Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, E. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų), įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti ir priteisti M. M. naudai iš E. Š. 500 Eur (penki šimtai eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašydamas paskirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą minimaliam terminui bei nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, prašydamas neskirti įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą arba paskirti minimalią 10 MGL dydžio įmoką. Taip pat nuteistasis prašo sumažinti priteistą 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai iki 200 Eur ir pripažinti jo nuoširdų gailėjimąsi bei prisipažinimą kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka.

7. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam pripažintina ne tik pripažinus padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailintis.

Dėl E. Š. paskirtos bausmės

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

12. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Š. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas dėl E. Š. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikaltimas padarytas prieš suaugusį asmenį, baigtas. Be to, priešingai nei nenurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir E. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, įvertino jo paties teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis užsiima automobilių pardavimais, nevedęs, vaikų neturi, taip pat tai, kad duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra, anksčiau neteistas, tačiau 2021 m. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra nesumokėtų baudų. Be to, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta E. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina nuteistojo E. Š. skundo teiginius, kuriais prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau buvo minėta, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, įvertino ir juos aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl remiantis šiais nuteistojo skundo teiginiais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo panaikinti ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti E. Š. paskyrus švelnesnės bausmės rūšį ar skirti minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).

15. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 154–155) matyti, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu E. Š. ir neteistas, tačiau, kaip buvo minėta skundžiamame nuosprendyje, 2021 m. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo mėn. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis matyti, kad E. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 6 d. disponavo psichotropinėmis medžiagomis, t. y. dar prieš šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, minėtos aplinkybės necharakterizuoja nuteistojo kaip asmens, nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, net ir nustatęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagrįstai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė ne pačią švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas mažesnį dydį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, vidurkis yra 13,5 mėnesių), t. y. vienerius metus. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

16. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai neskyrė nuteistajam straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų bausmės, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir baigiamųjų kalbų metu prokurorui, be kita ko, pasiūlius E. Š. skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuteistasis su pasiūlyta prokuroro bausme nesutiko. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelniausią bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skirti sankcijoje numatytus viešuosius darbus, net ir nusikalstamos veikos padarymo metu neteistam E. Š., teismas neturi teisinio pagrindo. ‏‏‎Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės laisvės apribojimo bausmės arba viešųjų darbų bausmės paskyrimas gali sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį, taigi, formuoti nebaudžiamumo įspūdį.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog E. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai, yra teisinga ir atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Apelianto nesutikimas su teismo argumentais ir nurodytos nuteistąjį E. Š. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad bausmė E. Š. paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus ar netinkamai individualizuota.

Dėl E. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą

18. Apeliantas nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo prastą finansinę padėtį ir prašo jos neskirti arba skirti 10 MGL dydžio įmoką.

19. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Įstatymas suteikia teismui teisę pačiam parinkti, kurią iš įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių asmeniui taikyti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos dydį, įvertino pirmiau paminėtus tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, tiek ir asmenį charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgdamas į paties E. Š. prašymą, jo darbinę veiklą ir nusikalstamos veikos pobūdį (vienas smūgis, kuris sukėlė fizinį skausmą, veika padaryta dienos metu ir kt.), vietoje įpareigojimo tam tikru laiku būti namuose, neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros ar kt. organizacijose, nusprendė skirti jam didesnę įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą – 20 MGL dydžio, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva. Taigi, teismas nėra saistomas prokuroro pasiūlytos bausmės, nei jos rūšies, nei jos dydžio, taip pat ir siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies ir jos dydžio. Teismas tiek bausmę, tiek baudžiamojo poveikio priemonę skiria pagal BK normas.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, priešingai, nei teigia apeliantas, mano, kad šiuo atveju ginčijama poveikio priemonė yra būtina, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi. Vadovaujantis BK 71 straipsnio nuostatomis, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju apeliantui už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą paskirta artima minimaliam dydžiui – 20 MGL (1 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, užtikrins siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu neskyrus ar panaikinus ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas, kas suponuotų realią tikimybę pasikartoti nusikalstamam elgesiui ateityje.

Dėl priteisto civilinio ieškinio

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sumažinti priteistą 500 Eur dydžio žalos atlyginimą iki 200 Eur, kadangi teismas neproporcingai, nenurodydamas jokių motyvų, priteisė maksimalią 500 Eur sumą, nurodytą teismų praktikoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir šioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino nukentėjusiojo M. M. dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, neįvertino nuteistojo veiksmų, patirtos žalos, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, dėl to priteisė M. M. nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų E. Š. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prie prekybos centro nukentėjusysis M. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. Š. veiksmais nukentėjusiajam M. M. padaryta neturtinė žala. Vis tik, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir tenkindamas M. M. pareikštą civilinį ieškinį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, tik gana lakoniškai nurodė, jog teismų praktikoje neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 500 Eur bei pažymėjo keturias teismų priimtas nutartis, kuriomis rėmėsi priteisdamas nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtomis teismų nutartimis, pažymi, kad jose aptariamos situacijos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir neatspindi teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos dydžių bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo BK 140 straipsnio 1 ar 2 dalyse padarytų nusikaltimų atveju.

24. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Įvertinus naujausius teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo dydžius, teisėjų kolegija pažymi, kad įprastai neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1 000 Eur. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, jam parkritus, mobiliojo ryšio telefonu sudavė vieną smūgį į viršugalvį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jam į veidą, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, kairiųjų 1-o, 2-o dantų vainikų nuskilimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023 palikta priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kakta vienu smūgiu nukentėjusiajam į kaktos sritį padarė kraujosruvą; Šaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-616/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugriebęs ranka sutuoktinės veidą, spaudė jį burnos ir nosies srityje, griebė už galvos plaukų bei patempė, koja spyrė į kairės kojos blauzdą, išpešė 4x1 cm ploto plaukų sruogą pakaušio srityje, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-1053/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, pargriovęs nukentėjusįjį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip aštuonis smūgius į smakro sritį, taip sukėlė fizinį skausmą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-342-873/2023 palikta priteista 200 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, ranka suėmęs nukentėjusįjį už bliuzono gobtuvo ir prirėmęs jį prie sienos, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimą nosyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-531/2023 palikta priteista 400 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis ne mažiau kaip septynis kartus, rankomis ir kojomis spyrė nukentėjusiajam į kairę ranką, į kairę koją ir nugarą, vieną kartą kaire koja spyrė ir ne mažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III-ame piršte, taip nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-316/2022 palikta priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį, trenkė kumščiu du kartus į veido sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022 palikta priteista 600 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistasis, apkabinęs nukentėjusiąja rankomis per juosmenį ir tempdamas į koridorių, pargriovė ant grindų, gulinčiai sudavė dešine ranka vieną kartą į galvą, taip padarė odos nubrozdinimus viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeidė dešinį šoną, dešinės rankos alkūnę ir kairę blauzdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-555-957/2022 priteista 300 Eur dydžio neturtinė žala už tai, kad nuteistoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šešis kartus rankų delnais sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, spyrė tris kartus į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė, t. y. tokiu būdu padarė apie 2 cm dydžio kraujosruvą ties kairės akies išoriniu kraštu ir dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvas kairėje blauzdoje po kairiuoju kelio sąnariu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

25. Atsižvegiant į teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio dydžio analogiškose bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įprastai didesnio dydžio neturtinė žala priteistina sudavus daugiau nei vieną smūgį ar kai sukelti sunkesni padariniai nei vien sukeltas fizinis skausmas. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam M. M. iš nuteistojo priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajam žala padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat atsižvelgė į veikos pobūdį – E. Š. sudavė vieną smūgį į veidą, nuo smūgio nukrito akiniai, kilusius padarinius – sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į medikus, skundėsi kairės ausies ir kairio skruosto skausmu, galvos svaigimu, jam nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sukrėtimas, rekomenduotas tausojantis režimas, nedarbingumo pažyma neišduota. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad nors nukentėjusiojo nurodyti fiziniai, moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam gyvenimui. Kita vertus, teismas remdamasis specialisto išvada, pažymėdamas, kad joje nustatytas akies patinimas ir paraudimas, mechaninių sužalojimų nekonstatuota, buvo nekritiškas. Sugretinus specialisto išvados tiriamojoje dalyje ir išvadoje nurodytą informaciją su byloje esančia ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta informacija (1 t., b. l. 92, 105–106), nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas akies patinimas ir paraudimas ir dėl to būtų pagrindas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertinti priteisiant jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje padarytas rašymo apsirikimas, vietoje ausies nurodant akies, kadangi nukentėjusysis nenurodė medikams, kad skundžiasi akies skausmu, o medikas objektyviai įvertinęs nukentėjusiojo būklę, nenustatė nei akies patinimo, nei paraudimo.

26. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

27. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, patirtą išgąstį, stresą veikos padarymo metu bei kaltininko tyčią. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo dydžius, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo M. M. priteistos neturtinės žalos dydis – 500 Eur – yra per didelis, todėl mažina jį iki 200 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įvertinus motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus dėl byloje pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio, duomenis, jog nukentėjusysis M. M. turtinės žalos atlyginimo dėl akinių sugadinimo ir negautų pajamų atsisako (2 t., b. l. 149), pasžymi, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, jog iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistinas atitinkamas turtinės žalos atlyginimas, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris taisytinas, nurodant, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendį:

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, jog teismas nutaria M. M. naudai iš E. Š. priteisti „neturtinės žalos atlyginimą“ vietoje „turtinės žalos atlyginimą“.

Nukentėjusiajam M. M. iš nuteistojo E. Š. priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.