilvą, labiau kairiąją pusę (1 t., b. l. 34). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme G. L. parodė, kad konflikto metu K. T. jį puolė kumščiais. Šalia kitų asmenų nebuvo. Jis smogė 4 kartus į pilvo sritį. Sulyginus šiuos nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad jokių esminių prieštaravimų tarp jų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
11. Tiek iš pokalbio su BPC, tiek iš policijos pareigūnų Body kameromis darytų vaizdo įrašų, tiek iš GMP gydytojo iškvietimo kortelėje darytų įrašų matyti, jog nukentėjusysis G. L. nuosekliai tvirtino, jog K. T. jį sumušė, rodė pilvo sritį, kurioje matėsi paraudimai. Paraudimas pilvo srityje buvo objektyviai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Liudytojas Ž. B., policijos pareigūnas, parodė, kad pokalbio metu nukentėjusysis pakėlė marškinėlius ir jam parodė pilvą, kurio šone jis, liudytojas Ž. B., matęs kelis šviežius paraudimus, nukentėjęs teigęs, kad kaltinamasis jam kelis kartus į pilvą sudavęs kumščiais, nukentėjusysis skundėsi skausmu ir gėrė nuskausminamuosius. Tai, kad minėtuose įrodymuose neužfiksuotas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, nepaneigia to, kad smūgiai jam buvo suduoti. Pažymėtina, jog nei GMP darbuotojai, nei policijos pareigūnai įvykio vietoje detaliai neapklausė nukentėjusiojo apie įvykio aplinkybes, kadangi jis atsisakė rašyti pareiškimą, taigi niekas įvykio vietoje išsamiai nesiaiškino, kiek smūgių buvo suduota ir į kurias tiksliai vietas. Akcentuotina tai, kad minėtuose įrodymuose fiksuota, jog G. L. tvirtino, jog K. T. jį „sumušė”, o ne „sudavė smūgį”, „trenkė“ ar panašiai. Atsakant į skundo argumentus dėl teismo medicinos eksperto nustatytų kraujosruvų lokalizacijos, kurios, apelianto nuomone, neatitinka nukentėjusiojo paaiškinimų įvykio vietoje, pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sužalojimai nuo smūgių pilvo sienoje, turi tam tikrą specifiką. Pilvo sienos raumenyno, kraujagyslių tinklas yra retas ir kraujosruvų susidarymas yra specifinis. Jei tipiniu atveju sužalotas pilvas staigiu momentiniu smūgiu, atšokant rankai, kraujosruva gali susidaryti labai giliai ir ji pasirodo odoje po 2-3 parų ir jau turi nykimo atspalvį. Nuo smūgio jėgos, nuo stiprumo priklauso ar greičiau, ar vėliau pasirodys kraujosruvos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nedetalūs pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai buvo sąlygoti ne noro klaidinti, tačiau iššaukti pasimetimo, susijaudinimo dėl patirto netikėto fizinio smurto bei jaučiamo skausmo, nukentėjusiojo emocinės būklės. Sutiktina, kad dėl šių aplinkybių negalima reikalauti iš nukentėjusiojo preciziškai tiksliai nurodyti, į kurias pilvo vietas jam buvo suduoti smūgiai.
12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tas aplinkybes, kad nukentėjusysis G. L. su pareiškimu dėl jo sumušimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo 17 d. 10:17 val., nurodydamas, kad K. T. jį sumušė, suduodamas 4 smūgius. Tas pačias aplinkybes jis patvirtino apklausos metu tą pačią dieną 10:20 val. Pagal bylos duomenis, šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė dar prieš kreipdamasis į teismo medicinos tarnybą. Kaip matyti, vėliau specialisto išvada patvirtino nukentėjusiojo parodymų teisingumą, konstatuojant, jog nukentėjusiajam G. L. padaryta poodinės kraujosruvos pilve, nustatyti išoriniai kūno sužalojimai padaryti keturiais smūgiais į pilvą kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 4-6 paros iki teismo medicininio tyrimo pradžios.
13. Tai, kad atvykus greitajai pagalbai, G. L. atsisakė vykti į gydymo įstaigą taip pat nepaneigia jo sužalojimo fakto, kadangi teismo medicinos ekspertų nustatytų sužalojimų pobūdis nereikalauja neatidėliotinos ir sudėtingos medicininės pagalbos, todėl visiškai logiška, jog nukentėjusysis apsiribojo jam duotais medikamentais nuo skausmo.
14. Kolegija taip pat atmeta nuteistojo keliamą versiją apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo nukraudamas nuo tralo automobilius. Ši versija grindžiama liudytojo A. N. parodymais ir liudytojo K. T. atsiųsta nuotrauka, tačiau kolegija sprendžia, jog liudytojo A. N. parodymai nepatvirtina šios versijos, o paminėta nuotrauka yra neinformatyvi. Be to, tokią nukentėjusiojo susižalojimo galimybę paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojas A. N. parodė, kad automobilių nukrovimo metu jam būnant vienoje autovežio priekabos pusėje, o nukentėjusiajam dirbant kitoje, jis išgirdo metalo kritimo į kietą dangą garsus (vėliau matęs, jog buvo nukritę metalinės atramos ratams), taip pat, kad nukentėjusysis nusikeikė (kad būtų suaimanavęs teigia neprisimenantis), atėjęs arčiau jis matęs, kad nukentėjusysis kelias sekundes pastovėjo pasirėmęs į priekabos platformą. Taigi liudytojo A. N. parodymai nepatvirtina, jog nukraudamas automobilius G. L. būtų susižalojęs, kadangi jis nieko konkretaus nematė, negirdėjo, kad G. L. būtų dejavęs ar kitaip davęs suprasti, jog susižalojo. Specialisto išvada paneigia, kad nukentėjusysis būtų patyręs kokius nors sužalojimus, būdingus griuvimui. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam G. L. nustatytos 4 atskiros kraujosruvos pilvo srityje. Tuo remiantis bei atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų pobūdį, specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam G. L. padaryta poodinės kraujosruvos pilve, nustatyti išoriniai kūno sužalojimai padaryti keturiais smūgiais į pilvą kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 4-6 paros iki teismo medicininio tyrimo pradžios. Konstatuoti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui (1 t., b. l. 69-70, 72, 79-81; 2 t., b. l. 55-58). Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas pagrindė išvadą dalyje dėl smūgių sudavimo, nurodydamas, kad jei sužalojimas būtų vienas, tai būtų galima kelti klausimą, į ką asmuo atsitrenkė. Taip pat nurodė, kad jei asmuo griūna ir kontaktuoja su kitais aplinkos daiktais, pagrindu, jis kontaktuoja plaštakomis, ryškiau atsikišusiais kūno paviršiais, kelio sąnariais, klubo sąnariais, plaštakomis, tačiau tokių sužalojimų nukentėjusiajam nenustatyta. Kolegija sutinka su tokiu vertinimu ir konstatuoja, jog pagal surinktus įrodymus nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti būtent suduodant smūgius, o ne kokiu nors kitu būdu. Taip pat ekspertas motyvuotai pagrindė savo išvadą dėl sužalojimų atsiradimo laiko, tai yra prieš 4-6 dienas iki apžiūros, kuri atlikta 2021 m. rugsėjo 17 d., apibūdindamas kraujosruvų spalvos pakitimus laiko bėgyje. Ši specialisto išvados dalis neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jis buvo sužalotas 2021 m. rugsėjo 12 d. Fotonuotraukoje, kurią nuteistajam K. T. atsiuntė liudytojas A. N., užfiksuota automobilio “BMW” galinė dalis ir prie automobilio pasilenkęs nukentėjusysis G. L. (1 t., b. l. 113-117). Kolegija pažymi, kad ši nuotrauka yra visiškai neinformatyvi ir joje jokios svarbios bylai aplinkybės neužfiksuotos.
15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam faktui, kad konfliktas įvyko 2021 m. rugsėjo 12 d., o nukentėjusysis su pareiškimu dėl jo sumušimo kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 17 d. Šiuo faktu grindžiami skundo argumentai, esą nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ne konflikto vietoje ir kitu laiku, tačiau kolegija sprendžia, jog surinktų byloje įrodymų visuma leidžia šiuos skundo argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dėl jo sumušimo reagavo nedelsiant, skambindamas į BPC. Antra, surinkti dokumentai (darbo sutartis, paaiškinimas dėl nuostolių, prašymas ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo, 1 t., b. l. 94-99, 101-104) patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas dėl padarytos įmonei žalos ir darbo užmokesčio, nuteistajam reikalaujant atlyginti žalą, o nukentėjusiajam reikalaujant sumokėti darbo užmokestį. Kaip patvirtina vaizdo įrašai, daryti policijos Body kameromis, iš karto po įvykio nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą, tikėdamasis su apeliantu susitarti taikiai, kadangi jam buvo svarbu gauti atlyginimą už atliktą darbą. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Ž. B. teisme patvirtino, jog įvykio vietoje jam kalbantis su nukentėjusiuoju, paklausus, ar rašys pareiškimą dėl sumušimo, nukentėjusysis to padaryti nepanoro, pasakė, jog bandys kilusius nesutarimus su kaltinamuoju išspręsti taikiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. T. darbo užmokesčio nukentėjusiajam nesumokėjo, todėl G. L. 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau, tą pačią dieną, policijoje pateikė pareiškimą dėl sumušimo. Be to, iš pokalbio su policijos pareigūnais, užfiksuoto Body kamera, matyti ir kitas tokio jo elgesio motyvas – jis nenorėjo tapti nepageidaujamu vairuotoju darbo rinkoje („14 metų dirbu, vienas iš pirmųjų vairuotojų. Visus firmų savininkus žinau ir visus vairuotojus žinau ir dabar yra tokių niuansų, kad aš nenorėčiau kad pasklistų kalbos, žinot. Kaip man patartumėt, nu paskui sakys, va čigonas“, 1 t., b. l. 90). Visuma aptartų aplinkybių logiškai paaiškina nukentėjusiojo delsimą kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. T. atžvilgiu.
16. Apeliantas nurodo, jog iš byloje, esančių medicininių duomenų, matyti, jog nukentėjęs į medikus kreipėsi tik praėjus 3 paroms po pareiškimo policijoje pateikimo ir 8 paroms po įvykio. Kolegija pažymi, kad nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertą kreipėsi 2021 m. rugsėjo 17 d., o ne rugsėjo 21 d., tai yra iš karto po pareiškimo policijoje pateikimo bei nuo įvykio praėjus 5 dienoms, kadangi į bylą pateikti duomenys apie nukentėjusiojo registraciją ekspertizės įstaigą patvirtina, jog G. L. pas ekspertą atvyko 2021 m. rugsėjo 17 d. 14:10 val. Specialisto išvadoje dėl žmogiškųjų techninių klaidų neteisingai nurodyta asmens apžiūros pradžios data – 2021 m. rugsėjo 27 d. Remiantis Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK RS tyrėjos 2021 m. rugsėjo 17 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą G. L. VTMT Jurbarko skyriuje apžiūrėtas 2021 m. rugsėjo 17 d. 14 val. 15 min. 2021 m. rugsėjo 20 d. G. L. pateikė medicinos dokumentą iš gydymo įstaigos (2 t., b. l. 131).
17. K. T. manymu, tai, kad ant nuteistojo kūno nėra smurto žymių, rodo, kad jis smurtiniame konflikte nedalyvavo. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi K. T. inkriminuotų veiksmų pobūdis neleidžia manyti, jog apeliantas, atlikdamas šiuos veiksmus, neišvengiamai turėjo susižaloti.
18. Apeliantas ginčija aplinkybę, kad G. L. kvietė pagalbą dar jam esant įvykio vietoje. Nurodo, kad kreiptis į policiją nukentėjusįjį paskatino tai, kad išvažiuodamas K. T. nurodė, jog „atveši dokumentus per policiją“. G. L. teisme parodė, kad “jis (K. T.) išgirdo, kad kviečiu policiją, bandė nusiimti neteisėtus numerius nuo mašinos, po to sėdo į mašiną ir išvažiavo”. Kolegija šią aplinkybę aptaria atsakydama į apeliacinio skundo argumentų visumą dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, tačiau tuo pačiu ir pabrėžia, jog ta aplinkybė, kur buvo K. T. G. L. skambinant į BPC, iš esmės nėra reikšminga sprendžiant apelianto kaltės klausimą. Kaip minėta, pateiktame iš BPC garso įraše, darytame 2021 m. rugsėjo 12 d. nuo 20:07:15 val., girdėti, kad darbuotojai paklausus, “ar mušeika vietoje”, G. L. patvirtina, kad “yra dar čia”(1 t., b. l. 85-88). Kolegija sprendžia, jog šis įrodymas patvirtina nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumą, nes logiško pagrindimo, kodėl nukentėjusysis BPC darbuotojai galėtų meluoti apie kaltininko buvimo vietą, nėra. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog K. T. tuo metu jau buvo išvažiavęs, nesurinkta.
19. Sutiktina, kad kai kurias aplinkybes nukentėjusysis nurodė netiksliai, tačiau tai galėjo lemti konflikto metu patirtas stresas, o klaidingai nurodytos aplinkybės nėra esminės ir negali paneigti nustatytų apeliantą kaltinančių įrodymų. Pavyzdžiui, G. L. nurodė, jog tuo metu, kai atvyko policija, jam skambino K. T. ir prašė nerašyti pareiškimo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad policija į įvykio vietą atvyko 20:37:47 val., o išvyko 21:28:20 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad GMP brigada į įvykio vietą atvyko 20:31 val. Iš skambučių išklotinės matyti, jog K. T. G. L. skambino 2021 m. rugsėjo 12 d. 21:32:23 val., o G. L. K. T. skambino būdamas Paežerių kaime, 2021 m. rugsėjo 12 d. 20:24:15 (neatsilieptas skambutis) ir 2021 m. rugsėjo 12 d. 20:28:41. Taigi telefoninių pokalbių tarp K. T. ir G. L. įvykio vietoje esant policijos pareigūnams, nefiksuota. G. L. skambino ir su K. T. kalbėjo prieš atvykstant tarnyboms, o K. T. skambino ir kalbėjo su G. L. jau po tarnybų išvykimo. Kolegija vertina šiuos neatitikimus tarp nukentėjusiojo parodymų ir skambučių išklotinių duomenų kaip neesminius ir neįtakojančius nuteistojo kaltės klausimo.
20. Aukštesnysis teismas neanalizuoja liudytojų R. T. ir U. S. parodymų, kadangi įvertinus jų duotų parodymų turinį, matyti, jog šie liudytojai nematė paties įvykio bei nenurodė kitų aplinkybių, svarbių nagrinėjamai bylai.
21. Pasisakant dėl skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas surinktus byloje įrodymus analizavo labai lakoniškai, tačiau tai nedarė tendencingai, neiškraipė įrodymų turinio esmės. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, taip padarydamas nepagrįstas išvadas dėl K. T. kaltės, o priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas.
22. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
23. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 157), iki 2022 m. kovo 15 d. nebuvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis (1 t., b. l. 158), dirba savo įmonėje vadovu (turi šeimos verslą) ir iš to pragyvena (1 t., b. l. 160), gyvena šeimoje, alkoholiu ir (ar) kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad bus teisinga kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydį nustatė mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, taip pagal įstatymo reikalavimus parinko su laisvės atėmimo bausme paskirtus teismo įpareigojimus.
24. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas byloje civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Nukentėjusysis G. L. pareiškė reikalavimą priteisti iš kaltinamojo 1604 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą (104 eurus išlaidų dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu patirtų kelionės išlaidų atlyginimo ir 1500 eurų netekto vidutinio darbo užmokesčio, taip pat 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17-25, 53-54). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (priteisiamos neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydis analogiškose bylose sudaro nuo 300 Eur iki 1200 Eur) ir priteisė 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiajam turi būti atlyginta jo patirtos išlaidos, kurios susijusios su dalyvavimu procese, tai yra kelionės išlaidos - 104 Eur. Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad bylos duomenys patvirtina realų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl nagrinėjamo nusikaltimo nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., atsižvelgė į tai, jog per minėtą laikotarpį buvo 6 darbo dienos, todėl nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos negautas vidutinis darbo užmokestis sudarė 6 darbo dienų vidutinį darbo užmokestį ir tuo pagrindu priteisė 570,72 Eur (95,12 Eur x 6 d. d.) negautų pajamų atlyginimo. Vidutinės negautos pajamos apskaičiuotos pagal byloje pateiktus duomenis apie 2021 m. spalio 11 d. išmokėtas nukentėjusiajam darbdavio UAB „Lusona“ sumas - G. L. darbo užmokestį sudarė 2 rūšių išmokos – alga (32,12 Eur už 1 darbo dieną) bei dienpinigiai (63 Eur už 1 darbo dieną), viso – 95,12 Eur už 1 darbo dieną.
25. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 679,3 Eur.
26. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatas Vygandas Skladaitis, kuris paruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo skundas atmetamas, todėl nukentėjusysis turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti nukentėjusiojo G. L. naudai iš K. T. 400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.