Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Svetlanos Jurgaitienės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 9 d., o pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. birželio 21 d., buvo 2 metai 1 mėnuo 18 dienų. Komisija 2018 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. R., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar nėra įtikinanti ir akivaizdi, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. R. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. nuostatas.Skunde teigiama, jog aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio nebūtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta ją atlikus, todėl toks argumentavimas nėra susijęs su jo elgesiu bausmės vykdymo metu ir pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad šiai dienai jau yra atlikęs ½ dalį ir 15 mėnesių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai reiškia, jog šiai dienai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė, nei reikalaujama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatose. Visą bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje jis stengėsi elgtis nepriekaištingai bei uoliai laikytis griežtų vidaus tvarkos taisyklių. Skunde pažymi, kad kai jis buvo laisvėje, pagrindinis pajamų šaltinis buvo jo gaunamas atlyginimas už legalų darbą, tačiau atlyginimas nebuvo toks didelis, todėl susigundė draugų pasiūlymu lengvai užsidirbti. Atsidūręs kalėjime jis suprato, kad lengvų pinigų nebūna ir norint kažką gyvenime turėti, reikia sunkiai dirbti. Iš savo klaidų pasimokė ir jų išėjęs į laisvę nekartos. Skunde nuteistasis teigia, kad teismo priteistą civilinį ieškinį moka savo iniciatyva, jo dengimui taip pat buvo konfiskuotas turtas teisminio proceso metu. Išėjęs į laisvę ir gaudamas didesnes pajamas, ieškinį galės padengti dar greičiau. Nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos prižiūri jo tėvai. Nori kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų pats auginti savo vaikus, kurie šiuo metu auga be tėvų. Už gerą elgesį, stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 3 kartus paskatintas. Atvykęs į pataisos namus reiškė norą dirbti bet kokį mokamą darbą, dirba iki šiol, darbe apibūdinamas teigiamai. Jis aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, socialiniame projekte ,,Ž. O.“ bei kitose užimtumo programose. Pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra žema – 38 balai, kuri sumažėjo nuo 60 balų pagal OASys metodiką. Jis palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, o išėjęs į laisvę turės nuolatinę darbo vietą IK ,,L. L.“ arba SIA ,,E. S.“. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instansijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo A. R. taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 38 balai (žema), kas iš esmės būtų pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Vertinamuoju atveju, vis dėlto nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, mokymąsi bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose A. R. buvo tris kartus paskatintas, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą, pradėjo mokytis lietuvių kalbos pagrindų, nuo 2018 m. balandžio 27 d. įsidarbino VĮ ,,M. A.“ darbininku. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors akivaizdu, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikę keli kriminogeniniai veiksniai - gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, kadangi nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimą padarė įtakotas finansinio nepritekliaus ir įkalbėtas bendrininkų, jo atžvilgiu yra priteistas didelis civilinis ieškinys. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis linkęs pateisinti padarytą nusikalstamą veiką, yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, tad taikant lygtinį paleidimą, priteistas ieškinys gali būti paskata ir ateityje daryti analogiškus nusikaltimus. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdamas į tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir tai prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu nuteistasis teigia, jog turi du nepilnamečius vaikus ir būdamas įkalinimo įstaigoje negali jais pasirūpinti. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai nuspręsti, jog nuteistasis nėra empatiškas kitų visuomenės narių atžvilgiu ir savo interesus iškelia aukščiau kitų asmenų, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Netaikant lygtinio paleidimo A. R. atžvilgiu, nemažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas du kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis. Be to tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios, nereiškia, jog jos negali būti vertinamos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų. Akcentuotina ir tai, kad, nors A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir jį sudaro 38 balai, tačiau nuo paskutinio vertinimo, kuris buvo 2017 m. balandžio 28 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 7 balais, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Tuo labiau, iš aptartų 38 balų, 20 balų yra statiniai, tuo tarpu 18 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.