Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamojo gynėjui advokatui Aidui Venckui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad 2009-02-07, laikotarpyje nuo 8 val. iki 13 val., bute, esančiame Radvilėnų pl. 5-12, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L. ir R. P., turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją I. T. (buvusi pavardė Beržinskaitė), neišleido I. T. iš užrakinto buto, esančio Radvilėnų pl. 5-12, Kaune, vertė prisipažinti padarius nebūtą nusikaltimą – neva pavogus A. L. priklausančius 200 litų, L. naudojant psichologinį smurtą – grasinimus sužaloti peiliu, jei ji mėgins bėgti, ar suduoti smūgius į pilvo sritį, jei ji mėgins priešintis, R. P. grasinant, kad už tariamai dingusius pinigus I. T. „turės atidirbti“, tuo leidžiant suprasti nukentėjusiajai, kad ji turės lytiškai santykiauti su bute esančiais asmenimis, sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir atėmė galimybę priešintis. Po to, R. P. jėga nuplėšus I. T. apatinius drabužius ir vieną kartą patenkinus lytinę aistrą su nukentėjusiąją oraliniu būdu prieš jos valią, G. S. jėga nusivedė I. T. į kambarį, kur vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudodami atimta galimybe nukentėjusiajai I. T. priešintis, jai esant kambaryje, R. P. dar kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, o A. L. vieną kartą lytiškai santykiavo su I. T. prieš jos valią. Tokie veiksmai atitinka nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

Kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas A. Venckus skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde teigiama, kad teismo nutartis negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta, nes priimta netinkamai aiškinant bei taikant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, todėl turi būti naikinama. Gynėjo manymu, tai, kad jo ginamasis G. S. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai kaltinimą palaikančiam prokurorui buvo žinomi nuo 2009 m., bylą teisme nagrinėjama nuo 2011 m. liepos mėnesio, G. S. nepažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, netrukdė bylos procesui, kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, kad BPK 119 str. numatyti kardomosios priemonės tikslai buvo pilnai užtikrinti. Gynėjo nuomone, vien Europos arešto orderio išdavimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, kad jo ginamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, nes kardomosios priemonės yra skiriamos konkrečioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytiems tikslams užtikrinti, o ne siekiant užtikrinti kaltinamojo ar įtariamojo dalyvavimą kituose procesuose. Gynėjas nurodo, kad dėl Europos arešto orderyje nurodytų veikų padarymo pranešimas apie įtarimą G. S. buvo įteiktas Lietuvoje tiriamoje byloje, tačiau 7 mėnesiai šioje byloje jokie kiti procesiniai veiksmai nėra atliekami, jam jokia kardomoji priemonė nepaskirta. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir aplinkybių, išdėstytų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d., ir dėl jų nieko nepasisakė, kas taipogi turėjo tiesioginės įtakos skundžiamos nutarties neteisėtumui, nes jo ginamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, kartu su žmona augina du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo, turi pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį. Skundžiamoje nutartyje minimas G. S. teistumas 1990 metais, gynėjo manymu, negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo jo ginamajam, nes nurodytas teistumas yra išnykęs.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato A. Venckaus skundas atmetamas.

2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas pakeitė kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje į suėmimą, nustatydamas 3 mėnesių suėmimo terminą. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas jam buvo tęsiamas, paskutinį katą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-19.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam G. S. pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui bei termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). G. S. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes (LR BPK 122 str. 8 d.). LR BPK 122 str. 5 d. kaip vienas iš suėmimo skyrimo pagrindų numato prašymą išduoti asmenį užsienio valstybei pagal Europos arešto orderį. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. atžvilgiu Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijos 2012 m. liepos 23 d. išdavė Europos arešto orderį Nr. B2589-12, kuriame nurodyta, jog G. S. yra įtariamas pagal Švedijos Karalystės Narkotinių medžiagų įstatymo (1968:64) 1 str. ir 3 str., kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numatytą veiką. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad buvo pakankamai pagrindų, leidžiančių kaltinamajam skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

G. S. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, padarytų bendrininkų grupėje, už kuriuos įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 ir 10 metų. Jam inkriminuoti nusikaltimai įeina į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, tai, kad G. S. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu kitoje šalyje tuo laikotarpiu, kai baudžiamoji byla pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. jau buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, davė teismui pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Gynėjo skunde nurodyti duomenys apie kaltinamojo šeiminę ir socialinę padėtį yra nepaneigti, tačiau šios aplinkybės vertintinos, kaip suėmimas skiriamas BPK 122 str. 1 d.1 p. pagrindu, o šiuo atveju G. S. suėmimas pratęstas kitu pagrindu. Ta aplinkybė, kad G. S. jau išnykęs 1990 metų teistumas buvo už analogišką nusikalstamą veiką, pagrįstai apylinkės teismo nutartyje buvo įvertinta kitų aplinkybių kontekste kaip G. S. charakterizuojanti.

Aukštesnysis teismas sprendžia - apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų –užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. S. BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

nutarė:

Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Aido Venckaus skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.