- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- T-446-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00163-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. L. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 31 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, didelės žalos rizika nustatyta žema. Nuteistasis nuo 2025 m. liepos 17 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taikant pusiau atviro režimo sąlygas. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis vykdė individualią bižuterijos veiklą, o vėliau buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kur dirba vadybininku „A. L.“ įmonėje už įstaigos ribų. Nuteistasis yra visiškai padengęs finansinius įsiskolinimus, kas rodo atsakomybės jausmo stiprėjimą. Jis demonstruoja motyvaciją keistis, atsiriboja nuo neigiamos aplinkos, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Sėkmingai baigė AA/AN grupinius užsiėmimus pagal 12 žingsnių programą, programas „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, „Tik tu ir aš“, taip pat elgesio keitimo terapijos ciklą. Dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo programoje bei motyvaciniuose pokalbiuose su socialine darbuotoja. Programų metu nustatyta jo motyvacija keistis, gebėjimas atpažinti asmenines problemas ir kritiškai vertinti savo ankstesnį kriminalinį elgesį. Nuteistasis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, turi aiškius ir realistiškus ateities planus, nuosekliai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, drausminių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
A. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 28 d., pabaiga – 2026 m. birželio 27 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. atsiliepimas, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs formalius įstatymo reikalavimus atitinkančią bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnį, tačiau tai yra tik formalus pagrindas lygtiniam paleidimui. Esminė sąlyga – reali ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – šiuo atveju nėra pakankamai įrodyta. Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai (drausmės pažeidimų nėra, dirba, vykdo rekomendacijas, dalyvauja programose, rodo motyvaciją keistis), tačiau toks elgesys atitinka minimalius lūkesčius kiekvienam nuteistajam ir savaime neįrodo, jog bausmės tikslai jau pasiekti ar kad asmuo gali būti taisomas laisvėje. Ypatingas dėmesys skiriamas pakartotinio nusikalstamumo rizikai, kuri pagal „OASys“ vertinimą išlieka vidutinė ir iš esmės nepakitusi per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Taip pat išlieka reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (alkoholio vartojimas, impulsyvumas, smurtinis elgesys), kurių kontrolė struktūruotoje aplinkoje dar negarantuoja jų valdymo laisvėje. Taip pat abejonių kelia nustatyti apsauginiai veiksniai (gyvenamoji vieta, darbas), nes jie egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nesutrukdė nusikalstamam elgesiui. Be to, nuteistasis yra recidyvistas – teistas kelis kartus, įskaitant už panašaus pobūdžio sunkius nusikaltimus, todėl ankstesnės bausmės nepasiekė pakankamo prevencinio efekto. Kritiškai vertinamas ir nuteistojo požiūris į padarytas veikas – kaltės pripažinimas atsirado tik vėliau ir gali būti motyvuotas siekiu būti paleistam, o problemų suvokimas išlieka dalinis.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad A. L. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog pagal „OASys“ metodiką A. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatant žemą didelės žalos riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2026 m. kovo 5 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko iki šiol. Nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, tačiau nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (valdomas); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (valdomas); būdingas impulsyvus elgesys (valdomas); priežiūros/apribojimų pažeidimai (valdomas). Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip vidutinė, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, dinaminiams kriminogeniniams, veiksniams, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (patvirtinta galimybė įsidarbinti po bausmės atlikimo; patvirtinta gyvenamoji vieta), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi šie veiksniai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu.
Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis turi gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje mokėsi, įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirbo, bausmės atlikimo metu išreiškė norą įsidarbinti, kur dirba iki šiol. Lygtinio paleidimo atveju turės darbą. Finansinius įsipareigojimus yra padengęs, šiuo metu įsiskolinimų neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie nuteistajam padeda finansiškai bei sulaukia palaikymo. Nuteistasis bausmę atlieka atviro bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir resocializacijos programose, vykdo Komisijos nustatytas resocializacijos plane numatytas priemones. Tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, jog A. L. šiuo metu nuteistas ketvirtą kartą, o realią laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius sunkius nusikaltimus, kuriais pažeista žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje. Dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis kaltės nepripažino, todėl jo dabartinis pozicijos pasikeitimas vertintinas atsargiai ir nelaikytinas pakankamu vidinio nuostatų pokyčio įrodymu. Kaip jau minėta, nuteistojo teistumas yra ketvirtas, o realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau trečią kartą. Ankstesni teistumai rodo nuoseklų nusikalstamo elgesio modelį: 2000 m. Lenkijos Respublikoje jis buvo nuteistas už neteisėtą sienos kirtimą ir dokumentų padirbinėjimą, taip pat tais pačiais metais Vokietijoje – už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką (išžaginimą). Tokia nusikalstamų veikų pobūdžio įvairovė, įskaitant sunkų smurtinį nusikaltimą, leidžia daryti išvadą apie ilgalaikį teisės normų nepaisymą. Be to, nustatyta, kad nuteistasis anksčiau pažeidė bausmės vykdymo sąlygas – nuo 2016 m. kovo 9 d. buvo ieškomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Tai rodo ne tik teisinės atsakomybės vengimą, bet ir nepakankamą gebėjimą laikytis nustatytų įpareigojimų laisvėje. Šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi specialybę bei darbinės patirties, taip pat šiuo metu yra įsitraukęs į darbinę veiklą tiek individualios veiklos, tiek darbo pagal darbo sutartį pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad oficiali jo darbinė patirtis Lietuvoje yra itin ribota, o didžioji dalis nurodomos darbo patirties užsienyje nėra pilnai pagrįsta objektyviais duomenimis. Nors nuteistasis šiuo metu neturi finansinių įsiskolinimų ir geba tenkinti pagrindinius poreikius, ši sritis nelaikytina pagrindiniu jo nusikalstamo elgesio rizikos veiksniu. Nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka bausmę, nėra susijusios su finansiniais sunkumais, todėl finansinis stabilumas savaime nesumažina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus, pažymėtina, kad ankstesni teistumai, įskaitant nusikalstamas veikas užsienio valstybėse – neteisėtą sienos kirtimą, dokumentų padirbinėjimą bei seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką – rodo ilgalaikį ir įvairiapusį nusikalstamo elgesio modelį. Tokia dinamika leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o susiformavęs kaip tam tikras gyvenimo būdas, kuriame ilgą laiką nebuvo stabilios prosocialios krypties. Nors pats nuteistasis linkęs neigti neigiamos socialinės aplinkos įtaką, nustatyta, kad dabartinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su kitais asmenimis. Tai rodo, kad socialinių ryšių ir elgesio kontrolės problematika išlieka aktuali ir turi reikšmės nusikalstamo elgesio pasireiškimui. Pažymėtina, kad nors bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika – jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja resocializacijos priemonėse, demonstruoja motyvaciją keistis, tačiau taip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas mažinti pakarotino nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis rodo, kad vien formalus užimtumas ar deklaruojami ketinimai ne visada lemia ilgalaikius elgesio pokyčius.
Taip pat Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nors nėra duomenų, kad nuteistasis būtų piktnaudžiavęs narkotinėmis medžiagomis ar turėjęs su tuo susijusių problemų, ši aplinkybė savaime nemažina bendros nusikalstamo elgesio rizikos. Tuo tarpu alkoholio vartojimo aspektas vertintinas kaip reikšmingas rizikos veiksnys. Pats nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat yra duomenų apie ankstesnį pažeidimą už vairavimą apsvaigus. Tai leidžia daryti išvadą, kad alkoholio vartojimas turėjo tiesioginę įtaką jo sprendimams ir elgesiui. Nors šiuo metu struktūruotoje aplinkoje piktnaudžiavimo požymių nestebima, tokia aplinka savaime riboja rizikos pasireiškimą, todėl lygtinio paleidimo atveju ši rizika išlieka. Vertinant nuteistojo savikontrolės ir impulsyvumo aspektus, pažymėtina, kad nors jis deklaruoja neturintis problemų šioje srityje, nusikalstamų veikų pobūdis rodo priešingai. Seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo padarytos tiek blaivioje, tiek apsvaigusioje būsenoje, kas leidžia daryti išvadą apie nepakankamą gebėjimą valdyti impulsus bei priimti socialiai priimtinus sprendimus. Be to, fiksuoti agresyvaus ir kontroliuojančio elgesio epizodai rodo, kad emocijų reguliavimo įgūdžiai dar nėra pakankami. Nors nuteistasis geba iš dalies identifikuoti savo elgesio priežastis bei pripažįsta tam tikrus rizikos veiksnius, jo refleksija išlieka ribota – didesnis dėmesys skiriamas asmeninėms pasekmėms, o ne padarytos žalos mastui ar poveikiui nukentėjusiesiems. Tai kelia abejonių dėl pakankamai išsivysčiusios empatijos ir socialinės atsakomybės. Pažymėtina, kad nuteistasis yra atlikęs bausmę už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo nusikalstamo elgesio pasikartojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės poveikio priemonės, įskaitant laisvės atėmimo bausmes, nebuvo pakankamai veiksmingos keičiant jo elgesio modelius ir vertybines nuostatas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja resocializacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, palaiko mandagų elgesį su personalu ir demonstruoja motyvaciją keistis, šie pokyčiai vertintini kaip vykstantys kontroliuojamoje aplinkoje. Pakartotinio vertinimo metu esminių pokyčių šiose srityse nenustatyta, kas rodo, kad progresas nėra pakankamai intensyvus ar stabilus. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo seksualinio pobūdžio ir nukreiptos į socialiai pažeidžiamus asmenis, taip pat į nuteistojo ankstesnio elgesio modelius, įskaitant atsakomybės vengimą bei pasikartojantį nusikalstamumą, darytina išvada, kad jo vertybinės nuostatos dar nėra pakankamai pakitusios. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs savarankiškai laikytis įstatymų reikalavimų laisvėje.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad A. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam A. L. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 31 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.