- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-342-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12389-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Daiva Kazlauskienė, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- M. B.
- Civilinis ieškovas
- V. G., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė, Žavinta Paunksnytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Marijaus Kursevičiaus ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo įgaliotajai atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. įgaliotosios atstovės advokatės Žavintos Paunksnytės (toliau – ir nukentėjusiojo atstovė) ir nuteistojo M. B. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bendrauti su V. G.. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista iš M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 21,32 Eur. Civilinio ieškovo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. nukentėjusiojo V. G. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 198,22 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteista iš M. B. 2 164,50 Eur nukentėjusiojo V. G. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 11 d., apie 16.12 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“ laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kaire ranka suėmęs už V. G. dėvimo bliuzono gobtuvo nugaros pusėje ir prirėmęs jį prie sienos, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. G. į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. G. odos nubrozdinimą nosyje, dėl ko nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo V. G. civilinių ieškinių, dėl V. G. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo nuostatomis, todėl padarė deklaratyvias, jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais nepagrįstas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis priimtas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2.2. Pasak nuteistojo, byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. G. ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą.
2.3. Apelianto teigimu, teismas jo nuoširdžius parodymus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės ir netgi kaip nukentėjusiojo parodymų patvirtinimą, kas visiškai prasilenkia su logika ir nešališku įrodymų vertinimu. Nurodo, kad jis viso proceso metu kategoriškai neigė, kad 2022 m. balandžio 11 d. tarp jo ir V. G. buvo fizinis kontaktas, susijęs su smurtu. Dėsto, kad dėl V. G. nesąžiningo elgesio ir neigimo, jog nukentėjusiajam iš anksto buvo išmokėtos bendrovės piniginės lėšos, kurių šis neatidirbo, įvyko žodinis konfliktas. Pasak nuteistojo, V. G. pradėjo vartoti įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, kas jį labai supykdė ir išvedė iš kantrybės. Nurodo, kad V. G. atskirto tokiais pačiais įžeidžiančiais žodžiais ir pasakė, jog nepasieks Utenos. Akcentuoja, kad vijosi iš kabineto išbėgusį V. G., tačiau nepavijo, nes nukentėjusysis jau buvo nubėgęs laiptais žemyn ir juos skyrė laiptinės aukšto atstumas. Nuoširdžiai ir atvirai pripažino, kad jeigu būtų pasivijęs V. G., tai galimai dėl pykčio būtų panaudojęs fizinį smurtą. Teigia, kad jo parodymai apie tai, kas galėjo būti, neįrodo realaus smurto prieš V. G..
2.4. Pasak nuteistojo M. B., teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo V. G. parodymais, pripažino juos nuosekliais ir teisingais, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, taip pat jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
2.4.1. Nurodo, kad V. G. kreipėsi į policiją ir teigė, jog M. B. jam kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir vieną kartą – į krūtinės sritį. Tą pačią dieną, apklausiamas policijos pareigūno, V. G. nurodė, kad M. B. jį suėmė už drabužių ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir du smūgius – į pilvo bei krūtinės sritį. Papildomai apklausiamas po dviejų dienų, V. G. teigė, jog M. B. jį ranka suėmė iš nugaros pusės už vilkimo bliuzono kapišono ir dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę, po ko jis pajuto du smūgius į pilvo sritį. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. G. teigė, kad M. B. kaire ranka suėmė jam už kaklo iš nugaros pusės ir sudavė dešine ranka į dešinę akį, po ko laikydamas už kaklo jį lenkė į priekį, o kita ranka mosavo priešais rankomis užsidengtą veidą, V. G. pajuto du M. B. dešinės rankos smūgius į saulės rezginį. V. G. paskutines iš nurodytų smurto prieš jį aplinkybes atkartojo teisme ir papildė, kad smūgis buvo toks stiprus, jog net „akyse sužaibavo“.
2.4.2. Akcentuoja, kad V. G. savo parodymų nenuoseklumą mėgina pateisinti tyrėjos suklydimu, nors neneigė, kad skaitė pareigūnų procesiniuose dokumentuose užfiksuotus parodymus, patvirtino, jog parodymai užfiksuoti teisingai. Pažymi, kad teismas nesiaiškino, kuris pareigūnas neteisingai užfiksavo V. G. parodymus.
2.4.3. Nurodo, kad gretinant V. G. parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais matyti, kad iš karto po įvykio viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Ukmergės ligoninėje ambulatorinio V. G. apsilankymo aprašyme jokie veido, pilvo, krūtinės sužalojimai neužfiksuoti, nurodyta, kad pilvas neskausmingas.
2.4.4. Pasak apelianto, specialisto išvada, kuria V. G. nustatytas odos nubrozdinimas nosyje – nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina tik objektyvų faktą dėl patirto sužalojimo, tačiau nepagrindžia, kas padarė šį sužalojimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. G. neturėjo jokio kontakto su trečiaisiais asmenimis, tačiau tai tik prielaida. Pažymi, kad V. G. į policiją atvyko praėjus trims valandoms po įvykio, o prieš tai liudytojas E. P. nurodė matęs nukentėjusįjį degalinėje. Be to, V. G. iš karto po įvykio apsilankė VšĮ Ukmergės ligoninėje, jokie veido, pilvo, krūtinės sužalojimai jam nebuvo užfiksuoti.
2.4.5. Akcentuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1169/2022 (01) užfiksuotą paaiškinimą apžiūros metu – tiriamasis paaiškino, jog vadovas sugriebė jį už striukės gobtuvo, palenkė galvą ir sudavė į dešinės akies sritį ir vieną smūgį kumščiu į pilvą, saulės rezginį; kumštis apėmė dešinės akies ir nosies sritį, nosį galėjo nubrozdinti žiedu. Pažymi, kad specialisto išvadoje V. G. nustatytas odos nubrozdinimas nosyje, tačiau dešinės akies vokuose ir kitose veido srityse poodinių kraujosruvų, patinimų, paraudimo nėra. Atkreipia dėmesį, kad V. G. teisme tvirtino, jog M. B. smūgis į akies sritį buvo toks stiprus, kad „net akyse sužaibavo“. Pasak apelianto, neįtikima, kad nuo tokio stipraus smūgio į jautrią vietą – akį, neatsirado ne tik kraujosruva, bet net ir paraudimas, patinimas.
2.4.6. Atkreipia dėmesį, kad byloje buvo apklaustas ne vienas įvykio vietoje buvęs liudytojas, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino V. G. parodymų, kad M. B. prieš jį smurtavo. Kai kurie liudytojai patvirtino girdėję M. B. ir V. G. bendraujant pakeltu tonu. D. D. nurodė, kad M. B. ir V. G. išėjo į laiptinę vienas paskui kitą, E. P. nurodė girdėjęs laiptinėje dunksėjimus, A. T. nurodė, kad sunerimęs nusekė paskui M. B. ir V. G.. Pažymi, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog laiptinėje M. B. smurtavo prieš V. G..
2.4.7. Kaip teigia, iš bylos duomenų akivaizdu, kad V. G. iš darbo įmonėje „M” išėjo esant konfliktinei situacijai, t. y. darbdaviai tvirtino, kad V. G. buvo sumokėtas atlygis, nors jis viso laiko, už kurį buvo sumokėta, nėra išdirbęs, o nukentėjusysis minėtas aplinkybes neigė. Pasak apelianto, akivaizdu, kad V. G. turi pagrindą įvykio detales paaiškinti perdėtai, netiksliai, subjektyviai ir netgi apkaltinti M. B..
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo M. B. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiojo V. G. naudai patirtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nesutinkama su teismo išvadomis, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl M. B. veiksmų būtų patyręs stiprų emocinį, psichologinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Nurodo, kad būtent tyčinis darbdavio M. B. užpuolimas darbo vietoje nukentėjusiajam turėjo ne tik fizines pasekmes (akivaizdžiai matomi sužalojimai veido srityje, stiprus skausmas pilvo srityje), tačiau sukėlė ir dvasines kančias, išgyvenimus, kuriuos nukentėjusysis jautė net kelis mėnesius. Pažymi, kad įvykio metu įmonės patalpose buvo ir daugiau asmenų – įmonės darbuotojų, todėl nukentėjusysis jautė pažeminimą, jo garbė ir orumas buvo pažeisti. Akcentuoja, kad V. G. patyrė didelį emocinį stresą, baimę, dėl ko sutriko miegas, atsirado nerimo ir nesaugumo jausmas, vakarais jam skaudėdavo galvą. Nurodo, kad po įvykio praėjus 9 dienoms, t. y. 2022 m. balandžio 20 d., VšĮ „Utenos PSPS“ V. G. buvo diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas ir gydytoja jam paskyrė medikamentinį gydymą „Zolpidemi“ tabletėmis bei buvo rekomenduojama kreiptis pas psichologą ar psichiatrą dėl įtampos ir nerimo gydymo. Po patirtų sužalojimų 2022 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. V. G. lankėsi pas psichologą VšĮ „Utenos PSPC“, jam buvo suteiktos psichologo konsultacijos. Akcentuoja, kad nors teismas priteisė V. G. patirtą turtinę žalą dėl jo vartotų vaistų ir maisto papildų emocinei būklei gerinti, tačiau vaistų ir papildų vartojimo net kelis mėnesius po įvykio nepripažino kaip pasekmių ir priežasties neturtinei žalai kilti.
3.2. Pasak nukentėjusiojo atstovės, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad konfliktą sukėlė būtent nuteistasis M. B., reikalaudamas iš V. G. išgalvotos pinigų sumos, kurią V. G. atsisakė mokėti ir pasiūlė M. B. kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pažymi, jog po šių žodžių M. B. pradėjo vytis V. G. ir įmonės laiptinėje kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir du smūgius į pilvo sritį. Apie šį M. B. smurtą girdėjo ir žinojo kiti V. G. bendradarbiai, kurie byloje apklausti kaip liudytojai.
3.3. Nurodo, kad teismas, vertindamas M. B. padarytą neturtinę žalą, visiškai nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistasis ne tik panaudojo fizinį smurtą, tačiau ir grasino susidoroti su nukentėjusiuoju, žadėjo, kad V. G. nenuvažiuos iki savo namų Utenoje. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino ir pats nuteistasis M. B., tačiau dėl tokių savo veiksmų visiškai nesigailėjo. Nuteistasis V. G. neatsiprašė, kaltu neprisipažino, net ir patirtos turtinės žalos iki šiol neatlygino.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino, jog po patirtų smurtinių veiksmų ir grasinimų, grėsmės nukentėjusiojo sveikatai, V. G., nebegalėdamas grįžti į darbo vietą, 2022 m. balandžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl nesaugių darbo sąlygų.
3.5. Nurodo, kad iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, jog neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Nuteistasis M. B. veikė tyčine kaltės forma, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos dydį šioje byloje sumažinti iki minimalios ribos.
3.6. Teigia, kad teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog neturtinės žalos dydis mažintinas dėl to, kad M. B. ir V. G. procese turėjo atstovus advokatus, dėl ko už teisines paslaugas patirtos nemažos išlaidos. Tokios teismo išvados neatitinka įstatyme numatytų kriterijų, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų ir teismų suformuotos praktikos, kai neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas arba neturtinė žala nukentėjusiajam nėra priteisiama. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko metus laiko, nukentėjusysis procese turėjo atstovą, tačiau nei dėl atstovo dalyvavimo procese, nei dėl kokių nors nukentėjusiojo veiksmų ar neveikimo ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, o nuteistasis nepatyrė didesnių ar mažesnių išlaidų.
3.7. Akcentuoja, kad teismas taip pat neįvertino, jog nukentėjusiojo ir nuteistojo turtinė padėtis iš esmės skirtinga. Nurodo, kad M. B. yra UAB „M“ direktorius, vienas iš šios įmonės akcininkų, kai nukentėjusysis dirbo minėtos įmonės vairuotoju.
3.8. Skunde nurodo ir tai, kad nors kitos nuosprendžio dalies neskundžia, nesutinka su nuosprendyje nustatyta M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė advokatė Žavinta Paunksnytė prašo atmesti nuteistojo M. B. apeliacinį skundą. Nesutinka su teiginiais apeliaciniame skunde, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog M. B. būtų padaręs tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. G. ir jį nežymiai sužalojęs. Pabrėžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas sprendimą priėmė išsamiai ištyręs kiekvieną iš byloje esančių įrodymų atskirai bei juos susisiejęs tarpusavyje, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tą pačią konflikto priežastį su nukentėjusiuoju, t. y. V. G. buvo skolingas įmonei ir pateikė prašymą išeiti iš darbo, nors nebuvo atsiskaitęs, tačiau ši M. B. versija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino. Teigia, kad teismas teisingai įvertino ne tik nukentėjusiojo V. G. duotus parodymus, tačiau ir gydytojų, specialisto išvadas apie V. G. padarytus sužalojimus, sužalojimo mechanizmą bei nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, prieštaringus nuteistojo M. B. ir liudytojo A. T. parodymus. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad V. G. į policiją atvyko tik praėjus trims valandoms po įvykio ir teismas padarė klaidingas išvadas, jog nukentėjusysis neturėjo jokio kontakto su trečiaisiais asmenimis. Pažymi, kad po patirto fizinio smurto V. G. išbėgo iš laiptinės, sėdo į savo automobilį, iš karto paskambino bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC), pranešė apie patirtą fizinį smurtą, smurtavusį asmenį, nurodė, kad bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos, todėl pasišalins iš įvykio vietos. BPC perdavė V. G. telefono numerį vietos policijos pareigūnams, kurie susisiekė su nukentėjusiuoju ir liepė jam nuvykti į artimiausią gydymo įstaigą. V. G. pakeliui sustojo degalinėje, ten atsitiktinai sutiko E. P., kuris apklaustas liudytoju patvirtino matęs sužalojimus V. G. veide. Ligoninėje nukentėjusysis buvo apžiūrėtas medikų, po ko nuvyko į vietos policijos komisariatą. Pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, VšĮ Ukmergės ligoninės 2022 m. balandžio 11 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme grafoje „Atvykimo duomenys“ nurodytos tos pačios aplinkybės, kurias nurodė ir V. G. – skundėsi skausmu krūtinės srityje, jį apžiūrėjęs gydytojas nustatė diagnozę – krūtinės ląstos sumušimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinį skundą – atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Nuteistasis M. B. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo klaidų ir netinkamai nustatė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės skundo argumentai dėl nepagrįstai sumažinto neturtinės žalos dydžio nepasitvirtino.
Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
7. Apeliantas teigia nevartojęs smurto prieš nukentėjusįjį, tvirtina, kad įvyko žodinis konfliktas, susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, šį vijosi, tačiau to padaryti jam nepavyko. Apeliaciniame skunde teigė, kad jo parodymai buvo nuoseklūs, o versija nepaneigta, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, akcentuoja, jog vertinant nukentėjusiojo ir apelianto parodymų patikimumą svarbu nustatyti, ar proceso metu asmenų duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, ar juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).
8. Protokolo–pareiškimo duomenimis, nukentėjusysis 2022 m. balandžio 11 d. nurodė, kad M. B. konflikto metu jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir vieną kartą – į krūtinę (t. 1, b. l. 6). Apklaustas liudytoju V. G. 2022 m. balandžio 11 d. paaiškino, kad atvykęs į darbovietę parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, sulaukęs M. B., užėjęs į direktoriaus kabinetą padavė raktus ir kuro korteles. Direktorius ant lapelio užrašė, kad nukentėjusysis yra skolingas 814 Eur, pasakė, kad pinigus paduotų grynais arba reikia atidirbti. Nukentėjusysis nurodė, kad nėra skolingas, o jeigu kažkas nepatinka, galima santykius išsiaiškinti per darbo ginčų komisiją. Direktorius susinervino, pradėjo nukentėjusįjį keikti necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad šis nenuvažiuos iki Utenos. Nukentėjusysis, išeidamas iš kabineto, direktoriui atsakė tais pačiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiajam išėjus į laiptinę, prie jo pribėgo M. B., nukentėjusįjį suėmė ranka už drabužių, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir du kartus – į pilvą bei krūtinės sritį. Nukentėjusysis pajuto skausmą, atgal nesmūgiavo. Išgirdęs konfliktą į laiptinę atbėgo A. T., atitraukė M. B. nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis, išėjęs į lauką, paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį, po to nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 17-18). Papildomos apklausos 2022 m. balandžio 13 d. metu nukentėjusysis nurodė, kad kabinete, kuriame jis bendravo su M. B., buvo ir D. D., A. T. bei A., kurio pavardės nežino. Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad tuo metu, kai M. B. jį pasivijo, suėmė iš nugaros pusės už nukentėjusiojo vilkimo bliuzono gobtuvo, prirėmė nukentėjusįjį prie sienos (nukentėjusiojo kairiuoju šonu). Nurodė, kad M. B. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido pusę, po šio smūgio nukentėjusysis veidą užsidengė rankomis, tada pajuto du smūgius į pilvo sritį. Pajuto skausmą pilvo, saulės rezginio srityje. A. T. galėjo nematyti, kaip mušė nukentėjusįjį, jis atbėgęs suėmė M. B. už pečių ir atitraukė nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 23-24). 2022 m. liepos 20 d. papildomai apklaustas V. G. paaiškino, kad tuo metu, kai M. B. koridoriuje jam sudavė tris smūgius kumščiu, kitų žmonių nebuvo, A. T. nukentėjusysis pamatė, kai šis nuo jo atitraukė M. B. (t. 1, b. l. 33). 2022 m. liepos 20 d. vykusios akistatos su M. B. metu nurodė, kad pasivijęs M. B. kairės rankos pirštais stvėrė jam už kaklo per gobtuvą, tada, vis dar laikydamas už kaklo, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, nosies sritį, po ko kūnu prirėmė prie sienos, kažkurios rankos kumščiu, vis dar laikydamas už kaklo, sudavė smūgius į saulės rezginį. Iš karto po to M. B. atitraukė A. (T.) (t. 1, b. l. 125). 2022 m. rugpjūčio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. G. aplinkybes nurodė analogiškai kaip akistatos metu (t. 1, b. l. 140-141). Pirmosios instancijos teisme V. G. paaiškino, jog įvykio dieną atvažiavęs į darbą M. B., kurio nukentėjusysis laukė apačioje, pradėjo kabinėtis dėl sulenktų automobilio durelių. Atėjus į biurą, nukentėjusiojo pareiškimas išeiti iš darbo buvo jau ant stalo, M. B. parašė ant lapelio 814 Eur sumą, pasakė, jog nukentėjusysis skolingas, turi atiduoti arba atidirbti. Nukentėjusysis pasakė, kad nebedirbs, kreipsis į darbo ginčų komisiją. M. B. įsiuto, pradėjo keiktis, pasakė, jog nukentėjusysis iki Utenos nenuvažiuos. V. G. išeidamas atsakė necenzūriniais žodžiais. M. B. nukentėjusįjį pagavo laiptinėje, suėmė jį už kaklo ir trenkė į veido sritį, sakė, kad už šnekas („bazarą“) atsiims. Nukentėjusysis pradėjo gintis, dengtis rankomis, buvo priremtas prie sienos, jam į saulės rezginį sudavė du smūgius. Po to atbėgo A. (T.) ir atitraukė M. B. (t. 2, b. l. 112-114).
9. M. B., 2022 m. gegužės 5 d. apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad 2022 m. balandžio 11 d. prieš V. G. smurto nenaudojo, nes šio nepasivijo. Paaiškino, kad nurodytą dieną V. G. parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo, padėjo ant jo darbo stalo. M. B. suskaičiavo, kiek V. G. yra skolingas įmonei, suma buvo apie 1 300 Eur. Šie pinigai buvo sumokėti kaip dienpinigiai, jis pasakė, kad V. G. turi tuos pinigus grąžinti arba už juos atidirbti. V. G. pasakė, kad nieko nemokės, išeidamas pro duris pavartojo jo, M. B., atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Jis susijaudino, atsistojo nuo stalo, tai pamatęs V. G. pabėgo pro duris, pradėjo bėgti paskui. Nurodė, kad tuo atveju, jei būtų pavijęs, tikrai būtų sudavęs. Bėgdamas išgirdo, kad jam šaukia sustoti A. T., V. G. pabėgo (t. 2, b. l. 27-28). Savo parodymus M. B. patvirtino 2022 m. rugpjūčio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 149-150), per 2022 m. liepos 20 d. akistatą su V. G. (t. 1, b. l. 125). Taip pat akistatos metu, atsakydamas į klausimus, M. B. nurodė, jog V. G. įmonei buvo skolingas apie 800 Eur, skolos negali įrodyti, nes pinigai buvo sumokėti kaip dienpinigiai (t. 1, b. l. 126). Pirmosios instancijos teisme M. B. paaiškino, jog atėjęs V. G. pranešė, jog išeina iš darbo. V. G. buvo skolingas, jis pasakė nukentėjusiajam, kad padarytų du reisus arba pervestų pinigus atgal. V. G. atsakė, kad neskolingas, „gaidžių“ kompanijoje nedirbs. Jis taip pat pavadino V. G. įžeidžiančiu žodžiu, pasakė, jog iki Utenos nenuvažiuos, bandė nukentėjusįjį vytis, šis pabėgo (t. 2, b. l. 131).
10. Byloje dėl konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo aplinkybių kaip liudytojai buvo apklausti UAB „M darbuotojai“.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T. paaiškino, kad girdėjo, jog tarp V. G. ir M. B. vyksta žodinis konfliktas, išgirdo žodį „gaidys“, matė, kaip V. G. išėjo pro duris, o paskui jį išėjo M. B.. Nurodė, kad išėjo į laiptinę, iš kurios sklido triukšmas, ten pamatė M. B. laiptų aikštelėje, o V. G. – laiptų apačioje, išėjo paskui šį, kad ko nors nepadarytų įmonės turtui (t. 1, b. l. 100). Akistatos su V. G. metu liudytojas A. T. nurodė ir tai, kad girdėjo M. B. ir V. G. bendravimą apie darbo sąlygas, kuriomis V. G. buvo nepatenkintas, taip pat, kaip V. G. išeidamas pasakė necenzūrinius žodžius apie jų firmą, po to kurių pradėjo bėgti, o M. B. nubėgo iš paskos. Nurodė, kad nubėgęs iš paskos girdėjo laiptinėje M. B. ir V. G. balsus, išbėgęs į laiptinę, V. G. pamatė bėgantį į apačią, M. B. buvo laiptinės aikštelėje (t. 1, b. l. 134). Pirmosios instancijos teisme A. T. paaiškino, kad girdėjo, jog V. G. įžeidžiančiais žodžiais pasakė, jog jų firmoje nedirbs, po ko išbėgo pro duris, paskui jį išbėgo M. B.. Nurodė, kad išėjo iš paskos, kad ko nors neatsitiktų, laiptinėje girdėjo kažkokį triukšmą. Kai išėjo į laiptinę, V. G. stovėjo apačioje, M. B. – per vidurį (t. 2, b. l. 114).
10.2. Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būdamas savo darbo vietoje girdėjo V. G. ir M. B. ginčą. V. G. kažką pasakė ir išėjo, trenkdamas durimis, jam išėjus, M. B. išbėgo paskui. Nurodė, kad į darbo vietą M. B. sugrįžo po 5 minučių, apie V. G. nekalbėjo. Apie tai, kad V. G. kreipėsi dėl sumušimo, sužinojo iš M. B. maždaug po dviejų savaičių (t. 1, b. l. 106). Teisiamajame posėdyje liudytojas davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 115).
10.3. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprisimena jokio incidento tarp M. B. ir V. G. (t. 1, b. l. 112), pirmosios instancijos teisme parodė, kad konflikto tarp šių asmenų negirdėjo (t. 2, b. l. 116).
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad girdėjo žodinį konfliktą dėl atlyginimo tarp V. G. ir M. B., M. B. reiškė pretenzijas, kad V. G. skolingas, po ginčo M. B. nusivijo V. G.. Parodė, jog vėliau paskambino V. G., su juo po 15-20 minučių susitiko degalinėje. V. G. sakė, kad jam trenkė M. (B.). Nurodė, jog V. G. paakyje buvo paraudę, jis važiavo į policiją. Matė, kad buvo raudonas dešinės pusės paakys. Apie sumušimą degalinėje pokalbio nebuvo (t. 2, b. l. 116-117).
11. Bylos duomenimis, dėl pavartoto fizinio smurto V. G. kreipėsi į medikus, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada. VšĮ Ukmergės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, V. G. kreipėsi 2022 m. balandžio 11 d., 16.48 val. Anamnezėje nurodyta: atvyko po fizinio konflikto su darbdaviu; teigia, kad buvo užpultas darbdavio laiptinėje, einant iš darbo vietos; patyrė sutrenkimus dešinėje veido pusėje, į pilvą ir krūtinę. Nurodyta diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b. l. 49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G116/2022 (01) duomenimis, V. G. padarytas odos nubrozdinimas nosyje kietu–buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 59).
12. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aptartų bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl M. B. kaltės padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nepaisant to, kad fizinio kontakto pašaliniai asmenys nestebėjo, liudytojai A. T., D. D., E. P. patvirtino, kad po žodinio konflikto M. B. nusivijo V. G.. Paraudimą nukentėjusiojo veide liudytojas E. P. matė netrukus po V. G. išėjimo iš įmonės patalpų, nukentėjusysis tuojau po įvykio kreipėsi į VšĮ Ukmergės ligoninę, ir, nors šioje įstaigoje išorinių sužalojimų nebuvo užfiksuota, nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G116/2022 (01) duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiškai tapatūs, kai kurios detalės skyrėsi, vis tik dėl esminių aplinkybių – smūgio į veidą ir dviejų smūgių į pilvo sritį, jie išliko nuoseklūs. Vienoje iš nukentėjusiojo apklausų įvardinta kairė veido pusė vertintina kaip akivaizdus apsirikimas ir įtakos nukentėjusiojo parodymų vertinimui neturi, kadangi objektyviai sužalojimas nustatytas dešinėje veido pusėje. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaltinamojo parodymus apie savo veiksmus kaip siekimą išvengti atsakomybės dėl neteisėto elgesio, o parodymų dalį apie žodinį konfliktą, dėl kurio nuteistasis labai susijaudino – kaip patvirtinančią nukentėjusiojo parodymus.
13. Patikrinus nagrinėjamą bylą konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame teismo sprendime atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas esminių trūkumų neturi, o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertinimo yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek M. B. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, t. y. ne tik, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusiojo, bet ir paties kaltinamojo, liudytojų A. T., D. D., E. P. parodymus, taip pat rašytinius bylos duomenis (specialisto išvadą, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos protokolus ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia M. B. kaltę. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, nėra teisinio pagrindo.
14. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. M. B. nuteistas už tai, kad tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. G. į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. G. odos nubrozdinimą nosyje, dėl ko nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstai M. B. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija su apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis sutinka. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 198,22 Eur turtinės žalos, iš dalies tenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė 200 Eur, taip pat priteisė iš M. B. 2 164,50 Eur nukentėjusiojo V. G. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė apeliaciniu skundu ginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, tvirtindama, jog ši ženkliai per maža. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinio skundo argumentus, vertina nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio teisingumą.
16. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl M. B. veiksmų būtų patyręs stiprų emocinį, psichologinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Akcentuoja, kad nors apylinkės teismas priteisė V. G. patirtą turtinę žalą dėl jo vartotų vaistų ir maisto papildų emocinei būklei gerinti, tačiau vaistų ir papildų vartojimo net kelis mėnesius po įvykio nepripažino kaip pasekmių ir priežasties neturtinei žalai kilti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistasis ne tik panaudojo fizinį smurtą, tačiau ir grasino susidoroti su nukentėjusiuoju, V. G., nebegalėdamas grįžti į darbo vietą, pateikė pareiškimą dėl nesaugių darbo sąlygų, taip pat teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo ir nuteistojo turtinė padėtis iš esmės skirtinga. Apeliacinio skundo teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tyčinę M. B. kaltės formą, priteistinos neturtinės žalos dydį nepagrįstai sumažino iki teismų praktikoje susiklosčiusios minimalios ribos.
17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (vietoj prašomų 2 000 Eur priteisdamas 200 Eur), vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, kuris apibrėžia neturtinės žalos turinį, nustato jos atlyginimo atvejus ir dydžio apskaičiavimo kriterijus, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pagrįstumo. Apylinkės teismo sprendimas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atitinka CK 6.250 straipsnio turinį ir bylos medžiagą. Iš teismo sprendimo matyti, kad nukentėjusiajam V. G. neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į jo sveikatą, dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dvasinio pobūdžio išgyvenimų, t. y. jam buvo suduoti smūgiai į veidą ir krūtinę, sukeltas išgąstis, tačiau liekamųjų reiškinių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, nuteistojo M. B. kaltę, kaltininko ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės apeliacinis skundas nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išanalizuotą situaciją ir faktus, sprendžia, jog skundo teiginiai apie stiprų emocinį, psichologinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B. nebuvo nuteistas) yra akivaizdžiai perdėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. G. yra ženkliai jaunesnis nei M. B., fiziškai stiprus asmuo – dirbantis krovininio transporto vairuotoju, jam padaryti sužalojimai išoriškai pasireiškė tik odos nubrozdinimu. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie grasinimus nukentėjusiajam, jo išėjimo iš darbo aplinkybes pirmosios instancijos teismo buvo analizuoti konflikto tarp M. B. ir V. G. kontekste ir paties nukentėjusiojo elgesys buvo įvertintas kaip provokuojantis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutikti neturi pagrindo. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese negali būti naudojamas kaip priemonė pasipelnyti ir nepagrįstai didinamas atsižvelgus į geresnę kaltininko materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog, įvertinus nukentėjusiojo elgesį ir vaidmenį kylant konfliktui, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš M. B. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui yra teisingas ir nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose nutartyse 2K-180-719/2020, 2K-95-648/2021, 2K-236-495/2021 ir kt.) nenukrypsta.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą turinį, pasisakė dėl M. B. kaltės deliktine civilinės atsakomybės prasme, nustatydamas atlygintinos neturinės žalos dydį įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, 6.282 straipsnio 1 dalimi), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais vadovavosi tinkamai.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš M. B. nukentėjusiojo naudai 2 164,50 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam 650 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atstovaujant apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 159, 189). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vertinant atlygintinų išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, klausimą pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per du posėdžius, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nukentėjusįjį atstovavo ta pati atstovė, kuri dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas atlyginti 650 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra tenkintinas iš dalies, atlygintina 300 Eur dydžio suma, kuri laikytina ne per didele, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijus.
21. Atsižvelgus į išdėstytą, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. įgaliotosios atstovės advokatės Žavintos Paunksnytės ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus.
Išieškoti iš nuteistojo M. B. 300 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms atstovaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.