Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 9 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Neatlikta laisvės atė­mimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant nuo Ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svars­tytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje nu­matytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis lai­kysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­ti­ni­mą ir pažangą ją mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nusta­ty­ta, kad A. R. priklauso žemos rizikos grupei – 31 balas. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant indivi­dua­lia­me socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nu­si­kalstamo elgesio rizikai (žr., Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, pa­tvir­tintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (ak­tuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duo­me­nys patvirtina, kad A. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiks­niai yra gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nu­teistasis bausmės atlikimo metu nepakankamai siekė pašalinti minėtus kriminogeninius veiks­nius. Nors jis dalyvauja reabilitacinėse programose, deklaruoja teigiamą požiūrį į darbą, dirba, kas vertinama teigiamai, ir rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į vi­suomenę, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis, turėdamas priteistą didelį civilinį ieškinį (203 363,36 Eur solidariai su kitais nuteistaisiais), per daugiau kaip penkis metus laisvės atėmimo, dirbo tik nuo 2018 m. balandžio 27 d. ir atlygino, nuteistojo A. R. pa­teik­tais duomenimis, simbolinę 60 Eur sumą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis nerodo didelių pas­tangų surasti būdą atlyginti padarytą žalą, taigi finansinius įpareigojimus vykdo pa­vir­šutiniškai. Tai rodo, kad asmuo nepakankamai geba rinktis tinkamus elgesio modelius, nesiekia visais įma­nomais būdais išvengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių ir atsainiai žiūri į nu­si­kaltimų aukas. Be to, priteistas civilinis ieškinys, lygtinio paleidimo atveju, gali būti paskata pa­kartotinai nusikalsti, juo labiau, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nusikalstamas vei­kas nuo­sa­vybei, įtakotas nepritekliaus ir įkalbėtas bendrininkų.

10. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad už gerą elgesį, mokymąsi bei da­ly­vavimą socialinės reabilitacijos programose A. R. buvo keturis, o ne penkis kar­tus, kaip teigiama skunde, paskatintas, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti bet kokį admi­nis­tra­ci­jos siūlomą darbą, pradėjo mokytis lietuvių kalbos pagrindų, nuo 2018 m. balandžio 27 d. įsi­dar­bino VĮ ,,M. A.“ darbininku. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį baus­mės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Teismui pateikti duo­me­nys patvirtina, kad pataisos namuose nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, nors ir buvo skati­na­mas, tačiau jo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuo­bau­das ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvar­kos taisykles. Toks nuteistojo nenuoseklus elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga pro­ba­cija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai, siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nu­teistasis A. R. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusi­kals­ta­mos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės ins­tan­cijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

12. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš patai­sos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų ade­kvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenu­sikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleis­tam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ape­liacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išspren­dimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apy­lin­kės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.