Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-281, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 9 d., o pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. gegužės 2 d., buvo 1 metai 3 mėnesiai 7 dienos.

2. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-281 nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra įtikinanti ir akivaizdi, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, 6 kartus skatintas už gerą, laiku atliktą darbą. Šiuo metu dirba VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia civilinį ieškinį. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.

3.2. Nuteistojo teigimu, jo 6 ir 11 metų vaikams reikalinga tėvo globa, švelnumas, palaikymas, kadangi x m. mirė jo žmona. Nėra pilnai įvertinta asmenybės charakteristika ir padaryta pažanga. Teismas neturėjo remtis nuteistojo teistumu Latvijos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas vadovaujasi tik prielaidomis, nors Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. R. priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 30 balų. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, kuri nekeltų abejonių dėl įstatymų laikymosi ateityje ir pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo atveju.

7. Pažymėtina, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo taikymui, kaip minėta, taip pat būtina sąlyga ir manymas, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga, kas užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui.

8. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo nuteistasis, byloje esanti 2019 m. balandžio 26 d. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad A. R. palaiko artimus ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį buvo šešis kartus paskatintas, nuo 2018 m. balandžio 27 d. dirba VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku vienetininku. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę. Pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors ir sutiktina, kad nuteistojo A. R. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos, kurie neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

9. Abejonių išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija, kelia ir 2019 m. balandžio 26 d. pažymoje apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nurodyta aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis A. R. du kartus pažeidė nustatytas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir jam buvo skirtos nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją ir sprendžiant ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vertinamas jo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti jam taikomų apribojimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis, t. y. kai jo laisvė yra suvaržyta, elgiasi nenuosekliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atlikdamas bausmę, nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme.

10. A. R. nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas organizuotoje grupėje, panaudojant šaunamąjį ginklą. Dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkiems nusikaltimams. Ir nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, nusikalstama veika įvykdyta veikiant organizuotoje grupėje, veikė būdamas įtakotas finansinio nepritekliaus ir įkalbėtas bendrininkų, praeityje du kartus teistas Latvijos Respublikoje. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nu­teistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nu­teis­ta­sis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, nesieks ,,leng­vų“ pinigų. Juo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, kuris gali būti paskata ateityje vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu, A. R. laikytinas pavojinga asmenybe, turinčia polinkį nepaklusti privalomiems reikalavimams, kas šalina pagrindą manyti, kad jis laisvėje tikrai vykdys imperatyvių teisės normų reikalavimus ir laikysis įstatymų nepadarant jokių pažeidimų.

11. Akcentuotina ir tai, kad, nors ir A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir jį sudaro 30 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 1 balu. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Tuo labiau, kad iš 30 balų pagal OASys sistemą, 6 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo metu šie tikslai dar nepasiekti.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.