Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjos skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 28 d., pabaiga – 2026 m. birželio 27 d.

3. Nuteistojo A. L. gynėja advokatė Aušra Ručienė, nesutikdama su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį A. L., jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, A. L. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei, taip pat nustatyta vidutinė didelės žalos rizika laisvėje, žema rizika įkalinimo įstaigoje. Taigi, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Iš teismui pateiktos skundo medžiagos ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. L., atvykęs į įkalinimo įstaigą, išreiškė motyvaciją darbinei veiklai, nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. jam leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini), individuali veikla yra prilyginta darbinei veiklai. Šiuo metu nuteistasis mokosi dvyliktoje klasėje. Laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi nuteistojo vardu išduotų vykdomųjų raštų, o kartu su skundu gynėjos pateiktas antstolės Redos Stašenienės 2025 m. liepos 22 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu iš A. L. priteistos 1360,87 Eur ekstradicijos išlaidos yra išieškotos (b. l. 109). A. L. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė elgesio keitimo terapijos užsiėmimų ciklą, dalyvavo ir baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, programą ,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, programą ,,Tik tu ir aš“. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

9. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad, priešingai, nei teigiama skunde, A. L. praeityje teistas du kartus, realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka trečią kartą (2000 m. teistas Lenkijoje už nelegalų sienos kirtimą ir dokumentų padirbinėjimą, tais pačiais metais nuteistas Vokietijoje už išžaginimą). Sutiktina su gynėja, kad šie nusikaltimai ir nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdyti prieš daugiau, nei 10 metų, tačiau teistumas už analogišką nusikalstamą veiką charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį daryti tokio paties pobūdžio veikas (būdingas nusikaltimų modelis – nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) ir pavojingą visuomenei. Dabartinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis, būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl šie gyvenimo stiliaus ypatumai galėjo padaryti įtaką asmens nusikalstamo elgesio raiškai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. L. ankstesniu laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje įvykdė teisės pažeidimą, susijusį su vairavimu būnant apsvaigus nuo alkoholio, už tai buvo skirta bauda. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė AA/AN grupinius užsiėmimus, kas rodytų, kad piktnaudžiavimo alkoholiu sritis šiuo metu yra valdoma, tačiau kyla abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės susitvarkyti su problemomis dėl alkoholio vartojimo ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis. Piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys, turintis glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, vadovaujantis paskutinio nuosprendžio duomenimis, fiksuota teisės pažeidėjo agresyvaus/kontroliuojančio elgesio epizodų. Nuteistasis nesiekė keisti savo destruktyvaus elgesio arba pasirinkdavo netinkamus problemų sprendimo būdus ir šiuo metu atlieka bausmę už antrą seksualinio pobūdžio nusikaltimą, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis pasekmes daugiausia įžvelgia sau, artimiesiems, stebima empatijos stoka nukentėjusiesiems. Tai kelia pagrįstas abejones apie nuteistojo gebėjimą racionaliai vertinti savo veiksmus, suvokti sąsają tarp veiksmų ir pasekmių, dėl ko atsiranda rizika, kad nuteistasis, būdamas konfliktinėje situacijoje, gali savęs nesukontroliuoti ir elgtis impulsyviai, negebės savo elgesio varžyti vardan kitų gerovės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. L. su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka trečią kartą, dabartinis jo teistumas trečias. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį prieš socialiai pažeidžiamus asmenis, o tai liudija, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo, jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad A. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis nenaudos fizinio smurto, prievartos, siekdamas patenkinti savo poreikius ir norus. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Sutiktina su gynėja, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas yra statiniai veiksniai ir jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Nors skunde akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu A. L. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau jo elgesio laikyti nepriekaištingu taip pat negalima, atsižvelgiant į tai, kad jis vieną kartą buvo pažeidęs numatytą tvarką, už ką nuobauda buvo neskirta, apsiribota svarstymu. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kadangi jis slapstėsi nuo teisėsaugos ir vengė atlikti bausmę. Toks nuteistojo elgesys rodo atsainų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų A. L. iš esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tebėra aktualūs net dešimt kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nustatyti penki dinaminiai ir penki statiniai kriminogeniniais veiksniai. Nagrinėjamu atveju, tęsdamas bausmės atlikimą, nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, privalo dėti maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių eliminavimui, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyti net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti pašalinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis – daugiau, nei 1 metai, paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo gynėjos skundą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai motyvavo, procesinį sprendimą pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, siekiant maksimalios jo elgesio korekcijos. Pažymėtina, kad, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Šių aplinkybių vertinimas ir išvadų dėl galimo asmens pakartotinio nusikalstamumo darymas, nėra susijęs su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi šiuo atveju vertinama tik tikimybė dėl pakartotinio nusikalstamumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismui pateiktą skundą nuteistojo A. L. gynėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo motyvuotai pasisakyta. Naujų esminių duomenų ar faktų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, gynėja savo skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas konkrečiai neapibrėžia skundo apimties, tačiau vadovaujantis protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, skunde argumentacija turėtų būti atskleista glaustais ir aiškiais argumentais. Šiuo atveju pateiktas nuteistojo gynėjos skundas yra pakankamai didelės apimties (atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą) – 15 lapų, jame vis kartojamos tos pačios aplinkybės ir argumentai.

15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. L. elgesys bausmės atlikimo metu, slapstymosi nuo teisėsaugos aplinkybės, praeities teistumai nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai A. L. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, stengtis dėl šeimos ir turimo verslo, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš kalėjimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.