Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

jis, 2022-04-11 d.16.12 val. UAB (duomenys neskelbtini) laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kaire ranka suėmęs už V. G. dėvimo bliuzono gaubtuvo nugaros pusėje ir prirėmęs jį prie sienos, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. G. į veidą ir du kartus į pilvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. G. odos nubrozdinimą nosyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. atėjęs į ofisą pasakė, kad išeina iš darbo. Jam buvo pasakyta, kad jis skoloje, kadangi buvo pervesti atlyginimai du kartus. Pasakė, kad padarytų du reisus ir bus uždarytas klausimas, arba, kad pervestų pinigus arba atiduotų grynais. V. atsakė, kad jam neskolingas, jeigu nori - bus reikalų su darbo ginčų komisija. Tuomet prasidėjo jo moralai, kaip jam šioje įmonėje negerai, žodis po žodžio ir pradėjo abu keiksnotis. Nors buvo pasakyta, kad pagal įstatymą turi atidirbti 14 darbo dienų, tačiau jis pareiškimą numetė ant stalo ir atsisakė dirbti. Tuomet atsistojęs prie durų pradėjo rėkauti, kad „gaidžių kompanijoje nedirbs“, „tu pats gaidys, tavo įmonė gaidys“, tada jis atsakė, kad „tu gaidy nedavažiuosi iki Utenos“. Tada nebeatlaikė kantrybė ir jis šoko, bandė jį pavyti, tačiau nepavijo, nes G. pabėgo. Tačiau pažymėjo, kad jo laimė, kad jo nepavijo, nes tikrai būtų geruoju G. nesibaigę. Nurodė, kad laiptinėje, toje vietoje kur V. sako, kad jie mušėsi, kabo laikinai pakabintas radiatorius, t.y. jis pakabintas ant dviejų vamzdelių. Tai jeigu du vyrai būtų ten susikabinę, tai radiatorius būtų nuneštas. Paaiškino, kad darbovietėje jų darbo salėje sėdi 4 žmonės, visi kažką dirba, tačiau konfliktą turėjo visi girdėti. Tuo metu salėje buvo trys darbuotojai. A. S. buvo garaže. G. sau ramiai išėjo į lauką, tada T. buvo viršuje. Pats užlipo į viršų ir nuėjo su E. P. parūkyti, o T. palydėjo V. į lauką, kad su tokiom emocijom nieko nepadarytų. Tiksliau, kad po tokių konfliktų neišdaužtų farų mašinai, ar gali perrėžti mašinas. Paaiškino, kad kai važiavo V. G. į Graikiją, kartu viena mašina važiavo su P., V. jam paskambino ir pasakė, kad jis nevažiuos, nes neturi pinigų, jam reikia šeimai palikti pinigų. Sakė gerai, jokių problemų, padarė kaip dienpinigius ir pervedė 500 Eur. Praėjo dvi ar trys savaitės, jie išvažinėjo penktadienį, jam pirmadienį buvo išmokėti dar 300 Eur, tada praeina dar dvi trys savaitės jis skambina, kad serga jo vaikas ir tada buvo pervesti dar 500 Eur. Praeina mėnuo laiko jis deda pareiškimą ant stalo ir sako, kad išeina iš darbo. Po atleidimo jam buvo padarytas galutinis pavedimas už 6 dienas ir jam buvo sumokėtas atlyginimas už tas dienas. O skolingas liko 800 Eur su viršum, kadangi jam buvo padarytas avansas ir parašyta kaip dienpinigiai, buhalterė jam užrašė naktinį darbą.

Nors kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs po reiso, 2022 m. balandžio mėnesio pradžioje nuvažiavo į darbovietę UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir pranešė M., kad išeina iš darbo. M. pasakė, kad reikia atidirbti dar vieną reisą ir tada galėsi išeiti iš darbo. Po paskutinio reiso, 2022 m. balandžio 7 d. M. pats paskambino ir paklausė, ar ketina išeiti iš darbo, atsakymas buvo teigiamas, kad tikrai išeina, tačiau M. supykęs numetė telefono ragelį. Balandžio 11 d. atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, M. dar nebuvo. Kol M. atvyko, jo laukė automobilyje teritorijos aikštelėje, atvykus M. iškart pradėjo prie mašinos durelių kabinėtis, kodėl sulenktos mašinos durelės. Jis pradėjo ieškoti priekabiavimų. Jau atėjus į ofisą, ofise buvo E. P., kuris buvo jam už nugaros. Kai M. įsijungė kompiuterį, dar kažką skaičiavosi, nors jau buvo atiduotos kuro kortelės, pareiškimas padėtas ant stalo, tuomet M. ant lapelio užrašė 814 su kapeikom skaičių ir pasakė, kad jam skolingas šituos pinigus, ir turi atidirbti arba atiduoti pinigus. Pasakė, kad nebedirbs daugiau, nes buvo įspėjęs apie išėjimą iš darbo, įvyko konfliktas ir pasakė, kad dėl tokių dalykų kreipsis į Darbo ginčų komisiją, nes skolos – neoficialios, ištrauktos velnias žino iš kur, kad jam skolingas. Tuomet M. B. įsiuto, pradėjo keiktis, grasinti, kad iki Utenos nenuvažiuos, buvo žeminamas tarp A., D., A. ir savo pažįstamo E. P.. Už ką jis jam skolingas – nežino. Išeidamas iš ofiso, pasakę jam: „pats pašol nachui“. M. pasigavo jį laiptinėje, tarp antro ir trečio laiptelio laiptinės aikštelėje, griebė iš už nugaros pusės, suėmė už kaklo ir trenkė į veido sritį, t.y. dešinės akies sritį. Po to smūgio sužaibavo akyse ir kai jis laikė, jie atsidūrė prie sienos, laikė prirėmęs prie sienos ir sudavė du smūgius į saulės rezginį. Sudavė į dešinę akį kumščiu dešine ranka, o kaire ranka laikė už kapišono. Jis dar pasakė – „atsiimsi už bazarą“. Kol laikė, tada teko pradėti gintis, dengtis rankomis, nes bijojo būti labiau sumuštas. Tada atbėgo iš viršaus A. ir atitraukė M. ir nusivedė. Tuomet nulipo į apačią, atsisėdo į savo mašiną, išvažiavo pro vartus ir dar važiuodamas paskambino į policiją, kad jį gąsdino, kad iki Utenos nedavažiuos. Policija perskambino ir pasakė važiuoti į priimamąjį, o pareigūnai važiuoja į darbovietę. Nuvykus į ligoninę, buvo nustatyti sužalojimai - pamušta akis, akis pradėjusi tinti. Buvo dešinės akies, prie nosies kraujo krešulys. Paraudimų ant pilvo nebuvo. Nurodė, kad jis buvo pakaitinis darbuotojas, savo darbo mašinos neturėjo, o kad įmonei skolingas neigė. O už ką skolingas nepaklausė. Paaiškino, kad atvykęs iš Utenos į Ukmergę, važiuodavo krautis produkciją ir važiuodavo į Vokietiją, Čekiją. Grynais pinigais įmonė neduodavo, viskas buvo pervedama į kortelę. Buvo tokia situacija, kurios niekaip nesuprasdavo, būdavo, kad uždirbi 500 Eur, tačiau kas savaitgalį perveda po 250 Eur, nors buvo prašyta, kad visą atlyginimą iškart pervestų, kas mėnesį. Bet vesdavo kas savaitgalį ir pats nesupranti kiek uždirbi. Išeinant iš darbo su juo atsiskaitė po dviejų savaičių, po pareiškimo parašymo. Patikslino, kad konflikto metu buvo A. T., D., A. S., t.y. visi kviesti liudytojai. Su darbdaviu po konflikto buvo bendrauta sms žinutėmis, grasinančių žinučių iš darbdavio nebuvo gauta. Patikslino, kad P. turėjo girdėti, kaip M. jam sakė, kad jis nedavažiuos iki Utenos. Po įvykio E. P. jam paskambino, jie susitiko Ukmergėje degalinėje, papasakojo kas nutiko su M., E. matė jo būseną. Tą dieną P. taip pat buvo atvykęs į darbovietę dėl išėjimo iš darbo, tik nesupranta, kodėl tik jo vieno neišleido gražiuoju. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodytas atlyginimas - vairuotojo minimumas 1200 Eur ant popieriaus ir komandiruotpinigiai. Be to, buvo žodinis susitarimas, kad kas mėnesį gauna 100 litrų saliarkos (degalų). Darbo užmokestis buvo mokamas pavedimais, kiekvieną penktadienį. Darbo sutartyje buvo numatyta mokėti kas mėnesį. Kaip išvažiuoja į reisą, diena gaunasi 50 eurų. Dėl apklausų metu duotų parodymų nurodė, kad visuomet davė teisingus parodymus, jeigu yra klaidų, tai galbūt tyrėjos padarytos klaidos. Patvirtino, kad savo parodymus perskaitydavo ir patvirtindavo, kad parodymai teisingai užfiksuoti.

Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir darbuotojas, dirba (duomenys neskelbtini). Apie įvykusį konfliktą papasakojo, kad konflikto metu kalbėjo telefonu, girdėjo kad kalbamasi pakeltu tonu, tuomet V. išbėgo, o M. vijosi iš paskos. Kai pats išėjo iš patalpos, M. tuo metu stovėjo tarpinėje aikštelėje, V. stovėjo apačioje, o pats stovėjo antro aukšto aikštelėje, nieko nuo nieko netraukė. Tik buvo išėjęs iš paskos pažiūrėti, kad ko neatsitiktų, vėliau iš patalpų išėjęs pamatė kaip išėjo ir išvažiavo V.. Daugiau nieko nematė, tik kai V. išbėginėjo pro duris, tai jis pasakė, kad „piderastų firmoj nedirbs“. Patikslino, kad tuo metu, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis tvarkė savo reikalus, jis kalbėjo telefonu savo reikalais, todėl jis negirdėjo jokių tikslių frazių, žodžių, tik girdėjo pakeltą toną, esmės pokalbio negirdėjo, tvirtino, kad nieko netraukė aikštelėje. Šiuo metu neprisimena aplinkybių, tikslių detalių, todėl tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad apie G. skolą buvo kalbėta su M., tik nepamena kada. V. buvo skolingas įmonei, bet nežino kiek ir už ką. Nurodė, kad jis ir M. yra įmonės akcininkai, abu steigė įmonę. Piniginių klausimų netvarko, įmonėje yra buhalteris.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje transporto vadybininku. Apie patį įvykį sužinojo, kai paskambino iš policijos. Pats nieko nematė. Papasakojo, kad su A. sėdi vienas prieš kitą, o jau gale už nugaros yra M. stalas. Įvykio aplinkybių nepamena. Nurodė, kad nepamena pokalbio tarp V. ir M., buvo susikoncentravęs ties savo darbu, todėl negali papasakoti, tik nurodė, kad pabaigoje buvo kažkoks ginčas, garsesniu tonu kalbama ir pokalbio gale keiksmažodžių buvo. Kai garsiau pradėjo kalbėti, tuo metu atkreipė dėmesį ir pamatė, kad V. iš kabineto išėjo ir po kažkiek laiko išėjo M.. Laiptinėje triukšmo negirdėjo. Tiksliai nepamena ar dar buvo žmonių kabinete. B. neužilgo grįžo į kabinetą, jis pats dirbo toliau savo darbus, apie įvykį su B. nekalbėjo tuo metu. Nurodė, kad duodavo nurodymus V. G.. Buvo tokių minčių, kad jis išeis iš darbo. Po sunkesnių reisų. Jis nebuvo informavęs jo asmeniškai, kad ketina išeiti iš darbo. Apie tai nebuvo kalbėta. Vairuotojai jam neturi pasakyti apie planuojamą išeiti iš darbo. Apie M. B. papasakojo, kad jis paprastai yra ramaus būdo, kad ir bėdų būna.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Darbo vieta yra bendrame kabinete su M. B., A. T., D. D. bei buhaltere. Kuomet įvyko įvykis, jis nebuvo kabinete, tuo metu jis buvo teritorijoje, todėl pačio įvykio nematė. Tik žino iš kalbų, kad toks ginčas buvo. Patikslino, kad darbo metu jis būna tai kabinete, tai teritorijoje. Ne visą laiką sėdi kabinete. Tuo metu, kai G. rašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, gali būti, kad buvo kabinete, tačiau pačio konflikto nematė ir negirdėjo. Dėl G. skolų įmonei, negali paaiškinti, nieko nežino. Ar daugiau buvo žmonių kabinete, nepamena.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Tiksliai pasakyti kada įvyko įvykis, negali. Grįžęs po reiso, norėjo išeiti iš darbo, V. taip pat norėjo išeiti iš darbo, todėl abu su V. ofise laukė M.. Kai atvyko M., kabinete sėdėjo V., M., D. D. ir T.. A. S. buvo kabinete, nepamena. Kol V. kalbėjo su M., jis buvo telefone, neklausė ką jie kalbėjo, bet kalba buvo dėl atlyginimo. Tarp jų buvo žodinis konfliktas. M. reiškė pretenzijas, kad V. skolingas. Konflikto metu buvo V. pasakyta, kad jis nedavažiuos iki Utenos, tonas buvo pakeltas. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, buvo ir keiksmažodžių. Nurodė, kad jų pokalbio metu jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, o kai grįžo atgal į ofisą, V. išeidinėjo, tada M. B. greitai išbėgo paskui G. į apačią. B. buvo nuo G. toli laiptinėje. O po kurio laiko A. su M. atėjo atgal į kabinetą. Laiptinėje konflikto nesigirdėjo, tiksliau, jokių žodžių negirdėjo, kažkokius dunksėjimus girdėjo. Vėliau paskambino nukentėjusiajam ir susitiko trumpam degalinėje, matė, kad dešinės veido pusės paakyje paraudę, jam pasakė, kad nuo M., susipyko dėl atlyginimo ir tada nukentėjusysis važiavo į policiją.

Įtariamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta: M. B. būnant prie UAB "(duomenys neskelbtini)" administracijos kabineto durų paprašius įtariamasis įėjo į minėtą kabinetą ir parodė kurioje vietoje minėtame kabinete yra jo darbo vieta, t.y. jis priėjo prie stalo, esančio trečio pagal seką nuo durų, ir atsisėdęs į prie stalo stovinčią biuro kėdę parodęs į šalia to paties stalo stovinčią kitą kėdę nurodė "o pilietis V. G. sėdėjo ant šitos kėdės". Toliau įtariamasis M. B. parodė, kad V. G. ant minėtos kėdės sėdėjo, nes išeidinėjo iš darbo. Įtariamasis M. B. taip pat parodė, kad V. G. sėdint prie stalo tarp jų įvyko pokalbis, kurio metu V. G. nepripažino, kad yra skolingas, kad jam buvo sumokėtas avansas, nors įtariamasis jam nurodė, kad jis turi arba atiduoti skolą arba kaip priklauso atidirbti dvi savaites. Toliau įtariamasis M. B. nurodė, kad V. G. atsistojo, nuėjo prie kabineto durų, išėjo į koridorių ir pradėjo šnekėti nelabai cenzūriniais žodžiais. Toliau M. B. nurodė, kad kai V. G. ėjo pro duris, kai "perlenkė lazdą", t.y. labai negražiai pakalbėjo apie įmonę, jis, t.y. M. B. pašoko nuo kėdės, o V. G. pradėjo bėgti, po ko M. B. bandydamas jį pavykti bėgo paskui jį ir bėgo iki laiptų, maždaug antro trečio laipto, bet V. G. nepavijo. Toliau, įtariamasis M. B. nurodė, kad jam pradėjus bėgti paskui V. G., M. B. bėgant pro duris, pašoko A. ir bėgo paskui jį. Paprašytas įtariamasis parodė, kur yra A. (liudytojo A. T.), darbo vieta, t.y. pirmas stalas skaičiuojant eilės tvarka nuo durų. Taip pat įtariamasis nurodo, kad priešais jo darbo vietą, stovintis stalas, prie kurio sėdintis asmuo turėtų sėdėti veidu į įtariamąjį M. B. yra įmonės vadybininkas A. S., o priešais liudytojo A. T. darbo vietą esanti darbo vieta yra įvykio metu buvusio vadybininko D. D.. Toliau M. B. paprašius atsistoti į tą vietą, kurioje išeidamas pro kabineto duris V. G. vartojo necenzūrinis žodžius, M. B. atsistoja tarpduryje ir patikslina, kad V. G. sukantis ir pradedant bėgt, jis pradeda bėgt iš paskos. Toliau M. B. išeina iš kabineto, praeina koridoriumi ir išėjęs pro duris į laiptinę laiptais nusileidžia iki pirmosios laiptų pakopos apačios ir sustojęs ant 4 ir 5 laipto nuo pakopos apačios nurodo, kad jis bėgo maždaug iki tos vietos, o V. G. tuo metu stovėjo kitos laiptų pakopos apačioje, skaičiuojant 3-5 laiptą nuo pakopos apačios. Toliau M. B. parodė, kad stovėdamas jo nurodytojo vietoje jis V. G. pasakė, kad "tu galu gale nenuvažiuosi iki Utenos“, nes jam taip išsprūdo ir toliau V. G. nesivijo, o apsišnekėjęs su kolega A. T., nuėjo parūkyt. Parodymų patikrinimo vietoje metu išmatuoti šie atstumai: 1. Atstumas nuo M. B. darbo vietos (krėslo ant kurio sėdi) iki išėjimo iš kabineto durų yra 6 m. 40 cm. 2. Atstumas nuo kėdės ant kurios įvykio dieną sėdėjo nukentėjusysis V. G. iki išėjimo iš kabineto durų yra 5 m. 40 cm. 3. Atstumas nuo kėdės ant kurios sėdėjo liudytojas A. T. iki išėjimo iš kabineto durų yra 4 m.68 cm. 4. Atstumas nuo įėjimo į laiptinę durų, esančių antrame pastato aukšte iki tos vietos kurioje M. B. nustojo vytis V. G. yra apie 4 m.55 cm. 5. Atstumas nuo įėjimo į laiptinę durų, esančių antrame pastato aukšte slenksčio iki tos vietos iki kurios paskui M. B. bėgo A. T. yra 1 m. 67 cm. Parodymų patikrinimo vietoje trukmė 7 min. 12 s. (I tomas, b.l. 149-152).

Nuketėjusiojo V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta: Nukentėjusysis V. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje esama dėl to, kad kai jis 2022-04-11 d. norėjo išeiti iš darbo, jis buvo sumuštas darbdavio M. B.. Nukentėjusiojo V. G. paprašius parodyti kur jis nuėjo rašyti pareiškimą norėdamas išeiti iš darbo, nukentėjusysis V. G. laiptais užlipo į pastato antrą aukštą ir drąsiai įėjo į didelį darbo kabinetą (kuriame tuo metu buvo pašalinių asmenų) ir paprašytas parodė kur yra M. B. darbo stalas, prie kurio jis rašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo (V. G. būnant prie minėto darbo stalo į kabinetą įeina M. B., kuris atsisėda prie minėto darbo stalo). Toliau nukentėjusysis nurodė, kad prie to stalo prasidėjo konfliktas, kurio metu M. B. jį išvadino gaidžiu, kad jis nedavažiuos iki Utenos. Toliau V. G. nurodė, kad jis atsistojo ir išeidinėjo iš kabineto, kai išgirdo jam sakant "pašol nachui". Būdamas prie išėjimo iš kabineto durų, V. G. nurodė pasakęs "pats pašol nachui" ir išėjo pro duris, kurios buvo atidarytos. Toliau V. G. įeina į laiptinę ir leisdamasis laiptais žemyn, sustoja laiptų apačioje tarp 2-3 laiptelio nuo laiptų pakopos apačios. Būdamas šioje vietoje nukentėjusysis parodė, kad šioje vietoje jį pagavo M. B., t.y. jis savo kaire ranka suėmė už V. G. kaklo iš už nugaros pusės, po ko buvo vienas smūgis M. B. dešine ranka į V. G. veido sritį į dešinę akį. Tuo metu V. G. dėvėjo bliuzoną su kapišonu (gaubtuvu), kurio nedėvėjo ant galvos (V. G. nurodo, kad įvykio metu jis vilkėjo tą patį bliuzoną kaip ir parodymų patikrinimo vietoje metu.) Tuo metu kai M. B. sudavė smūgius V. G. nukentėjusysis stovėjo nugara į sieną, veidu į laiptų turėklus. Po to kai M. B. sudavė V. G. į veido sritį, jo t.y., M. B. padėtis V. G. atžvilgiu pasikeitė ir M. B. jau stovėjo nugara į turėklus ir jie stovėjo vienas priešais kitą, ir tuomet V. G. abiejomis rankomis užsidengė veido sritį, o M. B. vis dar laikydamas kaire ranka už V. G. kaklo, jį lenkė į priekį, o kita ranka mosikavosi priešais V. G. rankomis uždengtą veidą. Toliau nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jis pajuto stūmimą (gavosi stūmimas) ir V. G. buvo priremtas prie sienos, esančios laiptų pakopos apačioje, laiptų aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto. Jį prie šios sienos pristūmė M. B.. V. G. būnant priremtam prie sienos, su siena kontaktuojant kairiu šonu, rankomis vis dar būnant užsidengus veido sritį, jis pajuto du M. B. smūgius dešinės rankos kumščiu į saulės rezginį. Tuo metu kai V. G. pajuto du smūgius į saulės rezginį, M. B. kaire ranka vis dar laikė suėmęs jam už kaklo. Toliau nukentėjusysis parodė, kad po jam suduotų dviejų smūgių į saulės rezginį į laiptinę atbėgo A. ir kažką sakydamas rankomis suėmęs M. B. už pečių jį atitraukė nuo V. G., kuris pabėgo laiptais žemyn, išbėgo į kiemą ir nubėgo iki kieme stovėjusio automobilio, sėdo į jį išvažiavo už vartų ir išsikvietė policiją. Parodymų patikrinimo vietoje metu išmatuoti šie atstumai: 1. Atstumas nuo antrame pastato aukšte esančio įėjimo į laiptinę durų slenksčio iki vietos kur nukentėjusysis V. G. nurodo, kad buvo suimtas už kaklo yra 4,85 m.; 2. Atstumas nuo tos vietos kur V. G. yra sugriebiamas ir jam yra suduodamas vienas smūgis į veido sritį iki sienos prie kurios jam suduodami smūgiai į saulės rezginį yra 1,85 m. Leidžiantis laiptais žemyn V. G.. Parodymų patikrinimo vietoje trukmė 14 min. 12 s. (I tomas, b.l. 140-144).

Tyrimo metu atlikus akistatą tarp nuketėjusiojo V. G. ir liudytojo A. T. V. G. parodė, kad 2022-04-11 d. jis matė A. T., kai atėjo rašyti pareiškimo dėl išėjimo iš darbo ir jam t.y. T. pridavė ataskaitas. Jis buvo ofise, t.y. kabinete. Jam parašius pareiškimą, A. nurodė, kad jam reikės palaukti M. B., kad turi atiduoti visas kuro korteles. Su A. jokių konfliktų nekilo. A. taip buvo kabinete, kai įvyko jo ir M. B. žodinis konfliktas, bet į jį nesikišo. A. T. taip pat matė tuo momentu, kai stovėjo M. B. priremtas prie sienos. Tuomet A. priėjęs prie M. B. ir savo rankomis suėmęs jam už nugaros ties pečiais atitraukė B. nuo jo, pasakęs jam kažką panašaus į "einam". Iškarto po to jis pabėgo į apačią, į lauką, o jie, t.y. M. B. ir A. T. užlipo į viršų. (I tomas, b.l. 133-137).

Tyrimo metu atlikus akistatą tarp nuketėjusiojo V. G. ir A. T. A. T. parodė, kad jis V. G. parodymus girdėjo. Jis juos suprato. Tai buvo taip, kad jis bendravo su G. kai jis atvyko rašyti pareiškimo. Taip pat jis buvo kabinete kai kilo žodinis konfliktas tarp jo ir M. B., jis tuo meta buvo toje pačioje patalpoje ir sėdėjo prie savo darbo stalo ir bendravo telefonu su kliente. Bendraudamas su kliente jis girdėjo, kad M. ir G. bendravo apie darbo sąlygas, kuriomis G. buvo nepatenkintas. Girdėjo kaip išeidamas G. pasakė "eikit Jūs nachui piderastų firma", tai yra įžeidimas vyriškas (mano nuomone už tokius žodžius reikia iškart krėst). Pasakęs šiuos žodžius G. apsisuko ir pradėjo bėgti, o B. pradėjo bėgti paskui jį. Tada jis atsisveikino su kliente ir praėjus nedaugiau kaip minutei laiko kai iš kabineto išbėgo B. išbėgo paskui jį. Dar bėgdamas koridoriumi girdėjo laiptinėje B. ir G. balsus. Išbėgęs į laiptinę ir būdamas laiptinės 1-oje laiptų aikštelėje, esančioje prie durų į koridorių, pamatė, kad B. stovi antroje laiptinės aikštelėje, o G. 3 laiptinės aikštelėje, t.y. bėgo apačion prie išėjimo durų. Viskas įvyko greitai, ar kas ką sakė jis neprisimena, M. lipo laiptinėje, o jis paskui G. išbėgusį į kiemą, nes bijojo, kad būdamas toje būsenoje jis nesugadintų svetimo turto. G. tuo metu buvo išsigandęs, įsižeidęs, matėsi, kad jo būsena stresinė. Kai jis atėjo parašyti pareiškimo dėl išėjimo iš darbo, jo jau būsena matėsi, kad yra arti stresinės būsenos. Jis tikrai nieko nuo nieko neatitraukinėjo. Tuo metu kai jis išbėgo į laiptinę, joje be jo, B. ir G. daugiau nieko nebuvo. G. pasielgė labai blogai, nes buvo skolingas įmonei, o B. prašė atidirbti. Jam nėra žinoma kiek G. liko skolingas įmonei. Pavedimus darbuotojams daro tik M.. Kai elgiasi su žmogum normaliai žmogiškai, o jis su tavim taip pasielgė, norisi įspirti jam į subinę. Ar kai įvyko konfliktas tarp G. ir B. ofise, ar B. keikėsi, sakė replikas, kažkaip grasino jis negirdėjo. Kad V. G. liko skolingas įmonei jis žino, nes jie yra bendrasavininkai (I tomas, b.l. 133-137).

Tyrimo metu atlikus akistatą tarp nuketėjusiojo V. G. ir įtariamojo M. B. V. G. parodė, kad jis atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) įmonę apie 12.40 val., nes norėjo parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Įmonėje tuo meta M. nebuvo, bet buvo A., kuris nurodė, kad turi sulaukti M.. Jis laukė M., kuris atvažiavo apie 15.00 val. Jis su juo užėjo į ofisą. Ant M. stalo jau gulėjo jo pareiškimas dėl išėjimo iš darbo, kurį jis buvo parašęs kol jo laukė. Jis prie pareiškimo padėjo ir kuro korteles. M. pasakė "palauk, palauk" ir įsijungė kompiuterį. Įsijungęs kompiuterį jis kažką paskaičiavo, tada jam padavė lipnų lapelį ant kurio buvo užrašyta 814 ir pasakė, kad jis tiek įmonei skolingas ir ar atidirbs ar grynais atiduos. Jis pasakė, kad jis nieko neskolingas ir galim ginčą išspręsti darbo ginčų komisijoje. Tada M. pratrūko ir išvadino jį gaidžiu ir dar kitais necenzūriniais žodžiais, pasakė „pašol nachui, išeik iki Utenos nedavažiuosi“. Tada jis išeidinėdamas iš ofiso jam pasakė "pašol nachui pats“ ir išėjo pro duris. Jam tik išėjus pro duris, būnant koridoriuje, lipant laiptais, ir būnant maždaug ant antro trečio pakopos laipto nuo apačios M. jį pasivijo. Ir stovėdamas jam iš dešinio šono kairės rankos pirštais stvėrė jam už kaklo, prie kurio buvo kapišonas, iš už jo nugaros pusės, t.y. jo pirštai sugriebė jo kaklą per kapišoną. Tada vis dar laikydamas jam už kaklo kaire ranka dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į dešinę akį. Tuomet jis jį savo kūnu prirėmė prie sienos. Su siena sukontaktavo jo kairys šonas. Prirėmęs jį prie sienos, M. jam du kartus kažkurios rankos kumščiu sudavė į saulės rezginį. Tuo metu kai M. prirėmęs jį savo kūnu prie sienos sudavė jam smūgius į saulės rezginį, jis vis dar laikė jo kaklą. Tuo metu kai M. kūnu jį prirėmė prie sienos jis buvo abejomis rankomis ir alkūnėmis užsidengęs galvą ir nematė kuria savo kūno dalimi jis jį prirėmė prie sienos. Iš kart po to, kai M. jam sudavė į saulės rezginį M. nuo jo atitraukė A.. A. M. nuo jo atitraukė suimdamas M. iš už nugaros pusės už drabužių kažkur pečių – rankų srityje. A. koridoriuje pamatė tuo metu, kai jis atitraukinėjo M. nuo jo. Tuo metu kai M. jį mušė, A. koridoriuje nebuvo. Kai A. atitraukė M. nuo jo, jis bėgo į apačią, išbėgo į kiemą ir atsisėdo į mašiną ir iškarto išvažiavo pro vartus ir paskambino į policiją. Pinigų įmonei skolingas jis nebuvo. (I tomas, b.l. 124-128).

Tyrimo metu atlikus akistatą tarp nuketėjusiojo V. G. ir įtariamojo M. B. M. B. parodė, kad jis V. G. parodymus girdėjo. Jis juos suprato. Jis su jais nesutinka. Kai G. padėjo pareiškimą ant jo stalo, jis su juo kartu, t.y. G. sėdint šalia jo prie stalo pradėjo skaičiuoti kiek jis reisų padaręs, kiek jam pinigų yra sumokėta jo prašymu avansu ir kiek ir realiai jis uždirbo. Jis visą tai ranka surašė ant a4 formato lapo. G. tą lapą matė. Tada jis G. pasakė, kad jis jam avansu sumokėtus pinigus turi arba atidirbti arba sumokėti atgal. Tada G. pradėjo sakyti, kad „jis gaidžių įmonėje nedirbs“, kad jis jau susirado kitą darbą. Jis toliau bandė G. sakyti, kad jis pagal įstatymą privalo atidirbti, bet G. jo neklausė ir išeidinėjo iš ofiso. Tada jis jam pasakė necenzūrinių žodžių, buvo proveržis ir pasakė nieko nereiškiančią frazę -„iki Utenos nedavažiuosi“. Bet tai nieko nereiškė. Kadangi jis su G. norėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iki galo, G. einant pro duris, jis pakilo nuo stalo ir pradėjo eiti paskui jį. Kai jis išėjo į koridorių, G. jau buvo laiptų pakopos apačioje. Jis jo nesivijo, kadangi jam išėjus į koridorių ir būnant ant antro laipto, jį žodžiais sustabdė A., kuris pasakė kažką panašaus į "stok, nelysk, tegul jis pyzdina". Tiksliai jo pasakytų žodžių neprisimena. Jis G. nesivijo, o jis išėjo, nebėgo, o išėjo gražiai, nes kiemas yra filmuojamas. Jis tiesiog ta dieną pasidavė emocijomis dėl to, kad nesitikėjo, kad jis taip gali pasielgti, tiesiog išeiti. Iki tos dienos G. jam atrodė patikimas žmogus. Jis G. nesudavė į veidą, nesudavė į krūtinės sritį, nesuėmė jam už kaklo, nebuvo prirėmęs jo prie sienos. Kada jis galėjo būti sužalotas, jis nežino. Ar tuo metu kai jis sėdėjo prie jo ir jie skaičiavo viską jis buvo sužalotas - jis tikrai nematė. To lapo, kur viską skaičiavo, nebeturi, suplėšė. V. G. jo įmonei buvo skolingas apie 800 eurų.2022-04-19 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į V. G. sąskaitą buvo atliktas 461,44 eurų pavedimas ir mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta - galutinis atsiskaitymas, nes buhalterei grįžus iš biuletenio jai buvo pasakyta, kad žmogus išėjo iš darbo paskaičiuok atlyginimą. Ji ir apskaičiavo už paskutinį reisą. Jei pavedimas padarytas 2022-04-19 d., vadinasi buhalterė turėjo apskaičiuoti 2022-04-18 d. Nors jam buvo sumokėtas galutinis atsiskaitymas, jis jų įmonei liko skolingas apie 800 eurų. Skolos jis negali įrodyti, kadangi tie pinigai jam buvo sumokėti ne kaip avansas, o kaip dienpinigiai ir jis to negali įrodyti. (I tomas, b.l. 124-128).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G1169/2022(01) nustatyta: 1. V. G. padarytas odos nubrozdinimas nosyje, kietu-buku daiktu. 2. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. 4. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu būdu ir laiku. (I tomas, b.l. 58-29).

Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų D. D. ir E. P. parodymai teismui nekelia abejonių. Visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas, buvo pakeltas tonas, keiksmažodžiai, ir eigoje į laiptinę pirmas išbėgo nukentėjusysis, o iš paskos išbėgo ir kaltinamasis M. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. T.. Be to, liudytojas E. P. pažymėjo, kad nors nematė kas vyko laiptinėje, tačiau būdamas kabinete girdėjo, laiptinėje kažkokius dunksėjimus. Nors kaltinamasis ir teigia, kad nepavijo nukentėjusiojo, tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu yra užfiksuoti atstumai nuo kaltinamojo M. B. darbo vietos iki išėjimo iš kabineto, t.y. 6 m. 40 cm., ir nuo nukentėjusiojo sėdimos vietos iki išėjimo iš kabineto, t.y. 5 m. 40 cm., tokie nurodyti duomenys patvirtina, kad nurodyti atstumai nėra ilga distancija, kurią įveikti reikėtų daug laiko, ir negalima būtų pasivyti kaltinamajam išbėgant iškart, kai išbėga iš kabineto nukentėjusysis, todėl patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo žodžius, kad kaltinamasis M. B. jį pavijo laiptinėje ir sudavė smūgius. Be to nukentėjusysis ir kaltinamasis skirtingai nurodo įvykio eigą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai apie konfliktą bei savo paties veiksmus, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl savo paties neteisėto elgesio. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti tretieji asmenys ar jis galėjo susižaloti pats. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusysis turėtų kokių tai motyvų apkalbėti kaltinamąjį, o ekspertai duoti klaidinančią išvadą.