Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) ir nukentėjusiosios H. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad 2021 m. liepos 11 d. apie 18.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia šešis kartus rankų delnais sudavė H. K. į veido sritį, po to, pribėgusi A. K. (nėra subjektas) ne mažiau nei du kartus delnu sudavė H. K. į veido sritį, po to D. K. spyrė tris kartus H. K. į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė, t. y. tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai H. K. padarė apie 2 cm dydžio kraujosruvą ties kairės akies išoriniu kraštu ir dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvas kairėje blauzdoje po kairiuoju kelio sąnariu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo prašo pripažinti D. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, nebendrauti su nukentėjusiąja H. K. Taip pat prokuroras prašo tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 71,47 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo bei nukentėjusiosios H. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos, atstovavimo išlaidų, proceso išlaidų atlyginimo ir priteisti šias sumas iš D. K.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. išteisinta pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį, naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio teisinis reglamentavimas nuosekliai įtvirtintas BPK 305 dalies 1-4 punktuose. BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad išteisinamajame nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Sisteminis šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, kad teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo turi būti grindžiamos laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ištirtais įrodymais. Atitinkamai, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, o teisėjo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimtų sprendimų išsamiu argumentavimu. Pažymėtina, kad nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes galimas tinkamas baudžiamosios atsakomybės klausimų išsprendimas, taigi ir teisėto nuosprendžio priėmimas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nesusiejo jų į vieningą visumą, pateikė neišsamų ir faktinių aplinkybių neatitinkantį jų palyginimą tarpusavyje, nuosprendyje išdėstė keliančius abejonių ir prieštaringus motyvus. Šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o tai nulėmė, kad D. K. buvo nepagrįstai išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje D. K. pareikštas pakeistas kaltinimas byloje įrodytas iš dalies, tačiau tiek, kiek jis įrodytas, jo visiškai pakanka kvalifikuoti D. K. veiką kaip nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamosios D. K. proceso metu duotų parodymų turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kaltinamoji apklausiama tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu gana nuosekliai neigė smurtavusi prieš nukentėjusiąją H. K. Vis dėlto pažymėtina, kad faktinės įvykio aplinkybės, o kartu ir kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai negali būti nustatomi tik pagal tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi kaltinamosios parodymus ir jų nuoseklumą siauroje apimtyje, susijusioje tik su smurto neigimu, tačiau nutylint kitas gretutines įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji H. K. tiek apklausiama teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat iš esmės gana nuosekliai parodė, kad jai po kelis smūgius į veidą rankų delnais sudavė kaltinamoji D. K., pastarosios nepilnametė dukra A. K. bei motina J. K., be to, kaltinamoji D. K. jai spyrė tris kartus į koją, tampė už plaukų. Taigi, kaltinamoji proceso eigoje nuosekliai neigė smurtavimo prieš nukentėjusiąją H. K. faktą, tuo tarpu nukentėjusioji iš esmės taip pat nuosekliai teigė, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamoji bei kaltinamosios motina ir dukra. Esant tokiai situacijai itin svarbu įvertinti kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų turinį, jų patikimumą ir leistinumą bei palyginti juos su kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymais, išsiaiškinti esminius prieštaravimus ir remiantis jų visumos analize spręsti, ar kaltinamosios, ar nukentėjusiosios parodymai šiuo atveju patikimi nustatant faktines įvykio aplinkybes.

13. Analizuodama pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 44 punkte nustatė, jog 2021 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini), ant namo terasos apie 18-18.30 val. vyko fizinis konfliktas tarp ten buvusių D. K., B. K., H. K. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi tai patvirtina tiek nukentėjusiosios H. K., tiek liudytojo B. K. parodymai bei juos patvirtinantys kiti bylos įrodymai, kurie bus aptarti vėliau. Vis dėlto, tokiu nuosprendžio motyvu pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pripažino ne žodinį, o fizinį konfliktą tarp kaltinamosios D. K., H. K. ir B. K., taip kartu sudarydamas pagrindą spręsti, kad nepatikėjo kaltinamosios parodymais, kuriais ši neigė įvykio metu buvusį fizinį kontaktavimą su ne tik su liudytoju B. K., bet ir su nukentėjusiąja H. K. Kita vertus, sekančiuose nuosprendžio punktuose pats teismas šį fizinį konfliktą paneigė, konstatuodamas, jog D. K. nesmurtavo prieš nukentėjusiąją ir kaltinamąją išteisindamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks įrodymų vertinimas ir teismo procesinio sprendimo motyvavimas negali būti pripažintas nuosekliu ir neprieštaringu.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog 2021 m. liepos 13 d. į skubios pagalbos skyrių atvykusiai H. K. nustatyta apie 2 cm dydžio mėlynė ties kairės akies šoniniu kraštu, taip pat kairėje blauzdoje matyti dvi mėlynės (1 t., b. l. 40). Tuo tarpu iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos specialistas R. L., dalyvavęs nukentėjusiosios H. K. medicinos dokumentų apžiūroje, pateikė išvadą, kad H. K. padaryta apie 2 cm dydžio kraujosruva ties kairės akies išoriniu kraštu, ir dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvos kairioje blauzdoje, po kairiuoju kelio sąnariu, padarytos kietais bukais daiktais, galimai aptariamo įvykio metu, ir taip buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios H. K. sveikata (1 t., b. l. 46-47). Taigi, byloje esančiais įrodymais patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajai H. K. padaryta kraujosruva prie kairės akies ir dvi kraujosruvos kairėje kojoje ir jos kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamosios ir jai artimų asmenų parodymai šiuo atveju nelaikytini patikimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino jų patikimumą nustatydamas faktines įvykio aplinkybes.

18. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartų įrodymų analize ir jų tarpusavio palyginimu, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ne kaltinamosios D. K., o nukentėjusiosios H. K. parodymus apie kaltinamosios D. K. prieš ją nukreiptus smurtinius veiksmus, jų skaičių ir apimtį esminėse kaltinimo dalyse patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Atitinkamai konstatuotina, kad būtent D. K. 2021 m. liepos 11 d. apie 18.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, šešis kartus rankų delnais sudavė nukentėjusiajai H. K. į veido sritį, po to spyrė tris kartus nukentėjusiajai į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teisme ištirtais ir pirmiau šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, naikintina vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punktu ir priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis, kuriuo, pašalinus iš D. K. pareikšto kaltinimo nuosprendžio 20 ir 21 punktuose aptartas faktines aplinkybes, nustatytina, kad:

- D. K. 2021 m. liepos 11 d. apie 18.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia šešis kartus rankų delnais sudavė nukentėjusiajai H. K. į veido sritį, po to spyrė tris kartus H. K. į kairės kojos kelio sritį bei sugriebusi už plaukų tempė, tokiais veiksmais smurtaudama nukentėjusiajai H. K. padarė dvi iki 2 cm dydžio kraujosruvas kairėje blauzdoje po kairiuoju kelio sąnariu ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios D. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. K. skirtinos bausmės

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

25. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

26. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

27. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41, 54 ir 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pirmiausia atsižvelgiama į D. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, t. y. ji padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) priskiriamą veiką, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smurtas panaudotas kilus žodiniam konfliktui), į realius kilusius padarinius (nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, smūgiai suduoti į skirtingas kūno vietas, nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą). Pažymėtina, kad šiuo atveju smurtinis nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, o greičiau nulemtas staiga susiformavusio pykčio dėl tarpusavio nesutarimų. Kaltinamoji anksčiau neteista, todėl teismas sprendžia, kad smurtinis elgesys nėra dėsningas kaltinamosios gyvenimo įvykis ir greičiau buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas neblaivumo ir dėl to sumažėjus savikontrolei.

28. Teisėjų kolegija atsižvelgia į D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė, be jokios abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tarp jų ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios H. K. elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Nors įvykio metu nukentėjusioji H. K. dėl girtumo buvo neadekvati, pavadino kaltinamosios nepilnametę dukrą A. K. necenzūriniu žodžiu, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtinta, kad jos veiksmai būtų nukreipti į kaltinamąją, nukentėjusiosios veiksmai nebuvo smurtiniai, nors pasakyti žodžiai ir prieštaraujantys gerai moralei, tačiau iš esmės nelaikytini skatinančiais smurtauti. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes H. K. elgesys, nors ir buvo nepriimtinas, tačiau nei sąmoningai, nei neatsargiai neskatino D. K. nusikalsti, o pačios kaltinamosios elgesys buvo nulemtas neblaivumo, sumenkus savikontrolei ir buvo neadekvatus pagal konkrečios situacijos aplinkybes, todėl pripažinti jai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teisėjų kolegija neturi pagrindo.

30. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija vertina ir tai, kad D. K. praeityje neteista (1 t., b. l. 170), byloje nėra duomenų, jog iki nagrinėjamo įvykio būtų smurtavusi prieš nukentėjusiąją, penkerių metų laikotarpiu bausta administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 171-174). Bylos duomenimis, kaltinamoji D. K. gyvena kartu su dviem nepilnametėmis dukromis (2 t., b. l. 116), į bylą kaltinamoji pateikė duomenis apie darbdavio išmokėtas sumas (2 t., b. l. 117).

31. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus vis dar galima pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį D. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie skatintų atsakingai žiūrėti į savo elgesį su kitais žmonėmis, nedaryti smurtinių nusikaltimų. Todėl kaltinamajai skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat BK 48 straipsnio 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte – atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Kartu kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja H. K. Nustatytinas artimas minimumui – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas.

32. Kaltinamajai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir išlaidų nukentėjusiosios atstovo advokato darbui apmokėti

33. Šioje baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai:

34.1 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti kaltinamosios D. K. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 71,47 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiosios H. K. gydymo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo (1 t., b. l. 54);

34.2 Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo pašo priteisti iš kaltinamosios D. K. 9,76 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 230-242).

34. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas visiškai, nukentėjusiosios H. K. ieškinys tenkinamas iš dalies.

35. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 t., b. l. 51-54) dėl kaltinamosios D. K. nusikalstamais veiksmais PSDF biudžetui padarytos 71,47 Eur turtinės žalos ir procesinių palūkanų atlyginimo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Spręsdama dėl šio ieškinio pagrįstumo teisėjų kolegija pažymi, kad:

37.1 Pirmiau šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. K. nukentėjusiajai H. K. ne tik spyrė į koją, bet ir delnu sudavė 6 smūgius į veidą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į gydymo įstaigą ir nurodė, kad jai buvo „...suduota keletas smūgių delnu į veidą, galvą, spirta į kairiąją koją. Vakar pradėjo pykinti, 5-6 kartus vėmė.“ (1 t., b. l. 235). Taigi medikams buvo pagrindas atlikti nukentėjusiajai radiologinį ištyrimą suteikiant jai kompiuterinės tomografijos paslaugą. Civilinio ieškovo pateiktais įrodymais tokio ištyrimo kaina siekia 71,47 Eur (1 t., b. l. 53). Taigi, kaltinamosios D. K. suduotų smūgių nukentėjusiajai H. K. į galvą (veidą) pasekmė yra bloga nukentėjusiosios savijauta, pykinimas, vėmimas, nulėmusi būtiną jos radiologinį ištyrimą, kurio vertė siekia 71,47 Eur, o ši suma apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Remdamasi šiais įrodymais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp kaltinamosios D. K. veikos ir PSDF biudžetui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atitinkamai ši suma priteistina iš kaltinamosios D. K.

37.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, priteisia ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios D. K. priteistinos penkių (5) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios H. K. civilinio ieškinio

37. Šioje dalyje teisėjų kolegija, spręsdama dėl nukentėjusiosios H. K. civilinio ieškinio pagrįstumo, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nukentėjusioji H. K. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios 340,48 Eur kelionės išlaidų (t. 2,. L. 9, 27), 224,56 Eur už vaistus (t. 2, b. l. 9; t. 1, b. l. 260), 7,38 Eur už medicininio dokumento išrašą bei 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išties, nukentėjusioji ir jos atstovas pirmosios instancijos teismui teismo posėdžiuose pateikė gausybę įvairių vaistinių medicininių kvitų bei kitų dokumentų (1 t., b. l. 260; t. 2, b. l. 9, 27), patvirtinančių įvairiausių medikamentų pirkimą, patirtas kelionės išlaidas į įvairias vietoves bei teigė, kad ieškinį pateikė prieš bylos nagrinėjimą, o šiuo metu teikia ieškinio dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų pagrindimą (1 t., b. l. 260). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti ieškiniui keliami reikalavimai, o šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nustatyta, kas ieškinyje turi būti nurodyta be esminių reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, taip aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai reiškia, kad ieškinyje turi būti nurodyta ne tik prašoma priteisti konkreti suma, bet ir šią sumą pagrindžiantys įrodymai bei nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atvejus teisėjų kolegija pažymi, kad iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. K. byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog juo pašoma priteisti iš kaltinamosios D. K. 9,76 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pridedamas kasos kvitas 9.76 Eur sumai (1 t., b. l. 230-242). Jokio patikslinto ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė byloje nepateikė, apsiribodama daugybės su įvykiu nesusijusių kvitų pateikimu. Iš nukentėjusiosios H. K. pirmosios instancijos teismui pateiktų gausybės kvitų matyti, jog pirkimai vykdyti žymiai nuo įvykio nutolusiais laikotarpiais, kvituose užfiksuoti pirkti medikamentai nuo peršalimo Gripex, vidurių lašai, vienkartinės paklodės, gudobelių tinktūra, milteliai geriamajam tirpalui Labanakt N14, Dolmen vaistai nuo skausmo, vaikiška dantų pasta, kitos vaikiškos prekės, buteliukai, dalis kvitų nebeįskaitomi, ir kt. Nukentėjusiosios pateiktame ieškinyje prašoma priteisti 9.76 Eur turtinės žalos atlyginimą, tačiau šie pirkimai niekaip nesusieti su nukentėjusiosios H. K. 2022 m. sausio 6 d. ieškinyje nurodytu ieškinio reikalavimu, ieškinyje nėra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios šių sumų sąsajas tiek su ieškinio reikalavimu, tiek su kaltinamosios D. K. padaryta nusikalstama veika. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiosios H. K. pateiktus įvairius pirkimo kvitus kaip ieškinio pareiškimą.

38. Jau minėta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo pašo priteisti iš kaltinamosios D. K. 9,76 Eur turtinei žalai atlyginti bei pridedamas kasos kvitas 9.76 Eur sumai (1 t., b. l. 230-242). Teisėjų kolegija, dalyje dėl reikalavimo atlyginti padarytą turtinę žalą, pasisako būtent tokio nukentėjusiosios ieškinio ribose. Ieškinyje nurodoma, jog ši žala reali, objektyviai patirta, kartu pridedamas UAB „Gintarinė vaistinė“ medikamentų pirkimo kvitas minėtai sumai. Be to, ieškinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai H. K. kaltinamosios D. K. nusikalstama veika padaryti sužalojimai sukėlė liekamuosius padarinius, nes jai 2017 m. sausio 13 d. buvo atliktas kairiojo kelio medialinio menisko plyšimo šalinimas, o 2021 m. liepos 13 d. apžiūros metu jis skundėsi skausmu po kairiosios kojos sąnariu, 2021 m. rugsėjo 24 d. šeimos gydytoja įvertino H. K. sveikatos stovį jai pačiai prašant ir medicinos išraše E027 pažymėjo, kad diagnozes M23.52 ir M23.20, galimai susijusias su 2021 m. liepos 11 d. įvykiu. Su tokiais ieškinio argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su ieškiniu nukentėjusioji pateikė UAB „Gintarinė vaistinė“ kvitą, kuriuo grindžia patirtą turtinę žalą, iš esmės taip leisdama suprasti, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų turėjo įsigyti medikamentų. Pažymėtina, kad iš UAB „Gintarinė vaistinė“ kvito matyti, kad 2021 m. liepos 30 d. nukentėjusioji pirko šiuos medikamentus: 1. Parecatamolis Sanitas 500mg už 1,99 Eur; 2. Ibuprom 400g tab. N10 už 2,49 Eur; 3. Xymelin spray 1mg/ml už 5,28 Eur (1 t., b. l. 239). Vis tik pažymėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateikto medicinos dokumentų išrašo (1 t., b. l. 235) matyti, jog atlikus galvos tomografiją galvos smegenyse ūmiai traumai būdingų pažeidimų nenustatyta, kairėje kojoje aiškių lūžių požymių nematyti. Iš esmės joks gydymas nukentėjusiajai neskirtas, rekomenduotas šaltis lokaliai. Iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad diagnozės M.23.52 ir M23.20, susijusios su menisko pažeidimais ir nestabilumu, nepaisant, jog nurodyta, kad nustatytos 2021 m. rugsėjo 24 d., tačiau yra senos, lėtinio pobūdžio, kas tiesiogiai nurodyta išraše E027 (1 t., b. l. 236-238), duomenų, kad po kaltinamosios spyrių į kairę koją jos sveikatos būklė būtų pablogėjusi iš esmės byloje nėra. Kartu pažymėtina, kad iš pridedamų nuotraukų matyti, jog kraujosruvos nukentėjusiosios kairėje kojoje yra gerokai žemiau nei kelio meniskai (1 t., b. l.240-242). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nenustatė pirmiau minėtame UAB „Gintarinė vaistinė“ kvite nurodytų medikamentų sąsajų su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, juo labiau, kad prekės pirktos praėjus 19 dienų po įvykio, kvite nurodytas vaistas „Xymelin Spray“ viešai prieinamais duomenimis yra nosies purškalas, skirtas peršalimo ligoms gydyti, o kartu pirkti vaistai „Paracetamol Sanitas“ ir „Iburpom“ yra skirti karščiavimui ir skausmui mažinti. Vertinant faktą, kad nukentėjusioji įvykio metu patyrė nedidelius sužalojimus, o šie vaistai pirkti po devyniolikos dienų ir visi kartu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji H. K. juos pirko kaip nesusijusius su įvykiu. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiosios prašomą 9,76 Eur turtinės žalos atlyginimą.

40. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. K. prašymo priteisti iš kaltinamosios D. K. jai 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

41. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Visais atvejais neturtinės žalos padarymo faktas ir jos ryšys su padarytu nusikaltimu turi būti nustatomas vertinant bylos duomenis, o ne vien preziumuojamas. Neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, priteisiamos įvairios sumos, t. y. priteisiama 200, 300, 400, 500, 600, 700, 800 Eur ir ženkliai didesnės sumos, kaip pvz. 1500 ar 2000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-236-495/2021, 2K-219-303/2021, 2K-205-719/2020, 2K-128-489/2020, 2K-180-719/2020, 2K-38-788/2020, 2K-347-976/2018, 2K–453/2014, 2K-270/2014 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusiajai H. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, padaryta žala ir jos psichinei sveikatai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji kartu su ieškiniu pateikė medicininių dokumentų išrašą apie jai nustatytus sužalojimus (1 t., b. l. 235), taip pat duomenis apie anksčiau atliktą kelio menisko gydymą (1 t., b. l. 236-238), tačiau iš šių dokumentų matyti, kad kelio ligos nustatytos seniai, 2017 metais atlikta operacija, ligos nustatytos dėl seno plyšimo ar sužeidimo, kelio nestabilumas lėtinis. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, jog kelio sužeidimai susiję su kaltinamosios veiksmais. Tuo tarpu byloje nustatytos kraujosruvos kairėje kojoje šiuo atveju nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių, rekomenduotas gydymas šalčiu (1 t., b. l. 235). Nukentėjusioji nepateikė jokių kitų reikšmingesnių įrodymų apie kaltinamosios veiksmais padarytų sužalojimų ir suduotų smūgių ilgalaikes pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka, kad smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją sukėlė jai skausmą, stresą ir nepatogumus, ji pergyvendama dėl savo sveikatos būklės turėjo kreiptis į medikus, nepaisant to, byloje nėra įrodymų, kad tokie padariniai tęstųsi išskirtinai ilgai, o turtinės žalos šiuo atveju nenustatyta. Įvertinama tai, kad kaltinamoji D. K. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai teismų praktikoje priteisiamos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, kai veika pasireiškia didesniu intensyvumu, suduodama daugiau smūgių nukentėjusiajam, padaroma daugiau sužalojimų, ilgiau užtrunka jo gydymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė reikšmingai didelio kaltinamosios padarytos veikos intensyvumo, nukentėjusiajai iš esmės kaltinamosios veiksmais padarytos dvi kraujosruvos kojoje, taip pat suduoti smūgiai į veidą delnu ir ji tampyta už plaukų. Konfliktas truko trumpai, nukentėjusiosios gydymas neužsitęsė. Vis dėlto, gana jauno amžiaus kaltinamoji smurtinius veiksmus panaudojo prieš senyvo amžiaus nukentėjusiąją, kas taip pat įvertinama sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad pačios nukentėjusiosios elgesys nebuvo nepriekaištingas, ji buvo gana stipriai neblaivi, moralės atžvilgiu elgėsi netinkamai, įžeidinėjo nepilnametę, eskalavo konfliktinę situaciją. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamosios D. K. turtinė padėtis nėra labai gera, ji pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, kurios nėra reikšmingai didelės, be to, ji augina nepilnamečius vaikus. Atitinkamai siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, šios aplinkybės taip pat vertinamos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 300 Eur nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Dėl proceso išlaidų

44. Nukentėjusiosios H. K. ieškinyje taip pat išdėstytas prašymas priteisti jai proceso išlaidas, kurias ji patyrė vykdama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nukentėjusioji pateikė gausybę įvairių mokėjimo kvitų, taip pat kelionės bilietų (duomenys neskelbtini) mieste, į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) viešojo transporto elektroninio bilieto papildymų kvitų ir kt. Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti nukentėjusiosios patirtas kelionių išlaidas.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų, susijusių su kelionėmis ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, pažymi, kad vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro ir liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 (2018 m. balandžio 9 d. redakcija) patvirtinto Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo 10 punktu, apraše nustatytos sumos mokamos iš institucijoms pagal sąmatą skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą. Šio aprašo 11 punkte nustatyta, kad liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams apraše nustatytos sumos išmokamos jiems atlikus savo pareigas pagal pateiktą rašytinį išlaidas patyrusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymą ir dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas. Taigi toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso dalyvis, patyręs proceso išlaidas, turi teisę pateikti ne bet kokį, o būtent rašytinį prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo ir toks prašymas turi būti pateiktas institucijai ar įstaigai, į kurią vykdamas proceso dalyvis patyrė išlaidas, toks prašymas turi būti išsamiai motyvuotas bei pagrįstas pridedamais dokumentais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji H. K. į bylą pateikė gausybę įvairių jos keliones patvirtinančių kvitų, tačiau nesant motyvuoto prašymo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti, kur, kokiais tikslais nukentėjusioji vyko, ar tikrai tokios kelionės buvo būtinos nukentėjusiosios pareigoms atlikti. Atitinkamai teisėjų kolegija šį prašymą palieka nenagrinėtą ir išaiškina, kad tokį rašytinį motyvuotą prašymą nukentėjusioji turi teisę pateikti tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, t. y. tame subjekte, pagal kurio šaukimą ji vyko atlikti savo, kaip nukentėjusio asmens, BPK įtvirtintas pareigas.

46. BPK 106 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-162-648/2021, 2K-128-489/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai H. K. antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme teikė advokatas Valentinas Giriūnas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatas Arvydas Montrimas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė 2022 m. balandžio 27 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme atstovaujant advokatui V. Giriūnui tarnyba patyrė 515,90 Eur išlaidas. Be to, pateikta ir 2022 m. spalio 14 d. Pažyma dėl nukentėjusiajai H. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos, kurią apeliacinės instancijos teisme teikė advokatas A. Montrimas, o pagalba įvertinta 190 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išlaidos nėra neproporcingai didelės ar neprotingos, atitinkamai jos priteistinos iš kaltinamosios D. K., kadangi ji yra gana jauno amžiaus, darbinga, pateikė pažymą apie darbdavio išmokėtas jai sumas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta ne tik pagal prokuroro, bet ir pagal nukentėjusiosios skundą, kuris didžiąja dalimi patenkintas.

47. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 14 d. Pažymą dėl 190 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės teiktą kaltinamajai D. K. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėja prašė šių išlaidų nepriteisti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniai skundai byloje paduoti D. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi D. K. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, šiuo nuosprendžiu D. K. pripažįstama kalta, jos gynėja prašė išlaidų nepriteisti, atitinkamai spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistosios nebūtų suderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl minimos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo D. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti D. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, taip pat uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja H. K.

Nuteistajai D. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistosios D. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 71,47 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistosios D. K. nukentėjusiajai H. K. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios H. K. ir jos atstovo prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios D. K. jos patirtas išlaidas, susijusias su kelionėmis ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš nuteistosios D. K. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai H. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atitinkamai 515,90 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų ir 90 centų) ir 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų), t. y. iš viso 705,9 Eur (septynis šimtus penkis eurus ir 90 centų).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtų 190 Eur dydžio išlaidų už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.