Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. S. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta galutinė 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas ir bausmė sumažinta paskiriant 4 metus laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatyta bausmė ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė G. S. paskirta 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. G. S. taip pat buvo nuteistas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti (1968:64) 1 straipsnio l punktą, 4 punktą, 6 punktą bei 3 straipsnį - 5 metų laisvės atėmimo bausme.Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 31 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 9 mėnesiai 29 dienos.Komisija 2017 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą ir G. S. nustatė šias pareigas: 1) 9 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su oficialiu darbu ar mokymusi; 2) 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.Skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas klausimą ar taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo nusikaltimų padarymo sunkumą ir nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. S. tikslinga taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą.Nors nuteistas G. S. yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis yra didelė, jis nuteistas už smurtinių sunkių nusikaltimų padarymą, veikas padarė bendrininkų grupėje, kaltės niekuomet nepripažino. Įvertinus nuteistojo asmenybę (nepripažino padaręs nusikalstamas veikas), padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo institutų taikymą ir visą kitą turimą medžiagą, darytina išvada, kad šiuo metu, G. S. taikant lygtinį paleidimą būtų akivaizdžiai pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, kad kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę.Atsiliepimu į prokuroro skundą nuteistojo gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį. Atsiliepime į skundą nurodoma, jog teismas nagrinėdamas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisingai ir pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes bei aplinkybes, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, remiantis OASys metodikos duomenimis. Padarė teisingą išvadą, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Atsiliepime į skundą pažymima, jog prokuroras visiškai nepagrįstai teigia, jog pakartotinio nusikaltimo rizika yra vidutinė. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pagrįstai teigtina, jog rizika nuosekliai ir pastebimai mažinama (nuo pirminio vertinimo 53 balų iki paskutinio vertinimo sumažėjo iki 37 balų) ir ateičiai nustatyta žema. Pažymėtina, jog nuteistasis G. S. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatomas 4 (ketvirtą) kartą. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnių svarstymų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, teismo motyvus, kuriais remiantis nebuvo patvirtintas Komisijos nutarimas, ir jas vykdė.Prokuroro deklaratyvūs teiginiai, jog paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos suėjus pusei (1/2) bausmės atlikimo laiko, bus pažeistas bausmės taikymo teisingumo principas, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Taip pat pažymima, jog prokuroras nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimo sunkumui ir jo įvykdymui bendrininkų grupėje, tačiau visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Padaryto nusikaltimo aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tokie prokuroro motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu šiuo atveju, kuomet jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau įvertinus ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ankstesni teistumai ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.Teismo posėdžio metu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas palaikė atsiliepime į skunde išdėstytus argumentus, prašė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra nepagrįstas, naikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo nusikaltimų padarymo sunkumą ir nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. S. tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog materialus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nėra siejamas išimtinai su nuteistojo asmenybe, jo nusikaltimų padarymo sunkumu, nusikaltimų padarymo aplinkybių vertinimu. Aiškinant BVK 157 straipsnio nuostatas matyti, jog materialusis pagrindas, kada nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, yra siejamas su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neturėjo išimtinai vertinti likusios atlikti bausmės dalies, nuteistojo asmenybės, nusikalstamų veikų pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, kadangi šios aplinkybės, neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu G. S. skiriant bausmę. Šios aplinkybės taip pat neturėtų būti visiškai sumenkinamos, jos gali būti vertinamos analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, tačiau, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į skundą, šiuo atveju prokuroras skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Apygardos teismas sutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartyje padaryta išvada, jog galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 37 balai, nuo pirminio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 16 balų. Be to, iš likusių 37 balų, 25 balai yra statiniai, kurių nuteistasis jau negalės pakeisti. Toks nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, apygardos teismo manymu, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir akivaizdi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę nuo 2014 m. balandžio 24 d. nei karto nebuvo baustas, priešingai – 3 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, yra teigiamos darbinės motyvacijos, pataisos namuose savanoriškai atlieka gerbūvio darbus, kas mėnesį moka teismo priteistą civilinį ieškinį, yra motyvuotas tęsti žalos atlyginimą ir toliau. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis paleistas lygtinai iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvens su šeima, su kuria palaiko socialiai reikšmingus santykius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog lygtinis paleidimas nuteistajam yra taikytas ir anksčiau, lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. S., laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. S., netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini prokuroro skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.