- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-308-316/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- O. M.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirti bausmė – 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
M. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš O. M. priteista 500eurų (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. naudai.
Pakeistas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės 2022 m. gegužės 12 d. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, apribojant O. M. nuosavybės teisę į dalį – 500 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant O. M. disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiu turtu iki 730 Eur suma ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. V., o būtent: 2022 m. sausio 25 d. apie 16.00 val., ties vaikų darželiu „(duomenys neskelbtini)“, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pro atidarytą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) langą, tyčia kumščiu trenkė jame sėdinčiam nukentėjusiajam M. V. du kartus į veido sritį, M. V. išlipus iš automobilio trenkė kumščiu jam du kartus į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį – priteisti jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir skirti O. M. griežtesnę bausmę.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė tik 500 Eur, neatsižvelgdamas į šiuo metu esančią ekonominę situaciją, kai viskam kyla kainos. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis gulėjo ligoninėje, jam buvo daryta nosies operaciją. Šis jam padarytas sužalojimas buvo labai skausmingas, dėl patirto sužalojimo kilo pasekmės.
2.2. Taip pat apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Mano, kad nuteistasis prisipažino tik siekdamas sušvelninti savo padėtį. Mano, kad nuteistajam paskirta bausmė – viešieji darbai, yra per švelni bausmė.
3. 2022 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismui nukentėjusysis M. V. pateikė skundą, kuriame nurodo, kad medicininiai dokumentai patvirtina, jog po sumušimo jo sveikata tik blogėja, jaučia galvos skausmus, svaigimą, iš nosies bėga kraujas.
4. Teismo posėdyje nuteistasis O. M. ir jo gynėja, prokurorė, prašė nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo O. M. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nukentėjusysis M. V. apeliaciniame skunde kelia tik nuteistajam O. M. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajai skirti griežtesnę bausmę bei nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, t. y. prašydamas jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės
6. Visų pirma pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę įvertino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas. Taip pat įvertino O. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis neteista, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas taip pat atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas O. M. skyrė švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai gali būti skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų).
10. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, pripažįsta, kad nuteistajam O. M. pirmosios instancijos teismo paskirta viešųjų darbų bausmė nėra aiškiai per švelni, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Jos griežtinti ar skirti kitą bausmės rūšį įvertinus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi mano, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti O. M. paskyrus ir pačią švelniausią – viešųjų darbų bausmę.
Dėl neturtinės žalos
11. Nukentėjusysis M. V. apeliaciniu skundu taip pat prašo iš nuteistojo O. M. priteisti visą jo prašomą neturtinės žalos dydį – 1000 Eur. Nukentėjusysis M. V. pateiktame civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos, nurodė, kad O. M. įžūliais veiksmais – jį užpuolė jo automobilyje, daug kartų trenkė kumščiu į veidą, buvo pasikėsinta į jo sveikatą, t. y. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, nuolat jaučia sužalojimų pasekmes, nes skauda nosies pertvara, nosis nuolat užgulta, atsirado nepraeinanti sloga. Taip pat nurodė, jog po įvykio jaučia baimę, nerimą, bijo būti vėl užpultas ir sužalotas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, įvertino tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, patyrė stresą dėl sveikatos, į tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, medikų pagalbos jam nereikėjo. Taip pat įvertinta ir nuteistojo turtinė padėtis, jog jis nedirba, turto neturi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo O. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, argumentuotai, pakankamai įsigilinus į faktines bylos aplinkybes, BK 140 straipsnyje saugomų vertybių svarbą, laikydamasis CK įtvirtintų neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijų, nustatė šios žalos dydį.
14. Kolegija papildomai pastebi ir tai, jog nors nukentėjusysis M. V. nurodo, kad jis gulėjo ligoninėje, jam buvo daryta nosies operaciją, jog jam padarytas nosies sužalojimas buvo labai skausmingas, kilo pasekmės bei nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis nuo 2022-07-19 iki 2022-07-22 buvo gydytas gydymo įstaigoje, jam taikytas chirurginis gydymas, tačiau iš 2022-04-19 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam M. V. nosies kaulų lūžių požymiai jau buvo užfiksuoti 2022-01-09 atliktame galvos KT tyrime, t. y. dar prieš nagrinėjamą įvykį – 2022-01-25. Be kita ko, iš liudytojų G. V. ir I. M. parodymų matyti, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys įvykio metu nebuvo labai pavyzdingas. Be to, tiek iš minėtų liudytojų parodymų, tiek ir iš paties nukentėjusiojo bei nuteistojo O. M. nurodytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis M. V. po patirto fizinio smurto iš karto į pareigūnus nesikreipė, o po kilusio konflikto jis nuėjo iš paskos I. M. ir O. M. į darželį ir tik po to kvietėsi policijos pareigūnus. Taip pat nukentėjusysis iš karto nesikreipė į medikus dėl patirtų sužalojimų.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą. Nukentėjusiajam iš nuteistojo O. M. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-383-1073/2018 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam M. V. neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas priteisti 1000 Eur netenkintinas.
16. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei priteisto neturtinės žalos dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo M. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2022 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 100,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
19. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas. Nuteistasis O. M. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių pajamų ar turto neturi.
20. Taigi esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo O. M. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už O. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo O. M. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.