Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-949-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1S-949-530/2019
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01276-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-949-530/2019Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01276-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (trys veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ dalimi, paskirta galutinė 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga 2020 m. rugpjūčio 9 d.

3. Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d. ­– likusi neatlikta bausmės dalis 9 mėnesiai 15 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam A. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarta atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį, prašo atsižvelgti į Komisijos nutarimą ir patvirtinti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, paskirtas bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. A. R. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą ir sąžiningą darbą yra skatintas 7 (septynis) kartus, galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis, mokosi lietuvių kalbos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais bei dengia civilinį ieškinį. Pažymi, jog pakartotinio elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra tik 28 (dvidešimt aštuoni) balai, o tai reiškia, kad nuteistojo rizika žema. Nuteistasis nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nerašytų taisyklių. Su įstaigos darbuotojais bendrauja pagarbiai, stengiasi nepažeidinėti vidaus taisyklių. Išėjęs į laisvę planuoja dirbti bei didžiąją pinigų dalį skirti civilinio ieškinio padengimui.

6.2. Skundo autorius akcentuoja, kad teismas yra linkęs iš naujo vertinti nuteistojo charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu, atmesdamas Komisijos kompetenciją. Teismas neginčija, jog Komisijos nutarimas atitinka įstatymus ir teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas vadovavosi tik prielaidomis.

6.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, todėl net ir taikant lygtinį paleidimą nuteistajam yra taikomos valstybės prievartos priemonės – įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

6.4. A. R. nurodo, kad teismas priimdamas nutartį dėl Komisijos sprendimo netvirtinimo apsunkina, o kartais daro neįmanomą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistajam, nes spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Pažymi, kad apylinkės teismo nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo A. R. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo A. R. skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. R. priklauso žemos rizikos grupei – 28 (dvidešimt aštuoni) balai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. R. anksčiau teistas Latvijos Respublikoje, šiuo metu bausmę atlieka už 2 (dviejų) nesunkių, 3 (trijų) sunkių nusikaltimų ir 1 (vieno) pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimų padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

13. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (28 balai pagal „OASys“ metodiką), sumažėjusi nuo 60 balų (2015 m.), tačiau dar 6 balai yra dinaminiai (kintami), todėl darytina išvada, kad nuteistasis A. R. turi realią galimybę juos sumažinti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 2 (du) kartus, dėl ko jam buvo skiriamos nuobaudos. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m., kuomet nuobaudos jam buvo panaikintos prieš terminą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, A. R. vis dar nustatomi 2 (du) kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, kurie teisėjų kolegiją verčia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teigiama ir pakankama nuteistojo pažanga verčia abejoti ir tai, kad atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nuteistais pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos tai, kad nusikaltimai buvo vykdomi organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, siekdamas neteisėtais būdais praturtėti.

15. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. R. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. R. skunde nurodomos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu dar yra netikslinga, be to bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. R. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė