Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-190-1742015 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01276-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.2.4.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl parduotuvės „Premiere“ apiplėšimo) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl parduotuvės „Tomas Gold“ apiplėšimo) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti parduotuvę „Auksinė dovana“) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – devyneri metai laisvės atėmimo.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – šešeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

iš D. R., D. V. (D. V.) ir A. R. (A. R.) solidariai 118 217,67 Eur V. J. ir 56 817,62 Eur UAB „Tomas Gold“ turtinės žalos atlyginimo;

iš D. V. ir A. R. solidariai – 85 145,69 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Auksinė Euforija“.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. V. bei A. R., bet jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis, D. V. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, apiplėšdami pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y.: iki 2013 m. lapkričio 5 d. Liepojoje, tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyti, D. V., D. R., tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu A., ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Premiere“, esančią (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad apiplėšimo metu D. V. pagrasins pardavėjoms pistoletu „KWC Makarov MP654K KC44“, kuris nėra šaunamasis ginklas, D. R. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo Andris išdauš vitrinų stiklus ir pagrobs juvelyrinius dirbinius, o A. R. realizuos pagrobtus juvelyrinius dirbinius.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2013 m. lapkričio 5 d., apie 17.30 val., D. V., D. R. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo A. atėjo į parduotuvę „Premiere“, esančią (duomenys neskelbtini), joje tyrimo metu nenustatytas asmuo A. nešaunamuoju ginklu – pistoletu „KWC Makarov MP654K KC44“ – pagrasino pardavėjoms V. S. bei L. K. ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiosioms priešintis, o D. R. ir D. V. kirviais išdaužė keturių vitrinų stiklus ir iš jų pagrobė auksinius dirbinius: bendros 36 315 Lt vertės 22 vnt. grandinėlių, bendros 22 181 Lt vertės 4 vnt. apyrankių, bendros 53 095 Lt vertės 102 vnt. auskarų, bendros 249 490 Lt vertės 215 vnt. žiedų, 1 770 Lt vertės vieną sagę, bendros 45 031 Lt vertės 26 vnt. žiedų su briliantais. Po apiplėšimo D. V., D. R. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo Andris, vykdydami bendrą susitarimą, tos pačios dienos vakarą, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Liepojoje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, pagrobtus juvelyrinius dirbinius perdavė A. R., kuris pagrobtus juvelyrinius dirbinius realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu D. V., D. R., tyrimo metu nenustatytas asmuo A. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės – 408 182 Lt – vertės svetimą turtą, priklausantį V. J. IĮ „Premiere“ juvelyrikos namams.

Be to, D. V., A. R. ir D. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje panaudojant šaunamąjį ginklą, apiplėšdami pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, t. y. iki 2013 m. gruodžio 23 d. Liepojoje, tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyti, D. V., D. R. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą apiplėšti UAB „Tomas Gold“ priklausančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad apiplėšimo metu D. V. pagrasins pardavėjoms šaunamuoju ginklu – pistoletu „EKOL Special 99“, D. R. plaktuku išdauš vitrinų stiklus ir pagrobs juvelyrinius dirbinius, o A. R. stebės parduotuvės aplinką ir saugos, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą, bei po apiplėšimo realizuos pagrobtus juvelyrinius dirbinius.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2013 m. gruodžio 23 d., apie 17.50 val., D. V. ir D. R., per raciją gavę signalą iš A. R., kuris stebėjo parduotuvės aplinką, kad galima vykdyti apiplėšimą, įėjo į UAB „Tomas Gold“ priklausančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), joje D. V. šaunamuoju ginklu – pistoletu „EKOL Special 99“ – pagrasino pardavėjoms J. A. bei S. S. ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiosioms priešintis, o D. R. plaktuku išdaužė 265,53 Lt vertės trijų vitrinų stiklus, iš jų pagrobė bendros 258 794 Lt vertės 272 vnt. auksinių žiedų. Po apiplėšimo D. V., D. R. ir A. R. sugrįžo į Liepoją, kur tos pačios dienos vakarą, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagrobtus juvelyrinius dirbinius perdavė A. R., kuris pagrobtus juvelyrinius dirbinius realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu D. V., D. R. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės – 258 794 Lt – vertės, sugadino 265,53 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „Tomas Gold“.

Be to, D. V., A. R. ir D. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, panaudodami šaunamąjį ginklą, pasikėsino apiplėšti, t. y. iki 2014 m. sausio 9 d. Liepojoje, tiksli data ir vieta tyrimo metu nenustatyti, D. V., D. R. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Auksinė dovana“, esančią (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą ir susitarė, kad apiplėšimo metu D. V. pagrasins pardavėjoms šaunamuoju ginklu – pistoletu „EKOL Special 99“, D. R. plaktuku išdauš vitrinų stiklus ir pagrobs juvelyrinius dirbinius, o A. R. stebės parduotuvės aplinką ir saugos, kad niekas jų neužkluptų darant nusikaltimą, bei po apiplėšimo realizuos pagrobtus juvelyrinius dirbinius.

Vykdydami bendrą susitarimą, 2014 m. sausio 9 d., apie 16.55 val., D. V. ir D. R., per raciją gavę signalą iš A. R., kuris stebėjo parduotuvės aplinką, kad galima vykdyti apiplėšimą, įėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Auksinė dovana“, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje D. V. šaunamuoju ginklu – pistoletu „EKOL Special 99“ – pagrasino pardavėjoms L. Č. ir D. S., o D. R. plaktuku pasikėsino išdaužti vitrinų, kuriose buvo juvelyriniai dirbiniai, stiklus ir pagrobti juvelyrinius dirbinius, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi D. S. išstūmė D. V. iš parduotuvės, o L. Č. grumtynių metu atėmė plaktuką iš D. R., kuris plaktuku sudavė L. Č. per kairę plaštaką, padarydamas jai kairės plaštakos sumušimą ir poodinę kraujosruvą plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to D. V., D. R. ir A. R., supratę, kad negalės įvykdyti plėšimo, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu D. V., D. R. ir A. R., dalyvaudami organizuotoje grupėje, panaudodami šaunamąjį ginklą, pasikėsino apiplėšti parduotuvę „Auksinė dovana“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas A. L. prašo nuteistojo D. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. Nuteistasis D. R. yra recidyvistas (2008-09-11 buvo teistas pagal Latvijos Respublikos BĮ 253 str. 1. d. penkerių metų laisvės atėmimo bausme), niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, tris tyčinius sunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko, esant pasikėsinimo stadijai, ir vieną nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad D. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, akivaizdu, kad anksčiau jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo, nes jis, nepaisant ankstesnio teistumo, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei rodo, kad jo daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam griežčiausią BK 180 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas D. R. už atskirus tyčinius nusikaltimus, t. y. už tris sunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis) laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti trys sunkūs nusikaltimai, iš jų vienas nutrūko esant pasikėsinimo stadijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas pagal Latvijos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Šie duomenys charakterizuoja D. R. kaip asmenį, linkusį nusikalsti, rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų reikalavimų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį D. R. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant artimas jam BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sankcijos vidurkiams laisvės atėmimo bausmes. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam D. R. paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – šešerius metus laisvės atėmimo – negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Nors nuteistasis D. R. nurodo, kad jis turi pareigą pasirūpinti mažamečiu vaiku ir prižiūrėti sunkiai sergančią motiną, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip minėta, jis anksčiau buvo teistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, tai rodo, kad jis nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti mažamečiu vaiku ir mama, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę, juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis anksčiau niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog D. R. dėl sveikatos būklės negali atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat nepateikti duomenys, kad D. R. sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietoje nėra garantuota.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu D. R. už tris tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta artima minėtų straipsnių sankcijų vidurkiui bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis (plėšimas, panaudojant nešaunamąjį ginklą – pistoletą, tai rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį), taip pat nuteistojo asmenybė (anksčiau teistas pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 253 straipsnio 1 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme) akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti švelnesnę bausmę apeliantui.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant už visus nusikaltimus galutinę bausmę – šešerius metus laisvės atėmimo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti švelnesnę bausmę apeliantui.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo D. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. D. R. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. balandžio 20 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam D. R., prašant išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo D. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.