Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam T. D. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą - prekybą žmonėmis ir vaiko pirkimą arba pardavimą, kurių padarymu kaltinamas kartu su G. V. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-319/2018, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje kartu su G. V., turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį K. Ž., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 19 d., susitikimų, vykusių (duomenys neskelbtini), metu jis (T. D.) įkalbinėjo K. Ž. pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus į neteisingus parodymus, nurodant teisme sakyti, kad į užsienį vyko ne nusikalstamas veikas daryti, o dirbti, kad E. V. dokumentus, kuriais naudojosi, rado pats ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, priešingu atveju jis (T. D.) grasino nepalikti K. Ž. ramybėje, nurodant, kad jis niekur negalės (duomenys neskelbtini) ramiai praeiti, taip duodant suprasti, kad savo grasinimus realiai įvykdys. K. Ž. dėl išsakytų grasinimų ir baimės sutikus keisti parodymus, G. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 9 d. veždamas K. Ž. iš (duomenys neskelbtini) į Kauno apygardos teismą nurodinėjo, kokius parodymus jis turi duoti teisme, t. y. melagingai nurodyti, kad į užsienį važiavo dirbti, kad sugedus automobiliui jis (K. Ž.) su L. B. nuo T. D. ir G. V. atsiskyrė, bei nei jo, nei L. B. jis (T. D.) su G. V. nevertė vogti, su T. D. ir G. V. kartu nebuvo ir nevykdė vagysčių, po ko minėtą teismo posėdžio dieną neįvykus K. Ž. apklausai, jis (T. D.) su G. V. toliau tęsė nusikalstamą veiką, t. y. jis (T. D.) toliau susitikimų (duomenys neskelbtini) metu K. Ž. nurodė keisti parodymus ir 2018 m. vasario 19 d. kitų asmenų pagalba atgabenęs K. Ž. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. minėtame bute toliau nurodė kokius jiems palankius parodymus K. Ž. turi duoti 2018 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teisme vyksiančiame teismo posėdyje, t. y. melagingai nurodyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus dėl neva policijos pareigūnų daryto psichologinio spaudimo, kad neteisingai nurodytų teismui, kad į užsienį važiavo dirbti, kad nei jo, nei L. B. jis (T. D.) su G. V. nevertė vogti, su jais, t. y. T. D. ir G. V. kartu nebuvo ir nevykdė vagysčių, kad kito asmens - E. V. dokumentus pats rado automobilyje, o ne padavė G. V. su T. D., po ko 2018 m. vasario 20 d. atvežė K. Ž. į Kauno apygardos teismą, adresu Mickevičiaus g. 18, Kaune, kur teismo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusiuoju K. Ž. dėl daromo poveikio pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

Be to, T. D. kaltinamas tuo, kad būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su G. V. ir A. M., kerštaudami už K. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00029-16 apie K. Ž. atžvilgiu jo (T. D.) ir G. V. įvykdytą nusikaltimą, 2018 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., A. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavus K. Ž. informaciją apie tai, kad jis turės grąžinti T. D. ir G. V. pinigus, kuriuos jie sumokėjo savo gynėjams baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. davė parodymus, o K. Ž. atsisakius tai daryti, tą pačią dieną telefonu nenustatytam asmeniui pakvietus apie 23.00 val. K. Ž. atvykti prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. K. Ž. atvykus, jis (T. D.), G. V. ir A. M. grasindami jam dėl anksčiau duotų parodymų, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kietais bukais daiktais jis (T. D.) ir G. V. bendrais veiksmais sudavė smūgį į veido kairę pusę, po ko K. Ž. dengiantis galvą pataikė smūgius į abi rankas bei sprandą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį šoną, A. M. sudavė į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami K. Ž. kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

T. D. buvo sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka, 2018 m. liepos 12 d. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi T. D. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, įpareigojant T. D. nebendrauti ir neieškoti ryšių jokiomis ryšio priemonėmis su nukentėjusiuoju K. Ž. bei kitais įtariamaisiais G. V. ir A. M.; nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą; būti nustatytoje namų zonoje nuo 20.00 val. iki 6.00 val. (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 12 d. ir skundžiama 2019 liepos 12 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. spalio 13 d.

T. D., nesutikdamas su Alytaus aplinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi, skundžia šią nutartį ir prašo ją panaikinti.

Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra niekuo nepagrįsti ir jie nesudaro pagrindo palikti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Apeliantas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog jis yra įtariamas nesunkių nusikaltimų padarymu, jog ilgą laiką niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio. Šios kardomosios priemonės taikymas visiškai užkerta kelią jam įsidarbinti. Šiuo metu susirado darbą, darbdavys sutinka jį įdarbinti, tačiau kardomoji priemonė trukdo dirbti.

Skunde akcentuojama, kad vienas ir esminių procesinės prievartos taikymo teisėtumo kriterijų – tai, kad bet kokia procesinė prievarta būtų taikoma tik griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra įtvirtinta, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl intensyvi priežiūra jo atžvilgiu nepagrįstai apriboja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi suteiktą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Esant šiai kardomajai priemonei ir tęsiant ją daug kartų užkertamas jam kelias laisvai pasirinkti darbą, gauti tinkamą pragyvenimo šaltinį, pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Taikant šią kardomąją priemonę jis nepadarė jokio pažeidimo, visą laiką laikėsi nustatytų sąlygų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ši kardomoji priemonė yra neproporcingai per griežta.

Kaltinamojo T. D. skundas atmetamas.

BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys: pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolai, teismo medicinos specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūra ar pratęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. D. nedirba, neturi nuolatinių legalių pajamų, išsituokęs, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametį vaiką. Taigi, kaltinamasis nors ir yra saistomas socialiniais ryšiais, tačiau jie nėra stiprūs. Be to, vertinant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo termino pagrįstumo klausimą, kaltinamojo socialiniai ryšiai turi būti vertinami kartu su nusikaltimų, kurie jam inkriminuoti, sunkumu, pavojingumu ir pobūdžiu, taip pat turi būti vertinama kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybės. T. D. yra kaltinamas padaręs apysunkį ir nesunkų (BK 233 straipsnio 3 dalis ir BK 140 straipsnio 1 dalis) nusikalimus, už kurių padarymą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, jam gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. D. anksčiau yra teistas, baustas užsienyje, kas rodo jo ryšius užsienyje ir galimybes išvykti į užsienį bei ten slėptis. Be to, praeityje jis jau buvo paieškomas kaip pasislėpęs nuo arešto bausmės atlikimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nekontroliuojamas laisvėje T. D. gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Be paminėtų aplinkybių, pažymėtina ir tai, kad jis turi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. D. yra kaltinamas padaręs poveikį asmeniui, kuris pripažintas nukentėjusiuoju Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, šiam nukentėjusiajam grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudojęs fizinį smurtą reikalavęs atlyginti turėtas advokato išlaidas. Aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusikalsti ir leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. D. buvo pakeista pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad per visą šios švelnesnės kardomosios priemonės taikymo laikotarpį situacija nepasikeitė, t. y. T. D. iki šiol nedirba. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo skunde, teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia jam galimybes dirbti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku. Su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais kaltinamasis gali iš esmės pilnavertiškai naudotis teise į darbą bei rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma. Nors kaltinamojo skunde akcentuojama, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį jis nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šią kardomąją priemonę. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati ir pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, nepažeidė jos taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.