Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. LK-N-373 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 28 d., pabaiga – 2026 m. birželio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-373 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizikos vertinimas – vidutinė rizika laisvėje, žema rizika įkalinimo įstaigoje. Tai ketvirtasis teistumas nuteistojo atžvilgiu, realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę nuteistasis atlieka trečią kartą. Nusikalstamas veikas galima priskirti nusikaltimų modeliui – ankstesniu laikotarpiu teistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nuteistasis buvo paieškomas teisėsaugos, slapstėsi. Asmuo yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo darbinė patirtis laisvėje skurdi, įkalinimo įstaigoje vykdo galimai fiktyvią individualią veiklą (bižuterija), kadangi jo motyvacija darbinei veiklai menka. Turi įsiskolinimų, finansinius įsipareigojimus dengia savanoriškai, prisideda žmona. Nors nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, mokosi 12-oje klasėje. Lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN grupinius užsiėmimus. Struktūruotoje aplinkoje nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu buvo stebima motyvacija dalyvauti programose, nukreiptose į mąstymo ir elgesio kaitą. Vieną kartą pažeidė numatytą tvarką, už tai nebuvo skirta drausminė nuobauda, neskatintas. Tačiau nuteistasis ne visai suvokia ir pripažįsta esmines nusikalstamo elgesio problemas, kaip piktnaudžiavimas alkoholiu (nors asmuo yra padaręs tiek nusikaltimus, tiek administracinius bei drausminius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, teigia, kad šios problemos neturi). Taip pat galima pastebėti asmens padaryto nusikaltimo padarinių aukai nesuvokimą. Pasekmes daugiausia įžvelgia sau ir artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą (jis nėra nusižengęs, neturi nuobaudų, dirba, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja įvairiose programose, vykdo resocializacijos plane nurodytas priemones, elgiasi nepriekaištingai), kas turėtų įtakoti „OASys“ balų kritimą, t. y. būti materialiojo pagrindo egzistavimu. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais teismas nesutinka. Iš byloje esančios 2025 m. balandžio 17 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. balandžio 17 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors nuteistasis skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis nenusižengė, neturi nuobaudų, turi nuolatinį darbą, dalyvauja įvairioje programose, vykdo individualius planus, o paleistas lygtinai rūpintųsi savo sutuoktine, turinčia sveikatos problemų, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis akcentuoja socialinius ir šeiminius ryšius, poreikį ir būtinybę dalyvauti šeimos versle, tačiau šie veiksniai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, nors taip pat egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, todėl laikomasi pozicijos, jog ir dabar esantys apsauginiai veiksniai neturėtų nuteistojo elgesiui reikšmingos įtakos, kaip neturėjo ir praeityje. Būdamas laisvėje nuteistasis susidūrė su alkoholio vartojimo problemomis, kurios tiesiogiai sietinos su asmens nusikalstamumu. Alkoholio vartojimo problemai spręsti buvo lankomi ir baigti AA/AN grupiniai užsiėmimai, tačiau nuteistasis ne iki galo ją pripažįsta. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė numatytą tvarką, drausminė nuobauda neskirta, neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nors nuteistasis pripažįsta, kad jo elgesys buvo netoleruotinas, jis privalo būti koreguojamas, tačiau akivaizdu, kad korekcija vis dar nepakankama, kadangi nors asmuo bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas spręsti problemas, susijusias su mąstymu ir elgesiu, lankė tikslinius užsiėmimus, pastaruoju laikotarpiu nebuvo stebima impulsyvaus elgesio apraiškų, taip pat įsitraukė į resocializacijos procesą, laisvalaikį leidžia socialiai priimtinais būdais, tačiau šių ir anksčiau išvardintų aplinkybių neužtenka, nes nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Iš to, kas aptarta akivaizdu, kad nuteistasis savo pataisos procesą dar privalo tęsti būdamas struktūruotoje aplinkoje, kryptingai ir nuosekliai eliminuojant problemines sritis iš savo elgesio. Tuo labiau, kad kaip anksčiau aptarta, nuteistojo elgesyje yra ne tik šios, tačiau ir itin daug kitų probleminių sričių, kurių visuma be kita ko ir sudaro vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kas, ir kitų duomenų visumoje, leidžia abejoti nuteistojo sėkminga reintegracija visuomenėje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, o ir neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina ženklia, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis pataisos procesas dar turi vykti įkalinimo įstaigoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jos įtaką nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. LK-N-373 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.