Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-443-633/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-13Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-05-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-244-443/2025Nutartis · 2025-06-05Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
1-443-633/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32289-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas
G. L.
Kaltinamasis
K. T.
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-443-633/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32289-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei, Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei Agnei Žaliauskienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L., jo atstovui pagal pavedimą advokatui Vygantui Skladaičiui, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos ekspertui Algirdui Jokšui, gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. T., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis K. T. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.00 val. Stasio Ankevičiaus g. 26, Paežerių km, Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. esančioje autoserviso aikštelėje, kilusio iš darbo santykių konflikto metu, keturis kartu sudavė kumščiu G. L. į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam 4 poodines kraujosruvas pilve, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis K. T. kaltu teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareiškęs, jog nagrinėjamo byloje įvykio metu nukentėjusiajam nė karto nesudavė ir kitaip fiziškai prieš jį nesmurtavo, nesukėlė fizinio skausmo, nepadarė jam jokių kūno sužalojimų ir nesutrikdė jais sveikatos. Dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog buvo darbo santykiuose su nukentėjusiuoju (jis buvo darbdavys-pervežimų paslaugas teikiančios įmonės vadovas, o nukentėjusysis – darbuotojas, tos pačios įmonės autovežio vairuotojas), pagal pirmąją jam duotą darbo užduotį nukentėjusysis turėjo parvairuoti iš Vokietijos į Marijampolės m. ten įmonės nupirktą autovežį bei kartu juo parvežti 3 automobilius įmonės klientams. Parvairuodamas minėtą autovežį per Lenkiją, nukentėjusysis jį vairavo nerūpestingai, dėl ko buvo apgadinta autovežio priekaba ir įmonei padaryta, jo, kaltinamojo, preliminariu skaičiavimu, apie 4000 Eur nuostolių, už ką jo, kaltinamojo, vertinimu buvo atsakingas būtent vairuotojas (nukentėjusysis), dar iki nukentėjusiojo grįžimo priėmė sprendimą darbo santykius su juo nutraukti, apie tai pasakė ir pačiam nukentėjusiajam. Tai dar labiau paskatino įmonės kliento liudytojo A. N., kuriam buvo parvežti du iš trijų automobiliai, nusiskundimai dėl prasto vairuotojo (nukentėjusiojo) darbo, be to, tas pats liudytojas jam atsiuntė į telefoną nuotrauką su atsirėmusia į autovežio priekabą nukentėjusiuoju, o paskesnio pokalbio telefonu metu pasakė, jog automobilių nukrovimo metu girdėjo žmogaus kritimui būdingą garsą, nukentėjusiojo sudejavimą bei keiksmažodžius, todėl pamanė, jog tas bus nukritęs ir susimušęs. Po įmonės klientų automobilių nukrovimo jo, kaltinamojo, nurodymu nukentėjusysis autovežį nuvairavo ir paliko autoserviso Paežerių km Vilkaviškio r. sav. aikštelėje, po ko abu (nukentėjusysis su daiktais) atvyko į įmonės biurą Marijampolės m., čia nukentėjusysis be ginčų pasirašė jo vardu paruoštą prašymą administracijai dėl jo atleidimo iš darbo, taip pat pasiaiškinimą dėl autovežio priekabos apkabinimo, kuriuo iš esmės pripažino savo atsakomybę už įmonei atsiradusius nuostolius. Nukentėjusiajam pareiškus, kad jis autovežyje pamiršo vairuotojo kortelę darbo ir poilsio režimo kontrolei bei jo, autovežio, dokumentus, jie dar kartą kiekvienas savo automobiliu nuvažiavo prie autovežio Paežerių km Vilkaviškio r. sav., čia nukentėjusysis išsiėmė minėtą kortelę, tačiau autovežio dokumentus atiduoti jam, kaltinamajam, atsisakė, pareikalaudamas sumokėti jam už dirbtas dienas bei grąžinti minėtą pasiaiškinimą dėl nuostolių, kartu pareikšdamas, jog dokumentus atiduos, kai gaus darbo užmokestį bei pasiaiškinimą. Tuomet tarp jų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kilo konfliktas – aštrus ginčas, tačiau be fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Nukentėjusiajam užsirakinus savo automobilyje, jis, kaltinamasis, išvykęs, vėliau tą patį vakarą su nukentėjusiu degalinėje apsikeitė dokumentais, t. y. jis jam grąžino pasiaiškinimą, o nukentėjusysis atidavė autovežio dokumentus, išmokėti atlyginimą už dirbtas dienas jis atsisakęs dėl nukentėjusiojo atsisakymo kompensuoti bent dalį (1000 Eur) jau minėtų nuostolių. Ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų žymių iki įvykio ir po jo jis, kaltinamasis, nematė, nukentėjusysis sveikata nesiskundė, medicininės pagalbos neprašė, elgėsi natūraliai, jis, kaltinamasis, manantis, jog nukentėjusysis prieš įvykį pats susižeidė krisdamas automobilių nukrovimo metu (sprendžia iš liudytojo A. N. jam pasakojimo), o jį melagingai apkaltino sumušimu siekdamas išvengti įmonei padarytų nuostolių atlyginimo.

3. Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikaltimo įvykio metu buvo darbo santykiuose su kaltinamojo vadovaujama įmone, kad pagal kaltinamojo užduotį iš Vokietijos į Lietuvą vairavo autovežį su priekaba, pasikrovęs 3 įmonės klientų automobilius, kelionės per Lenkiją metu sprogo priekabos oro pagalvė, o po jos remonto tęsiant kelionę, nukrito priekabos ratas, kuris, jo manymu, ir apgadino kitas priekabos dalis, todėl jis savęs atsakingu už įmonei atsiradusius nuostolius nelaikė ir to nepripažįstantis. Marijampolės m. jis nukrovė klientų automobilius, ten matė ir liudytojus A. N. bei U. S., nukrovimų metu jis nekrito, nesusimušė – iki konflikto su kaltinamuoju buvo visiškai sveikas, nedejavo, liudytojas A. N. suklydo įvertindamas jo, nukentėjusiojo, darbo prie autovežio proceso garsus kaip jo nukritimą ir susimušimą, be to, po nukrovimo jis dar padėjo nustumti neužsivedusį automobilį ir liudytojas tai matė. Toliau nukentėjusysis patvirtino aukščiau aprašytą dalį kaltinamojo paaiškinimų dėl darbo dokumentų surašymo ir pasirašymo, grįžimo prie autovežio pasiimti kortelės bei autovežio dokumentų, taip pat dėl jo, nukentėjusiojo, atsisakymo perduoti autovežio dokumentus, kol jam nebus grąžintas pasiaiškinimas dėl nuostolių bei sumokėta apie 300 Eur darbo užmokesčio, su kuo kaltinamasis nesutikęs, nors vėliau po konflikto jiems susitikus degalinėje, jie minėtais dokumentais visgi apsikeitė. Prie autovežio tarp jų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kilęs aštrus ginčas, kurio metu kaltinamasis kumščiais 4 kartus sudavė jam į pilvą, nuo ko jis sukniubęs, jautęs stiprų fizinį skausmą, pradžioje ant pilvo matėsi paraudimas, o po kurio laiko išryškėjo 4 kraujosruvos. Po to užsirakinęs savo automobilyje, jis skambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietęs policiją, buvo atsiųstas ir greitosios medicinos pagalbos (toliau ir – GMP) ekipažas. Po medikų apžiūros, jam išgėrus nuskausminamųjų ir mažinančių kraujo spaudimą medikamentų, vykti į ligoninę detalesniam ištyrimui atsisakęs, taip pat nerašęs ir pareiškimo dėl sumušimo policijai, kadangi planavęs ir tikėjęsis konfliktą kartu su darbo ginču su kaltinamuoju išspręsti taikiai, visgi vėliau jiems neradus bendro sutarimo, jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sumušimo, lankėsi pas savo šeimos gydytoją bei teismo medicinos ekspertą, - visus jam nustatytus kūno sužalojimus padarė būtent kaltinamasis pastarojo konflikto metu.

4. Liudytojas Ž. B., policijos pareigūnas, teisme patvirtino, jog tikrino gautą policijos įstaigoje pranešimą per BPC, kad pranešėją, nukentėjusįjį, prie autoserviso Paežerių km Vilkaviškio r. sav. sumušė jo darbdavys (įmonės vadovas). Jam atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo GMP ekipažas ir vyko nukentėjusiojo apžiūra, vykti tolimesniam ištyrimui į ligoninę, nukentėjusysis atsisakęs, todėl GMP išvykusi. Jam kalbantis su nukentėjusiuoju, šis tiesiogiai pareiškė, jog buvo sumuštas į pilvą įmonės, kurioje, dirba, vadovo, nurodė įmonės ir kaltinamojo duomenis, jam, pareigūnui, paklausus, ar rašys pareiškimą dėl sumušimo, nukentėjusysis to padaryti nepanoro, pasakė, jog bandys kilusius nesutarimus su kaltinamuoju išspręsti taikiai. Šio pokalbio metu nukentėjusysis pakėlė marškinėlius ir jam parodė pilvą, kurio šone jis, liudytojas Ž. B., matęs kelis šviežius paraudimus, nukentėjęs teigęs, kad kaltinamasis jam kelis kartus į pilvą sudavęs kumščiais, nukentėjusysis skundėsi skausmu ir gėrė nuskausminamuosius.

5. Liudytojas R. T. teisme patvirtino nukentėjusiojo darbo santykių jo tėvo įmonėje faktą, taip pat faktą, jog nukentėjusiojo darbo (kelionės iš Vokietijos į Lietuvą) metu buvo apgadinta jo vairuoto įmonės autovežio priekaba ir įmonei padaryti reikšmingi nuostoliai. Liudytojas taip pat pareiškė, jog pats tiesiogiai nagrinėjamo byloje įvykio (konflikto) nematęs ir negirdėjęs (tuo metu buvęs Marijampolės m.), tačiau po jo, vakare, kaltinamasis (jo tėvas) telefonu patvirtino, jog autoserviso aikštelėje prie autovežio tarp jo, kaltinamojo, ir nukentėjusiojo kilo aštrus ginčas dėl nukentėjusiojo atsisakymo atiduoti autovežio dokumentus, kol kaltinamasis jam negrąžins jo rašytinio pasiaiškinimo dėl nuostolių bei neišmokės darbo užmokesčio už dirbtą įmonėje laiką, savo ruožtu tėvas, kaltinamasis, tai padaryti taip pat atsisakęs, kol nebus sureguliuotas nuostolių įmonei atlyginimas. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjusysis degalinėje visgi apsikeitę dokumentais, tačiau atlyginimas nukentėjusiajam nebuvo išmokėtas iki pastarojo kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo komisiją. Jis pats, liudytojas R. T., nukentėjusįjį matė ir su juo bendravo įmonės biure po automobilių klientams nukrovimo ir prieš jo su kaltinamuoju išvykimą prie autovežio bei nagrinėjamo konflikto, nukentėjusysis sveikata nesiskundė, med. pagalbos neieškojo, elgėsi natūraliai, sužalojimų žymių ant drabužiais nepridengtų jo kūno vietų nesimatė.

6. Liudytojas A. N. teisme patvirtino, kad prieš nagrinėjamą įvykį kaltinamojo įmonė jam suteikė dviejų automobilių parvežimo autovežiu, kurį vairavo nukentėjusysis, iš Vokietijos į Marijampolės m. paslaugą. Automobilių nukrovimo metu jam būnant vienoje autovežio priekabos pusėje, o nukentėjusiajam dirbant kitoje, jis išgirdo metalo kritimo į kietą dangą garsus (vėliau matęs, jog buvo nukritę metalinės atramos ratams), taip pat, kad nukentėjusysis nusikeikė (kad būtų suaimanavęs teigia neprisimenantis), atėjęs arčiau jis matęs, kad nukentėjusysis kelias sekundes pastovėjo pasirėmęs į priekabos platformą. Nukentėjusysis jam niekuo nesiskundė, o jis pats jį ir nepaklausė, ar jam kas atsitiko. Vėliau nukentėjusiajam nepavyko ištraukti iš po priekabos platformos kopėtėlių (tai padarė pats liudytojas), nukentėjusysis buvo nepatenkintas, kažką bambėjo, tačiau po automobilių nukrovimo neužsivedusį padėjo jam nustumti į stovėjimo vietą. Jis nukentėjusįjį nufotografavo ir jo foto su pastaba nusiuntė kaltinamajam (1 t., b. l. 106-110) tik norėdamas išreikšti savo kaip kliento nepasitenkinimą nukentėjusiojo, kaip autovežio vairuotojo, darbu, dėl galimo nukentėjusiojo kritimo prie autovežio jis su kaltinamuoju nekalbėjęs.

7. Liudytoja U. S. teisme patvirtino, kad kartu su draugu liudytoju A. N. buvusi automobilių nukrovimo vietoje Marijampolės m., tačiau nukentėjusiojo neprisimenanti, jo išvaizdos ir veiksmų – taip pat.

8. 2021 m. rugsėjo 17 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs autoserviso aikštelėje Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen., Paežerių km, Stasio Ankevičiaus g. 26, aikštelė atvira, jos danga žvyras, tolimesnėje aplinkoje yra garažų boksų pastatas bei kt. apgriuvę statiniai, aikštelėje pastatyta keletas pavienių kelių transporto priemonių (1 t., b. l. 16-22).

9. 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos informacinės sistemos „Polis“ ir BPC Alytaus skyriaus duomenimis pirminis pranešimas apie byloje nagrinėjamą įvykį Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate iš BPC gautas 2021 m. rugsėjo 12 d., 20:13 val. (BPC – 20:07:15 val.), pranešėjas G. L., kuris skundžiasi skausmu kepenų srityje, nurodo, jog prieš 5 min. prie autoserviso buvo sumuštas darbdavio (smogė „į kepenis“). Tikrinant informaciją vietoje, policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam kumščiu sudavė į pilvą, jaučia fizinį skausmą, pokalbis užfiksuotas išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (Body kameromis) (1 t., b. l. 23-27, 84-88).

10. 2021 m. rugsėjo 27 d. (taip datuota dokumente) teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog klinikiniais (medicininių dokumentų) bei objektyvaus tyrimo (apžiūros) duomenimis konstatuota (nustatyta), jog nukentėjusiajam G. L. padaryta poodinės kraujosruvos pilve, nustatyti išoriniai kūno sužalojimai padaryti keturiais smūgiais į pilvą kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 4-6 paros iki teismo medicininio tyrimo pradžios. Konstatuoti sužalojimai savo visuma ir kiekvienas skyriumi nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą (mažiau nei 10 dienų), sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui, dėl jų nukentėjusysis galėjo jausti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą (1 t., b. l. 69-70, 72, 79-81; 2 t., b. l. 55-58).

Nukentėjusiojo G. L. bylon pateikti medicininiai dokumentai patvirtina sveikatos priežiūros paslaugų dėl patirtos traumos nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu jam teikimą (sveikatos sutrikdymą) mažiausiai iki 2021 m. rugsėjo 20 d. (2 t., b. l. 55-58).

Apklaustas teisme dėl duotos specialisto išvados patikslinimo ir paaiškinimo teismo medicinos ekspertas Algirdas Jokšas nurodė, kad specialisto išvados dokumente įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida – vietoje rugsėjo 27 d., 14:15 val. turi būti rugsėjo 17 d., 14:15 val., pagal tam patikrintą atvykusių teismo medicininiam ištyrimui į tarnybos skyrių asmenų elektroninę apskaitą bylos nukentėjusysis G. L. į skyrių su policijos tyrėjos užduotimi tyrimui atlikti atvyko 2021 m. rugsėjo 17 d., 14:15 val. ir būtent šią rugsėjo 17 d. buvo atliktas objektyvus jo kūno ištyrimas (apžiūra ir kt.), todėl nukentėjusiojo sužalojimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas taip pat ne nuo rugsėjo 27 d., o nuo rugsėjo 17 d. Ekspertas teismui dar kartą patvirtino rašytinėje išvadoje konstatuotų nukentėjusiam kūno sužalojimų (4 kraujosruvų pilve) padarymo (nukentėjusiojo sumušimo) laiką – 4-6 paros iki nukentėjusio apžiūros, t. y. rugsėjo 11-13 d. d. laikotarpį, į kurį patenka ir nurodytas kaltinime (rugsėjo 12 d.). Ekspertas taip pat patvirtino ir išvados dalį, kad nukentėjusiam tam, kad atsirastų konstatuotieji kūno sužalojimai, turėjo būti suduoti vienas po kito ar artimu vienas kitam laiku 4 smūgiai į pilvą daugiau kairėje pusėje, sužalojimai būdingi būtent smūgių sudavimui ir atvirkščiai nėra būdingi kritimui. Konstatuotos nukentėjusiajam kraujosruvos pilve turėjo išryškėti po 2-3 parų nuo smūgių sudavimo, kas ir atitinka nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenis 2021 m. rugsėjo 12 d. – 20 d. laikotarpiu.

11. 2022 m. kovo 2 d. daikto apžiūra (atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais padarytų garso ir vaizdo įrašų SD diske peržiūra) bei papildoma CD peržiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, jog įraše užfiksuotas nukentėjusysis ir GMP darbuotojai, pastarųjų pranešimas nukentėjusiam, jog jam fiksuojamas pilvo sumušimas ir rekomenduotina chirurgo konsultacija (nukentėjusysis atsisako). Toliau nukentėjusysis pareigūnams teigia, kad priėjęs kaltinamasis jį sumušė („ėmė mojuotis“), smogė „tiesiai į tą siūlę“, nuo ko jis sumukęs prie priekabos, pakelia marškinėlius ir rodo pilvą su operacinės siūlės randu per vidurį (1 t., b. l. 89-93).

12. 2022 m. kovo 1 d. savanoriškai nukentėjusiojo G. L. bei 2021 m. gruodžio 1 d. kaltinamojo K. T. pateikti bylon dokumentai (darbo sutartis, paaiškinimas dėl nuostolių, prašymas ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo) patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jų darbo santykių bei nuostolių įmonei atsiradimo ir bandymo juos (žalą) sureguliuoti (1 t., b. l. 94-99, 101-104).

13. 2022 m. kovo 9 d. policijos vyresn. tyrėja Jurgita Takulinskaitė įeinančių ir išeinančių skambučių telefonu analize nustatė, jog nagrinėjamo nusikaltimo įvykio dieną (2021 m. rugsėjo 12 d.) buvo fiksuojami kontaktai telefonu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo tiek iki konflikto tarp jų, tiek ir po jo (1 t., b. l. 126-141).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

14. Dėl kaltinamojo parodymų. Kaltinamasis K. T. byloje nuosekliai neigė nusikaltimo įvykio metu ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs bet kokį fizinį smurtą (jį mušęs), taigi ir jam inkriminuojamą (punktas 1), nors aštraus konflikto faktą pripažino. Teismas sprendžia, kad šis kaltinamojo pareiškimas (parodymai) neatitinka tikrovės ir tiek, kiek jie prieštarauja teismo aukščiau konstatuotoms kaip nustatytoms šioje byloje faktinėms nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), atmestini, vertinami labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bet kokios žalos atlyginimo nukentėjusiajam prievolės nustatymo. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdęs kaltinamasis K. T. turėjo aiškų motyvą smurtu kerštauti perduoti įmonės automobilio dokumentus atsisakiusiam nukentėjusiam, - staigaus ir aštraus iš jų darbo santykių (atsiskaitymo atleidžiant iš darbo, žalos dėl įmonės autovežio priekabos apgadinimo atlyginimo) kilusio konflikto neneigė ir pats kaltinamasis, tai patvirtino teisme ir liudytojas R. T., netiesiogiai – liudytojas Ž. B.. Tokias teismo išvadas suponuoja be kita ko ir aplinkybės, jog, pirma, objektyviai išoriniai kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymas po nagrinėjamo byloje įvykio konstatuoti nukentėjusiajam, o ne kaltinamajam, iškart po nagrinėjamo įvykio (konflikto) ir jo vietoje policiją kvietė ir teisinės gynybos bei medicininės pagalbos taip pat prašė ne kaltinamasis, tačiau vėlgi nukentėjusysis; antra, būtent kaltinamasis, žinodamas apie nukentėjusiojo pranešimą/kvietimą į BPC, pasišalino iš įvykio vietos, nelaukdamas policijos ir faktinių įvykio aplinkybių nustatymo; trečia, jėgos persvara šiuo atveju buvo akivaizdžiai kaltinamojo pusėje, o ne nukentėjusiojo dėl pastarojo neįgalumo ir prastos bendros sveikatos būklės (onkologinės ligos ir kt.). Taigi, jau vien pačio kaltinamojo elgesys po nusikaltimo įvykio, teismo vertinimu, įrodo, kad visgi jis buvo nagrinėjamo byloje fizinio konflikto iniciatorius ir kaltininkas (nevertinant paties nukentėjusiojo veiksmo, pasireiškusio įmonės daikto (autovežio) dokumentų sulaikymu, teisėtumo), kad būtent jis buvo užpuoliko (vartojant fizinį smurtą) vaidmenyje.

15. Dėl nukentėjusiojo parodymų. Nukentėjusiojo G. L. parodymai dėl esminių, juridiškai reikšmingų nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio aplinkybių byloje buvo pakankamai nuoseklūs (neatitikimai lyginant jo pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams nusikaltimo įvykio vietoje, užfiksuoti Body kamerų įrašuose, ir vėlesnius ikiteisminiame tyrime bei ir teisme nėra esminiai (kaltinamasis patikslino kaltinamojo smūgių skaičių (4) bei platesnę jų lokalizaciją jau 2021 m. rugsėjo 17 d. teikdamas pareiškimą policijai ir dar negalėdamas žinoti teismo medicinos specialisto išvados šiais klausimais (medicininis tyrimas buvo baigtas ir išvada surašyta tik 2021 m. lapkričio 22 d. (1 t., b. l. 68), ir, teismo vertinimu, buvo sąlygoti ne noro klaidinti, tačiau pasimetimo, susijaudinimo dėl patirto netikėto fizinio smurto bei jaučiamo skausmo, kad nukentėjusiojo emocinė būklė buvo prasta akivaizdžiai matyti vaizdo ir garso įrašuose), jie ne tik dera tarpusavyje, vieni kitus papildydami ir patvirtindami, ir yra logiški, bet ir yra visiškai patvirtinti kitų teismo aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, tame tarpe liudytojų Ž. B., netiesiogiai – R. T., parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis bei papildomais paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenimis, įvykio vietos apžiūros rezultatais, policijos pareigūnų naudotų Body kamerų įrašais. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, priešingai nei kaltinamojo, teismas šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, todėl nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pripažįstami atitinkančiais šios bylos faktines aplinkybes, yra teisingi.

16. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamojo parodymų (punktas 14), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis K. T., kilus iš jų darbo santykių asmeninio pobūdžio staigiam ir aštriam žodiniam konfliktui, kerštaudamas nukentėjusiajam už atsisakymą iki visiško atsiskaitymo su juo (darbo užmokesčio ir kt. išmokų išmokėjimo nutraukus darbo santykius) perduoti jo, nukentėjusiojo, laikinai valdytus kaltinamojo įmonės autovežio dokumentus, o taip pat atlyginti šiai transporto priemonei padarytą žalą (jos dalį), šį užpuolė ir sumušė, suduodamas kumščiais 4 smūgius į pilvą, šiuo mušimu sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (4 poodines kraujosruvas pilve) ir jais nežymiai sutrikė nukentėjusiajam sveikatą (punktas 1).

17. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

18. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta (punktas 16), jog nukentėjusį smurtu užpuolė ir sumušė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius nukentėjusiajam kumščiais į pilvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (padarinių nukentėjusiojo sveikatai) atžvilgiu jo tyčia, teismo vertinimu, ir buvo neapibrėžta, todėl kaltinamasis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias dėl jo mušimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą. Trečia, daugybiniai smūgiai kumščiais, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus, dėl kurių jam prireikė sveikatos priežiūros paslaugų, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojo Ž. B. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais GMP ir nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius ir objektyvaus ištyrimo (apžiūros) duomenis duotomis išvadomis bei papildomais paaiškinimais teisme, tiek ir paties kaltinamojo bei liudytojų R. T. ir A. N. paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveikas, niekuo nesiskundęs, elgęsis natūraliai).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

19. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju fizinis smurtas sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išorinius kūno sužalojimus, nors ir nežymiai, tačiau visgi realiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą, o tai, teismo vertinimu, iš esmės atsveria tam reikšmę aplinkybių, jog trauminių poveikių skaičius santykinai nebuvo didelis (4) ir smurtaujant nebuvo naudojami pašaliniai daiktai (įrankiai), galėję didinti sunkesnių padarinių atsiradimo nukentėjusiajam riziką.

20. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais (mušimu) sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

21. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuri vertinama dar teigiamai - kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 157), iki 2022 m. kovo 15 d. nebuvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis (1 t., b. l. 158), dirba savo įmonėje vadovu (turi šeimos verslą) ir iš to pragyvena (1 t., b. l. 160), gyvena šeimoje, alkoholiu ir (ar) kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja.

22. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 ir 60 straipsniai). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, nesant nei lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių bei nuolatinį užimtumą darbine veikla (šeimos verslu), bus teisinga kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydį nustatyti kiek mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis – 9 mėn. (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam per visą bausmės vykdymo laiką nustatyti jo asmeninę ir turtinę padėtis bei užimtumą atitinkantys bei jo realiai galintys būti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose (kartu su 6 dalimi). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, taip pat negali būti mažinama bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi teisme nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Pagrindo įskaitymams taip pat nėra.

23. Kaltinamajam K. T. paskirta byloje kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 151-152) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų byloje nėra, kiti daiktai – lankstieji CD diskai su vaizdo ir garso failais (1 t., b. l. 88, 93 ir 141), - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Nuo nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos nukentėjęs G. L. kaltinamajam, kaip už jam atsiradusią žalą atsakingam civiliniam atsakovui, pareiškė reikalavimą priteisti jam : 1) 1604 Eur (kelionių į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pas teismo medicinos ekspertą bei teismo posėdžius išlaidų – 104 Eur (20 Eur + 28 Eur + 56 Eur); netekto vidutinio darbo užmokesčio – 1500 Eur), dėl nusikaltimo patirtos turtinės žalos atlyginimą, taip pat 2) 1000 Eur dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 17-25, 53-54). Ieškovas savo materialųjį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia faktiškai patirtomis išlaidomis aukščiau konkretizuotoms kelionėms (degalų kvitais, kelionėms naudoto automobilio registracijos liudijimu bei bylos duomenimis apie jo dalyvavimą bylos proceso veiksmų atlikime) bei duomenimis apie ankstesnėje darbovietėje gautą darbo užmokestį. Savo ruožtu materialųjį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jo tvirtinamomis aplinkybėmis, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmėje patyrė fizinį skausmą, kurį jautęs dar maždaug 3 savaites po patirto smurto, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ir baimės jausmą, kurį laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, kuriam laikui apribotos bendravimo galimybės. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareiškimas apie jo patirtą dėl nusikaltimo neturtinę žalą yra pagrįstas, jį be jo paties pareiškimų ir parodymų, taip pat teismo medicinos specialisto išvadų pagrindžia ir duomenys iš jo medicininių dokumentų, todėl konstatuojama, jog nukentėjusysis G. L. dėl nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos išties patyrė neturtinės žalos, kuri jam turi būti proporcingai ir teisingai atlyginta (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal nukentėjusiojo ieškinį už konstatuotą jam neturtinę žalą ir jos atlyginimą yra atsakingas prieš jį smurtavęs kaltinamasis (civilinis atsakovas). Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiam G. L. padaryta neturtinė žala įvertintina ir priteistina maždaug vyraujančio teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio (BK 140 straipsnio 1 dalis) bylas, vidurkio dydžiu. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydis varijuoja maždaug nuo 300 Eur iki 1200 Eur, taigi vidurkis sudaro apie 750 Eur, todėl nukentėjusiajam jo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinant dalinai, priteistina 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu yra pagrįsta ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalis, susijusi su būtinomis ir faktiškai nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis dalyvavimui proceso veiksmuose, jų dydis atitinka protingumo kriterijų, atsižvelgiant į atstumą nuo nukentėjusio gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Jurbarko m. ir Vilkaviškio m. bei kelionėms naudotos transporto priemonės technines charakteristikas, ginčo dėl jų dydžio teisme nekėlė ir civilinis atsakovas (kaltinamasis), todėl ši turtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo visa apimtimi (104 Eur). Kita vertus, reikalavimas dėl negauto vidutinio darbo užmokesčio priteisimo (likusios reikalaujamos priteisti turtinės žalos dalies), teismo vertinimu, nors ir turėdamas teisinį pagrindą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis bei 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys), ieškovo yra paskaičiuotas akivaizdžiai neteisingai ir privalo būti perskaičiuotas. Pirmiausiai vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti už pagrindą turi būti naudojami duomenys apie išmokas už darbo santykius ne ankstesnėje, tačiau paskutinėje (kaltinamojo įmonės) darbovietėje. Pagal paties ieškovo bylon pateiktus duomenis apie 2021 m. spalio 11 d. išmokėtas jam darbdavio (duomenys neskelbtini) sumas (nukentėjusio banko sąskaitos išrašas – 2 t., b. l. 59) nukentėjusio darbo užmokestį sudarė 2 rūšių išmokos – alga (32,12 Eur už 1 d. d. (160,60 Eur : 5 d. d.) bei dienpinigiai (63 Eur už 1 d. d. (315 Eur : 5 d. d.), taigi viso – 95,12 Eur už 1 d. d. (32,12 Eur + 63 Eur). Bylos duomenys patvirtina realų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl nagrinėjamo nusikaltimo nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., kas iš esmės atitinka ir teismo medicinos specialisto konstatuotą sveikatos sutrikdymo mąstą (iki 9 dienų imtinai). Per minėtą laikotarpį buvo 6 darbo dienos, todėl nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos negautas vidutinis darbo užmokestis sudaro – 570,72 Eur (95,12 Eur x 6 d. d.). Dėl aptartų aplinkybių pastaroji ieškinio reikalavimo dalis patenkintina dalinai, turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteistina : 104 Eur + 570,72 Eur = 674,72 Eur.

25. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. Nukentėjusysis ir kartu civilinis ieškovas G. L. prašo teismą priteisti jam iš kaltinamojo atlyginimą realiai patirtų bylos procese jo atstovavimo išlaidų, kurias jis patyrė apmokėdamas už jį byloje atstovavusio advokato Vyganto Skladaičio darbą pagal teisinių paslaugų sutartį, nukentėjusysis pagal bylos duomenis tokių išlaidų patyrė 800 Eur (2 t., b. l. 23, 24). BPK 106 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti tokias nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas. Teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, kaltinamojo poziciją, proceso trukmę ir kt. aplinkybes, aptariamos nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra protingo dydžio, neviršija šalies teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių dydžių, kita vertus, kaltinamojo turtinė padėtis pripažįstama pakankami gera, - jis yra darbingo amžiaus, visiškai darbingas, dirba (turi šeimos verslą) ir gauna nuolatines pajamas, todėl teismas sprendžia nukentėjusiojo prašymą patenkinti ir priteisti jam aptariamų išlaidų atlyginimą iš pripažįstamo kaltu kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti tokius įpareigojimus : 1) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (674,72 Eur) nukentėjusiajam G. L.; 2) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai, 6 dalis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iš nuteistojo K. T. : 1) šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 72 ct. (674,72 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo; 2) septynis šimtus penkiasdešimt eurų (750 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus – 3 lanksčiuosius CD diskus su vaizdo ir garso failais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L. aštuonis šimtus eurų (800 Eur) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje jo atstovu, teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis