Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-244-443/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-13Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-05-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-244-443/2025Nutartis · 2025-06-05Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
T-244-443/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32289-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nuteistasis
K. T.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-244-443/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32289-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.13; 2.3.2.2.12; 2.5.20
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 5 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,nuteistajam K. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. T. prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2025 m. gegužės 22 d. gautas nuteistojo K. T. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Nuteistasis prašo panaikinti teistumą, atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino, nėra padaręs naujų nusikaltimų. Prašyme nurodė, kad suprato neigiamus teisės pažeidimų padarinius, neigiamus teisės pažeidimų padarinius, nes dėl to iki šiol patiria nepatogumus įvairiose socialinio gyvenimo srityse. Neišnykęs ar nepanaikintas teistumas turi tiesiogines pasekmes vykdyti akcininko ir įmonės vadovo pareigas.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-443-633/2022, K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti tokius įpareigojimus: 1) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (674,72 Eur) nukentėjusiajam G. L.; 2) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai, 6 dalis).

Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmetė ir priteisti nukentėjusiojo G. L. naudai iš K. T. 400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistasis K. T. teismo posėdžio metu paaiškino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad prašo panaikinti teistumą, nes per šį laikotarpį daugiau nusižengimų nepadarė. Dirba transporto įmonės direktoriumi, yra pagrindinis akcininkas, reikia nepriekaištingos reputacijos kad būtų – dėl viešųjų pirkimų. Teistas buvo, nes su vairuotoju kilo konfliktas darbinis ir K. T. jam stuktelėjo (dėl teistumo). Negerai vertina savo tada padarytą elgesį. Į tokią situaciją papuolęs daugiau taip nepasielgtų – reikiamas išvadas padarė. Dabar nenori gilintis į visą šitą reikalą, bet ten ne viskas buvo taip, pagal ką jį nuteisė. Skundė apeliacinės instancijos nutartį, bet Aukščiausiasis teismas nepriėmė kasacinio skundo. K. T. pripažįsta savo kaltę. Sumokėjo viską, ką teismas priteisė darbuotojui. Nebuvo civilinės bylos – geranoriškai viską sumokėjo, o teismo sprendimas buvo dėl advokatų išlaidų sumokėjimo (b. l. 29-30).

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog priimant sprendimą dėl šio teikimo reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes, kad BK 97 straipsnis numato, jog gali būti sumažintas teistumo terminas, šiuo atveju laikas kaip ir atitinka, tačiau turi būti ir kiti pasiekti bausmės tikslai, šis terminas gali būti sumažintas arba nesumažintas. Priimant sprendimą būtina atsižvelgti į šias aplinkybes – į įvykio aplinkybes, į skirtą bausmę. Įvertinus padarytą veiką, paskirtą bausmę, manytų, kad teismas skyrė adekvatų sprendimą – tai yra bausmės rūšį ir dydį už padarytą veiką, nekyla jokio ginčo, todėl būtent yra už šią veikos rūšį yra nustatytas ir teistumo terminas, mano, kad jis yra taip pat tinkamas. Dėl trumpinimo pirmiausia turėtų būti įvertinta nuteistojo asmenybė, be abejo, administraciniai baustumai turi reikšmės – nuteistojo pasakymas, kad nėra susėjęs su šia veika, tai yra, kad už padarytus administracinius nusižengimus, tai rodo jo požiūrį į teisę, jis yra atsakingas, kad transporto priemonės važiuotų tvarkingos, šiuo atveju jis nevykdė savo pareigos, jos važiavo be technikinės, netinkamojoje vietoje, nesumokėję tinkamų mokesčių – būtina į tai atsižvelgti. Reikia atsižvelgti taip pat į pirmą nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kad nuteistasis savo kaltę neigė, nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių/ sunkinančių aplinkybių – tai patvirtina jo požiūrį į padarytą veiką, gailėjimąsi, į vertinimą šitos situacijos. Iš šito vertinimo galima daryti išvadą, kad nuteistasis ne visiškai suprato savo veiksmų esmę, ne visiškai vertina teismo priimtą sprendimą, todėl manytų, kad nėra jokio pagrindo trumpinti teistumo terminą ir prašo teismo šį teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, paliktu galioti 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, K. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios normos sankcijoje numatyta, jog asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, K. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas, nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad K. T. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs ir 2023 m. spalio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Probacijos sąlygų pažeidimų laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, 3 metų teistumo terminas K. T. skaičiuojamas nuo bausmės įvykdymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 23 d. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimo dieną yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl teistumo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. T. teistumo laikotarpiu daugiau teistas nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra pradėta (b. l. 27–28). Per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas – po aktualaus teismo nuosprendžio, visais atvejais ne kaip privatus asmuo, bet kaip juridinio asmens vadovas dėl įmonės transporto priemonėmis padarytų administracinių nusižengimų, kas nagrinėjamu atveju akcentuotina (b. l. 21-26). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad K. T. teistas tik vieną kartą ir būtent dėl šio teistumo panaikinimo kreipiasi į teismą. Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad K. T. nuo 2012 m. lapkričio 9 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „L.“. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad K. T. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 13-16).

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir nuteistąją charakterizuojantį duomenys, įvertinus tai, kad praėjo daugiau nei pusė teistumo laiko, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl teistumo nuteistajam neproporcingai suvaržomos galimybės dirbti jo kvalifikaciją ir darbinę patirtį atitinkantį darbą. Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nenustatyta.

Įvertinęs anksčiau nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog K. T. nepriekaištingas elgesys teistumo laikotarpiu, pavyzdingas įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymasis, gyvenimo būdas, darbinė veikla, laikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo. K. T. elgesys, vykdant nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei teistumo laikotarpiu iki dabar ir jo asmenybė rodo, kad asmuo yra pasitaisęs, kad jo anksčiau padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir rodo siekį pakeisti savo elgesį bei nebedaryti naujų teisės pažeidimų, deda pastangas, kad kuo greičiau resocializuotųsi. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą daroma išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas bei tikslinga panaikinti teistumą K. T. prieš terminą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. T. prašymą tenkinti visiškai.

Panaikinti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistumą pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-443-633/2022, paliktą galioti Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑32‑634/2023.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.

Teisėjas Arturas Rauktys