Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-457-813/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: 1A-457-813/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26479-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
Kaltinamasis: A. M.
Nukentėjusysis: K. Ž.
Ieškovas: K. Ž.
Advokatai: Ingrida Maldeikienė, Zenonas Žymančius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26479-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.5.2. (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,išteisintajam A. M., jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,nukentėjusiojo K. Ž. atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovo K. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, kerštaujant už K. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00029-16 apie K. Ž. atžvilgiu asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, įvykdytą nusikaltimą, 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., jis (A. M.) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė K. Ž. informaciją apie tai, kad jis turės grąžinti asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, pinigus, kuriuos jie sumokėjo savo gynėjams baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. davė parodymus, o K. Ž. atsisakius tai daryti, tą pačią dieną telefonu nenustatytam asmeniui pakvietus apie 23.00 val. K. Ž. atvykti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. K. Ž. atvykus, jis (A. M.) ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, grasindami jam dėl anksčiau duotų parodymų, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko K. Ž. dengiantis galvą pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, jis (A. M.) sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami K. Ž. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. išteisintas konstatavus, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad neabejotinai nustatyta tik tai, jog K. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniame klube ir kairėje šlaunyje, kurie, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nepašalintos abejonės dėl to, kad minimus sužalojimus nukentėjusiajam padarė A. M., veikdamas su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. 2018 m. birželio 4 d. nuo 23.00 iki 23.30 val. buvo nukentėjusiojo nurodytoje vietoje prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų konstatuoti, jog A. M. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus (nežymų sveikatos sutrikdymą), byloje nepakanka. Nukentėjusiojo K. Ž. parodymai dėl jų prieštaringumo laikomi nepatikimais, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo A. M. naudai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1dalyje, ir skirti jam 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti A. M. per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 val. socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d.; iš dalies tenkinti nukentėjusiojo K. Ž. pateiktą civilinį ieškinį 3000 Eur sumai ir priteisti jį iš A. M..

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dalies teismo išvadų nepatvirtina jokie įrodymai, dalis įrodymų nebuvo ištirti išsamiai ir nešališkai, o dalis ištirtų įrodymų nebuvo teisingai įvertinti, nuosprendyje nenurodyta, kuriuos įrodymus ar jų dalį teismas atmetė, o teismo nuosprendyje padarytos išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas netinkamai vertino įrodymus, įvertindamas tik dalį jų, kurie teismui kėlė abejonę dėl K. Ž. parodymų patikimumo, nepagrįstai nesirėmė K. Ž. parodymais (pagal aprašymo turinį reikėtų suprasti, kad jais visais), dalies liudytojų parodymus vertino dalimis, tiek kiek tai gali paneigti K. Ž. parodymus, suabsoliutindamas palankius kaltinamiesiems (tame tarpe A. M.) liudytojų parodymus, tačiau be jokio pagrindo užėmė skeptišką poziciją vertindamas A. M. kaltinančius įrodymus ir nevertino tos dalies liudytojų parodymų, kuria patvirtinami K. Ž. parodymai, dalį parodymų interpretavo neteisingai, padarydamas išvadas, neatitinkančias liudytojų parodymų turinio. Dalis teismo nuosprendyje daromų išvadų ir vertinimų daromos nesiremiant teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis. Dėl dalies duomenų, susijusių su nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismas iš viso nepasisakė, jų nevertino, nors aprašomojoje dalyje juos nurodė kaip ištirtus teisminio nagrinėjimo metu. Nuosprendyje akcentuojami tik duomenys, kurie prieštarauja ir paneigia nukentėjusiojo K. Ž. parodymus, ignoruojant tuos duomenis, kurie patvirtina nukentėjusiojo K. Ž. parodymus.

3.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu nukentėjusiojo K. Ž. parodymų vertinimu, jų laikymu nepatikimais ir atmetimu. Pažymima, kad K. Ž. iš karto po įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus dėl jo sužalojimo, policijos pareigūnams nurodė, kas ir dėl kokių priežasčių jį sužalojo. Aplinkybės ir laikas, kada K. Ž. kreipėsi į policijos pareigūnus Druskininkuose prie kazino „A.“ yra užfiksuotos ir vaizdo įrašuose iš miesto stebėjimo vaizdo kamerų, kas visiškai patvirtina ir atitinka nukentėjusiojo K. Ž. parodymus. Policijos pareigūnai S. V. ir E. L. patvirtino, kad iš tiesų nukentėjusysis kreipėsi įvykio naktį į juos pagalbos, nurodė, kad ką tik buvo sužalotas, sužalojimai matėsi, nurodė, asmenis kurie tai padarė (T. D., G. V. ir „Š.“ – M. tėvas) ir priežastis, nurodė apytikslę vietą, kur tai įvykio). Nors nukentėjusysis dėl sužalojimų į pareigūnus kreipėsi būdamas neblaivus, tačiau pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusiojo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški, jis elgėsi adekvačiai, nekėlė abejonių dėl savo būsenos ar gebėjimo paaiškinti įvykio aplinkybes. Taip pat nurodė, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo K. Ž., buvo matyti sužalojimai ant jo veido, kojų, todėl akivaizdu, kad pareigūnams nekėlė abejonių ta aplinkybė, kad K. Ž. realiai tuo metu buvo sužalotas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Specialisto išvada K. Ž. nustatyti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat konstatuota, kad šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, kurios šioje užduotyje nurodytos pagal K. Ž. parodymus. Taigi ši teismo medicinos specialisto išvada taip pat patvirtino K. Ž. parodymus apie jam padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, laiką, jų pobūdį. Tačiau teismas, vertindamas šią specialisto išvadą ir gretindamas ją su K. Ž. ir kitų liudytojų parodymais, padarė jokiais duomenimis nepagrįstas išvadas ir iškėlė abejones dėl galimo sužalojimo laiko, traumos pobūdžio ir mechanizmo, nekonstatuotų sužalojimų. Teismas, darydamas išvadas dėl teismo medicinos specialisto kompetencijai priskirtinų klausimų, nesiėmė priemonių apklausti teismo medicinos specialistą tais klausimais, kurie teismui kėlė abejones. Teismas, objektyviai vertindamas byloje esančius duomenis, o ne pasirinktinai dalį jų, turėjo pastebėti, kad teismo medicinos specialisto išvados aprašomojoje dalyje buvo nurodytas kairės alkūnės patinimas, skaudantis kairysis dilbis, o kad išsiaiškinti, koks galėjo būti traumos mechanizmas bei įvertinti ar jis prieštarauja K. Ž. parodymams ir juos paneigia ar patvirtina, teismas turėjo imtis priemonių apie tai apklausti teismo medicinos specialistą. Dėl aplinkybės, kad „nėra aišku, kokiu būdu hematomos galėjo susidaryti apie kairę akį ir viršutinės lūpos srityje, vieną kartą lazda smūgiuojant nukentėjusiajam į veidą“ teismas turėjo įvertinti K. Ž. nurodytas aplinkybes, kad jam buvo suduoti smūgiai į veidą, šonus, rankas, kojas, todėl logiška, kad šie sužalojimai galėjo susidaryti nuo trauminio poveikio į veidą. Vertindamas K. Ž. parodymus ar toks traumos mechanizmas yra įmanomas ir tikėtinas, ir lygindamas juos su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, kilus abejonėms, teismas turėjo pareigą apklausti teismo medicinos specialistą, tačiau šiuo atveju to nepadarė, o nuosprendyje tik iškėlė abejonę dėl šios aplinkybės, kurią įvertino K. Ž. nenaudai, kaip jo parodymų nepatikimumą (kontekste su kitais, teismo vertinimu, parodymų nepatikimumą patvirtinančiais duomenimis).

3.3. Abejodamas K. Ž. parodymais dėl su sužalojimo laiko, teismas vadovavosi tik dalimi liudytojo V. O. parodymų ir juos interpretavo savaip, nors minėtas liudytojas, nurodydamas, kad K. Ž. žandas lyg buvo patinęs, taip pat nurodė, kad jis visada toks būna po daugiadienių, taip pat, kad K. Ž. veido būsenos kaip po sumušimo apibūdinti negali.

3.4. Išvadą, kad K. Ž. buvo su „mėlyne“ po kaire akimi dar aptariamo įvykio dieną, teismas padarė remdamasis ir liudytojo D. M. parodymus. Tačiau apeliantė pabrėžia, kad pastarasis yra išteisintojo A. M. sūnus, todėl gali būti suinteresuotas duoti tėvui, kuris neigia padaręs nusikalstamą veiką, palankius parodymus, dėl ko jo parodymai turėtų būti vertinami itin kruopščiai ir atidžiai. D. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų kitimo priežasties liudytojas D. M. negalėjo paaiškinti. Be to, jo parodymai prieštaravo ir kitiems duomenims (liudytojų E. B., M. K. parodymams). Jo parodymai prieštaravo ir byloje nustatytoms aplinkybėms - apklausos metu jis nurodė, kad su kaltinamaisiais T. D., G. V. nebendrauja, jų telefonų numerių neturi ir telefonu su jais nebendravo, tačiau abonentų išklotinės patvirtina kitas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turėjo teismui sukelti abejonę liudytojo D. M. parodymų patikimumu, tačiau teismas tam neskyrė jokio dėmesio, o parodymus priėmė kaip teisingus ir atskirose dalyse paneigiančius K. Ž. parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, šioje dalyje remdamasis liudytojo D. M. parodymais nurodo, kad šis liudytojas patvirtino, kad susitikimo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos metu K. Ž. kairės akies srityje buvo „mėlynė“, tačiau iš teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų jo parodymų matyti, kad jis prie kurios konkrečiai akies buvo mėlynė, neminėjo. Tad teismas nuosprendžio motyvuose nurodė ir citavo aplinkybes, kurios nebuvo užfiksuotos šio liudytojo parodymuose.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuo pat pareiškimo padavimo dienos ir vėlesniuose parodymuose K. Ž. nurodė, kad jis buvo sumuštas dėl baudžiamojoje byloje dėl prekybos žmonėmis, kurioje jis yra nukentėjusiuoju, duotų parodymų, susijusių su T. D. ir G. V. veiksmais.

3.6. Teismas nuosprendžio motyvuose neaptarė liudytojų M. K., E. B., iš dalies liudytojo V. O., S. V., E. L. parodymų. Pasirėmė tik ta dalimi, kuri parodytų ir pabrėžtų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų nepatikimumą. Taip pat teismas nevertino pateiktų vaizdo įrašų, liudytojų ir nukentėjusiojo susirašinėjimo duomenų, mobiliojo ryšio išklotinių duomenų, duomenų iš liudytojų ir kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonų.

3.7. Liudytojų E. B., M. K., D. M., išteisintojo A. M. parodymai patvirtina, kad K. Ž. iš tiesų buvo įvykio, apie kurį pats pasakojo, vietoje jo nurodomu laiku ir kad toje vietoje tuo pačiu metu tikrai buvo A. M.. Iš susirašinėjo tarp liudytojo M. K. ir D. M. matyti, kad abu susirašinėjo apie aptariamą įvykį, M. K. klausė D. M., ar pastarasis nori, kad jis „prisiimtų“ (atsakomybę), taip pat parašė D. M., kad ,,pats matei, kad visą laiką sėdėjau automobilyje, todėl jo pavardės niekur neturėjo būti“, duodamas parodymus teisme M. K. nurodė, kad buvo išlipęs iš automobilio. Tačiau teismas šių parodymų nevertino iš viso. Susirašinėjimas tarp M. K. ir D. M., anot prokurorės, patvirtina buvus įvykį, kuris sulaukė jų dėmesio, kuris susijęs su atsakomybės prisiėmimu, su tuo, kad M. K. pavardė byloje iš viso neturėjo atsirasti, nes jis įvykio metu visą laiką sėdėjo automobilyje (nors teisme davė kitokius parodymus).

3.8. Teismas visiškai neįvertino telefoninių skambučių išklotinių informacijos, iš kurių matyti, kad įvykio vakarą ir naktį kaltinamieji A. M., G. V. ir T. D. (asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta) bei liudytojai D. M. ir M. K. tarpusavyje intensyviai kontaktavo ar eilę kartų bandė susisiekti. Iš šių išklotinių matyti, kad 2018 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 21.28 val. iki 22.17 val. (prieš įvykį) D. M. tris kartus bandė susisiekti su T. D. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tris kartus su G. V. abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (nors D. M. tai neigia), bet kadangi sujungimai nepavyko, tikėtina, kad šie telefonai galėjo būti ne kartu su G. V. ir T. D.. Analizuojant G. V. priklausančio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. D. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. 23.16 val. išklotinių duomenis matyti, kad šių asmenų telefonai veikė toje pačioje celėje (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini). Iš A. M. telefono apžiūros matyti, kad jis nuolat ir dažnai bendravo su T. D. ir G. V., G. V. telefone įvesti tiek A. M., tiek D. M. telefonų numeriai, kas rodo, kad asmenys palaiko tarpusavio ryšius ir bendrauja (priešingai nei teigia D. M.). Taigi, tarpusavyje asmenys, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla ir išteisintojo A. M. sūnus D. M. bei liudytojas M. K. aktyviai bendravo įvykio vakarą ir naktį, bandė susisiekti tarpusavyje, kas leidžia manyti, kad K. Ž. nurodytos aplinkybės dėl jo sužalojimo yra teisingos ir jo sužalojimas susijęs su šiais asmenimis. Be to, dažnas tarpusavio bendravimas mobiliojo ryšio telefonais nustatytas ir tarp išteisintojo A. M. bei T. D. ir G. V., ką pats A. M. neigė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

3.9. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad vertindamas nukentėjusiojo K. Ž. parodymų patikimumą, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad K. Ž. proceso metu buvo apklaustas apie 10 kartų, todėl tikimybė suklysti daug kartų apklausiam yra ženkliai didesnė. Todėl aplinkybė, kad K. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme šioje byloje ne visas aplinkybes nurodė tiksliai, bei lyginant jo parodymus viso proceso metu jie nebuvo visiškai identiški, nepaneigia jo parodymų patikimumo, nes nuo nusikaltimų padarymo iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje praėjo apie 2,5 metų ir netikslumai yra natūrali žmogaus atminties būsena.

3.10. Tuo tarpu išteisintojo A. M. parodymų patikimumo klausimo teismas iš viso nevertino, juos priėmė kaip teisingus, nepaisant to, kad jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš jo parodymų eigos, kuo vėliau nuo įvykio jis buvo apklausiamas, tuo daugiau aplinkybių „atsiminė“. Pirmosios apklausos metu iš viso nieko nežinojęs ir neigęs net tai, kad buvo automobiliu atvykęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur bendravo su K. Ž., teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) mokyklos buvo atvykęs ir bendravo su K. Ž., ką viso proceso metu nuosekliai tvirtino K. Ž.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad su T. D. ir G. V. nesusitikinėja ir nesiskambina, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su šiais asmenimis bendrauja ir kartu susitinka, ką patvirtina ir jų naudotų mobiliojo ryšio telefonų duomenys ir G. V. telefono apžiūros duomenys, kas rodo, kad A. M. norėjo nuslėpti tas aplinkybes, kad su šiais asmenimis yra gerai pažįstamas ir bendrauja. Taigi akivaizdu, kad A. M. parodymai toje dalyje, kurioje keitėsi, buvo pakeisti patvirtinant K. Ž. viso proceso metu nuosekliai tvirtintus parodymus. Be to, A. M. parodymus apie tai, kad 2018 m. birželio 4 d. dienos metu K. Ž. buvo visiškai girtas prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir sužalotas, paneigė liudytojas V. O., kuris leido tuo metu laiką kartu su K. Ž., kuris nurodė, kad K. Ž. buvo kažkiek išgėręs, tačiau buvo adekvatus ir sužalotas nebuvo. Taip pat apklaustas policijos pareigūnas E. L., kuris bendravo su K. Ž. naktį iš karto po įvykio, kai K. Ž. kreipėsi pagalbos, tvirtino, kad jis buvo išgėręs, tačiau su juo buvo galima normaliai susikalbėti. Svarbu tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks motyvas K. Ž. apkalbėti A. M.. Taigi, įvertinus tai, kad A. M. šioje byloje buvo kaltinamasis, kuris, neigdamas savo kaltę, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir, įvertinus jo parodymų kaitą, bei neatitikimą iš dalies liudytojų parodymams, jo parodymus reikėtų vertinti kritiškai kaip siekį padėti sau, o ne kaip paneigiančius nukentėjusiojo K. Ž. parodymus.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė, nukentėjusiojo atstovė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Prokurorė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, įvertindamas tik dalį jų, kurie teismui kėlė abejonę dėl K. Ž. parodymų patikimumo, nepagrįstai nesirėmė K. Ž. parodymais, dalies liudytojų parodymus vertino dalimis, tiek, kiek tai gali paneigti K. Ž. parodymus, suabsoliutindamas palankius A. M. liudytojų parodymus, tačiau be jokio pagrindo užėmė skeptišką poziciją vertindamas A. M. kaltinančius įrodymus ir nevertino tos dalies liudytojų parodymų, kuria patvirtinami K. Ž. parodymai, dalį parodymų interpretavo neteisingai, padarydamas išvadas, neatitinkančias liudytojų parodymų turinio, dalies įrodymų išvis nevertino ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko nepagrįstai A. M. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais prokurorės argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, visiškai sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto A. M. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl A. M. nekaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodė nepagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo K. Ž. parodymų, pernelyg sureikšmino jo parodymuose esančius tam tikrus esminės reikšmės neturinčius nesutapimus, neatsižvelgdamas į tai, kad jo parodymai dėl prieš jį atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio, laiko, jį sužalojusių asmenų ir aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas, viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, patikėdamas išteisintojo ir jam palankius įrodymus davusių liudytojų parodymais, neatsižvelgė į šių asmenų parodymuose esančius prieštaravimus, jų nenuoseklumą. Teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, dalies įrodymų išvis nevertino, tad pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

7. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. M., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, kerštaujant už K. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00029-16 apie K. Ž. atžvilgiu asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, įvykdytą nusikaltimą, 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., jis (A. M.) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė K. Ž. informaciją apie tai, kad jis turės grąžinti asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, pinigus, kuriuos jie sumokėjo savo gynėjams baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. davė parodymus, o K. Ž. atsisakius tai daryti, tą pačią dieną telefonu nenustatytam asmeniui pakvietus apie 23.00 val. K. Ž. atvykti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. K. Ž. atvykus, jis (A. M.) ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, grasindami jam dėl anksčiau duotų parodymų, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko K. Ž. dengiantis galvą pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, jis (A. M.) sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami K. Ž. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Išteisintasis A. M. kaltu neprisipažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad birželio 4 d. jo sūnui D. kažkas vis rašė žinutes, todėl A. M. paklausė jo, kas vyksta. D. atsakė, kad rašo iš įkalinimo vietos grįžęs asmuo ir kad jis yra prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Ten nuvykus raudonos spalvos automobiliu „VW PASSAT“, iš krepšinio aikštelės prie (duomenys neskelbtini) mokyklos raišuodamas, pamušta akimi atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad jam reikia T. D. ir G. V.. A. M. atsakė, kad daugiau jo sūnui nerašinėtų ir su sūnumi nuvažiavo pas pastarojo močiutę, o K. Ž. grįžo į krepšinio aikštelę. Iki tol A. M. K. Ž. nepažinojo, jo susitikti nekvietė, jo telefono numerio neturėjo. Nuvažiavę pas sūnaus močiutę (prie stoties), ten praleido visą dieną. Atėjo sūnaus draugai M. K. su savo mergina B.. Vakare keturiese nuvažiavo į „Statoil“ degalinę nusipirkti užkąsti. Grįžus, už garažo pamatė įsijungusią šviesą ir K. Ž.. A. M. išlipo iš automobilio ir jo paklausė, ką jis čia veikia. Tuo metu kiti asmenys buvo automobilyje. Jis atsakė, kad ieško T. D. ir G. V.. A. M. jam atsakė, jog su jais nebendrauja. Tada nuėjo pažiūrėti, ar ten dar yra dviračiai, kuriuos ten buvo palikę sūnaus draugai. K. Ž. buvo girtas, raišavo. A. M. grįžtant, K. Ž. nubėgo šaukdamas: „ir tau K. bus „kajukai“, visiems“. Niekas K. Ž. nemušė, jo nesivijo. Tuo metu T. D. ir G. V. toje vietoje nebuvo. Po to M. K. su savo mergina dviračiais išvažiavo į namus, A. M. automobiliu išvažiavo namo, sūnus D. liko pas močiutę. Kaip K. Ž. susisiekė su D. M., nežino, galimai per „facebook“. Kodėl A. M. K. Ž. apkalba, nesupranta. T. D. ir G. V. A. M. pažįsta, su jais bendrauja.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik išdėstė išteisintojo A. M. parodymus, bet jų detalios analizės, kaip kad nukentėjusiojo parodymų atžvilgiu, neatliko, besąlygiškai patikėjo A. M. ir jam palankius parodymus davusių asmenų parodymais, nors vertinant išteisintojo viso proceso metu duotus parodymus, akivaizdu, kad jie nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad K. Ž. nepažįsta, kur buvo 2018 m. birželio 4 d. nežino, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos nebuvo privažiavęs, nieko nekvietė pasikalbėti. T. D. ir G. V. pažįsta, bet su jais nesusitikinėja, jiems neskambindavo (6 t., b. l. 139-141). 2019 m. balandžio 4 d. įteikus galutinį pranešimą, nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. savo automobiliu su sūnumi D. M. buvo nuvažiavęs į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, nes D. M. susitikti pakvietė K. Ž.. Prie automobilio K. Ž. atėjo šlubuodamas, jo kairė akis buvo pamušta, matyti mėlynė. Vėliau apie 23 val. būdamas prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), matė K. Ž., kuris sakė, kad ieško G. V. ir T. D.. Po to K. Ž. nuėjo savais keliais (6 t., b. l. 148-152).Teisme A. M. taip pat patvirtino, kad savo automobiliu buvo nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos krepšinio aikštelės, kur buvo atėjęs girtas, raišuodamas, pamušta akimi nukentėjusysis, kuris pasakė, kad jam reikia T. D. ir G. V.. Jis pasakė šiam asmeniui, kad daugiau jo sūnui nerašinėtų ir kartu su sūnumi išvažiavo. Vakare būdamas prie garažo pamatė įsijungusią šviesą ir K. Ž., kuris sakė, kad ieško T. D. ir G. V., tačiau jis atsakė, kad su jais nebendrauja. Po ko K. Ž. nubėgo šaukdamas: „ir tau K. bus „kajukai“, visiems“. A. M. aiškino, kad niekas K. Ž. nemušė. Nurodė, kad T. D. ir G. V. pažįsta, su jais bendrauja, susitinka. Taigi, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, iš A. M. parodymų eigos matyti, kad kuo vėliau nuo įvykio jis buvo apklausiamas, tuo daugiau aplinkybių prisiminė. Pirmosios apklausos metu iš viso tvirtinęs, kad nieko nežino ir neigęs net tai, kad buvo automobiliu atvykęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur bendravo su K. Ž., teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) mokyklos buvo atvykęs ir bendravo su K. Ž., ką viso proceso metu nuosekliai tvirtino K. Ž.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad su T. D. ir G. V. nesusitikinėja ir nesiskambina, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su šiais asmenimis bendrauja, ką patvirtina ir jų naudotų mobiliojo ryšio telefonų duomenys, G. V. telefono apžiūros duomenys. A. M. parodymus apie tai, kad 2018 m. birželio 4 d. dienos metu K. Ž. buvo visiškai girtas prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir sužalotas, paneigė liudytojas V. O., kuris leido tuo metu laiką kartu su K. Ž., ir nurodė, kad K. Ž. buvo kažkiek išgėręs, tačiau adekvatus ir nesužalotas. Visa tai, kas išdėstyta, rodo, kad išteisintojo A. M. parodymai nėra nuoširdūs ir kad neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės pats, o taip pat padėti jos išvengti ir asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Pastebėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks motyvas K. Ž. apkalbėti A. M.. Taigi, įvertinus tai, kad A. M. šioje byloje buvo kaltinamasis, kuris neigdamas savo kaltę siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir įvertinus jo parodymų kaitą, bei neatitikimą iš dalies liudytojų parodymams, jo parodymai vertinami kritiškai.

11. Nukentėjusysis K. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2018 m. sausio 3 d. išėjęs iš (duomenys neskelbtini) namų, ne kartą buvo susitikęs su T. D. prie krantinės ir kalbėjo, kad jam reikės pakeisti parodymus. Į vasario mėnesį Kaune buvusį teismo posėdį jį atvežė draugai iki jų išnuomoto buto. Ten per naktį jam buvo pasakojama, ką reikės sakyti, kaip atsakinėti į teisėjo klausimus. Teisme davė tokius parodymus, kokius jam buvo sakę pasakyti. Vėliau jis buvo suimtas, o po paleidimo savaitės ar dviejų savaičių bėgyje buvo sužalotas. Iš pradžių jis susitiko ir kalbėjosi su A. M. už „N.“, kur žaidė krepšinį ir vartojo alkoholį su O., kitais žmonėmis. Po pokalbio A. M. išvažiavo. Po kiek laiko jam paskambino per V. O. ir liepė ateiti prie A. M. garažo susitikti su G. V. ir T. D.. Prie garažų buvo G. V., T. D., M. ir dar kažkas. Tik nuėjus prie garažo, jie K. Ž. reiškė pretenzijas, kad yra jiems skolingas už advokatų paslaugas jų byloje. Po to iš karto užpuolė. Kaip iš kokio pagalio trenkė per alkūnę, dar kažkur. K. Ž. pataikė keletą smūgių į alkūnę, koją, veidą, šoną. Kas trenkė pirmas, nepamena. Mušė trise, dar vienas stovėjo atokiau, prie mašinos. Pareigūnams nurodė, kas jį sumušė. K. Ž. iš karto pradėjo bėgti, prie „A.“ pamatė stovinčius pareigūnus ir prie jų priėjęs papasakojo, kas atsitiko. K. Ž. nuvežė į komisariatą, po to į ligoninę. Parvežę iš ligoninės į komisariatą tą pačią naktį pareigūnai apklausė. Koja stipriai šlubavo, ji buvo sumušta, sumušti šonai, ar buvo sumuštas veidas, nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2018 m. birželio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu K. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, vietą parodyti galėtų, jis sutiko pažįstamus asmenis - T. D., G. V., D. M. bei jo tėvą, kurio pravardė yra “Š.”, vardo nežino, ir asmenį, kurį kiti vadino M.. T. D. pradėjo šaukti, kad keistų parodymus byloje, kurioje jis, K. Ž., yra nukentėjęs. Ši byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, joje T. D. ir G. V. yra kaltinamieji. Nespėjus atsakyti, prie K. Ž. priėjo visi įvardinti asmenys. T. D., G. V., D. M., jo tėvas pravarde “Š.” rankose laikė metalinius strypus. Pirmas priėjo D. M. tėvas, kuris be jokios priežasties trenkė K. Ž. metaliniu strypu į kairės kojos kelio sritį, beveik tuo pat metu vieną smūgį metaliniu strypu sudavė T. D. į kairės pusės veido sritį. G. V. turėtu metaliniu strypu sudavė į dešinės pusės šoną. Dar vieną smūgį metaliniu strypu sudavė į kairės kojos nykštį D. M. tėvas pravarde “Š.”. Nuo suduotų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą, ant žemės parkritęs nebuvo, sąmonės neprarado. D. M. ir asmuo vardu M. smūgių nesudavė. K. Ž. pabėgo ir iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus. Tikslesnius parodymus galės duoti kitą dieną, kai bus blaivus bei nusiramins dėl patirto streso (t. 1, b. l. 48-51).

13. 2018 m. birželio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios papildomos K. Ž. apklausos metu jis parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) jis buvo su asmeniu, vadinamu „M.“, ir jo draugais. Žaidė, gėrė alų. Ten raudonos spalvos automobiliu “VW PASSAT” atvažiavus D. M. tėvui, vadinamam „Š.“, K. Ž. įlipo į automobilį. „Š.“ jam pasakė, kad jis pridarė problemų, kad yra skolingas už advokatus, kurie dirbo toje byloje. Suprato, kad kalba apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą, kur jis ir L. B. yra nukentėjusieji, o T. D. ir G. V. - teisiamieji. „Š.“ sakė, kad K. Ž. turės atiduoti pinigus, kuriuos sumokėjo T. D. ir G. V. gynėjams. Pinigų sumos nenurodė, taip pat nepasakė, kam konkrečiai turės duoti pinigus. K. Ž. jam atsakė, kad prie jo nekibtų, nes byloje jau pakeitė parodymus, dėl to K. Ž. bus pradėta baudžiamoji byla, o jie dar nori pinigų. Su „Š.“ susibarė, išlipo iš automobilio ir „Š.“ paprašius nurodė kažkurio kartu žaidusio asmens telefono numerį, nes „Š.“ pasakė, kad jam paskambins T. D.. Maždaug po valandos paskambino, nurodė ateiti prie garažų. Kas skambino, nežino. Supratęs, apie kokius garažus kalbama, po 20 min. nuėjo prie garažų, kuriuose būdavo „Š.“ sūnus D. M.. Tuo metu galėjo būti apie 23.00 val., buvo tamsu. Ten matė stovintį automobilį. Eidamas garažų kryptimi išgirdo „Š.“ sakant „kur eini“. K. Ž. priėjo prie „Š.“, T. D. ir G. V.. Ar šalia buvo D. M., neprisimena, M. nematė, bet girdėjo jį šaukiant. Nematė, kad D. M. ir M. jį būtų mušę. „Š.“ rankoje turėjo plokščią daiktą. T. D. ir G. V. taip pat turėjo rankose pailgus daiktus. Ar jie buvo metaliniai, nežino. Mano, jog pirmas į veidą nukentėjusiajam sudavė G. V. ir jį sužalojo. Į dešinį šoną dubens srityje sudavė T. D.. „Š.“ į kairę koją sudavė K. Ž. nuo jų bėgant. Smūgių dar gavo į sprandą, abi rankas žasto srityse. Prieš mušant visi šaukė, kad jam „bus viskas“. Nuo jų pabėgęs sutiko policijos pareigūnus ir paaiškino, kas nutiko. (1 t., b. l. 55-60). Šiuos parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 61-65), o 2018 m. birželio 12 d. asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis K. Ž. atpažino A. M. kaip asmenį pravarde „Š.“, apie kurį davė parodymus (t. 1, b. l. 66-68)

14. 2018 m. spalio 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis K. Ž. patvirtino savo ankstesnių parodymų teisingumą. Nurodė, kad Druskininkuose jį sumušė T., G. ir A. M., kurie jam aiškino, jog K. Ž. jiems skolingas. (duomenys neskelbtini) gatvėje susitikus su A. M., pastarasis pasakė, kad vėliau K. Ž. susitiks su T. D. ir G. V.. Pasakė, kad jie paskambins. Tą pačią dieną vakare kažkas iš nežinomo numerio paskambino, todėl nuėjo į nurodytą vietą, netoli M. namų. Sutiko A. M., T. D. ir G. V.. Kažkuris pasakė, kad K. Ž. skolingas už advokatus prekybos žmonėmis byloje. Iš karto po to jam sudavė kelis smūgius į veidą, šonus, kitas kūno vietas ir sužalojo. Kuo sudavė, nematė, nes buvo tamsu. Nuo jų pabėgo ir sutiko policijos pareigūnus, pareigūnams duoti parodymai buvo teisingi. Neprisimena, ar A. M. pirmo susitikimo metu K. Ž. minėjo skolas, susijusias su gynėjų darbo apmokėjimu. Neprisimena fakto, kad jo mušimo metu buvo naudojamos metalinės lazdos, strypai. Po sumušimo jam buvo „iššokę guzai“, sužalojimai buvo padaryti veido, kojų, šonų srityse, matėsi nubrozdinimai. Praeitų apklausų metu nurodė tiksliau, nes jos vyko praėjus mažai laiko po įvykio. (1 t., b. 1. 29-133).

15. 2019 m. kovo 7 d. vykusios apklausos metu nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos Druskininkuose buvo atvažiavęs tik A. M.. Asmenį O. (vadinamą „l.“) jis žino, 2018 m. birželio 4 d. aikštelėje naudojosi šio asmens telefonu. Asmens vardu M. K. jis nepažįsta, nežino, ar kada mokėsi su M. K. (t. 1, b. l. 186-188).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs, kad nukentėjusiojo K. Ž. parodymai yra prieštaringi ir vis besikeičiantys, todėl jų negalima laikyti patikimais, be to, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismas nurodė, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo sumuštas kaltinime nurodytoje vietoje prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 4 d. laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val., nepatvirtino ten buvę D. M., E. B. ir M. K..

17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo K. Ž. parodymų turinį, nesutinka su apylinkės teismo išvada nesivadovauti šiais parodymais sprendžiant A. M. kaltės klausimą. Sutiktina su teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau jo paaiškinimų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus, nes stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui, juolab, kad įvykio metu K. Ž. buvo neblaivus. Be to, kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, o K. Ž. vien šioje byloje apklaustas eilę kartų. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019, 2K-122-303/2020).

18. Įvertinusi visų pirmiau aptartų nukentėjusiojo K. Ž. parodymų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, jis vienose ikiteisminio tyrimo apklausose išsamiau ir tiksliau apibūdino to vakaro įvykius, konkrečius prieš jį atliktus veiksmus, smūgių jam sudavimo momentą, vietas į kurias ir koks asmuo jam sudavė, priežastis, dėl ko tie veiksmai buvo atlikti, kitose apklausose parodymai nebuvo tokie išsamūs, jis negalėjo prisiminti dalies aplinkybių, tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs veiksniai: užduodamų klausimų, detalizuojant parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laikotarpis, K. Ž. psichologinė būsena ir kt. Pastebėtina, kad Viešosios įstaigos Kauno psichologijos ir psichoterapijos instituto psichologinio įvertinimo išvadoje Nr. Ž 18/07 (10) konstatuota, kad K. Ž. yra socialiai ir psichologiškai pažeidžiama asmenybė. Akcentuotas padidintas dirglumas bet kokiuose tarpasmeniniuose ryšiuose, aplinka vertinama kaip fustruojanti, kelianti įtampą, apribotos socialinės komunikacijos galimybės. Ryškios gynybiškumo, atsitraukimo, autizacijos tendencijos, kaip savęs saugojimo priemonė pasirinktas pozityvių emocijų ir nuostatų deklaravimas ir t.t. (10 t., b. l. 125). Tad ir šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtaką jo duodamų parodymų tikslumui.

19. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo K. Ž. parodymai būtent šioje byloje (o ne prekybos žmonėmis byloje, kurioje jis taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, o asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, yra kaltinamieji), ir būtent dėl aptariamo įvykio, o ne dėl kitų skundžiamame nuosprendyje akcentuotų aplinkybių, susijusių su tuo, kas ir kada jam darė ar nedarė poveikį ir pan., nors tam tikrose aplinkybėse ir kito, tačiau dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai.

20. Matyti, kad visose apklausose K. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d. apie 23.20 val. Druskininkų mieste, prie garažų jis sutiko T. D., G. V., A. M., kurie jį su pailgais daiktais (vienų apklausų metu įvardijo metaliniais strypais, kitų – pagaliais) sumušė, sudavė smūgius į kairės pusės veido sritį, dešinės pusės šoną, kairės kojos kelio sritį ir kairės kojos nykštį. 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje jam konstatuoti sužalojimai kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniame klube ir kairėje šlaunyje. Be to, specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros metu fiksuotas skausmingas judesių metu ir čiuopiant kairės kojos I pirštas. 2018 m. birželio 5 d. 00.15 val., t. y. netrukus po įvykio, apžiūrint chirurgui, nurodė, kad skauda kairę veido pusę, kairį dilbį, kairę pėdą, juosmenį. Stebima hematoma apie kairę akį ir viršutinę lūpą. Skausminga, kiek patinusi kairė alkūnė, skausminga, patinusi kairė pėda ties nykščiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (4 t., b. l. 21-22). Taigi sužalojimai jam konstatuoti būtent tose vietose, į kurias jis nurodė, kad jam buvo suduota atėjus prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

21. Liudytojas policijos pareigūnas S. V. taip pat patvirtino, kad jam su kolega E. L. būnant prie lošimo namų „A.“, apie 23 val. prie jų priėjo nukentėjusysis K. Ž. ir nurodė buvęs sumuštas prieš 10 – 15 minučių. K. Ž. šlubavo, matėsi sumušimas kojoje, „mėlynė“ paakyje. Netrukus po įvykio (2018 m. birželio 5 d.) rašytame vyresniojo tyrėjo S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant apie 23.40 val. prie jo su kolega priėjo K. Ž., ant kurio kairio paakio matėsi kraujosruva. Jis skundėsi, kad buvo sumuštas, nurodė, jog jam metaliniais strypais buvo suduota į kairės kojos kelio sritį, kairės pusės veido sritį, dešinės pusės šoną ir kairės kojos nykštį (1 t., b. l. 44). Liudytojas policijos pareigūnas E. L. taip pat nurodė, kad K. Ž. paakys buvo paraudęs, jis skundėsi sumušta koja. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad hematoma – tai kraujosruva. Hematoma pradeda išryškėti pirmomis valandomis, vėliau keičia spalvą.

22. Įvertinus šiuos liudytojų S. V. ir E. L. parodymus, specialisto L. U. paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad pristačius K. Ž. į ligoninę ir 00.15 val. jį apžiūrint chirurgui, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, jog stebima hematoma apie kairę akį ir viršutinę lūpą, galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai, prie jų 2018 m. birželio 4 d. apie 23.40 val. (šis laikas nustatytas Druskininkų miesto vaizdo kamerų įrašų duomenimis (3 t., b. l. 165-167)), K. Ž. kairiame paakyje matė būtent kraujosruvą (o ne mėlynę), kas nurodyta ir S. V. iškart po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (matėsi kraujosruva), ką nurodė ir teisme apklaustas liudytojas E. L. (paakys buvo paraudęs). O liudytojo S. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pasakymas, jog K. Ž. kairiame paakyje buvo mėlynė, laikytinas tik jo buitine kalba apibūdintas matytas sužalojimas – kairiojo paakio kraujosruva. Pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad apklaustų teismo medicinos specialistą, ir išsiaiškintų, kaip susiformuoja hematomos ar mėlynės, nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos, sureikšmindamas išteisintojo A. M. ir jo sūnaus liudytojo D. M. parodymus, kad jau anksčiau K. Ž. paakyje buvo mėlynė, vertindamas tik dalį liudytojo V. O. parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad K. Ž. jau dienos metu buvo sužalotas kairysis paakys, t. y., jame matėsi mėlynė, todėl jo parodymai, kad minėtas ir kiti sužalojimai padaryti apie 23 val. prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

23. Prokurorės apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad teismas vertino tik dalį liudytojo V. O. parodymų, o tą dalį, kuri prieštarauja išteisintojo A. M. ir liudytojo D. M. parodymams, nutylėjo. Liudytojas V. O. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tą dieną prie (duomenys neskelbtini) mokyklos su K. Ž. ir kitais asmenimis vartojo alkoholį. Apibūdindamas K. Ž., jis nurodė, kad pastarojo žandas lyg buvo patinęs, tačiau čia pat liudytojas pažymėjo, jog jis visada toks būna po daugiadienių. K. Ž. veido būsenos kaip po sumušimo apibūdinti negali. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad aikštelėje ant K. Ž. veido jokių sumušimų nebuvo (2 t., b. l. 16-19). Be to, šis liudytojas nurodė, kad nors K. Ž. buvo išgėręs, tačiau jis buvo adekvatus. Kad jis buvo adekvatus, patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. L.. Liudytojo V. O., kuris neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, parodymai paneigia liudytojo D. M. parodymus apie tai, kad dienos metu, kai jis buvo susitikęs K. Ž., šis buvo su „fanaru“, sudaužytas, ir išteisintojo A. M. teisme duotus parodymus, kad tuo metu, kai jis buvo nuvažiavęs prie krepšinio aikštelės, iš jos pamušta akimi ir raišuodamas atėjo K. Ž.. O tuo pačiu, sulyginus liudytojo V. O. parodymus su liudytojų S. V., E. L., specialisto L. U. parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas.

24. Nukentėjusysis tvirtino, kad prie garažų jis atėjo po to, kai jam į V. O. telefono numerį paskambino nežinomas asmuo ir nurodė ateiti prie M. garažo. Šias aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams, į kuriuos kreipėsi būdamas sumuštas. Liudytojas S. V. nurodė, kad K. Ž. minėjo, jog prie garažų buvo pakviestas telefonu susitikti su T. D., G. V. ir A. M., tačiau, kas konkrečiai ten K. Ž. pakvietė, neprisiminė. Nukentėjusysis aiškino, kad atėjus prie garažų, ten buvo A. M. („Š.“), G. V. ir T. D. ir kad pastarieji jį sumušė smūgiuodami strypais ar pagaliais (teisme negalėjo tiksliai įvardyti daiktų, kuriais jam buvo smūgiuota, aiškindamas praėjusiu ilgu laiko tarpu nuo įvykio ir tuo, kad jis buvo sumuštas tamsoje) į veido sritį, kairę koją, kairės kojos nykštį, dešinį šoną, rankas. Jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad smurtinius veiksmus, dėl kurių jam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, atliko būtent A. M. ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – T. D. ir G. V.. Jis nurodė, kad įvykio vietoje nuošaliau buvo ir D. M. bei asmuo vardu M. (nustatyta, kad tai M. K.), tačiau neigė, kad ir šie asmenys jo atžvilgiu būtų atlikę kokius nors smurtinius veiksmus. Nukentėjusysis, kad jį sumušė būtent paminėti asmenys, nurodė ir Druskininkų mieste patruliavusiems policijos pareigūnams S. V. ir E. L., prie kurių, šiems esant prie lošimo namų „A.“, atėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (kad atėjo būtent minėta gatve užfiksuota miesto vaizdo kamerų įrašais (3 t., b. l. 165-167)), o garažas, prie kurio jis buvo sumuštas yra (duomenys neskelbtini). S. V. paaiškino, kad prie jų priėjęs nukentėjusysis pasakė, jog šių asmenų buvo sumuštas prieš 10 – 15 minučių, sužalojimai buvo aiškiai matomi abiem policijos pareigūnams. Liudytojas A. K. paaiškino, kad naktį buvo gautas nurodymas ieškoti būtent A. M., T. D. ir G. V., kadangi jie galimai sumušė K. Ž.. Be to, užsukęs į policijos komisariatą matė ant K. Ž. veido sumušimo žymes. Nors K. Ž. į policijos pareigūnus kreipėsi būdamas neblaivus, tačiau, pasak policijos pareigūnų, jis elgėsi adekvačiai, normaliai bendravo. Kad jo elgesys išgėrus dar ir iki įvykio buvo adekvatus, nurodė ir liudytojas V. O.. S. V. tik nurodė, kad K. Ž. buvo susijaudinęs, prašė vežti į policijos komisariatą rašyti pareiškimo, paskambinti apygardos prokurorei, o kadangi buvo akivaizdžiai sužalotas, skundėsi skausmais, jam buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Pastebėtina, kad ligoninėje jam buvo nustatyti sužalojimai būtent tose vietose, į kurias jis nurodė, jog jam buvo suduota. Vėliau 2018 m. birželio 12 d. specialisto išvada jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis poveikiais, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, kas taip pat atitinka K. Ž. paaiškinimus dėl jam suduotų smūgių skaičiaus, sužalojimų padarymo mechanizmo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nurodytomis aplinkybėmis, o užduotyje aplinkybės dėl sužalojimo nurodytos pagal K. Ž. parodymus. Kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. birželio 4 d. apie 23 val., specialistas patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Taigi ši specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai taip pat patvirtino nukentėjusiojo K. Ž. parodymus apie jam padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, laiką, jų pobūdį.

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią specialisto išvadą ir gretindamas ją su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais padarė jokiais duomenimis nepagrįstas išvadas dėl to, kad mėlynė negalėjo susidaryti per valandą (apie tai, kad K. Ž. buvo konstatuota ne mėlynė, o kraujosruva jau pasisakyta ankstesniuose punktuose ir iš naujo nebekartojama), taip pat išdėstė nepagrįstas abejones dėl traumos pobūdžio ir mechanizmo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota į veido sritį, specialisto išvadoje konstatuota, kad padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad apžiūrint jį ligoninėje buvo stebima ir hematoma apie viršutinę lūpą. Kadangi specialisto K. Ž. buvo apžiūrėtas tik 2018 m. birželio 12 d. ir specialisto išvadoje hematoma apie viršutinę lūpą nekonstatuota, galima daryti išvadą, kad ji jau buvo išnykusi. Teismas skundžiamame nuosprendyje iškėlė abejones dėl sužalojimo mechanizmo, teigdamas, kad vienu smūgiu lazda į veidą negalima sužaloti ir akies voko ir viršutinės lūpos, tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. nurodė, kad to nei paneigti, nei patvirtinti negali, kadangi tai priklauso nuo daug faktorių. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad jam sudavus į veidą, jis dengėsi rankomis, dėl ko buvo suduota ir į jas, tad lieka nepaneigta, jog akies ir lūpos sužalojimai galėjo būti padaryti ir atskirais smūgiais, ypač atsižvelgus į tai, jog specialisto išvadoje nekonstatuotas tikslus smūgių skaičius, o nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Kaip ir minėta, nukentėjusysis aiškino, kad dengėsi rankomis, o specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad apžiūros ligoninėje metu buvo nustatyta ir skausminga, kiek patinusi kairė alkūnė, skaudantis dilbis. K. Ž. nurodė, jog A. M. jam sudavė į kairės kojos pirštą, o apžiūrint chirurgui, netrukus po įvykio, nustatyta, kad skausminga, patinus kairė pėda ties nykščiu. Taigi visa tai, kas aptarta, leidžia daryti išvadą, kad K. Ž. parodymus patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, o taip pat ir liudytojų S. V. ir E. L., t. y., policijos pareigūnų, į kuriuos jis kreipėsi iškart po sumušimo ir konkrečiai įvardijo prieš jį smurtavusius asmenis, apytikrę vietą, kur tai buvo padaryta, parodymai.

26. Pastebėtina, kad nukentėjusysis K. Ž., priėjęs prie patruliavusių policijos pareigūnų S. V. ir E. L., jiems nurodė ir priežastį, dėl kurios buvo sumuštas. S. V. paaiškino, kad K. Ž. sakė, jog jį sumušę asmenys reikalavo, kad jis pakeistų parodymus byloje, kurioje yra nukentėjęs, o T. D. ir G. V. – kaltinamieji. Kad buvo sumuštas dėl prekybos žmonėmis byloje, kurioje jis yra nukentėjusiuoju, duotų parodymų, K. Ž. taip pat tvirtino viso proceso metu. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad 2018 m. birželio 4 d. K. Ž. jau buvo pakeitęs parodymus prekybos žmonėmis byloje, tačiau pastebi ir tai, kad tik pirmosios, iškart po įvykio buvusios apklausos metu, t. y., 2018 m. birželio 5 d. 1.34 val., kuomet, atsižvelgus į tai, kad ligoninėje 00.15 val. jam buvo nustatytas 2,2 promilių neblaivumas, akivaizdu jam dar neišsiblaivius, nurodė, kad buvo sumuštas reikalaujant pakeisti parodymus, o visų kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis jau aiškino, kad sumušė dėl jo minėtoje byloje duotų parodymų, aiškindami, kad jis yra skolingas už advokatus paminėtoje byloje. Tad pirmosios apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad jis buvo sumuštas reikalaujant pakeisti parodymus galėjo būti sąlygota ir neblaivumo, patirto streso, ypač atsižvelgus į tau, kad S. V., kuris su nukentėjusiuoju bendravo iškart po įvykio, nurodė, kad pastarasis nors ir buvo adekvatus, tačiau susijaudinęs. Apklausos metu K. Ž. netgi nurodė, kad tikslesnius parodymus duos kitą dieną, kai bus blaivus bei nusiramins dėl patirto didelio streso. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas S. V. nurodė, kad buvo prašoma skambinti apygardos prokurorei, t. y., tai prokurorei, kuri palaiko valstybinį kaltinimą prekybos žmonėmis byloje, kad pranešti apie įvykį, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiojo sužalojimas buvo susijęs būtent su prekybos žmonėmis byla, kurioje K. Ž. buvo davęs minėtos bylos kaltinamiesiems nepalankius parodymus. Esant tokioms aplinkybėms taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo.

27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo K. Ž. parodymais ir juos pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nukentėjusiojo parodymai apie užpuolimą ir jį sužalojusius asmenis buvo gana detalūs, logiški, esminėse detalėse nuoseklūs. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina K. Ž. duotų parodymų patikimumą ir šio nukentėjusiojo tiesioginiais parodymais leidžia grįsti A. M. kaltę dėl jo sveikatos sužalojimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo nėra pagrįstos objektyviais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis, prioritetą suteikiant paties išteisintojo ir jam palankiems liudytojų parodymams, akcentuojant nukentėjusiojo parodymų nesutapimus, taip pat jo elgesį, parodymų kaitą prekybos žmonėmis byloje, į jo parodymus patvirtinančius įrodymus atsižvelgiant tik fragmentiškai, nevertinant jų dalies visiškai.

28. Liudytojo V. O. ir nukentėjusiojo K. Ž. parodymai patvirtina, kad jie aptariamos dienos vakarą kartu buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad K. Ž. naudojosi V. O. priklausančiu telefonu, kadangi savo tuo metu neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis skambutis į V. O. priklausančio telefono numerį iš D. M. priklausančio abonentinio numerio fiksuotas 22.18 val., o V. O. nenurodė, kad būtų bendravęs su D. M. ar kokiu kitu nepažįstamu asmeniu, galima daryti išvadą, kad į jo telefono numerį buvo skambinta K. Ž.. Vadinasi iki to laiko V. O. buvo kartu su K. Ž., o V. O. parodymai patvirtina |K. Ž. parodymus, kad būnant aikštelėje jis nebuvo sužalotas. K. Ž. aiškino, kad apie 23 val., po to, kai jam į V. O. telefoną paskambino neatpažintas asmuo, jis nuėjo į pastarojo nurodytą vietą prie garažų. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo prie garažų, teisme patvirtino ir išteisintasis A. M., liudytojai D. M., M. K., E. B.. Tačiau visi šie asmenys neigė, kad minėtoje vietoje jis būtų buvęs sumuštas, taip pat neigė šioje vietoje buvus asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų detalaus parodymų vertinimo neatliko, neatsižvelgęs į jų parodymuose esančius prieštaravimus bei jų nenuoseklumą padarė išvadą, kad jie yra teisingi ir paneigia K. Ž. nurodytas aplinkybes dėl to, kad jį prie garažų sumušė A. M. ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

29. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose, visiškai neatsižvelgė ne tik į išteisintojo A. M. parodymų nenuoseklumą, kuris jau anksčiau aptartas, bet ir į liudytojų D. M., kuris yra išteisintojo sūnus, ir liudytojo M. K. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumo tarpusavyje, nevertino po įvykio buvusio susirašinėjimo tarp D. M. ir M. K. turinio, D. M. K. Ž. rašytų žinučių, telefonų skambučių išklotinių duomenų, A. M., G. V. mobilaus ryšio telefonų apžiūros duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. M. nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. jam parašė K. Ž., kad jis jam paskambintų į nurodytą telefono numerį. Pokalbio metu kvietė atvažiuoti pakalbėti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Apie 21.30 val. jis ten nuvyko su tėvu, prie automobilio priėjo K. Ž., kuriam prie vienos akies buvo mėlynė, ir aiškino, kad jį kažkas sumušė, kad ieško G. V. ir T. D.. Kadangi jie niekuo padėti negalėjo, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį garažą žiūrėti filmo. Automobiliu „VW Golf“ atvažiavo M. K. ir E. B. ir jie visi žiūrėjo filmą. Baigę žiūrėti filmą, jis su tėvu nuvažiavo į degalinę, o M. K. su E. B. taip pat kažkur išvažiavo. Automobiliais grįžus prie tų pačių garažų, kai jau buvo sutemę, jis su tėvu rūkė lauke, o M. K. su E. B. automobilyje. Už garažo pasigirdus beldimo garsui, jis nuėjo pažiūrėti ir pamatė girtą, vos ant kojų stovintį K. Ž., kuris aiškino, kad jam reikia T. D. ir G. V.. Tėvas liepė jam išeiti ir jie toliau rūkė. M. K. teiravosi, kas čia toks buvo, o pasakius, kad „N.“ (K. Ž.), staigiai iššoko iš automobilio ir nuėjo prie jo. Tada jis pamatė link kalno nubėgantį ir šaukiantį, kas visiems bus blogai, K. Ž. (2 t., b. l. 28-29). O štai apklausiamas teisme jis vėlgi aiškino, kad su tėvu buvo nuvažiavę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad ten K. Ž., kuris buvo sumuštas, kalbėjosi su tėvu. Po to jie grįžo į garažą ir žiūrėjo filmą, ten pat dviračiais buvo atvažiavę M. K. ir E. B.. Vėliau jis su tėvu grįžęs iš degalinės stovėjo kartu su M. K. ir E. B., kai išgirdo beldimo garsą, nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad ten K. Ž., kuris aiškino, kad ieško T. D. ir G. V.. Jis matė sparčiu žingsniu nueinantį K. Ž.. Kad M. K. būtų priėjęs prie K. Ž. nematė, M. K. nesiteiravo, kas čia buvo atėjęs. Jis aiškino, kad visą įvykio dieną buvo su tėvu, kad T. D. ir G. V. pažįsta, tačiau su jais nebendrauja, jų telefono numerių savo telefone neturi ir neturėjo, jiems neskambino. Paaiškinti, kurie jo parodymai teisingi (duoti ikiteisminio tyrimo metu, ar teisme) negalėjo.

31. Argumentai dėl to, kad D. M. parodymai apie tai, kad K. Ž. ir prie (duomenys neskelbtini) mokyklos jau buvo su mėlyne, neatitinka objektyvios tiesos, išdėstyta anksčiau. Vertinant jo parodymų teisingumą, taip pat svarbu pažymėti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad išgirdęs beldimo garsą, jis pamatė vos ant kojų pastovintį K. Ž., tačiau policijos pareigūnai S. V. ir E. L., iškart po įvykio bendravę su nukentėjusiuoju, tokius jo parodymus paneigė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. M. aiškino, kad M. K. ir E. B. buvo atvažiavę M. K. automobiliu „VW Golf“, o po to jame rūkė, iš šio automobilio iššokęs M. K. nuėjo link K. Ž., po ko, pamatė K. Ž. bėgantį ir rėkiantį, kad visiems bus blogai. Teisme tokių aplinkybių jis neminėjo. Aiškino, kad M. K. ir E. B. buvo atvažiavę dviračiais, kad M. K. nėjo link K. Ž. ir net nesiteiravo, kas čia toks buvo atėjęs. Parodymų prieštaringumo priežasties paaiškinti negalėjo. Aiškino, kad visą dieną buvo su tėvu, tačiau iš jam priklausančio abonentinio numerio 8(duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenų matyti, kad jis iki 22.22 val. skambučiais ir SMS bendravo su tėvu A. M. (3 t., b. l. 129-130). Iš A. M. paimto mobilaus ryšio telefono „Samsung“ su SIM kortele apžiūros protokolu nustatyta, kad D. M. 22.20 val. rašė SMS pranešimą A. M. „varom iki namų aš persirengsiu“, į ką A. M. 22.21 val. atrašė „ateinu“ (3 t., b. l. 188-193). Šie duomenys paneigia D. M. teiginius, kad jis visą dieną buvo su tėvu, kadangi jiems visąlaik būnant kartu, akivaizdu, jog nebūtų jokio poreikio skambinti ir rašyti SMS pranešimų.

32. Negana to, D. M. neigė bendraujantis su T. D. ir G. V., nors iš 2018 m. birželio 4-5 d. telefoninių skambučių išklotinių matyti, kad 2018 m. birželio 4 d. fiksuoti išeinantys sujungimai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (T. D.) – 21:28:18 val., 22:14:13 val., 22:15:38 val., 22:17:11 val., su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) - (T. D.) 21:49:15 val. Išeinantys skambučiai fiksuoti su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (G. V.) – 21:28:33 val., 212:52:50 val., 22:14:01 val., 22:15:49 val., 22:17:22 val. (3 t., b. l. 97-98). G. V. telefone įvesti ne tik A. M., bet ir D. M. telefono numeriai (4 t, b. l. 1-8). Visa tai rodo, kad asmenys palaiko tarpusavio santykius, bendrauja, bendrauta buvo ir įvykio vakarą. Tad akivaizdu, jog D. M. parodymai nėra patikimi, todėl pirmosios instancijos teismas, jais remdamasis, nepagrįstai netikėjo K. Ž. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir sprendė, kad A. M. sako tiesą ir yra nekaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o K. Ž. nurodytos aplinkybės yra neteisingos.

33. Pirmosios instancijos teismas, nors ir aprašė sekančią dieną po įvykio vykusį susirašinėjimą tarp K. Ž. ir D. M., taip pat vėlesnį tarp D. M. ir M. K. vykusį susirašinėjimą, tačiau jų visiškai nevertino, nors iš šių susirašinėjimų turinio galima suprasti, jog yra kalbama būtent apie 2018 m. birželio 4 d. vakaro įvykius. Iš liudytojo D. M. pateikto susirašinėjimo su K. Ž. matyti, kad K. Ž. rašo, jog dėl sumušimų buvo ligoninėje, kad „T. ir kiti sės“. D. M. aiškina, kad nieko nežino apie jo sumušimą (4 t., b. l. 87-89). Iš tarp M. K. ir D. M. vykusio susirašinėjimo matyti, kad M. K. teiraujasi D. M. „nori kad apsiimciau ane?“, vėliau teiraujasi „ka ten mentam prisnekejai? Ten pat ir del to pacio“, „as ten nieko nemaciau, ten isvis mano pavardes net neturėjo but o is kur ji atsirado cia jusu reiketu klaust...nes zinau kad ne is negro“, „zdz, as tai nieko nezinau ir nieko nemaciau, masinoj sedejau pats matei, tamsu buwo ir kas ten kur wyko bbzn jeigu ten isvis kazkas vyko“ (4 t., b. l. 61-83). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad kalbama apie „N.“ (K. Ž. pravardė) ir su juo susijusį įvykį, buvusį nakties metu. Kadangi kalbama ir apie kaltės prisiėmimą, akivaizdu, jog prieš nukentėjusįjį buvo atlikti neteisėti veiksmais, priešingu atveju, nebūtų logiškai paaiškinamas pokalbis apie kaltės prisiėmimą, įvėlimą į šį reikalą ir pan. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. nieko negalėjo paaiškinti apie šį susirašinėjimą, tikino nieko D. M. nerašęs arba neatsimenantis, kad būtų rašęs, nors, akivaizdu, jog toks susirašinėjimas, kaip ir intensyvūs telefoniniai kontaktai nakties metu netrukus po įvykio buvo (3 t, b. l. 97-98). Iš to galima daryti išvadą, kad M. K. buvo linkęs nutylėti tam tikras šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prie garažų jį atsivežė A. M. ir D. M.. Kad ten atvažiavęs sėdėjo automobilyje, išlipęs nebuvo, tik girdėjo balsus ir kad D. M. paaiškino, jog ten tėvas kalbasi su „N.“ (2 t., b. l. 34-35). O štai teisme jau pateikė kitą to vakaro įvykių versiją. Aiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. vakare A. M. savo automobiliu jį su drauge E. B. atvežė iki D. M. namų pasiimti ten paliktų dviračių, taigi nurodė naują aplinkybę apie E. B. buvimą kartu, o taip pat ir apie dviračius, nors pirminėje apklausoje to nebuvo minėjęs. Pastebėtina, kad apie dviračius ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo ir D. M.. Pastarasis aiškino, kad M. K. su E. B. buvo atvykę pastarojo automobiliu. M. K. aiškino, kad buvo išlipęs iš automobilio parūkyti, kai ikiteisminio tyrimo metu išvis neigė, kad būtų buvęs išlipęs iš automobilio. Teisme jis nurodė ir dar vieną naują aplinkybę, kad A. M. kalbėjosi su K. Ž., po ko šis nubėgo rėkdamas „jums šakės“. Taigi akivaizdu, kad jo parodymai yra prieštaringi, priderinti kitų byloje esančių įrodymų, todėl nelaikytini patikimais ir paneigiančiais K. Ž. nurodytų aplinkybių teisingumą. Kadangi M. K. su išteisintuoju ir jo sūnumi D. M. sieja draugiški santykiai, o apie tai galima spręsti iš to, kad jie, kaip matyti iš duotų parodymų, dažnai kartu leidžia laisvalaikį, vakaroja, daroma išvada, jog jo parodymai apie tai, kad prie garažų K. Ž. atžvilgiu niekas nesmurtavo duoti siekiant padėti A. M. ir jo bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės.

34. Liudytoja E. B. iš esmės jokių bylai reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti. Ji aiškino, kad visi keturi (ji, M. K., D. M. ir A. M.) sėdėjo A. M. automobilyje ir kad M. K. bei A. M. vienu metu buvo išlipę iš automobilio, tačiau dėl ko, nežino. Ji aiškino „N.“, o taip pat ir kitų asmenų nemačiusi ir apie K. Ž. sumušimą nieko nežinanti, tik girdėjo iš kalbų, kad jis buvo atėjęs. Tokiu būdu jos parodymai tik patvirtina faktą, jog 2018 m. birželio 4 d. vakare, sutemus, K. Ž. buvo atėjęs prie garažo, ką nurodė ir pats nukentėjusysis bei išteisintasis A. M., liudytojai D. M., M. K.. Tačiau jais nei patvirtinamos, nei paneigiamos aplinkybės apie dar kitų asmenų buvimą įvykio vietoje bei apie nukentėjusiojo sumušimą nurodytoje vietoje.

35. Kalbant apie tai, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis K. Ž. atsidūrė įvykio vietoje, pastebėtina, kad jis aiškino, jog 2018 m. birželio 4 d. jam būnant prie (duomenys neskelbtini) mokyklos su draugais ir žaidžiant bei geriant, buvo privažiavęs A. M. ir kvietė jį pasikalbėti, reiškė pretenzijas dėl pridarytų problemų kitoje byloje. A. M. prašymu jis nurodė vieno iš kartu žaidusių asmenų telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Maždaug po valandos jam paskambinęs asmuo, kurio iš balso nepažino, nurodė ateiti prie garažų, ką jis ir padarė apie 23 val. V. O. taip pat patvirtino, kad būnant krepšinio aikštelėje buvo privažiavęs automobilis, prie kurio K. Ž. buvo nuėjęs ir kalbėjo su atvažiavusiu asmeniu, o atėjęs sakė, kad jį kaltina kažką prišnekėjus. Liudytojas nurodė, kad būnant aikštelėje K. Ž. naudojosi jo telefonu, rašė žinutes, po to K. Ž. skambino į jo telefoną ir šis atsiliepęs kalbėjosi. Šios liudytojo V. O. nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo K. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, kad būnant aikštelėje buvo atvykęs A. M. ir priekaištavo dėl duotų parodymų ir kad vėliau į V. O. telefono numerį K. Ž. skambino nežinomas asmuo. Pastebėtina, kad telefoninių skambučių išklotinių duomenys patvirtina, kad D. M. priklausantis abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4 d. kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausė V. O. ir pastarasis davė juo pasinaudoti K. Ž., o D. M. telefono numerio savo telefone nebuvo įsivedęs) - 21:20:02 val., 21:24:12 val., 22:18:30 val. Artimu su K. Ž. kontaktais metu buvo fiksuoti D. M. naudojamo telefono abonento skambučiai ir T. D. bei G. V.. Analizuojant A. M. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenis, nustatyta, kad 22.31 val. A. M. skambino į numerį (duomenys neskelbtini) (T. D.), tačiau sujungimas neužfiksuotas; 2018 m. birželio 5 d. 00.50.36 A. M. skambino abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (G. V.). Analizuojant G. V. priklausančio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 4-5 d. išklotinių duomenis, nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. 00.03 val. ir 00.04 val. G. V. tris kartus bandė susisiekti su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (A. M. telefone įvestas adresatas M.); 2018 m. birželio 5 d. 00.50.36 val. G. V. skambino A. M.. Pastebėtina, kad bylos duomenimis asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, naudojosi ne vienu telefono numeriu, tad aplinkybė, kad šių asmenų telefonai įvykio metu veikė celėje, esančiose (duomenys neskelbtini) , esančioje (duomenys neskelbtini), nepaneigia K. Ž. nurodytų aplinkybių, kad jie buvo prie garažų ir dėl jo kitoje byloje duotų parodymų kartu su A. M. prieš jį smurtavo. Įvertinus visų asmenų intensyvų telefoninį bendravimą įvykio vakarą ir naktį, kaip ir minėta, galima daryti išvadą, kad jo nurodytos aplinkybės dėl to vakaro įvykių yra teisingos ir kad jo patirti sužalojimai yra susiję būtent su šiais asmenimis.

36. Iš naujo įvertinęs kiekvieną byloje surinktą įrodymą, taip pat įvertinęs juos kompleksiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė iš esmės paties išteisintojo ir jam palankiais liudytojų D. M. ir M. K. parodymais. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nukentėjusiojo K. Ž. parodymus vertino kritiškai, laikydamas juos nenuosekliais, kitus byloje surinktus ne mažiau reikšmingus įrodymus (liudytojų V. O., S. V., E. L. parodymus, specialisto išvadą, skambučių išklotinių, mobilaus ryšio telefonų apžiūros duomenis), kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai vertino fragmentiškai arba visai nevertino. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, kad A. M., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, kerštaujant už K. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00029-16 apie K. Ž. atžvilgiu asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, įvykdytą nusikaltimą, 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., jis (A. M.) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė K. Ž. informaciją apie tai, kad jis turės grąžinti asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, pinigus, kuriuos jie sumokėjo savo gynėjams baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. davė parodymus, o K. Ž. atsisakius tai daryti, tą pačią dieną telefonu nenustatytam asmeniui pakvietus apie 23.00 val. K. Ž. atvykti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. K. Ž. atvykus, jis (A. M.) ir asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, grasindami jam dėl anksčiau duotų parodymų, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kietais bukais daiktais asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskiras bylas, bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko K. Ž. dengiantis galvą pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, jis (A. M.) sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami K. Ž. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. A. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, suduodamas kietais bukais daiktais smūgius K. Ž. į įvairias kūno vietas, daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nežymų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl bausmės

37. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

38. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą nustato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. M. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, panaudojant kietus bukabriaunius daiktus. Nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiaus kaip trimis trauminiais poveikiais. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Vertinant jo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas, dirba. Šios aplinkybės nors ir ne visai teigiamai charakterizuoja A. M., tačiau neleidžia daryti išvados, jog nusikaltimas padarytas dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos.

39. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus A. M. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daroma išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti A. M. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis, atsižvelgiant į veikos pobūdį, padarymo aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytinas šiek tiek didesnis už įstatyme nustatytą bausmės vidurkį. Tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug švelni ar griežta ir neabejotinai leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Šiuo metu galiojančios laisvės apribojimo bausmę reglamentuojančio BK 48 straipsnio nuostatos yra griežtesnės nei galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šioje byloje vadovaujamasi BK 48 straipsnio redakcija galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija). Pagal tuo metu galiojusią BK 48 straipsnio redakciją, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertinant A. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bylos duomenimis nenustačius, kad jis iš esmės yra piktybiškai linkęs pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. M. įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; taip pat paskyrus įpareigojimą per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes tokio pobūdžio įpareigojimu nuteistasis supras realius ir neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, ir parodys socialiai atsakingo elgesio naudą.

40. A. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 12 d. (6 t., b. l. 156). 2018 m. liepos 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 mėnesiui iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. ( 6 t., b. l. 165-166). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis, įskaičiuotinas į paskirtos bausmės laiką.

41. A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintina.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio

42. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis K. Ž. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš jį sužalojusių asmenų priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl to, jog kaltinamieji panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, jį sužalojo, darė poveikį ir grasino, patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, baimę, nepatogumų. Jam sutriko miegas, iškyla prisiminimai apie patirtą prievartą, padidėjo dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi, taip pat sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Jis nuolat galvoja apie įvykį, kas atsiliepia nuotaikų ir emocijų paaštrėjimu (8 t., b. l. 17-21).

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

44. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam K. Ž. dėl tyčinių neteisėtų A. M. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, o taip pat ir sužalojimų, kurie nurodyti paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape (skausmingi dilbis, alkūnė, kojos pėda) nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, emocinį stresą, nepatogumus. Visgi sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, jis gydėsi ambulatoriškai, buvo nurodyta vartoti analgetikus, šaldyti skaudamas vietas, riboti galūnės apkrovimą. Duomenų apie kokius nors liekamuosius patirtų sužalojimų padarinius nėra. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas, baimę. Kadangi buvo sužalotas pažįstamų asmenų, natūralu, kad patyrė ir pažeminimą, nesaugumo jausmą, jam sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1000 Eur, kuri priteistina iš A. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

46. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 168,40 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės Ingridos Maldeikienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. Ž. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1285-4322.

47. Be to, Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 12 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-09145 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. M. suteiktos teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 123,33 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

48. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

49. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokurorė, tačiau apeliacinės instancijos teisme A. M. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Zenonas Žymančius. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra didžiąja dalimi tenkinamas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už A. M. suteiktą teisinę pagalbą pripažįsta proceso išlaidomis. Kadangi viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiojo interesus byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį K. Ž. taip pat pripažįstamos proceso išlaidomis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. yra darbingo amžiaus, dirbantis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už A. M. ir nukentėjusiajam K. Ž. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iš A. M. priteistinos išlaidos už jam ir nukentėjusiam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirt jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), įpareigoti A. M. per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo K. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. M. K. Ž. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 123,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Išieškoti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 168,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajam K. Ž. teiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Darius KantaravičiusLina LesinskienėJurga Vasiliauskienė