Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. sausio 9 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog nors A. R. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkių ir apysunkių turtinių nusikaltimų dalyvaujant organizuotoje grupėje, panaudojant šaunamąjį ginklą bei įsibraunant į patalpą padarymą, elgesį bausmės atlikimo metu, tai, kad bausmės atlikimo metu jis du kartus baustas drausmine tvarka, kartą svarstytas drausmės komisijoje, į menkas pastangas atlyginti priteistą civilinį ieškinį, į tai, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra priskiriama žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei, tačiau iš nustatytų 26 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 5 dar yra kintami.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. R. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nuteistasis A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. R. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (26 balai). Tačiau net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, renginiuose, mokėsi lietuvių kalbos. Per bausmės atlikimo laikotarpį keitė savo nuostatas į neformaliąsias nuteistųjų tradicijas, šiuo metu teigia jų nepalaikantis, keitė nuostatas į darbą, šiuo metu dirba. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, iš pagal „OASys“ metodiką nustatytų 26 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 5 balai dar yra kintami, priklausomi nuo nuteistojo dedamų pastangų juos eliminuoti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog A. R. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Nors A. R. skunde nesutinka su paminėta teismo išvada ir mano, kad nuteistasis jau savaime dėl padaryto nusikaltimo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šiuo atveju jo reputacijos šia prasme, kaip tai supranta skundo autorius (reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos siekiant užimti tam tikras pareigas), ir nevertino, o pasisakė tik apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris atsižvelgus į nustatytus drausmės pažeidimus, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų atžvilgiu nuteistojo požiūris buvo neapibrėžtas, jų laikėsi nenuosekliai. Bausmės atlikimo metu A. R. du kartus baustas drausmine tvarka, kartą svarstytas drausmės komisijoje. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks A. R. paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų dinamika (kai po paskatinimų sekė drausmės pažeidimai) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. R., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nesutiktina su nuteistojo teiginiais, kad jis drausmine tvarka baustas tik bausmės atlikimo pradžioje, o po to sekė tik paskatinimai. Kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, vienas pažeidimas išties padarytas bausmės atlikimo pradžioje (2014 m. rugpjūčio 26 d.), o kiti vėliau. Nuteistasis iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2015 m. sausio 15 d., o už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą drausminėje komisijoje svarstytas 2015 m. gruodžio 23 d. Taip pat už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą drausmine tvarka baustas 2016 m. birželio 29 d. Pastebėtina, kad atvykęs į pataisos namus daugiau nei dvejus metus nebuvo skatinamas, prieš tai du kartus buvo skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje paskatintas tik 2017 m. kovo 3 d., panaikinant turėtą drausminę nuobaudą. Būtent nuo šios dienos jis nebeturi galiojančių nuobaudų. Dirbti pataisos įstaigoje pradėjo 2018 m. balandžio 27 d. Vertinant šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme suintensyvėjo tik artėjant terminui atsirasti formaliam pagrindui jam taikyti lygtinį paleidimą (1/2 bausmės atliko 2017 m. balandžio 24 d.), o tai leidžia abejoti jo pokyčių stabilumu, pastangų koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Pažymėtina, jog BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, todėl nuteistojo darbas ar socialinių užsiėmimų lankymas savaime nelaikytinas išskirtine aplinkybe. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia A. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, anksčiau teistas, nusikaltimus įvykdė organizuotoje bendrininkų grupėje) bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagrindinis A. R. pajamų šaltinis iki suėmimo buvo už darbą gaunamas atlyginimas, tačiau nusikaltimus padarė įtakotas finansinio nepritekliaus ir įkalbėtas bendrininkų. Su finansiniais sunkumais nuteistasis neabejotinai susidurs ir išėjęs į laisvę. Iš jo ir bendrininkų solidariai priteistas didelis civilinis ieškinys – 135 894,85 Eur, pagal vykdomuosius raštus išskaičiuota tik 115,38 Eur. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba ir gauna atlygį, tačiau kaip pats nurodo, pirmiausia siekia, jog galėtų kiek įmanoma oriau atlikinėti bausmę, patenkinti savo poreikius, o iš gaunamo darbo užmokesčio civilinio ieškinio atlyginimui skiria tik 10 eurų. Kadangi nusikaltimai padaryti siekiant materialinės naudos, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

13. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, keičiant nuteistojo mąstymą bei elgesį, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. R. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

15. Nors nuteistasis tvirtina, kad teismas jo lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo aplaidžiai, kadangi net nurodė ne tą bausmės atlikimo įstaigą, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tik nutarties aprašomosios dalies pirmoje pastraipoje yra neteisingai nurodyta, kad 2020 m. vasario 28 d. nutarimą priėmė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, o daugiau visur minima Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje. Visi nutartyje nurodyti duomenys yra apie nuteistąjį A. R., todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas aptariamą klausimą išnagrinėjo aplaidžiai ar formaliai, o minėtas nutarties netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R. (A. R.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties aprašomosios dalies pirmąją pastraipą, vietoje „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje“ nurodant „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje“.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.