Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis K. T. 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 20.00 val. Stasio Ankevičiaus g. 26, Paežerių km, Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. esančioje autoserviso aikštelėje, kilusio iš darbo santykių konflikto metu, keturis kartu sudavė kumščiu G. L. į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam 4 poodines kraujosruvas pilve, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

2. Kaltinamasis K. T. kaltu teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareiškęs, jog nagrinėjamo byloje įvykio metu nukentėjusiajam nė karto nesudavė ir kitaip fiziškai prieš jį nesmurtavo, nesukėlė fizinio skausmo, nepadarė jam jokių kūno sužalojimų ir nesutrikdė jais sveikatos. Dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog buvo darbo santykiuose su nukentėjusiuoju (jis buvo darbdavys-pervežimų paslaugas teikiančios įmonės vadovas, o nukentėjusysis – darbuotojas, tos pačios įmonės autovežio vairuotojas), pagal pirmąją jam duotą darbo užduotį nukentėjusysis turėjo parvairuoti iš Vokietijos į Marijampolės m. ten įmonės nupirktą autovežį bei kartu juo parvežti 3 automobilius įmonės klientams. Parvairuodamas minėtą autovežį per Lenkiją, nukentėjusysis jį vairavo nerūpestingai, dėl ko buvo apgadinta autovežio priekaba ir įmonei padaryta, jo, kaltinamojo, preliminariu skaičiavimu, apie 4000 Eur nuostolių, už ką jo, kaltinamojo, vertinimu buvo atsakingas būtent vairuotojas (nukentėjusysis), dar iki nukentėjusiojo grįžimo priėmė sprendimą darbo santykius su juo nutraukti, apie tai pasakė ir pačiam nukentėjusiajam. Tai dar labiau paskatino įmonės kliento liudytojo A. N., kuriam buvo parvežti du iš trijų automobiliai, nusiskundimai dėl prasto vairuotojo (nukentėjusiojo) darbo, be to, tas pats liudytojas jam atsiuntė į telefoną nuotrauką su atsirėmusia į autovežio priekabą nukentėjusiuoju, o paskesnio pokalbio telefonu metu pasakė, jog automobilių nukrovimo metu girdėjo žmogaus kritimui būdingą garsą, nukentėjusiojo sudejavimą bei keiksmažodžius, todėl pamanė, jog tas bus nukritęs ir susimušęs. Po įmonės klientų automobilių nukrovimo jo, kaltinamojo, nurodymu nukentėjusysis autovežį nuvairavo ir paliko autoserviso Paežerių km Vilkaviškio r. sav. aikštelėje, po ko abu (nukentėjusysis su daiktais) atvyko į įmonės biurą Marijampolės m., čia nukentėjusysis be ginčų pasirašė jo vardu paruoštą prašymą administracijai dėl jo atleidimo iš darbo, taip pat pasiaiškinimą dėl autovežio priekabos apkabinimo, kuriuo iš esmės pripažino savo atsakomybę už įmonei atsiradusius nuostolius. Nukentėjusiajam pareiškus, kad jis autovežyje pamiršo vairuotojo kortelę darbo ir poilsio režimo kontrolei bei jo, autovežio, dokumentus, jie dar kartą kiekvienas savo automobiliu nuvažiavo prie autovežio Paežerių km Vilkaviškio r. sav., čia nukentėjusysis išsiėmė minėtą kortelę, tačiau autovežio dokumentus atiduoti jam, kaltinamajam, atsisakė, pareikalaudamas sumokėti jam už dirbtas dienas bei grąžinti minėtą pasiaiškinimą dėl nuostolių, kartu pareikšdamas, jog dokumentus atiduos, kai gaus darbo užmokestį bei pasiaiškinimą. Tuomet tarp jų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kilo konfliktas – aštrus ginčas, tačiau be fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Nukentėjusiajam užsirakinus savo automobilyje, jis, kaltinamasis, išvykęs, vėliau tą patį vakarą su nukentėjusiu degalinėje apsikeitė dokumentais, t. y. jis jam grąžino pasiaiškinimą, o nukentėjusysis atidavė autovežio dokumentus, išmokėti atlyginimą už dirbtas dienas jis atsisakęs dėl nukentėjusiojo atsisakymo kompensuoti bent dalį (1000 Eur) jau minėtų nuostolių. Ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų žymių iki įvykio ir po jo jis, kaltinamasis, nematė, nukentėjusysis sveikata nesiskundė, medicininės pagalbos neprašė, elgėsi natūraliai, jis, kaltinamasis, manantis, jog nukentėjusysis prieš įvykį pats susižeidė krisdamas automobilių nukrovimo metu (sprendžia iš liudytojo A. N. jam pasakojimo), o jį melagingai apkaltino sumušimu siekdamas išvengti įmonei padarytų nuostolių atlyginimo.

3. Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikaltimo įvykio metu buvo darbo santykiuose su kaltinamojo vadovaujama įmone, kad pagal kaltinamojo užduotį iš Vokietijos į Lietuvą vairavo autovežį su priekaba, pasikrovęs 3 įmonės klientų automobilius, kelionės per Lenkiją metu sprogo priekabos oro pagalvė, o po jos remonto tęsiant kelionę, nukrito priekabos ratas, kuris, jo manymu, ir apgadino kitas priekabos dalis, todėl jis savęs atsakingu už įmonei atsiradusius nuostolius nelaikė ir to nepripažįstantis. Marijampolės m. jis nukrovė klientų automobilius, ten matė ir liudytojus A. N. bei U. S., nukrovimų metu jis nekrito, nesusimušė – iki konflikto su kaltinamuoju buvo visiškai sveikas, nedejavo, liudytojas A. N. suklydo įvertindamas jo, nukentėjusiojo, darbo prie autovežio proceso garsus kaip jo nukritimą ir susimušimą, be to, po nukrovimo jis dar padėjo nustumti neužsivedusį automobilį ir liudytojas tai matė. Toliau nukentėjusysis patvirtino aukščiau aprašytą dalį kaltinamojo paaiškinimų dėl darbo dokumentų surašymo ir pasirašymo, grįžimo prie autovežio pasiimti kortelės bei autovežio dokumentų, taip pat dėl jo, nukentėjusiojo, atsisakymo perduoti autovežio dokumentus, kol jam nebus grąžintas pasiaiškinimas dėl nuostolių bei sumokėta apie 300 Eur darbo užmokesčio, su kuo kaltinamasis nesutikęs, nors vėliau po konflikto jiems susitikus degalinėje, jie minėtais dokumentais visgi apsikeitė. Prie autovežio tarp jų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kilęs aštrus ginčas, kurio metu kaltinamasis kumščiais 4 kartus sudavė jam į pilvą, nuo ko jis sukniubęs, jautęs stiprų fizinį skausmą, pradžioje ant pilvo matėsi paraudimas, o po kurio laiko išryškėjo 4 kraujosruvos. Po to užsirakinęs savo automobilyje, jis skambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietęs policiją, buvo atsiųstas ir greitosios medicinos pagalbos (toliau ir – GMP) ekipažas. Po medikų apžiūros, jam išgėrus nuskausminamųjų ir mažinančių kraujo spaudimą medikamentų, vykti į ligoninę detalesniam ištyrimui atsisakęs, taip pat nerašęs ir pareiškimo dėl sumušimo policijai, kadangi planavęs ir tikėjęsis konfliktą kartu su darbo ginču su kaltinamuoju išspręsti taikiai, visgi vėliau jiems neradus bendro sutarimo, jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sumušimo, lankėsi pas savo šeimos gydytoją bei teismo medicinos ekspertą, - visus jam nustatytus kūno sužalojimus padarė būtent kaltinamasis pastarojo konflikto metu.

4. Liudytojas Ž. B., policijos pareigūnas, teisme patvirtino, jog tikrino gautą policijos įstaigoje pranešimą per BPC, kad pranešėją, nukentėjusįjį, prie autoserviso Paežerių km Vilkaviškio r. sav. sumušė jo darbdavys (įmonės vadovas). Jam atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo GMP ekipažas ir vyko nukentėjusiojo apžiūra, vykti tolimesniam ištyrimui į ligoninę, nukentėjusysis atsisakęs, todėl GMP išvykusi. Jam kalbantis su nukentėjusiuoju, šis tiesiogiai pareiškė, jog buvo sumuštas į pilvą įmonės, kurioje, dirba, vadovo, nurodė įmonės ir kaltinamojo duomenis, jam, pareigūnui, paklausus, ar rašys pareiškimą dėl sumušimo, nukentėjusysis to padaryti nepanoro, pasakė, jog bandys kilusius nesutarimus su kaltinamuoju išspręsti taikiai. Šio pokalbio metu nukentėjusysis pakėlė marškinėlius ir jam parodė pilvą, kurio šone jis, liudytojas Ž. B., matęs kelis šviežius paraudimus, nukentėjęs teigęs, kad kaltinamasis jam kelis kartus į pilvą sudavęs kumščiais, nukentėjusysis skundėsi skausmu ir gėrė nuskausminamuosius.

5. Liudytojas R. T. teisme patvirtino nukentėjusiojo darbo santykių jo tėvo įmonėje faktą, taip pat faktą, jog nukentėjusiojo darbo (kelionės iš Vokietijos į Lietuvą) metu buvo apgadinta jo vairuoto įmonės autovežio priekaba ir įmonei padaryti reikšmingi nuostoliai. Liudytojas taip pat pareiškė, jog pats tiesiogiai nagrinėjamo byloje įvykio (konflikto) nematęs ir negirdėjęs (tuo metu buvęs Marijampolės m.), tačiau po jo, vakare, kaltinamasis (jo tėvas) telefonu patvirtino, jog autoserviso aikštelėje prie autovežio tarp jo, kaltinamojo, ir nukentėjusiojo kilo aštrus ginčas dėl nukentėjusiojo atsisakymo atiduoti autovežio dokumentus, kol kaltinamasis jam negrąžins jo rašytinio pasiaiškinimo dėl nuostolių bei neišmokės darbo užmokesčio už dirbtą įmonėje laiką, savo ruožtu tėvas, kaltinamasis, tai padaryti taip pat atsisakęs, kol nebus sureguliuotas nuostolių įmonei atlyginimas. Vėliau kaltinamasis ir nukentėjusysis degalinėje visgi apsikeitę dokumentais, tačiau atlyginimas nukentėjusiajam nebuvo išmokėtas iki pastarojo kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo komisiją. Jis pats, liudytojas R. T., nukentėjusįjį matė ir su juo bendravo įmonės biure po automobilių klientams nukrovimo ir prieš jo su kaltinamuoju išvykimą prie autovežio bei nagrinėjamo konflikto, nukentėjusysis sveikata nesiskundė, med. pagalbos neieškojo, elgėsi natūraliai, sužalojimų žymių ant drabužiais nepridengtų jo kūno vietų nesimatė.

6. Liudytojas A. N. teisme patvirtino, kad prieš nagrinėjamą įvykį kaltinamojo įmonė jam suteikė dviejų automobilių parvežimo autovežiu, kurį vairavo nukentėjusysis, iš Vokietijos į Marijampolės m. paslaugą. Automobilių nukrovimo metu jam būnant vienoje autovežio priekabos pusėje, o nukentėjusiajam dirbant kitoje, jis išgirdo metalo kritimo į kietą dangą garsus (vėliau matęs, jog buvo nukritę metalinės atramos ratams), taip pat, kad nukentėjusysis nusikeikė (kad būtų suaimanavęs teigia neprisimenantis), atėjęs arčiau jis matęs, kad nukentėjusysis kelias sekundes pastovėjo pasirėmęs į priekabos platformą. Nukentėjusysis jam niekuo nesiskundė, o jis pats jį ir nepaklausė, ar jam kas atsitiko. Vėliau nukentėjusiajam nepavyko ištraukti iš po priekabos platformos kopėtėlių (tai padarė pats liudytojas), nukentėjusysis buvo nepatenkintas, kažką bambėjo, tačiau po automobilių nukrovimo neužsivedusį padėjo jam nustumti į stovėjimo vietą. Jis nukentėjusįjį nufotografavo ir jo foto su pastaba nusiuntė kaltinamajam (1 t., b. l. 106-110) tik norėdamas išreikšti savo kaip kliento nepasitenkinimą nukentėjusiojo, kaip autovežio vairuotojo, darbu, dėl galimo nukentėjusiojo kritimo prie autovežio jis su kaltinamuoju nekalbėjęs.

7. Liudytoja U. S. teisme patvirtino, kad kartu su draugu liudytoju A. N. buvusi automobilių nukrovimo vietoje Marijampolės m., tačiau nukentėjusiojo neprisimenanti, jo išvaizdos ir veiksmų – taip pat.

8. 2021 m. rugsėjo 17 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs autoserviso aikštelėje Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen., Paežerių km, Stasio Ankevičiaus g. 26, aikštelė atvira, jos danga žvyras, tolimesnėje aplinkoje yra garažų boksų pastatas bei kt. apgriuvę statiniai, aikštelėje pastatyta keletas pavienių kelių transporto priemonių (1 t., b. l. 16-22).

9. 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos informacinės sistemos „Polis“ ir BPC Alytaus skyriaus duomenimis pirminis pranešimas apie byloje nagrinėjamą įvykį Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate iš BPC gautas 2021 m. rugsėjo 12 d., 20:13 val. (BPC – 20:07:15 val.), pranešėjas G. L., kuris skundžiasi skausmu kepenų srityje, nurodo, jog prieš 5 min. prie autoserviso buvo sumuštas darbdavio (smogė „į kepenis“). Tikrinant informaciją vietoje, policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam kumščiu sudavė į pilvą, jaučia fizinį skausmą, pokalbis užfiksuotas išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (Body kameromis) (1 t., b. l. 23-27, 84-88).

10. 2021 m. rugsėjo 27 d. (taip datuota dokumente) teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog klinikiniais (medicininių dokumentų) bei objektyvaus tyrimo (apžiūros) duomenimis konstatuota (nustatyta), jog nukentėjusiajam G. L. padaryta poodinės kraujosruvos pilve, nustatyti išoriniai kūno sužalojimai padaryti keturiais smūgiais į pilvą kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 4-6 paros iki teismo medicininio tyrimo pradžios. Konstatuoti sužalojimai savo visuma ir kiekvienas skyriumi nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą (mažiau nei 10 dienų), sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui, dėl jų nukentėjusysis galėjo jausti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą (1 t., b. l. 69-70, 72, 79-81; 2 t., b. l. 55-58).

Apklaustas teisme dėl duotos specialisto išvados patikslinimo ir paaiškinimo teismo medicinos ekspertas Algirdas Jokšas nurodė, kad specialisto išvados dokumente įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida – vietoje rugsėjo 27 d., 14:15 val. turi būti rugsėjo 17 d., 14:15 val., pagal tam patikrintą atvykusių teismo medicininiam ištyrimui į tarnybos skyrių asmenų elektroninę apskaitą bylos nukentėjusysis G. L. į skyrių su policijos tyrėjos užduotimi tyrimui atlikti atvyko 2021 m. rugsėjo 17 d., 14:15 val. ir būtent šią rugsėjo 17 d. buvo atliktas objektyvus jo kūno ištyrimas (apžiūra ir kt.), todėl nukentėjusiojo sužalojimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas taip pat ne nuo rugsėjo 27 d., o nuo rugsėjo 17 d. Ekspertas teismui dar kartą patvirtino rašytinėje išvadoje konstatuotų nukentėjusiam kūno sužalojimų (4 kraujosruvų pilve) padarymo (nukentėjusiojo sumušimo) laiką – 4-6 paros iki nukentėjusio apžiūros, t. y. rugsėjo 11-13 d. d. laikotarpį, į kurį patenka ir nurodytas kaltinime (rugsėjo 12 d.). Ekspertas taip pat patvirtino ir išvados dalį, kad nukentėjusiam tam, kad atsirastų konstatuotieji kūno sužalojimai, turėjo būti suduoti vienas po kito ar artimu vienas kitam laiku 4 smūgiai į pilvą daugiau kairėje pusėje, sužalojimai būdingi būtent smūgių sudavimui ir atvirkščiai nėra būdingi kritimui. Konstatuotos nukentėjusiajam kraujosruvos pilve turėjo išryškėti po 2-3 parų nuo smūgių sudavimo, kas ir atitinka nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenis 2021 m. rugsėjo 12 d. – 20 d. laikotarpiu.

11. 2022 m. kovo 2 d. daikto apžiūra (atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais padarytų garso ir vaizdo įrašų SD diske peržiūra) bei papildoma CD peržiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, jog įraše užfiksuotas nukentėjusysis ir GMP darbuotojai, pastarųjų pranešimas nukentėjusiam, jog jam fiksuojamas pilvo sumušimas ir rekomenduotina chirurgo konsultacija (nukentėjusysis atsisako). Toliau nukentėjusysis pareigūnams teigia, kad priėjęs kaltinamasis jį sumušė („ėmė mojuotis“), smogė „tiesiai į tą siūlę“, nuo ko jis sumukęs prie priekabos, pakelia marškinėlius ir rodo pilvą su operacinės siūlės randu per vidurį (1 t., b. l. 89-93).

12. 2022 m. kovo 1 d. savanoriškai nukentėjusiojo G. L. bei 2021 m. gruodžio 1 d. kaltinamojo K. T. pateikti bylon dokumentai (darbo sutartis, paaiškinimas dėl nuostolių, prašymas ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo) patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jų darbo santykių bei nuostolių įmonei atsiradimo ir bandymo juos (žalą) sureguliuoti (1 t., b. l. 94-99, 101-104).

13. 2022 m. kovo 9 d. policijos vyresn. tyrėja Jurgita Takulinskaitė įeinančių ir išeinančių skambučių telefonu analize nustatė, jog nagrinėjamo nusikaltimo įvykio dieną (2021 m. rugsėjo 12 d.) buvo fiksuojami kontaktai telefonu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo tiek iki konflikto tarp jų, tiek ir po jo (1 t., b. l. 126-141).

15. Dėl nukentėjusiojo parodymų. Nukentėjusiojo G. L. parodymai dėl esminių, juridiškai reikšmingų nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio aplinkybių byloje buvo pakankamai nuoseklūs (neatitikimai lyginant jo pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams nusikaltimo įvykio vietoje, užfiksuoti Body kamerų įrašuose, ir vėlesnius ikiteisminiame tyrime bei ir teisme nėra esminiai (kaltinamasis patikslino kaltinamojo smūgių skaičių (4) bei platesnę jų lokalizaciją jau 2021 m. rugsėjo 17 d. teikdamas pareiškimą policijai ir dar negalėdamas žinoti teismo medicinos specialisto išvados šiais klausimais (medicininis tyrimas buvo baigtas ir išvada surašyta tik 2021 m. lapkričio 22 d. (1 t., b. l. 68), ir, teismo vertinimu, buvo sąlygoti ne noro klaidinti, tačiau pasimetimo, susijaudinimo dėl patirto netikėto fizinio smurto bei jaučiamo skausmo, kad nukentėjusiojo emocinė būklė buvo prasta akivaizdžiai matyti vaizdo ir garso įrašuose), jie ne tik dera tarpusavyje, vieni kitus papildydami ir patvirtindami, ir yra logiški, bet ir yra visiškai patvirtinti kitų teismo aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, tame tarpe liudytojų Ž. B., netiesiogiai – R. T., parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis bei papildomais paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenimis, įvykio vietos apžiūros rezultatais, policijos pareigūnų naudotų Body kamerų įrašais. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, priešingai nei kaltinamojo, teismas šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, todėl nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pripažįstami atitinkančiais šios bylos faktines aplinkybes, yra teisingi.

16. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamojo parodymų (punktas 14), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis K. T., kilus iš jų darbo santykių asmeninio pobūdžio staigiam ir aštriam žodiniam konfliktui, kerštaudamas nukentėjusiajam už atsisakymą iki visiško atsiskaitymo su juo (darbo užmokesčio ir kt. išmokų išmokėjimo nutraukus darbo santykius) perduoti jo, nukentėjusiojo, laikinai valdytus kaltinamojo įmonės autovežio dokumentus, o taip pat atlyginti šiai transporto priemonei padarytą žalą (jos dalį), šį užpuolė ir sumušė, suduodamas kumščiais 4 smūgius į pilvą, šiuo mušimu sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus (4 poodines kraujosruvas pilve) ir jais nežymiai sutrikė nukentėjusiajam sveikatą (punktas 1).