Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 28 d., pabaiga – 2026 m. birželio 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Būdamas laisvėje ir įkalinimo įstaigoje darbinės veiklos nevengia, šiuo metu oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Programų metu stebėta motyvacija keistis, gebėjimas identifikuoti asmenines problemas, išryškėjo kritiškumas savo kriminaliniam elgesiui. Elgesys bausmės metu teigiamas, baustas nebuvo, lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą. Tačiau asmuo ankščiau teistas tris kartus, atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, ankščiau baustas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, asmuo negebėjo keisti savo destruktyvaus elgesio tinkama linkme ir pakartotinai įvykdė seksualinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat yra teistas už įsibrovimą į patalpas. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, buvo paieškomas teisėsaugos, slapstėsi. Pastarosios nusikalstamos veikos buvo seksualinio pobūdžio ir nukreiptos į socialiai pažeidžiamą asmenų grupę, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo empatijos, gebėjimo įsijausti į kitų žmonių situaciją bei prisiimti socialinę atsakomybę. Nuteistojo slapstymasis nuo teisėsaugos ir atsakomybės vengimas rodo, kad realiuose pasirinkimuose jis dažniau vadovavosi asmeniniais interesais nei bendrąja gerove. Nuteistasis geba tik iš dalies identifikuoti problemas, prisidėjusias prie nusikalstamos veikos, empatija nukentėjusiems išlieka menka, daugiausia pasekmių suvokimas yra išreikštas sau ir artimiesiems. Identifikuojamo kriminogeniniai veiksniai, kurie išlieka aktualūs, todėl turi būti toliau valdomi. Dabartinis prisitaikymas prie struktūruotos aplinkos, įsitraukimas į pozityvias veiklas ir motyvacija gali būti vertinami kaip teigiamo pokyčio indikatoriai, tačiau norint užtikrinti tvarius pokyčius, būtinas tolesnis nuoseklus darbas su asmeninėmis vertybėmis, atsakomybės suvokimu bei elgesio perorientavimu į prosocialų gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis A. L. jau yra atlikęs privalomai atliktiną bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuri leidžia svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo ir sudaro formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Tačiau formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas pats savaime neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant šio instituto taikymo pagrįstumą, visais atvejais, reikalinga nustatyti ir tai, ar bausmę atliekančio asmens elgesyje jau egzistuoja materialusis pagrindas, kurio nustatymo aplinkybės yra aptartos ankstesnėje pastraipoje, vis tik nagrinėjamu atveju materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas.

Pritartina skunde nurodytoms teigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms, tai yra tam, kad nuteistasis šiuo metu dirba, yra įvykdęs rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir resocializacijos procese, nėra baustas, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės, niekaip išskirtinai teigiamai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistojo necharakterizuoja. Priešingai, nurodytos aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis nors ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai neturi esminės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, kas tik atskleidžia per mažą ir paviršutinišką nuteistojo įsitraukimą į resocializacijos procesą, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog 2025 m. spalio 27 d. vadovaujantis ,,OASys“ metodika, buvo atliktas pakartotinio A. L. nusikalstamo elgesio vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra identifikuojama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis. Toks rizikos vertinimas, BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, išskyrus jei yra nustatomos nuteistojo asmens akivaizdžios pastangos, nustatytąją riziką mažinti, kurių nagrinėjamu atveju, nustatyta nėra. Tokį vertinimą teismas grindžia tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta ir 2024 m. spalio 2 d., ir 2025 m,. balandžio 17 d., o šių vertinimų metu rizika, taip pat buvo identifikuojama, kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis, kas leidžia spręsti, kad joks teigiamas pokytis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime nėra įvykęs nuo pat pirminio vertinimo. Tokiu būdu, nėra ir pagrindo spręsti, jog nuteistasis A. L., daro neabejotiną pažangą mažindamas savo nusikalstamas nuostatas. Tuo labiau, kad nuteistojo elgesyje yra fiksuoti net penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja empatijos; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie neabejotinai turi įtakos nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai ir kurie ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o tik neabejotinas veiksnių eliminavimas, būtų pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad nors nuo ankstesnio vertinimo vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, yra eliminuotas, tačiau nustatytas naujas, anksčiau nepasireiškęs dinaminis kriminogeninis veiksnys – stokoja empatijos, kas tik sustiprina teismo vertinimą, jog nuteistojo elgesyje nėra stebimas esminis pokytis ir akivaizdžios pastangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos įvertinimą, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, priešingai nei tai nurodoma skunde.

Nors skunde išskirtinai akcentuota tai, kad nuteistasis A. L. užsiima darbine veikla ir jo indėlis į šeimos verslą išskirtinai svarbus, dėl ko jo atžvilgiu reikalinga taikyti lygtinį paleidimą, su šiais skundo argumentais, kaip pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, teismas nesutinka. Nuteistasis A. L. yra darbingo amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas reiškia, jog turi visas galimybes dirbti už įkalinimo įstaigos ribų. Darbinė veikla, siekiant būti pilnavertišku visuomenės nariu, yra privaloma visiems darbingo amžiaus asmenims, siekiantiems legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi ši aplinkybė, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra niekuo išskirtinė ar sudaranti pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat ir nuteistojo sutuoktinės sveikatos būklė, neturi jokios įtakos sprendžiant, dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nes lygtinio paleidimo institutas yra sietinas išskirtinai tik su nuteistojo asmens nusikalstamų nuostatų pokyčiu ir vertinama ar jo nusikalstamas elgesys jau yra tiek esmingai pakitęs, jog lygtinio paleidimo atveju būtų galima tikėtis iš nuteistojo asmens, elgesio paremto išskirtinai įstatymų laikymusi. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką ir dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką, dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje, dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo nusikalstamų nuostatų pokyčio įvertinimui, sutuoktinės sveikatos būklė neturi reikšmės.

Skunde nurodoma ir tai, kad Komisija nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios yra sietinos su nuteistojo A. L. praeitimi, tačiau ne su dabartiniu jo elgesiu. Vis tik, teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, nes Komisija, priimdamas skundžiamą nutarimą vertino nuteistojo elgesį visu jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vertinant ir ankstesnes nuteistojo nuostatas, ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu dar negalima spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra esmingai pakitęs, nors ir nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau jie dar nėra tokie tvirti ir nepaneigiami, jog sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Priešingai, pritartina Komisijos išvadoms, jog nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškos korekcija, dar yra reikalaujanti papildomų intervencijų, dalyvaujant resocializacijos priemonėse. Teismas pritaria ir tam, kad Komisija pagrįstai vertino, jog nuteistasis iš tiesų slapstėsi nuo bausmės atlikimo, kas išskirtinai neigiamai pastarąjį charakterizuoja, o nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos ją mažinant, nėra pagrindo spręsti, jog ir ankstesnės nuteistojo nuostatos dėl bausmės atlikimo ir priežiūros, jau yra pakitę.

Įvertinama ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir nors jam drausminė nuobauda skirta nebuvo, buvo apsiribota tik svarstymu, teismo vertinimu, tai vis viena atskleidžia, jog nuteistasis ne visuomet geba pasirinkti konstruktyvų veikimą, paremtą įstatymų ir taisyklių laikymusi. Tuo tarpu skatintas buvo tik vieną kartą 2024 m. rugsėjo 11 d., daugiau paskatinimų gauta nebuvo, o tai, ir vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, atskleidžia, jog nuteistojo nuskalstamo elgesio pokytis, teigiamos dinamikos link, vyksta pasyviai. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis stokoja empatijos kitų asmenų atžvilgiu, savo neigiamo elgesio pasekmes priima labiau per asmeninę prizme, tai yra per kylančius nepatogumus jam ir jo šeimai, tačiau ne konstruktyviai įvertinant jo nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą nukentėjusiajai pusei, todėl teismo vertinimu, nuteistojo elgesys yra reikalaujantis papildomų tikslinių intervencijų, mąstymo ir elgesio srityje, kas leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, jo atžvilgiu, būtų efektyvus.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra savitikslis teisinis instrumentas, priešingai šis institutas turi būti taikomas, tik tuo atveju, jei nėra aplinkybių, kurios keltų abejones, dėl lygtinai paleisto asmens gebėjimo integruotis visuomenėje laikantis įstatymų. Tik išskirtinai teigiamos aplinkybės, kurios neabejotinai atskleistų, jog nuteistasis jau yra esmingai pakeitęs savo nusikalstamas nuostatas, sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, ko kaip aukščiau nutartyje aptarta, šiuo atveju dar nėra nustatyta. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tokiu būdu negalima spręsti, jog taikomo lygtinio paleidimo atveju, probacija jau būtų efektyvi, šiuo metu pritartina Komisijai, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, tik sistemingas elgesio pokytis būtų pagrindas tokiai išvadai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, o bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam taikant probaciją, todėl nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Aušro Ručienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.