- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-34-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00163-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendis ir į A. L. skirtos bausmės laiką įskaitytas visas jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2009 m. vasario 7 d. iki 2009 m. vasario 14 d. ir nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas ir į Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikymo ir konvojavimo į Lietuvos Respubliką laikas nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. ir nuo 2024 m. birželio 28 d. iki 2024 m. liepos 18 d.
3. Į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą ekstradicijos būdu iš (duomenys neskelbtini) nuteistasis A. L. pristatytas 2024 m. liepos 19 d. Šiuo metu bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 27 d.
4. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Būdamas laisvėje ir įkalinimo įstaigoje darbinės veiklos nevengia, šiuo metu oficialiai dirba vadybininku „A. L.“ įmonėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Programų metu stebėta motyvacija keistis, gebėjimas identifikuoti asmenines problemas, išryškėjo kritiškumas savo kriminaliniam elgesiui. Elgesys bausmės metu teigiamas, baustas nebuvo, lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą. Tačiau asmuo ankščiau teistas tris kartus, atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, ankščiau baustas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, asmuo negebėjo keisti savo destruktyvaus elgesio tinkama linkme ir pakartotinai įvykdė seksualinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat yra teistas už įsibrovimą į patalpas. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, buvo paieškomas teisėsaugos, slapstėsi. Pastarosios nusikalstamos veikos buvo seksualinio pobūdžio ir nukreiptos į socialiai pažeidžiamą asmenų grupę, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo empatijos, gebėjimo įsijausti į kitų žmonių situaciją bei prisiimti socialinę atsakomybę. Nuteistojo slapstymasis nuo teisėsaugos ir atsakomybės vengimas rodo, kad realiuose pasirinkimuose jis dažniau vadovavosi asmeniniais interesais nei bendrąja gerove. Nuteistasis geba tik iš dalies identifikuoti problemas, prisidėjusias prie nusikalstamos veikos, empatija nukentėjusiems išlieka menka, daugiausia pasekmių suvokimas yra išreikštas sau ir artimiesiems. Identifikuojamo kriminogeniniai veiksniai, kurie išlieka aktualūs, todėl turi būti toliau valdomi. Dabartinis prisitaikymas prie struktūruotos aplinkos, įsitraukimas į pozityvias veiklas ir motyvacija gali būti vertinami kaip teigiamo pokyčio indikatoriai, tačiau norint užtikrinti tvarius pokyčius, būtinas tolesnis nuoseklus darbas su asmeninėmis vertybėmis, atsakomybės suvokimu bei elgesio perorientavimu į prosocialų gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjos skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Todėl teismas priėjo išvados, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, o bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam taikant probaciją.
Šalies argumentai
6. Nuteistojo A. L. gynėja advokatė Aušra Ručienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti A. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismo nutarties argumentai yra priimti formaliais pagrindais, išdėstyti pakankamai stereotipiškomis formuluotėmis, neįsigilinus į skundo esmę, nuteistojo asmenybę, faktines aplinkybes, dėl ko galima teigti, jog skundas nenagrinėtas. Apylinkės teismas neįvertino, kad teiktu skundu buvo siekiama atskleisti nepalankią nuteistojo situaciją, kai siekiama netaikyti lygtinio paleidimo nepagrįstai ir paviršutiniškai atliekant vertinimą pagal „OASys“ metodiką ir nustatant vidutinę pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nes vadovaujantis senais duomenimis nustatyta, kad A. L. neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijaus.
6.2. Skunde pažymima, kad A. L. daro akivaizdžią pažangą, tą rodo visos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, tačiau į tai sąmoningai nekreipiamas dėmesys. Apylinkės teismas formaliai ir paviršutiniškai priėmė nutartį sutikdamas su įvertinimu, kuris stokoja logikos. Nuteistojo vertinimas paremtas senais duomenimis, tačiau apylinkės teismas to nevertino ir į tai neatsižvelgė, neįsigilino į esamą situaciją ir teikiamo skundo esmę.
6.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad nuteistojo elgesyje nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Teigiama, jog yra nesuprantama, kaip dar kitaip nuteistasis gali įsitraukti į resocializacijos procesą, kai jau maksimaliai yra įsitraukęs, dalyvauja programose ir renginiuose, savanoriauja ir dirba. Nepagrįstai teigiama, jog nėra įvykęs pokytis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Yra nelogiška kai atlikus bene visą bausmę nenustatomas joks pokytis. Apylinkės teismas taip ir neatsakė kokiu išimtiniu elgesiu turi pasižymėti A. L., jog jo pokyčiai butų laikomi tvirti, kokios tos papildomos intervencijos. Pažymi, kad nuteistasis du kartus skatintas, kas rodo jo akivaizdžią pažangą.
6.4. Skunde nuteistojo gynėja teigia, kad Komisijos išvados, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals yra nepagrįstos ir neatitinka objektyviai tiesai, nurodytos paviršutiniškai ir neįsigilinus į reikšmingas aplinkybes, todėl toks nutarimas turėjo būt panaikintas. Komisija nutarime pati sau prieštarauja nurodydama teigiamą A. L. vertinimą, o toliau nurodydama visiškai neaktualias, pasenusias aplinkybes, kurios buvo praeityje ir šiai dienai nėra susijusios ar aktualios. Svarbios ir reikšmingos aplinkybės iš esmės nebuvo vertinamos. Teigia, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuteistojo atžvilgiu yra atliktas paviršutiniškai.
6.5. Gynėja skunde pažymi, kad A. L. sistemingai, nuosekliai dirba su savimi, savo asmenybės vertinimu, vertybių prioretizavimu, atlieka visas resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose programose, nuosekliai dirba, analizuoja savo kriminalinį elgesį, neturi jokių nuobaudų, elgiasi pavyzdingai, todėl lieka neaišku, kodėl jo atžvilgiu siekiama visais būdais panaikinti galimybę taikyti lygtinį paleidimą. A. L. tiek (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo įstaigoje, tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai kitų asmenų bei darbuotojų atžvilgiu. Nenurodoma jokių argumentų, kokiu dar kitokiu elgesiu nuteistasis galėtų pakeisti savo elgesį, nes jis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai. Susidaro įspūdis, jog netaikant lygtinio paleidimo A. L. yra diskriminuojamas, jo atžvilgiu savaip interpretuojamos aplinkybės, kad tik būtų sudarytos priežastys netaikyti lygtinio paleidimo. Tvirtina, kad nuteistasis atitinka visas formalias ir materialias sąlygas, kad jis būtų lygtinai paleistas, o šiuo atveju netaikius lygtinio paleidimo – kita galima pakartotino vertinimo data yra labai arti bausmės pabaigos, taip pažeidžiamos nuteistojo teisės.
6.6. Nuteistojo gynėjos skunde pažymima, kad A. L. pasirengęs gyventi dorai, pagal visuomenėje priimtus elgesio standartus, nebenusikalsti, būti pavyzdingu, jo elgesyje yra akivaizdžių korekcijos požymių, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, yra akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundo autorės manymu, yra visiškai nesuvokiama kaip į bausmės pabaigą buvo nustatytas naujas kriminogeninis veiksnys, kad nuteistasis stokoja empatijos, bei kodėl šis veiksnys nebuvo nustatytas anksčiau. Pažymi, kad nebuvo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie naujo kriminogeninio veiksnio egzistavimą, dėl ko įžvelgtina nuteistojo diskriminacija, siekiant bloginti jo padėtį, kad nebūtų taikomas lygtinis paleidimas.
6.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis buvo pagrindinė šeimos varomoji jėga, o jo nuolatinis indėlis į veiklą yra gyvybiškai svarbus tolimesnei verslo sėkmei ir plėtrai. Pasak gynėjos, nei karto nebuvo vertintas tas faktas, kad A. L. sutuoktinė turi rimtų sveikatos problemų, serga širdies ligomis, prieš keletą metų ji patyrė infarktą. Tvirtina, kad netaikius lygtinio paleidimo, A. L. negali tęsti verslo, atsiranda itin skaudūs padariniai, t. y. įmonei grės bankrotas, o šeima bei darbuotojai liks be darbo ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo A. L. dalyvavimas versle yra būtinas jo tinkamam funkcionavimui. Be šiuo metu turimo darbo, A. L. turės galimybę plėtoti ir užtikrinti jo įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą. Gynėja atkreipia dėmesį. kad A. L. elgesyje nustatyta eilė apsauginių veiksnių, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą įstaigoje, turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis turės gyvenamąją vietą, darbo vietą. Jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.8. Pasak skundo autorės, Komisija priimant skundžiamą sprendimą nesivadovavo teisės normomis, teismų praktika, vertinimo kriterijais. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo buvo nepaisoma Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų. Gynėja pažymi, kad nebuvo kreiptas dėmesys ir į tai, kad A. L. teistas už nusikalstamą veiką įvykdytą 2009 m., po šio, nei karto nuteistasis nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Susidaro situacija, jog jis dėl itin seniai padaryto nusikaltimo yra baudžiamas ženkliai daugiau nei tai numato įstatymas bei Lietuvos teismų praktika, todėl netaikant lygtinio paleidimo nuteistasis baudžiamas dar kartą dėl tų pačių veikų, dėl ko jau buvo pripažintas kaltu ir paskirta bausmė. Mano, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nepaleidžiant A. L. lygtinai yra šiurkščiai pažeidžiami teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nors nuteistojo gynėja Aušra Ručienė apeliaciniame skunde prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. L. gynėjos skundu prašoma palengvinti jo padėtį ir panaikinti skundžiamą nutartį bei taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, sutinkamai su BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo gynėjos skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, taip pat teismui skundo nagrinėjimui pateikta A. L. asmens byla, todėl pagrindų skundą nagrinėti žodiniame posėdyje teismas nenustatė ir skundas nagrinėtinas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio proceso tvarka.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
10. Nors nuteistojo gynėja skunde tvirtina, kad Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka objektyviai tiesai, vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendimai priimami remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, tame tarpe ir socialinio tyrimo išvada, kurią surašo kvalifikuoti specialistai, betarpiškai bendraudami su nuteistaisiais. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo A. L. asmens byloje esančiais duomenimis, nenustatė jokių aplinkybių, kad Komisija priimdama nutarimą ar apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų rėmęsis duomenimis, kurių nėra nurodyta nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo ir jo gynėjos lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą ir pasisakė dėl visų skundžiamų aplinkybių, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad apygardos teismas iš esmės tapačių argumentų nekartos, o pasisakys tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad A. L. gynėjos skunde aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Taip pat skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių A. L. pilnai neatitinka.
13. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo gynėjos cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo gynėjos minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.
14. Nacionalinėje teisėje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Kaip minėta, formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
16. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad pradėjus atlikinėti bausmę, 2024 m. spalio 2 d. nuteistajam A. L. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių vertinimų metu 2025 m. balandžio ir spalio mėnesiais, ši rizika išliko tokia pati – vidutinė. Todėl, siekiant konstatuoti, jog egzistuoja materialioji lygtinio paleidimo sąlyga, šiuo atveju būtina nustatyti, kad nuteistasis A. L. daro akivaizdžią pažangą, siekdamas sumažinti jam nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį bei turi būti konstatuojama, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo gynėja skunde grįsdama argumentus apie rizikos sumažėjimą nurodo ne pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau atliktus 2025 m. balandžio 17 d. ir 2025 m. spalio 30 d. vertinimus dėl didelės žalos rizikos, kuri iš buvusios vidutinės rizikos laisvėje ir žemos rizikos įkalinimo įstaigoje sumažėjo į žemą riziką. Taigi, pakartotinai nusikalsti A. L. yra nustatyta vidutinė rizika, o sukelti būtent ne bet kokią, o didelę žalą visuomenei – žema rizika, kas nesudaro pagrindo spręsti ar daryti išvadą, kad būdamas laisvėje A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Byloje esantys duomenys apie tai, kad nuteistasis A. L. vykdo jam resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, dirba, neabejotinai rodo nuteistojo daromą pažangą, tačiau kaip ir minėta – lygtinio paleidimo taikymui yra svarbi ne bet kokia pažanga, o ta, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau pasirengęs ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad teigiamai A. L. charakterizuojančių duomenų tokiai išvadai daryti dar nepakanka.
18. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam A. L. išskiriami trys statiniai kriminogeniniai veiksniai ir penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad statiniai veiksniai yra nekintantys, todėl savo elgesiu bausmės atlikimo metu jų pakeisti nuteistajam nėra galimybės, tačiau nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali daryti pažangą ir keisti jam nustatytus dinaminius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo A. L. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja empatijos, priežiūros/apribojimų pažeidimai.
19. Atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, iš dalies sutiktina su A. L. gynėjos skunde nurodytais argumentais dėl neaktualių duomenų vertinimo. Teisėjų kolegijos manymu, nuteistajam nustatyti dinaminiai veiksniai – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu – susiję su nusikaltimo padarymo metu buvusiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados ir nuteistojo asmens bylos, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų faktų. Be to, bausmės atlikimo metu A. L. lankė ir baigė grupinius užsiėmimus pagal 12 žingsnių programą, skirtą asmenims, susiduriantiems, ar susidūrusiems su priklausomybėmis. Šiuo atveju aplinkybės, kad nusikalstama veika 2009 metais padaryta būnant asmeniui apsvaigusiam nuo alkoholio, ar kad 2010 metais užsienyje už vairavimą neblaiviam jam buvo atimta teisė vairuoti ir paskirta bauda, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu nuteistasis susiduria ar negeba valdyti rizikų, susijusių su alkoholio vartojimu. Visgi, sutiktina su Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad yra svarbu ir toliau stebėti šią sritį ir palaikyti asmens orientaciją į blaivų gyvenimo būdą. Aukštesnysis teismas pritaria šiam siūlymui atsižvelgiant į tai, kad vertinti asmens priklausomybę būnant jam įkalinimo įstaigoje yra sudėtinga, kai asmenims kalėjime nėra legalių galimybių įsigyti alkoholio ir jį vartoti. Be to, A. L. atveju, vertinti priklausomybę sunku ir dėl pakankamai trumpo laikotarpio, kuomet jis perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kuomet galimybė įsigyti ir pavartoti alkoholio yra ženkliai padidėjusi.
20. Dėl nustatyto kriminogeninio veiksnio – būdingo impulsyvaus elgesio, nuteistasis vertinimo metu pats pripažino, jog įtakos nusikalsti turėjo jo menka savitvarda ir nuotykių ieškojimas. Tačiau resocializacijos specialistė, atlikusi vertinimą pažymėjo ir tai, kad nuteistasis tik iš dalies geba identifikuoti problemas, prisidėjusias prie nusikalstamo elgesio. Be to, pažymėjo, kad A. L. ne visada siekė keisti savo destruktyvų elgesį arba pasirinkdavo netinkamus būdus problemoms spręsti. Tą patvirtina, kad nuteistasis buvo teistas antrą kartą už analogiško pobūdžio nusikaltimą, bei aplinkybės, kad nuteistasis pasirinko pasislėpti nuo jam skirtos bausmės vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Atsižvelgdama į tai, vertinimą atlikusi resocializacijos specialistė pažymėjo, kad šis kriminogeninis veiksnys tebėra aktualus, tačiau šiuo metu pastebima konstruktyvi raida, o būtent – dalyvavimas psichologinėse ir socialinėse intervencijose, aktyvumas užimtume bei išsakoma motyvacija keistis leidžia manyti, kad su tinkama tolimesne parama šie veiksniai gali būti veiksmingai valdomi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad šioje srityje nustatyta nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi.
21. Nors kriminogeninis veiksnys „stokoja empatijos“ išskirtas tik paskutinio vertinimo metu, tačiau susipažinus su ankstesne (2025 m. balandžio 17 d.) Socialinio tyrimo išvada matyti, jog skiltyje „Mąstymas ir elgesys“ taip pat buvo minima, jog yra stebima empatijos stoka nukentėjusiesiems. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad nėra aišku, kodėl šis kriminogeninis veiksnys atsirado tik jau bausmės atlikimo pabaigoje, ir interpretavo, kad taip siekiama visais būdais apriboti nuteistojo galimybė būti paleistam lygtinai, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad kiekvieno vertinimo metu specialistai vertina ne tik nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, tačiau ir pokalbio su nuteistuoju metu gautą informaciją, pokalbio turinį, emocinį foną ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju atliekant pakartotinį vertinimą nustatyta, kad kalbėdamas apie praeityje įvykdytų nusikaltimų pasekmes, A. L. daugiausia dėmesio skyrė sau ir artimiesiems, o empatija nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veiksmų išliko menkai išreikšta. Taigi, vertinimą atlikusi specialistė, įvertinusi pokalbio su nuteistuoju turinį, išklausiusį A. L. požiūrį ir mintis, sutinkamai su OASys metodika ir joje nurodytomis gairėmis, nusprendė, kad šiuo metu turi būti išskirtas būtent šis dinaminis kriminogeninis veiksnys. Specialistė, surašiusi aktualią Socialinio tyrimo išvadą ir atlikusi A. L. vertinimą, yra apmokyta, turinti OASys tikslinių mokymų diplomą, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti surašytos išvados ir nustatytų kriminogeninių veiksnių teisingumu.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai nuteistajam išskirtas ir kitas dinaminis kriminogeninis veiksnys – priežiūros/apribojimų pažeidimas. Kaip matyti iš nuteistojo A. L. asmens bylos, nuteistasis, atlikdamas bausmę, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Nuteistasis, teikdamas paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo išreiškė gailestį bei nurodė, kad ateityje tai nepasikartos, dėl ko buvo nutarta jam nuobaudos neskirti, o apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vis tik nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistojo gynėja skunde akcentuoja, kad A. L. bausmės atlikimo metu skatintas du kartus, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas skundą aukštesnysis teismas vertina priimtos ir skundžiamos žemesnės instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju apylinkės teismas pažymėjo, kad A. L. skatintas vieną kartą pagrįstai, kadangi kartu su skundu nuteistojo gynėjos pateiktas Kalėjimo viršininko sprendimas dėl gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų, priimtas 2025 m. gruodžio 29 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir skundžiama teismo nutartis, be to, kaip nurodyta ir sprendime – jis dar gali būti skundžiamas per vieną mėnesį.
23. Nors A. L. gynėja ginčija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką ir jam skirtos bausmės dydį, nes šie aspektai jau buvo įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus, su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į A. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, ir nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už du tyčinius sunkius nusikaltimus, kuriais pažeista žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Tuometinėje aktualioje įstatymo redakcijoje už A. L. įvykdytų nusikalstamų padarymą straipsnių sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (atitinkamai iki 8 ir 10 metų). Kaip minėta, A. L. paskirta subendrinta bausmė už abi nusikalstamas veikas – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, manant, jog paskyrus būtent tokio dydžio bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje, padaryti nusikaltimai buvo nukreipti prieš socialiai pažeidžiamų asmenų grupę, tokio pobūdžio nusikaltimas padarytas nuteistojo ne pirmą kartą, nes jis ir anksčiau buvo teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Vertinant dabartinį nuteistojo požiūrį tiek į padarytas nusikalstamas veikas, tiek konstatuotą empatijos nusikaltimų aukoms stoką, manytina, jog šiuo metu nuteistasis dar nėra paveiktas tiek, kad pagrįstai būtų manoma, jog laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
24. Nuteistojo gynėja taip pat skunde atkreipė dėmesį, kad buvo neatsižvelgta į aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta dar 2009 metais, ir po šio laiko A. L. daugiau nei karto nebuvo nusikaltęs. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nusikalstama veika ir padaryta 2009 metais, nuteistasis bausmę Lietuvoje pradėjo atlikti tik 2024 metais, dėl to, jog buvo pabėgęs ir pasislėpęs užsienyje, dėl ko Lietuvoje buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis, ko pagrindu jis buvo sulaikytas užsienyje ir vėliau ekstradicijos būdu pargabentas į Lietuvą. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas dar 2016 metais, tad jei asmuo būtų elgęsis pavyzdingai ir nepriekaištingai, kaip kad akcentuojama gynėjos skunde, nuteistasis šiuo metu jau būtų atlikęs jam skirtą bausmę. Tad nuteistojo gynėjos motyvai ir prašymas atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo laiką šiuo atveju niekaip negali būti vertintini nuteistojo naudai.
25. Nors nuteistojo gynėja skunde teigia, kad visiškai buvo neatsižvelgta į nuteistojo sutuoktinės sveikatos būklę, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad lygtinio paleidimo institutas yra sietinas ne su nuteistųjų šeimos nariams ir artimiesiems daroma įtaka ir sukeliamais nepatogumais, o išskirtinai tik su nuteistojo asmens nusikalstamų nuostatų pokyčiu ir vertinama ar jo nusikalstamas elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, jog lygtinio paleidimo atveju būtų galima tikėtis iš nuteistojo asmens, elgesio paremto išskirtinai įstatymų laikymusi. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje ar teismui teiktuose dokumentuose nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes (apie D. L. sveikatos būklę nurodoma tik užsienio bendrovės atstovo teiktoje informacijoje apie nuteistojo šeimos vykdomą veiklą/ verslą užsienyje), todėl šie duomenys ir skundo argumentai pagrįstai plačiau nevertinti.
26. Gynėja nurodo ir aplinkybes, kad be nuteistojo indėlio, galimai bankrutuos ir žlugs jo šeimos vykdomas verslas ir, kad A. L. dalyvavimas versle yra būtinas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis savo darbinę veiklą ir verslą kartu su sutuoktine ir sūnumi vykdė užsienyje, todėl net ir taikant lygtinį paleidimą – asmuo negalėtų išvykti toliau vykdyti darbinės veiklos, o privalėtų likti Lietuvoje, kur likusį neatliktos bausmės laiką būtų tęsiama asmens probacija laisvėje, todėl šie gynėjos argumentai taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su lygtinio paleidimo klausimu.
27. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
28. Kaip jau minėta, nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi (vidutinė), jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai taip pat išliko, bei išskirtas naujas veiksnys – empatijos stoka. Be to, kartu pažymėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys – laikymasis nustatytos tvarkos, resocializacijos plano vykdymas, dalyvavimas programose, darbas bei teigiamas požiūris darbinės veiklos atžvilgiu ir pan. jau buvo įvertintas Kalėjimo administracijos, dėl ko 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu A. L. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, o 2025 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas iš esmės žymiai pagerino jo bausmės atlikimo sąlygas ir sudaro galimybes nuteistajam įrodyti, kad esant ir ne tokiai griežtai priežiūrai, jis gebės elgtis tinkamai, laikytis taisyklių ir daugiau nenusikalsti, taip pateisinant kalėjimo viršininko jam išreikštą pasitikėjimą.
29. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad priešingai nei dėstoma nuteistojo gynėjos skunde, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Kaip jau minėta, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. L. jau šiuo metu gali būti taisomas lygtinai paleistas, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš įkalinimo įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.
30. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tikrinamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią A. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankama pagrindo manyti, kad A. L. pataisos procesas jau yra baigtas.
31. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 29 d. nutartyje pagrįstai nustatė, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Dėl ko, nuteistojo A. L. gynėjos skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.