Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-557/2020

Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35637-2019-9

2020 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. L. faktinio sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš V. L. R. G. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinė teisena dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 201,78 Eur ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. L nuteistas už tai, kad jis 2019-08-13 apie 20 val. . (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. G. į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą ir taip nukentėjusiajam R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. L. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. L. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad nuteistojo V. L. padaryta veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas, paskutinį kartą taip pat už tyčinio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, praėjus vos daugiau nei aštuoniems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (2018-12-06 paleistas iš pataisos namų), turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, 2018-08-02 jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo / reikalavimo nevykdymą ir pagal ANK 508 straipsnį už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą įžeidžiamais žodžiais, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 105), niekur nedirbo. Anksčiau V. L. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, V. L. nepraėjus net metams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, kur, be kita ko, atliko laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtinio, tik sunkesnio pobūdžio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad apelianto V. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad V. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

9. Nors nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą.

10. Dėl V. L. skundo argumento, kad būdamas laisvėje jis visą laiką dirbo ir mokėjo mokesčius, o būdamas įkalinimo įstaigoje neturės galimybės atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, kurią pripažįsta, pažymėtina, jog, priešingai apelianto tvirtinimui, „Sodros“ duomenimis, V. L. įsidarbino tik 2020-03-09 žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dirbti pradėjo iš esmės pasibaigus teisminiam procesui šioje byloje, vos prieš 2 savaites iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tuo tarpu nei prieš nusikaltimo padarymą, nei anksčiau oficialiai niekur nedirbo (nors 2018-12-07 registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau, kaip matyti iš Darbo biržos sistemos išrašo, 2019-01-09 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (t. 1, b. l. 102)), kaip pats nurodo, turi nemažai įsiskolinimų, kurie išieškomi antstolių priverstine tvarka, todėl pastarojo pasiteisinimas, kad neva būdamas laisvėje jis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, nors iki šiol neatlygino nė dalies nusikaltimu padarytos žalos, vertinamas kaip deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

11. Nors nuteistasis nurodo ir tai, kad bausmės švelninimui pagrindą duoda jo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai, jog jis nusikalto neplanuotai ir tai iš dalies buvo savigyna, tačiau, kaip matyti iš V. L. apeliacinio skundo turinio, teismo nustatytų ir teisiškai įvertintų faktinių bylos aplinkybių jis neginčija, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės ir prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. V. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme to, kad nukentėjusįjį sumušė gindamasis, nenurodė, 2020-03-12 teisiamojo posėdžio metu nurodė tik tai, kad: „Dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai nepamenu. Atsimenu, jog su R. G. apsižodžiavome ir susimušėme“, o atsakydamas į teisėjos klausimus, be kita ko, nurodė: „Dėl ko kilo konfliktas tarp manęs ir jo, nepamenu. Pripažįstu, jog aš sudaviau R. G.. <...> Manau, jog viskas įvyko dėl girtumo.“ (t. 1, b. l. 189 antra pusė). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad V. L. nusikalto esant būtinosios ginties situacijai ar kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo rizikingas ar provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Nors 2020-02-03 įtariamojo apklausos metu V. L., be kita ko, nurodė: „<...> šnekėjausi su K.. Už kokių 5 minučių iš namo išpuolė vyras, apie 50 metų amžiaus ir praėjo koliotis, kam aš atvažiavau. Kadangi tas vyras labai mane koliojo, aš susinervinau ir sudaviau jam keletą smūgių kumščiais į galvą“ (t. 1, b. l. 147), tačiau apklausiamas teisme to, kad pats nukentėjusysis inicijavo konfliktą ar elgėsi rizikingai, V. L. nenurodė, tik teigė, kad dėl girtumo konflikto aplinkybių nepamena, tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Anksčiau aptarti duomenys apie ankstesnį V. L. teistumą ir baustumą administracine tvarka leidžia daryti išvadą, kad jis neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai būna agresyvus ir elgiasi chuliganiškai, nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, todėl akivaizdu, jog V. L. padaryta nusikalstama veika buvo nulemta ne nukentėjusiojo veiksmų, bet jo paties agresyvaus elgesio. Kita vertus, aplinkybė, jog nuteistasis savo smurtinius veiksmus bando pateisinti susiklosčiusiomis įvykio aplinkybėmis ir kaltina kitus asmenis rodo, kad V. L. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, stengiasi sumažinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas.

12. Dėl aptartų duomenų ir atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, V. L. padarė nepraėjus nė metams po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur, be kita ko, atliko laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtinio, tik didesnio pavojingumo nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, V. L. nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

13. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. L. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.